Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-31 · Civilinė byla Nr. e2A-1119-265/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-31
Bylos Nr.
e2A-1119-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
V. T., S. T., R. T., A. T., S. V., I. Ž.
Ieškovas
V. D.
Civilinė byla Nr. e2A-1119-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01155-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. T., S. T., R. T., A. T., S. V. ir I. Ž. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. L., O. G., A. R., N. V., R. P., A. L. ir A. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. T., S. T., R. T., A. T., S. V. ir I. Ž. 4 486,96 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už jam gaisro metu padarytą žalą – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sunaikinimą bei sugadinimą.

2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai yra nekilnojamojo turto – ūkinio pastato, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio adresu Duomenys neskelbtini. (toliau – ūkinis pastatas) bendraturčiai. Ieškovui priklauso 1/8 ūkinio pastato, atsakovams, išskyrus A. T., priklauso po 1/96 dalis ūkinio pastato, atsakovui A. T. priklauso 7/96 dalys ūkinio pastato. Nurodė, jog 2018 m. gegužės 9 d., apie 5.36 val., ūkiniame pastate, esančiame adresu Duomenys neskelbtini., kilo gaisras. Kilęs gaisras buvo neutralizuotas (užgesintas) į vietą atvykus Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams. Iš 2018 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono K. S. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad gaisro metu ieškovui V. D. priklausančioje ūkinio pastato dalyje sudegė priestatas iš šiferio, jame buvusios 10 m³ malkų, 80 m² stogo dangos ir stogo konstrukcijų, diskinis pjūklas, karutis, įvairūs kiti daiktai. Nurodė, jog pradiniame ieškinyje nurodyta žalos suma dėl gaisro metu patirtos žalos dalies ieškovui priklausančio ūkinio pastato atstatymo kaštų buvo nurodyta remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marleksa“ 2018 m. birželio 22 d. konsultacinėje išvadoje dėl objekto atstatymo (remonto) kaštų Nr. NT 18-06-13 pateiktais skaičiavimais 2018 m. birželio mėnesio laikotarpiu, t. y. 2 660 Eur. Nuo pradinio ieškinio padavimo dienos praėjus beveik 4 mėnesiams ieškovas įsigijo medžiagas ir kreipėsi į specialistus dėl gaisro metu sugadinto ūkinio pastato atstatymo, kurie atstatė gaisro metu sugadintą nekilnojamąjį turtą. Už atstatymo / remonto darbus jis sumokėjo 3 836,96 Eur, t. y. už pjautą medieną sumokėjo 550,59 Eur; už medžiagas stogo dangai ir stogo darbams atlikti – 1 106,37 Eur; už ūkinio pastato stogo montavimo darbus iš viso – 2 180 Eur. Bendra dėl gaisro patirta žala sudaro 4 486,96 Eur, t. y. 3 836,96 Eur už nekilnojamajam turtui padarytą žalą; 500 Eur už 10 m³ sudegusių beržinių malkų; 100 Eur už sudegusį diskinį pjūklą; 50 Eur už sudegusį karutį. Pažymėjo, jog Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog gaisro židinio zona buvo prie šiaurinės pastato sienos priblokuotame priestate, priklausančiame V. T., labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dėl techninės elektros instaliacijos avarinio darbo režimo (labiausiai tikėtina – trumpas jungimasis elektros instaliacijoje). Atsakovas V. T. pripažino, jog viso pastato elektros instaliacija buvo sena. Gaisro židinio zonos vietoje (priestate) buvo laikoma daug degių medžiagų, tokių kaip lakas, dažai, tepalai, padangos. Ūkinio pastato dalis, kuria naudojasi V. T., taip pat priklauso A. T., R. T., S. T., S. V. ir I. Ž.. Nurodė, jog viena iš pirmųjų gaisrą pastebėjusi buvo A. R., kuri nubėgusi prie pastato pamatė, kad dega prie V. T. ūkinio pastato dalies iš šiaurinės pusės priblokuotas šiferio priestatas, tuo metu gaisras kitur dar nebuvo išplitęs. Nurodė, jog už gaisro kilimą atsakingi yra atsakovai, nes gaisro kilimo vietos zona – židinys – buvo jiems priklausančioje ūkinio pastato dalyje iš šiaurinės pusės priblokuotame šiferio priestate. Jis kreipėsi į atsakovus su prašymu atlyginti jam gaisro metu padarytą turtinę žalą, tačiau atsakovai žalos neatlygino.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta 2015 m. liepos 24 d. jungtinės veiklos sutartis bei į bylą nėra įtraukti kiti bendraturčiai pagal šią jungtinės veiklos sutartį. Atsakovų teigimu, sprendžiant ieškovo iškeltą ginčą turėtų būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius. Minima sutartis neabejotinai turi apimti ir ūkinio pastato, kuriame kilo gaisras, naudojimosi tvarką, bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas V. T. nesutiko, jog gaisras kilo jo patalpose. Nurodė, kad priestatu jis naudojasi, raktai yra pas jį. Paaiškino, kad prieš gaisrą jis darbavosi toje dalyje, kur yra mūrinė dalis, rinko šiukšles, ardė žiurkių lizdus ir atliko kitus darbus. Atsakovo teigimu, gaisras galėjo įvykti dėl elektros instaliacijos, taip pat ir dėl padegimo. Į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl padegimo nesikreipė. Priestate buvo pastatytas gesintuvas, pastate buvo degių medžiagų, laikė tik tiek, kiek jam reikalinga naudojimui. Medžiagos buvo sudėtos tvarkingai, lentynose, buvo nemaža oro ventiliacija, priestate kabėjo tik originali lemputė. Akcentavo, jog po gaisro ieškovas pastatą atstatė pagal europinius standartus, t. y. pagerino patalpas, nors iki gaisro niekas nebuvo tvarkyta.

