Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovams D. B. ir L. C. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų D. B. ir L. C. priešieškinį ieškovei R. Č. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje dalyvauja išvadą teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. Č. pateiktu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas, Sklypas), naudojimosi tvarką, numatant, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geometra“ parengtame Žemės sklypo plane numatyta Žemės sklypo dalimi, identifikacinis žymuo Nr. (duomenys neskelbtini), naudosis ieškovė R. Č., UAB „Geometra“ parengtame Žemės sklypo plane numatyta Žemės sklypo dalimi, identifikacinis žymuo Nr. (duomenys neskelbtini), naudosis atsakovai D. B. ir L. C., bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi Sklypu tvarka nėra nustatyta, ieškovė kreipėsi į UAB „Geometra“ su prašymu parengti Sklypo naudojimosi tvarkos planą. UAB „Geometra“ parengė Sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi Sklypo dalimi, plane pažymėta identifikaciniu numeriu „A“, apibrėžta koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Būtent šioje Sklypo dalyje yra pastatyti ieškovei priklausantys statiniai, kurių eksploatacijai reikalinga Sklypo dalis. Atsakovai naudotųsi Sklypo dalimi, plane pažymėta identifikaciniu numeriu „B“, apibrėžta koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nustatyta tvarka atitinka Sklypo bendraturčių turimas idealiąsias dalis, į kiekvieno Sklypo dalį galimas patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o ieškovei atitenkanti naudotis Sklypo dalis užtikrintų jai asmenine nuosavybe priklausančių pastatų-statinių eksploataciją. Siūloma nustatyti Sklypo naudojimosi tvarka atitiktų iš esmės nusistovėjusią Sklypo naudojimosi tvarką.

Paaiškina, kad UAB „Geometra“ parengtas Sklypo planas buvo išsiųstas Sklypo bendraturčiams susipažinti ir pareikšti valią, ar su siūloma naudojimosi tvarka bendraturčiai (atsakovai) sutinka. Pažymi, kad ieškovės vardu pagal įgaliojimą, teikiant Sklypo naudojimosi tvarkos planą, veikė ieškovės sūnus T. Č., kuris 2024 m. vasario 23 d. elektroniniais paštais išsiuntė Sklypo planą atsakovui D. B. ir atsakovės L. C. dukrai J. M., kuri dažniausiai atstovauja savo garbingo amžiaus motiną. Atsakovės L. C. dukra 2024 m. vasario 26 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kad su pateikta Sklypo naudojimosi tvarka nesutinka. Atsakovas D. B. 2024 m. vasario 23 d. pateikė atsakymą, kad su siūloma Sklypo naudojimosi tvarka nesutinka. Atsakovų nesutikimo motyvai/argumentai nėra ieškovei žinomi. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė kaip Žemės sklypo bendraturtė kreipiasi į teismą dėl Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teismo sprendimu.

Taip pat pažymi, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo neatskiriama šalių reiškiamų reikalavimų dalis yra žemės sklypų ribų tikslinimas – kadastriniai matavimai, taip pat naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos planai. Todėl išlaidos, patirtos tikslinant žemės sklypų ribas, rengiant tokius planus, laikytinos kitomis būtinomis bylinėjimosi išlaidomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą rengė UAB „Geometra“. Naudojimosi tvarkos planų parengimo kaina – 400 Eur.

Atsakovai D. B. ir L. C. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame teismo prašo atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pabrėžia, kad šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta ir nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Realiosios dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Tokiu atveju, kai nustatant naudojimosi tvarką, nėra galimybės nustatyti idealiąsias dalis atitinkančias daikto dalis, šaliai, realiai gaunančiai mažesnę dalį nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, turi būti atitinkamai atlyginama. Bendraturčiai turi veikti laikydamiesi teisėtumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tai turi atsispindėti ir naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose – siūloma tvarka turi užtikrinti visų bendraturčių interesus, visapusišką bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, pasirenkant tokį sprendimą, kuris būtų priimtiniausias visoms šalims. Jei šalis siekia vien savo interesų patenkinimo, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, tad teismas savo nuožiūra gali priimti optimalų naudojimosi tvarkos variantą. Nustatant naudojimosi tvarką, turi būti atsižvelgiama į efektyvų ir racionalų daikto naudojimą. Svarbu, jog būtų galima realiai įgyvendinti nuosavybės teisę ir dėl nustatytos tvarkos bendraturčiui netaptų sunku naudotis savąja turto dalimi. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Turi būti laikomasi teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kitų civilinės teisės principų, siekiama teisinių santykių stabilumo. Teismo sprendime turi būti tiksliai nurodoma, koks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas taikomas, turi nelikti galimybių skirtingai interpretuoti, todėl rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai ir suprantamai išdėstyta nustatyta naudojimosi tvarka, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys.