Šalies argumentai

5. Atsakovas S. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam priklauso dalis 1/8 dalies ūkinio pastato, tuo priestatu naudojasi jo brolis Vytautas. Jokių aplinkybių dėl gaisro nežino, nes gyvena Duomenys neskelbtini. Nieko nelaiko ūkiniame pastate ir juo nesinaudoja, nes jis tik yra paveldėjęs dalį palikimo po mamos mirties. Raktus nuo ūkinio priestato turi brolis V. T..

Atsiliepimas

6. Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis 8 metus negyvena ten, todėl ir gaisro nematė. Atsakovo teigimu, priestate elektros nebuvo.

7. Atsakovas R. T. taip pat prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ūkiniame pastate buvo netvarkinga elektros instaliacija. Apie tai, kad gaisras kilo V. T. naudojamame priestate, sužinojo iš gaisrininkų.

8. Atsakovė S. V. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jie visi nuo gaisro nukentėjo, visi patyrė žalą. Patalpomis apie 10 metų naudojasi V. T.. Savo dalimi ji leido naudotis Vytautui. Ką jis laikė tose patalpose, ji nežino, nes seniai nėra buvusi.

9. Atsakovė I. Ž. su ieškiniu nesutiko. Jos teigimu, tai nelaimingas atsitikimas. Patalpomis naudojasi brolis V. T., jie yra bendraturčiai. Savo dalimi leido naudotis broliui, ten nėra buvusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. T. 2 568,48 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos 2 568,48 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2018 m. liepos 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 576,78 bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisė iš atsakovo V. T. 23,97 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovo V. D. 430,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. T.. Priteisė iš ieškovo V. D. 18,08 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė.

11. Atsakovo V. T. argumentus, kad atsakingi pareigūnai nesiaiškino ir nenustatė gaisro židinio, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime yra aiškiai įvardyta gaisro židinio zona, nurodant ūkinio pastato adresą bei sudegusio priestato savininką ir naudotoją (atsakovą).

12. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas ir pats neneigė, jog jo naudojamame priestate buvo sudėtos degios medžiagos, kad daugiausia gaisro metu sudegė jo priestato dalis. Jis taip pat neneigė ir tos aplinkybės, kad ūkinio pastato priestatu naudojasi tik jis, kiti bendraturčiai pastatu nesinaudojo.

13. Nustatė, kad tiek 2018 m. gegužės 11 d. savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu atsakovas V. T. patvirtino, kad viso ūkinio pastato elektros instaliacija buvo sena, kad gaisro židinio zonos vietoje (priestate) buvo laikoma daug degių medžiagų, tokių kaip lakas, dažai, tepalai, padangos, todėl darytina išvada, kad jis, žinodamas apie viso ūkinio pastato blogą elektros instaliaciją, kad bet kada gali įvykti trumpas elektros sujungimas, dėl to gali kilti gaisras, nepaisydamas to priestate vis tiek laikė degias medžiagas. Todėl padarė išvadą, kad atsakovas V. T. nesilaikė įstatymo nustatytos bendros pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, nevykdė pareigos užtikrinti, kad įvykus trumpam elektros sujungimui ir kilus gaisrui gaisro židinys neišplistų greitai į kitas patalpas. Šiuo atveju atsakovo elgesys neatitiko rūpestingo žmogaus standarto rūpintis savo turto priežiūra, dėl to galėtų kilti prielaidos žalai atsirasti.

14. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad neatlikta statinio (priestato) teisinė registracija ir neįregistruotos atsakovų nuosavybės teisės, neturi esminės reikšmės, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tai yra seniai pastatytas statinys ir šiuo priestatu naudojosi tik atsakovas V. T..

15. Teismas atmetė galimybę, kad gaisras kilo ir žala atsirado dėl neteisėto trečiųjų asmenų veikimo, taip pat nurodė, jog atsakovai neįrodė, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi (gamtos jėgų veikimas, pastato trūkumai ar pan.).

16. Teismo vertinimu, bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad V. T. yra žalą padaręs asmuo. Pažymėjo, jog atsakovas V. T. neneigė aplinkybės, kad jis tik vienas naudojosi tuo ūkiniu pastatu ir jo priestatu, kad priestate buvo laikomi tik jam priklausantys įvairūs daiktai ir degios medžiagos.

17. Padarė išvadą, kad atsakovai S. T., R. T., A. T., S. V. ir I. Ž. neturėjo galimybės kontroliuoti pas atsakovą V. T. ūkinio pastato priestate laikomų degių daiktų priežiūros, nes jie tuo priestatu niekada nesinaudojo, neturėjo raktų, o tik paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo atitinkamas dalis to pastato, ir juo leido naudotis broliui, kuris gyveno šalia. Todėl padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dėl S. T., R. T., A. T., S. V. ir I. Ž. kaltės ir veiksmų jam buvo padaryta žala.

18. Nustatė, kad nuo gaisro labai smarkiai nukentėjo ir pats atsakovas V. T., sudegė jam priklausantis oro kompresorius, motopjūklas (SHTIL), žoliapjovė, 3 dulkių siurbliai, namų kino sistema, dviračiai, dažai, skiedikliai, kampiniai šlifuokliai, grąžtai, vandens plovimo įtaisas, įvairūs kiti daiktai ir įrankiai. Įvertinęs šias aplinkybes padarė išvadą, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovas patirtų dar didesnių nuostolių, dėl kurių pablogėtų jo materialinė padėtis, be to ieškovas, atstatydamas savo ūkinio pastato dalį naujomis medžiagomis, dvigubai pagerino savo ūkinio pastato būklę. Todėl iš atsakovo V. T. priteisė 50 procentų – 1 918,48 Eur – turtinės žalos atlyginimą už nekilnojamajam turtui padarytą žalą.

19. Taip pat nustatė, kad ieškovui gaisro metu sudegė 10 m² beržinių malkų, malkų pjovimo diskinis pjūklas ir karutis. Ieškovas dokumentų, patvirtinančių daiktų įsigijimą, teismui nepateikė, kainų pagrįstumą įrodinėjo interneto puslapyje skelbiu.lt esančiais skelbimais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įrodymų, pagrindžiančių mažesnę kilnojamojo turto vertę, teismui nepateikė, todėl šiuos ieškinio reikalavimus vertino kaip realius ir pagrįstus, todėl iš atsakovo priteisė ir 650 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Teismas nevertino civilinės atsakomybės sąlygų visumos aspekto (CK 6.246–6.248 straipsniai).

20.2. Tarp teismo konstatuojamo nerūpestingumo ir kilusių pasekmių nėra jokio priežastinio ryšio. Akivaizdu, kad gaisras kilo ne dėl to, kad atsakovas priestate laikė degias medžiagas. Ši aplinkybė gali būti tik kaip prielaida didesnei žalai atsirasti, bet ne gaisro kilimo tiesiogine priežastimi.

20.3. Bylos visuma, o ypač liudytojo K. S. parodymai leidžia daryti išvadą, kad gaisro kilimo priežastis buvo trumpasis elektros sujungimas dėl to, kad ūkinio pastato visa elektros instaliacija buvo sena, nekeista ir neprižiūrėta nuo pat ūkinio pastato pastatymo. Centriniai elektros skaitikliai, kurie priklauso visiems ūkinio pastato bendraturčiams, buvo netvarkingi, apraizgyti stora viela, todėl įvykus trumpajam elektros sujungimui centrinis elektros skaitiklis neišsijungė ir dėl to kilo gaisras. Taip pat tikėtina, kad centriniai elektros skaitikliai neatitiko naudojamos elektros galios, nes, liudytojų teigimu, nuo centrinio elektros įvado buvo tiekiama elektros energija į trečiojo asmens statinį.

20.4. 9Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad žalos atsiradimą nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Žala atsirado dėl pastate kilusio gaisro, o ne dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių, todėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl gaisro kilusio pastate padarytos žalos atlyginimo spręstinas remiantis ne CK 6.266 straipsnio pagrindu (griežtosios civilinės atsakomybės), o bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais.

20.5. Ūkinis pastatas, kuriame kilo gaisras, priklauso ieškovui, atsakovams ir tretiesiems asmenims. Byloje nebuvo nustatyta, kad nors vienas iš bendraturčių būtų ėmęsis iniciatyvos viso ūkinio pastato elektros instaliacijos pakeitimui, nebuvo prižiūrimi centriniai elektros skaitikliai, nebuvo užkertamas kelias nuo centrinio elektros energijos skaitiklio prisijungti elektros energijos tiekimo tretiesiems asmenims. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad visi pagalbinio ūkinio pastato bendraturčiai buvo nepakankamai rūpestingi ir atidūs, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir nesirūpino jo tinkama būkle.

20.6. Tiek ieškovas, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovai ir tretieji asmenys, kaip vartotojai, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti savo iš teisės aktų kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti.

20.7. Kiekvienas ūkinio pastato, kuriame kilo gaisras, bendraturtis nebuvo sudaręs atskirų elektros energijos tiekimo sutarčių, o buvo mokama už elektros energijos tiekimą pagal bendro elektros skaitiklio rodmenis. Mokesčius už elektros energijos sunaudojimą surinkdavo šio namo gyventojas R. P.. 2015 m. liepos 24 d. daugiabučio namo gyventojai sudarė bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ši sutarties dalykas neabejotinai buvo ir pagrindinio namo priklausinio -ūkinio pastato priežiūra. Todėl darytina išvada, kad gaisro kilimą lėmė visų ūkinio pastato bendraturčių neveikimas, nesilaikymas priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų. Todėl atsakovai ir tretieji asmenys pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį ir 6.279 straipsnio 1 dalį nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, kaip bendrai žalą padarę asmenys.