Pažymi, kad siekiant užtikrinti maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, tikslinga vietoje ieškiniu prašomos naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo, ginčą dėl dalinės nuosavybės apskritai pabaigti bendraturčiams pasidalijant Sklypą. Atsakovai siekia turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir yra kreipęsi dėl atidalijimo projekto parengimo. Pabrėžia, kad jeigu būtų atidalijama taip, kaip nurodyta ieškovės pateiktame Sklypo naudojimosi tvarkos plane, atsakovams tenkanti dalis labai stipriai nuvertėtų, tad būtų padaroma žymi žala jų nuosavybės daliai. Numatytas Sklypo atribojimas yra pažymėtas taip, kaip yra patogu ieškovei – Sklypo dalis tarp ieškovės gyvenamojo namo ir ribos su šalia esančiu sklypu atsakovams yra visiškai tikslingai nepanaudojama ir yra išskirta vien tam, kad formaliai atitiktų lygių dalių tarp bendrasavininkų reikalavimą, nors objektyviai ši dalis negalėtų būti naudingai naudojama atsakovų, o adekvačiau būtų ją priskirti ieškovei. Dėl šios priežasties, laikantis sąžiningumo ir teisingumo principų, už tai atsakovams turėtų būti atlyginama, o ne priskiriamas poros metrų nenaudotinas ruožas. Atsakovai atkreipia dėmesį, jog yra kitų galimų atidalijimo būdų, kuomet realiosios dalys geriau atitiktų idealiąsias. Atsakovai supranta, kad tikėtina, jog jiems turės būti išmokama kompensacija, kadangi dėl ieškovės asmenine nuosavybės teise Sklype turimo nekilnojamojo turto apsunkinamas turto, esančio bendrąja daline nuosavybe, atidalijimas.

Bylos nagrinėjimui buvo ruoštasi paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Atsikirsdama į atsakovų atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodo, kad naudojimosi tvarkos nustatymui itin reikšmingos faktinės aplinkybės, kad ieškovei priklauso statiniai – gyvenamasis namas, pastatas-ūkinis pastatas, kiemo statiniai. Jais ieškovė naudojasi nuo (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teises į statinius ieškovė įgijo (duomenys neskelbtini)). Praktiškai ieškovė naudojasi Žemės sklypu ir jame esančiais statiniais 63 metus, yra nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka, atsižvelgiant į Žemės sklype esančių statinių išsidėstymą.

Pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių.

Nurodo, jog atsakovai nuosavybės teises įgijo 2013 m. ir 2019 m., Sklypo neprižiūrėjo ir juo nesinaudojo, todėl, nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką, būtina įvertinti nusistovėjusią Žemės sklypu tvarką pagal išsidėsčiusius ieškovei priklausančius statinius. Būtent tokią naudojimosi tvarką ieškovė ir siūlo. Atsakovų argumentai, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra nepalankios formos, yra vietų, kur negalima naudotis, mažėja Sklypų vertė yra tik deklaratyvūs. Atsakovai nepateikė tariamą Žemės sklypo vertės sumažėjimą patvirtinančių įrodymų/vertinimų, nenurodė, kokia konkrečia Žemės sklypo dalimi pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką nebūtų galima naudotis. Atsakovų argumentas, kad tarpusavyje nusistačius naudojimosi tvarką būtų pažeisti jų interesai, nes patekimas į vieną Sklypo dalį būtų neįmanomas, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi į Žemės sklypą galima patekti iš kelių pusių (duomenys neskelbtini) gatve (tiek iš pietinės, tiek iš šiaurinės Žemės sklypo pusės).

Ieškovės vertinimu, siūloma naudojimosi tvarka atitinka visus keliamus reikalavimus/kriterijus, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pirma, teisėtumo kriterijų. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. Antra, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių turimas idealiąsias dalis. Pažymi, kad atsakovams atitenka šiek tiek daugiau nei ieškovei – atsakovams tenka po 439,50 kv. m, o ieškovei 439 kv. m. Trečia, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų. Dėl to teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Ketvirta, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Penkta, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

Ieškovė nekvestionuoja įstatymo leidėjo numatytos teisės inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pateikiant savivaldybės administracijai (direktoriui) prašymą inicijuoti projektą. Įsakymas dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo priimtas 2024 m. balandžio 24 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai išduoti 2024 m. balandžio 29 d., t. y. tuo metu, kai atsakovams buvo žinoma apie civilinę bylą. Iki ieškinio pateikimo dienos atsakovai neinicijavo nei Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nei Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kas tik patvirtina, kad Žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo, nesusiformavo faktiniai bendro daikto naudojimo santykiai. Ieškovė, atsižvelgdama į Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo kaštus, ilgą (iki 1,5 metų) derinimo ir tvirtinimo procedūrą, pasirinko kitą nuosavybės teisių gynimo būdą – naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymą. Nurodytos faktinės aplinkybės, atsakovų elgesys leidžia teigti, kad šiuo konkrečiu ginčo atveju negalima konstatuoti, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui turi būti skiriamas prioritetas. Ieškovė nekvestionuoja atsakovų teisės reikšti priešieškinį, tik atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo parengimas – leidimas inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra pradinis etapas, nesudarantis galimybės matyti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių. Ieškovei taip pat kyla abejonės dėl minėto įsakymo teisėtumo, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) numatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai (10 punktas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo metu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašas, kad dėl Žemės sklypo yra ginčas. Įrašas apie iškeltą civilinę bylą galioja nuo 2024 m. kovo 19 d. Jeigu ir buvo teisinis pagrindas priimti įsakymą – leisti inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nebus teisinio pagrindo jo derinti/tvirtinti iki bus nagrinėjama ši civilinė byla.

Atsakovai byloje pateikė tripliką. Jame papildomai nurodo, kad faktinis naudojimas neatitinka atsakovų turimų nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė teigia, kad naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta vadovaujantis nusistovėjusia naudojimosi Žemės sklypu tvarka, tačiau tuomet būtų itin toli nukrypstama nuo atsakovų turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Jei naudojimosi tvarka būtų nustatyta atsižvelgiant į tai, kokia šiuo metu yra ieškovės naudojama Sklypo dalis, tai reikštų, jog atsakovai kartu turėtų gerokai mažiau nei jiems priklausančios 2/3 dalys Žemės sklypo, kadangi šiuo metu ieškovė naudojasi daug didesne nei jai priklauso Sklypo dalimi. Vien tai, kad atsakovai anksčiau neprieštaravo ieškovės savavališkiems veiksmams, nesukuria pagrindo paneigti atsakovų turimas nuosavybės teises. Iš viešai prieinamų duomenų, dublike pateiktų nuotraukų matyti, kad Žemės sklype yra daržas, šiltnamis, sodas, kurie išdėstyti visame Sklype. Šiuo turtu naudojasi ieškovė. Tokiu atveju, jeigu būtų vadovaujamasi ieškovės teiginiu, jog Žemės sklypo naudojimosi tvarką reikia nustatyti pagal tai, kaip ilgą laiką ir šiuo metu Žemės sklypas yra naudojamas, tai reikštų, kad atsakovų turimos teisės būtų visiškai paneigiamos, o ieškovė įgytų naudojimosi teisę į visą Žemės sklypą. Tokia situacija yra negalima ir nepriimtina. Ieškovė įprastai naudojasi didesne nei jai priklauso Sklypo dalimi, tad vadovautis nusistovėjusia daikto naudojimosi praktika, nustatant naudojimosi tvarką, yra visiškai nepagrįsta. Būtent dėl šios priežasties atsakovai siekia atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, o ne naudojimosi tvarkos nustatymo. Atidalijimas užtikrintų, kad atsakovai galėtų realiai įgyvendinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir juo iš tiesų naudotis.

Atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiais, kad siūloma naudojimosi tvarka nepažeistų atsakovų interesų, būtų garantuojamas tinkamas patekimas į Žemės sklypą, nes į jį galima patekti tiek iš pietinės, tiek iš šiaurinės pusės. Atsakovų vertinimu, toks patekimas stipriai apribotų naudojimąsi savo dalimis. Pagal siūlomą naudojimosi tvarką B dalyje lieka itin siauras Žemės sklypo ruožas palei gyvenamąjį namą (pažymėtas B1). Apytiksliais skaičiavimais atstumas nuo labiausiai išsikišusios gyvenamojo namo dalies iki šalia esančio žemės sklypo ribos yra 5,06 m. Apskritai ieškovės pateiktame naudojimosi tvarkos plane siūloma riba eina (B1 ir A bendra kraštinė) visiškai šalia gyvenamojo namo. Toks atstumas neleidžia nei ieškovei, nei atsakovams tinkamai naudotis savo Sklypo dalimis, sukuria perteklinių nepatogumų. Šulinys, kuriuo galėtų naudotis visi bendraturčiai, yra priskiriamas ieškovei ir sukelia papildomų sunkumų nustatant racionalias Žemės sklypo naudojimosi ribas, taip dar labiau apribojant atsakovų nuosavybės teises. Tokio pločio ruožas elementariai yra nepanaudojamas, jame negalima statyti didesnių statinių, tai ne tik būtų fiziškai neįmanoma, bet taip pat neatitiktų teisinių reikalavimų. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 4 punkte numatyta, jog minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko interesai. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, realiai naudotis šia Sklypo dalimi būtų neįmanoma. Dėl to, nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi būdą, būtų itin apsunkinamos atsakovų galimybės naudotis savo turtu, įgyvendinti savo nuosavybės teises. Kaip siūlo ieškovė, ši Sklypo dalis turėtų būti naudojama patekti į patį Žemės sklypą, taigi, tai užkirstų kelią bet kokiam kitam Sklypo dalies ploto panaudojimui. Naudojimosi tvarka turi užtikrinti visų bendraturčių interesus, visapusišką bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, pasirenkant tokį sprendimą, kuris būtų priimtiniausias visoms šalims. Naudojimosi tvarka, kurią siūlo ieškovė, šių principų neatitinka. Preliminariais skaičiavimais nepanaudojamos Sklypo dalies plotas siektų apie 132,52 kv. m. Tokiu atveju bendrai iš atsakovams priklausančių 879 kv. m realiai panaudojamo Žemės sklypo plotas siektų 746,48 kv. m, kiekvieno iš atsakovų daliai sumažėjant 15,08 proc. Dėl to pagal pasiūlytą naudojimosi tvarką kiekvienam iš atsakovų liktų 373,24 kv. m panaudojamo Žemės sklypo ploto, tuo tarpu ieškovė toliau naudotųsi 439 kv. m dydžio Žemės sklypo plotu. Toks pasidalijimas neatitiktų šalių turimų idealiųjų dalių. Pagal kasacinio teismo praktiką tokiu atveju, kai nustatant naudojimosi tvarką nėra galimybės nustatyti idealiąsias dalis, atitinkančias daikto dalis, šaliai, realiai gaunančiai mažesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, turi būti atitinkamai atlyginama. Todėl, atsakovų teigimu, daug tinkamesnis variantas būtų šia Sklypo dalimi paskirti naudotis ieškovei, atsakovams išmokant kompensaciją už sumažėjusį plotą ir sumažėjusią Žemės sklypo vertę – siūlomas atidalijimo būdas apribotų atsakovų galimybes statyti statinius, naudotis visu Sklypo plotu, dėl to sumažėtų ir pačio Sklypo vertė, t. y. atsakovų turimas turtas, todėl sumažėjusi nekilnojamojo turto vertė turėtų būti atlyginta.

Atsakovai taip pat nurodo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės geriau užtikrina šalių interesus. Priešingai, nei dublike teigia ieškovė, dėl atidalijimo atsakovai kreipėsi gerokai anksčiau, nei buvo paskelbta apie teisme pradėtą bylą. Atsakovai, kartu kaip bendraturčiai, užsakė ir apmokėjo Žemės sklypo kadastrinio plano rengimą. Ieškovė buvo apie tai informuota, bet prisidėti atsisakė. Vėliau atsakovai el. paštu iš ieškovės gavo pasiūlymą dėl naudojimo tvarkos, tačiau su šiuo pasiūlymu atsakovai nesutiko. Toliau siekdami atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovai pateikė prašymą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje dėl sklypų padalijimo sąlygų išdavimo. Tik tuomet atsakovai gavo dokumentus iš teismo dėl pradėtos bylos. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra tinkamesnis būdas nei naudojimosi tvarkos nustatymas, atsižvelgiant į galinčius kilti bendraturčių nesutarimus ir iš to kylančias problemas. Vien šiuo metu yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, kuomet negalima atrasti bendro sutarimo, tad akivaizdu, jog kartu valdyti ir disponuoti bendrą turtą ateityje bus nelengva, todėl yra tikslinga atidalyti nuosavybę, o ne nustatinėti naudojimosi tvarką.

Atsakovai pateikė priešieškinį byloje, kuriuo prašo atidalinti bendraturčiams L. C., D. B. ir R. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, jį atidalinti pagal kartu su ieškiniu pateiktą atidalijimo projektą į tris dalis po 515 kv. m, 402 kv. m ir 401 kv. m, atsakovams L. C. ir D. B. priteisiant pinigines kompensacijas už jų dalių sumažėjimą, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad bylos šalims – atsakovams ir ieškovei – bendrąja daline nuosavybės teise priklauso 1 318 kv. m Žemės sklypas. Sklype stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai: pastatas – gyvenamasis namas (toliau – ir Namas), pastatas – ūkinis pastatas (toliau – ir Ūkinis pastatas), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (toliau – ir Inžineriniai pastatai). Kadangi L. C. kartu su tėvu tuo metu gyveno užsienyje, po L. C. motinos mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė L. C. brolis J. N. ir sesuo R. B., D. B. motina. R. B. jai tekusią ½ palikimo dalį padovanojo J. N., taip J. N. tapo Namo ir Sklypo vieninteliu savininku. 1981 m. Sklype bendromis J. N., R. B. ir L. C. pastangomis bei finansiniais įnašais buvo pastatytas Ūkinis pastatas ir iškastas šulinys, tačiau jie įregistruoti tik J. N. vardu. Visus Sklype esančius statinius – Namą, Ūkinį pastatą ir Inžinerinius statinius, iš J. N. ieškovė įgijo 1996 m. gegužės 30 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2517. 1998 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 01-91 J. N. buvo atkurta nuosavybės teisė į Sklypo 9,1 a. Savo dalių L. C. ir sesuo R. B. atsisakė. 1998 m. J. N. kreipėsi dėl šalia Sklypo buvusių ir valstybei priklausiusių 4 a išpirkimo. Už juos J. N., L. C. ir R. B. sumokėjo visi kartu. 1999 m. sausio 27 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1-809, kuria J. N. už simbolinę kainą pardavė R. B. ir L. C. kiekvienai po 1/3 Sklypo. Taip J. N., R. B. ir L. C. tapo Sklypo bendrasavininkais lygiomis dalimis. Mirus J. N., jam priklausiusi 1/3 Sklypo dalis paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu atiteko ieškovei. Pagal 2019 m. liepos 22 d. tarp D. B. ir R. B. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 905 1/3 dalis Sklypo perėjo D. B. nuosavybėn. Iki šios dienos ieškovė gyvena Name ir naudojasi visu Sklypu – yra įsirengusi daržą, sodą, šiltnamį. Atsakovai, norėdami pasinaudoti savo nuosavybės teisėmis į kiekvienam iš jų priklausančias 1/3 Sklypo dalis, siekia nustatyti aiškias ribas, kuriomis realiomis turėtų būti naudojamasi. Nesant gerų tarpusavio santykių, atsakovai negali susitarti dėl naudojimosi Sklypu tvarkos, skirtingai mato tolesnes naudojimosi Sklypu galimybes. Dėl to atsakovai siekia atidalinti šalių turimas dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti tris atskirus nekilnojamojo turto objektus. Atsakovai kreipėsi į ieškovę ieškodami bendro, visiems bendraturčiams tinkamo sprendimo dėl Sklypo atidalijimo, tačiau ieškovė su atsakovų pasiūlymais nesutiko bei pasiūlė neadekvačias, atsakovų interesų visiškai neatitinkančias Sklypo pardavimo sąlygas. Tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, kuomet atsakovai siūlo optimalų atidalijimo variantą, tačiau ieškovė su juo nesutinka ir atsisako ieškoti visų bendraturčių interesus užtikrinančio nuosavybės teisių įgyvendinimo būdo.

Pažymi, kad norint daiktą atidalinti, reikia įsitikinti, ar daiktas apskritai gali būti padalijamas. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Atsakovai prašo atidalinti Žemės sklypą pagal atestuotų, teisės aktuose numatytą kvalifikaciją turinčių UAB „Kadastrakis“ matininkų parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Dėl pačio daikto dalių dydžio ginčo nėra. Sklypą padalijus į tris dalis, jis neprarastų savo paskirties, galėtų būti naudojamas toliau tais pačiais tikslais ir atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Be to, kiek tai objektyviai ir techniškai įmanoma, dalys atspindėtų bendraturčių idealiąsias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Pasirinktas atidalijimo būdas turi geriausiai apginti daugumos bendraturčių interesus, turi būti užtikrinamas tolesnis turto naudojimo racionalumas. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli bendraturčiai už atidalijamas dalis gauna kompensaciją pinigais. Prioritetas turėtų būti teikiamas visiškam turto atidalijimui, siekiant, kad bendrosios dalinės nuosavybės turto objektų apskritai neliktų, kadangi taip maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas.

Pagal UAB „Kadastrakis“ matininkų parengtą Projektą atsakovai siūlo Sklypą padalinti tokia tvarka: ieškovei tenka 515 kv. m, atsakovei L. C. tenka 401 kv. m, atsakovui D. B. tenka 402 kv. m. Kaip galima matyti iš schemos, daiktas būtų atidalijimas natūra, atsakovams priteisiant kompensaciją už sumažėjusias dalis. Nors bendraturčiai turi lygias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau racionalus atidalijimas pagal idealiąsias dalis nėra įmanomas, nes dalis Sklypo yra užstatyta ieškovei priklausančiais statiniais, o kitoks atidalijimas būtų neracionalus, atskirai suformuotų sklypų ribos būtų iškreiptos, taip paliekant nepanaudojamas Sklypo atkarpas. Visa tai ne tik apsukintų elementarų naudojimąsi turtu, bet ir ženkliai sumažintų jo vertę. Atsižvelgiant į sumažėjusį atsakovams tenkantį Sklypo plotą, jiems priklauso atitinkamo dydžio kompensacija. Vadovaujantis turto vertintojos ekspertės I. K. pateikta turto vertinimo išvada, ieškovei tenkančios turto dalies vertė yra 160 700 Eur, o L. C. ir D. B. – 125 100 Eur ir 125 400 Eur. D. B. atitekus 439 kv. m, jam tenkančios dalies vertė būtų 137 000 Eur. Kadangi šiuo atveju tenka 402 kv. m, jam priklauso 11 600 Eur dydžio kompensacija už 37 kv. m ploto sumažėjimą (137 000 – 125 400 = 11 600). Atitinkamai, L. C. priklausytų 439 kv. m Sklypo, tačiau vietoje to L. C. tenka 401 kv. m. Gaunamam žemės plotui sumažėjus 38 kv. m, L. C. mokėtina 11 900 Eur dydžio kompensacija (137 000 – 125 100 = 11 900). Pabrėžia, kad atsakovų siūlomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, geriausiai atspindi visų trijų bendraturčių teises ir teisėtus interesus bei yra racionaliausias, užtikrinant, kad daiktui bus padaroma mažiausia įmanoma žala.

Dėl Projekto parengimo atsakovai kreipėsi į savivaldybę. Atsakovai (kartu kaip bendraturčiai) užsakė ir apmokėjo Žemės sklypo kadastrinio plano rengimą. Ieškovė buvo apie tai informuota, bet prisidėti atsisakė. Vėliau atsakovai iš ieškovės gavo pasiūlymą dėl naudojimosi Sklypu tvarkos, tačiau su šiuo pasiūlymu atsakovai nesutiko. Toliau siekdami atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovai pateikė prašymą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje dėl sklypų padalijimo sąlygų gavimo, ko rezultate buvo išduotas Įsakymas dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. Šie ir kiti atsakovų bendri veiksmai parodo, jog pasiūlytas atsidalijimo projektas taip pat atspindi bendraturčių daugumos valią – su juo sutinka L. C. ir D. B., kartu turintys nuosavybės teises į 2/3 daikto.

Atsakovų teigimu, atidalijimas geriausiai užtikrina šalių interesus. Turtą atidalijus būtų nustatytos aiškios bendraturčiams priklausančių Sklypo dalių ribos, būtų galima savarankiškai jomis disponuoti, jas valdyti. Reikia įvertinti ir tai, kad šiuo metu ieškovė gyvena Sklype, ten yra jai priklausantis nekilnojamasis turtas. Ieškovės turto ribų apibrėžimas teritorijoje jai taip pat būtų naudingas. Atsakovai siūlo Sklypą atsidalyti lygiomis dalimis, iš ieškovės nuperkant Ūkinį pastatą. Dėl to, kad Ūkinis pastatas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, Sklypo lygiomis dalimis padalinti nepavyksta. Tai pasikeistų, jei Ūkinio pastato nuosavybė pereitų kitam bendraturčiui. Atkreiptinas dėmesys, jog dabartinė pastato būklė yra itin prasta, bet kokiu atveju jis yra nenaudojamas. Atsakovai siūlo šį pastatą nupirkti, siekdami, kad Sklypas būtų atidalijamas kuo tiksliau, atspindint bendraturčių idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu, ieškovei taip pat nereikėtų mokėti piniginės kompensacijos už atsakovų turto dalių sumažėjimą. Atsakovai kreipėsi dėl realios pastato vertės nustatymo, tačiau ieškovė nesutiko leisti turto vertintojai atilikti turto apžiūrą. Taigi, kaip alternatyvą aukščiau pateiktam atidalijimo būdui, atsakovai siūlo iš ieškovės rinkos kaina nupirkti Ūkinį pastatą ir Sklypą atsidalinti lygiomis dalimis. Atsakovai siekia įgyvendinti savo nuosavybės teises, tai darydami geriausiai ir tinkamiausiai visų bendraturčių teises bei interesus atspindinčiu būdu. Dėl to, nepavykus rasti taikaus ginčo sprendimo, Sklypas turi būti atidalintas pagal atsakovų pasiūlytą atidalijimo Projektą.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame teismo prašo atsakovų priešieškinį atmesti bei tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad atsakovų priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kada ir kokių sandorių pagrindais proceso šalys įsigijo Žemės sklypą ir/ar nekilnojamąjį turtą jame, nagrinėjamai bylai yra visiškai nereikšmingos, todėl dėl jų nepasisakys. Pažymi, kad atsakovai iš esmės kaip Žemės sklypo savininkai nesirūpina Žemės sklypu, nesinaudoja nuo pat nuosavybės teisių jiems perėjimo momento. Ieškovė, įvertindama, kad statinius, atsižvelgiant į statybos metus, būtina rekonstruoti, tačiau finansinių lėšų tokiems statybos darbams neturi, siūlė atsakovams parduoti visą Žemės sklypą kartu su statiniais, tačiau atsakovai nesutiko. Buvo kreiptasi į UAB „Kadastrikis“ su užsakymu atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus (patikslinimus). Sklypo kadastrinių matavimų patikslinimas registruotas Nekilnojamojo turto registre 2024 m. vasario 19 d. Atlikus Sklypo kadastrinių matavimų patikslinimus, ieškovės užsakymu 2024 m. vasario 22 d. buvo parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas (toliau tekste – ir Planas). Atsakovams (jų atstovams) 2024 m. vasario 23 d. buvo išsiųstas Planas susipažinimui ir pozicijai dėl sutikimo/nesutikimo pateikti. Atsakovai, veikiantys per savo atstovus, su pateiktu Planu, jo sprendiniais nesutiko, nenurodant jokių motyvų, nepateikiant kito galimo bendrasavininkų problemos išsprendimo būdo. Ieškovė 2024 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu – nustatyti Sklypo naudojimosi tvarką pagal parengtą Planą. Ieškovės vertinimu, įvykių chronologinė tvarka yra reikšminga, sprendžiant pareikštų priešpriešinių reikalavimų pagrįstumą, bendraturčio teisės gynybos būdo pasirinkimą. Ieškovei pareiškus reikalavimą teismui, teismas Nekilnojamojo turto registre 2024 m. kovo 19 d. atliko įrašą, patvirtinantį, kad iškelta civilinė byla susijusi su nekilnojamuoju turtu – Sklypu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto priimtas 2024 m. balandžio 24 d. Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui reikalavimai išduoti 2024 m. balandžio 29 d. Ieškovės vertimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti šias išvadas: 1) atsakovams atsisakius parduoti Žemės sklypą visiems bendraturčiams, ieškovė pasirinko savo nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, numatytą CK 4.75 straipsnyje – nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką; 2) atsakovai dėl Sklypo formavimo ir atidalijimo projekto kreipėsi tuomet, kai buvo pradėtas ginčas.

Ieškovė neginčija atsakovų teisės inicijuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, tokia galimybė numatyta Taisyklėse, tačiau atkreipia dėmesį, kad teikiamas teismui Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turi atitikti teisės aktus. Taisyklės numato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Išvadą, ar parengtas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, teisės aktų reikalavimams, priima projekto administratorius, tačiau tik po projekto viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūrų. Prašymo inicijuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pateikimas ir reikalavimų išdavimas yra tik pradinė proceso stadija, kurios metu atliekami tik paruošiamieji darbai ir joje nepriimami sprendimai, ar projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pagal Taisykles parengtas projektas turi būti pateiktas projekto organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto gavimo priima sprendimą dėl projekto suderinimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria projekto sprendiniams, arba motyvuotai atsisako jį derinti ir grąžina projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą projektą ir galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Atsakovai nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad kartu su priešieškiniu pateiktas Projektas yra pateiktas organizatoriui, šiuo ginčo atveju – Vilniaus savivaldybės administracijai, taip pat nepateikti duomenys, ar parengtas Projektas yra pateiktas viešinti, kaip tai numato įstatymų leidėjas. Remiantis viešai prieinama sistema - ŽPDRIS, tikrinant laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 24 d., kai buvo priimtas įsakymas dėl Projekto rengimo, iki 2025 m. sausio 1 d., sistemoje nėra duomenų, kad atsakovų teikiamas Projektas yra pateiktas viešinimo procedūroms. Taisyklių 62 punkte numatytas parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūros, institucijos, su kuriomis projektas turi būti derinamas, derinimo terminai. Atsakovai nepateikė duomenų, kad teikiamas su priešieškiniu Projektas buvo suderintas su visomis institucijomis, įskaitant ir neapsiribojant reikalavimuose nurodytas institucijas. Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų zoną, todėl teikiamas projektas, jo sprendiniai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Taisyklės numato, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Atsakovų pateiktas Projektas nėra nei išviešintas, nei suderintas, nei patikrintas, ar atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl tenkinus atsakovų reikalavimą gali susidaryti situacija, kad teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas, Nacionalinei žemės tarnybai pateikus išvadą, kad projektas neatitinka teisės aktų.

Ieškovės vertinimu, teismas negalėtų priimti teismo sprendimo pagal atsakovų suformuluotą reikalavimą, nes galutinis reikalavimas dėl atidalijimo nėra aiškus: kaip konkrečiai prašoma atidalinti, kokio dydžio kompensacija prašoma priteisti iš ieškovės. Jeigu vertinti priešieškinio tekste nurodytas kompensacijų sumas – 23 500 Eur, tai ieškovė pažymi, kad toks atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės pažeistų ieškovės kaip bendraturtės teises, nes ieškovė yra pensinio amžiaus, jos vienintelės pajamos – senatvės pensija, kurios dydis – 512,60 Eur, todėl išmokėti 23 500 Eur kompensaciją – ieškovė yra finansiškai nepajėgi.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos išvadas pateikė raštu.

Ieškovė, jos atstovė teismo posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti, priešieškinio netenkinti, pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, argumentus. Jų išsamūs pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Atsakovų atstovas teismo posėdžių metu prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinio netenkinti, pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, argumentus. Jo išsamūs pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Ieškinys netenkinamas. Priešieškinis tenkinamas.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad ieškovei, atsakovui D. B. ir atsakovei L. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 0,1318 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybės teisė į 1/3 dalį Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre registruota nuo 2008 m. gruodžio 11 d. 2008 m. rugpjūčio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. R8-4048 pagrindu, atsakovės L. C. nuosavybės teisė į 1/3 dalį Žemės sklypo - nuo 2013 m. sausio 16 d. 2013 m. sausio 11 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 1-434 ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-436 pagrindu, o atsakovo D. B. nuosavybės teisė į 1/3 dalį Žemės sklypo - nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 2019 m. liepos 22 d. dovanojimo sutarties Nr. 905 pagrindu. Žemės sklype stovi statiniai – 1937 m. statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1981 m. statybos ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1981 m. kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie nuo 1999 m. kovo 25 d. Nekilnojamojo turto registre yra registruoti ieškovės vardu 1996 m. gegužės 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 2517 pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Paskutinių kadastrinių matavimų atlikimo data 2023 m. lapkričio 23 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Visgi, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006, 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taip pat kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išdėstymas žemės sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas ieškovei, atsakovui D. B. ir atsakovei L. C. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, po 1/3 dalį (439,33 kv. m). Iš šalių rašytinių paaiškinimų, ieškovės, jos atstovės, atsakovų atstovų žodinių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad atsakovai, nors ir yra Žemės sklypo bendraturčiai jau kuris laikas, faktiškai Žemės sklypu ar jo dalimi nesinaudoja, juo (jo dalimi) faktiškai naudojasi tik ieškovė. Žemės sklype yra tik ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – Namas, Ūkinis pastatas, Inžineriniai statiniai. Iškilus poreikiui remontuoti Žemės sklype esantį jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškovė, neturėdama tam finansinių šaltinių, pasiūlė atsakovams kartu parduoti visą Žemės sklypą su jai priklausančiu kitu jame esančiu nekilnojamuoju turtu ir gautas pinigines lėšas pasidalinti. Atsakovams su tuo nesutikus, kilo poreikis ieškoti kitų būdų Žemės sklypui bendrai valdyti. Tuo tikslu ieškovė ėmėsi veiksmų nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kurią prašo patvirtinti teismo teikiamu ieškiniu, nes neteismine tvarka pateikus ją Žemės sklypo bendraturčiams jie su ja nesutiko, konkrečių argumentų nenurodydami.

Ieškovė naudojimosi Žemės sklypu tvarką prašo nustatyti pagal UAB „Geometra“ 2024 m. vasario 22 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Šiame Plane, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovai, yra nustatyta ir pažymėta tik ta Žemės sklypo dalis, kuri skiriama naudoti ieškovei. Atsakovams tenkančios naudotis Žemės sklypo dalys Plane atskirai nepažymėtos, kas vienareikšmiškai yra pagrindu naujam ginčui tarp likusių Žemės sklypo bendraturčių – atsakovų kilti. Tą liudija pats faktas, kad abiejų atsakovų netenkina naudojimosi Žemės sklypo tvarka toje pačioje Žemės sklypo dalyje, ties taškais, Plane pažymėtais 11, 12, 13, 14, 16, 10, nes ši Žemės sklypo dalis yra pakankamai siauras ruožas (ties taškais 10 ir 16 jo plotis yra 6,38 m), siaurėjantis į Žemės sklypo gylį (vidų), tarp kaimyninio žemės sklypo ir ieškovei priklausančio Žemės sklype esančio Namo. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, Planą, viešoje erdvėje esančias Žemės sklypo nuotraukas, fiksuotas įvairiu laikotarpiu (https://www.google.com/maps/, CPK 179 straipsnio 3 dalis), atspindinčias ruožo pobūdį (siaurumą, įspraustumą tarp Namo ir kaimyninio sklypo, jo statinių), sutinka su atsakovais, kad šios Žemės sklypo dalies priskyrimas naudotis atsakovams neatitinka interesų derinimų ir savitarpio supratimo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Jo palikimas naudotis atsakovams, be kita ko, nenurodant kuriam iš jų, liudija ieškovės siekį užtikrinti tik jos pačios interesą – nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, užtikrinant galimybę naudoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą Žemės sklype, neviršijant jai tenkančios Žemės sklypo dalies pagal idealiąją jos dalį bendrojoje nuosavybėje, nepaisant to, ar toks jos interesas užtikrina galimybę Žemės sklypą naudoti racionaliai, pagal maksimalią jo galimą suteikti naudą kiekvienam iš Žemės sklypo bendraturčių. Objektyvaus poreikio palikti Žemės sklypo dalį ties taškais, Plane pažymėtais 11, 12, 13, 14, 16, 10, naudotis atsakovams, išskyrus siekio neviršyti ieškovei tenkančios Žemės sklypo dalies pagal idealiąją jos dalį bendrojoje nuosavybėje, kas susiję su suprantamu, tačiau subjektyviu ieškovės noru išvengti papildomų finansinių išlaidų dėl jai tenkančios naudotis didesnės Žemės sklypo dalies, teismas bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatė. Kaip nurodė atsakovai procesiniuose dokumentuose, to neneigė ir ieškovė, į Žemės sklypą galima patekti ne tik ties taškais, Plane pažymėtais 16, 10. Žemės sklypas yra juosiamas (duomenys neskelbtini), yra kraštinis, todėl į Žemės sklypą galima patekti ir iš priešingos jo pusės.

Vien šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą ieškovės ieškinį pripažinti nepagrįstu ir jo netenkinti.

Atsakovai priešieškiniu prašo ne nustatyti kitokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, o atidalinti atsakovams priklausančias dalis bendrojoje nuosavybėje, Žemės sklypą padalinant į tris atskirus žemės sklypus. Tokį reikalavimą atsakovai grindžia UAB „Kadastrakis“ parengtu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu (ZSFP-131499), pagal kurį ieškovei tenka 0,0515 ha žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 3, atsakovei L. C. tenka 0,0401 ha žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 1, o atsakovui D. B. tenka 0,0402 ha žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 2. Kadangi atsakovams tenkantys žemės sklypai, atidalinus jų dalį iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, yra mažesni nei jiems priklausanti idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje, atsakovai prašo priteisti iš ieškovės kompensacijas: atsakovės L. C. naudai 11 900 Eur kompensaciją, o atsakovo D. B. naudai 11 600 Eur kompensaciją. Kompensacijų dydį atsakovai grindžia UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinio ataskaita Nr. 24-1-039.

CK 4.80 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo konstatuota, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys apie Žemės sklypą, jame esantį nekilnojamąjį turtą, teismo vertinimu, liudija objektyvias galimybes jį padalinti natūra į tris žemės sklypus, ko siekia atsakovai, siekdami užtikrinti kiekvienam iš trijų bendraturčių galimybę savarankiškai disponuoti jam priklausančia dalimi. Tokią galimybę patvirtina atsakovų į bylą pateiktas Projektas. Teismas sutinka, kad Projekte nustatytos trijų žemės sklypų dalys neatitinka idealiųjų dalių, turėtų ieškovės ir atsakovų Žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. To neneigia ir atsakovai. Tačiau atidalinti Žemės sklypą kitu būdu, kuris atitiktų visų bendraturčių interesus, teismas nemato galimybės. Tokių įrodymų šalys nepateikė. Teismo vertinimu, Projekte nurodytas atsakovams priklausančios dalies Žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje atidalijimas atitinka nusistovėjusią Žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes nekilnojamieji daiktai, esantys Žemės sklype ir priklausantys ieškovei, patenka į Projekte nurodyto žemės sklypo, projektinis Nr. 3, ribas. Ieškovei tenka ir didesnė Žemės sklypo dalis, kuria ji faktiškai naudojosi ir iki šiol. Atsakovai, įgyvendindami jiems priklausančią nuosavybės teisę, teikiamu reikalavimu sutinka, kad atidalijant jų dalis iš Žemės sklypo bendrosios nuosavybės jiems tektų mažesnio ploto žemės sklypai, nurodyti Projekte projektiniais numeriais 1, 2. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovų siūlomas Žemės sklypo padalijimo tarp bendraturčių būdas jos netenkina iš esmės tik dėl to, kad jai tenka pareiga tokiu atveju