20.8. Teismas nesprendė atsakovo tinkamumo klausimo ir nesiūlė ieškovui patraukti ūkio pastato bendraturčių bendraatsakiais (CPK 43 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

21. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

21.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad šalių tarpusavio santykiams taikytinos generalinį deliktą reglamentuojančios teisės normos, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio 1 dalį, yra ne tik nepagrįsti, bet ir klaidinantys.

20.2. Byloje nustatyta, kad visiškai sudegęs priestatas priklauso apeliantui. Nuo priestato gaisras išplito į ūkinio pastato stogo konstrukcijas ir ūkinio pastato vidų. Tai yra gaisro židinio zona yra prie šiaurinės pastato sienos priblokuotame priestate, priklausančiame V. T..

20.3. Atsakovas V. T. nesilaikė įstatymo nustatytos bendros pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, nevykdė pareigos užtikrinti, kad įvykus trumpajam elektros sujungimui ir kilus gaisrui jo židinys neišplistų į kitas patalpas.

20.4. Savavališkas priestato prie ūkinio pastato pristatymas suponuoja teiginį, kad ir elektros instaliacija priestato dalyje taip pat buvo įvesta neteisėtai, tai neatitiko nustatytų reikalavimų ir galbūt buvo gaisro priežastimi, kaip teigiama gaisrininkų ataskaitose.

20.5. 2015 m. liepos 24 d. daugiabučio namo bendro objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartyje rašoma tik apie daugiabutį gyvenamąjį namą, nurodant unikalų Nr. Duomenys neskelbtini. Šioje sutartyje nieko nerašoma apie ūkinį pastatą ir jo unikalus Nr. Duomenys neskelbtini nenurodytas. Dėl to būtent apeliantui ir byloje atsakovais įtrauktiems asmenims kyla civilinė deliktinė atsakomybė, o ne visiems ūkinio pastato savininkams.

20.6. Teismas neturi diskrecijos spręsti, kas turėtų būti įtraukiami į bylą. Teismas nenustatė aplinkybių, kad apeliantas yra netinkamas atsakovas, taip pat nenustatė aplinkybių, kad netinkami atsakovai yra ir kiti ūkinio pastato dalies, kurioje kilo gaisras, bendraturčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

24. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

26. Vienas iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų susijęs su motyvais, jog teismas nevertino civilinės atsakomybės sąlygų visumos aspekto. Apelianto teigimu, žalos atsiradimą nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir ieškovui padaryta žala ne šioje teisės normoje nustatytu būdu, nes žala atsirado dėl pastate kilusio gaisro, o ne dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių, todėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl gaisro kilusio pastate padarytos žalos atlyginimo spręstinas ne remiantis CK 6.266 straipsnio pagrindu (griežtosios civilinės atsakomybės), o bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas šią skundo nuostatą vertina kaip nepagrįstą.

27. Pagal CK 6.266 straipsnį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. 5.36 val. ūkiniame pastate Gluosnio g., Plikių mstl., Klaipėdos rajone kilo gaisras. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono K. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisro židinio zona yra prie šiaurinės pastato sienos priblokuotame priestate, priklausančiame V. T.. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dėl techninės elektros instaliacijos avarinio darbo režimo (labiausiai tikėtina trumpasis jungimasis elektros instaliacijoje) (t. 1, b. l. 7–8). Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018 m. gegužės 11 d., dalyvaujant V. D., A. R. ir V. T., surašytas aktas dėl kilusio gaisro, kuris patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis – „gedimas elektros instaliacijoje, V. T. priklausančios pastato dalies“. V. T. akte patvirtino, kad elektros instaliacija buvo sena, pastaruoju metu jokių elektros instaliacijos remonto darbų atlikinėjama nebuvo (t. 1, b. l. 9–11). A. R. 2018 m. gegužės 11 d. rašytas paaiškinimas Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybai patvirtina, kad ji 2018 m. gegužės 9 d. 5.20 val. ryto išgirdo šiferio sproginėjimą, nubėgus pamatė, kad dega V. T. priklausantis prie ūkinio pastato blokuotas priestatas (t. 1, b. l. 11–12). V. T. 2018 m. gegužės 11 d. rašytas paaiškinimas Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patvirtina, kad atsakovas ūkiniame pastate prieš gaisrą 2019 m. gegužės 8 d. buvo nuo 18 val. iki 20 val. Jis motoriniu pjūklu pjovė keletą medienos atraižų, rinko šiukšles į konteinerį. Tame priestate, kur įvyko gaisras, buvo daug degių medžiagų, dažų, tepalų, padangos. Pastatu naudojasi jis vienas, tačiau pastatas priklauso ir kitiems bendraturčiams (1 t., b. l. 13–14). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančios fotolentelės patvirtina 2018 m. gegužės 9 d. kilusio gaisro židinio zoną (t. 1, e. b. l. 15–19).

29. Iš jau minėto Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Vidaus tarnybos kapitono tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo 2018 m. gegužės 15 d. nustatyta, kad visiškai sudegęs priestatas yra priblokuotas iš šiaurinės pastato pusės, priklausantis V. T.. Vyresnysis inspektorius Vidaus tarnybos kapitonas K. S. nurodė, kad elektros instaliacijos kabeliai ir kita įranga sudegusi visiškai; nuo priestato gaisras išplito į ūkinio pastato stogo konstrukcijas ir ūkinio pastato vidų – tolstant nuo priestato degimo požymiai mažėja; požymių, būdingų tyčiniams turto sunaikinimui visuotinai pavojingu būdu, nėra. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog V. T. paaiškino, kad viso ūkinio pastato elektros instaliacija buvo sena ir bendrai naudojama visų pastato naudotojų.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, ir tarnybinis pranešimas, ir surašytas aktas yra išsamūs ir papildantys vieną kitą, todėl byloje esančių įrodymų pakanka įsitikinti, jog gaisras kilo būtent prie šiaurinės pastato sienos priblokuotame priestate, kuriuo naudojasi V. T., dėl galimai netvarkingos elektros instaliacijos. Taigi atsakomybė taikoma pagal CK 6.266 straipsnį, esant nustatytiems pastato konstrukciniams trūkumams. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis apie gaisro kilimo priežastis.

31. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog turėjo būti svarstomas klausimas dėl visų ūkio pastato bendraturčių įtraukimo į bylą bendraatsakiais. Visų pirma kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai gaisras kilo bendrame pastate, pripažįstama, kad atsakingas už gaisro kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

32. Antra, nagrinėjamu atveju byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad gaisras kilo priestate, kurio statyba nėra įteisinta, jis nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Tai patvirtino ir apeliantas. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju galima sutikti su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog savavališkas priestato prie ūkinio pastato pristatymas suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad ir elektros instaliacija priestato dalyje taip pat buvo įvesta neteisėtai, o tai neatitiko nustatytų reikalavimų ir galbūt buvo gaisro priežastis. Beje, šią aplinkybę, kaip galimą gaisro priežastį, įvardija ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog į bylą bendraatsakiais turėjo būti įtraukti visi asmenys, nurodyti 2015 m. liepos 24 d. daugiabučio namo bendro objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartyje.

33. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs galimybę, jog gaisras kilo ir žala atsirado dėl neteisėto trečiųjų asmenų veikimo, nustatęs, jog byloje neįrodyta, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias apeliantas nėra atsakingas, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas V. T. yra žalą padaręs asmuo.

34. Kadangi apeliaciniu skundu nekvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su priteistos žalos atlyginimo dydžiu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsniu, šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

37. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusius su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. D. iš atsakovo V. T. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiRaimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas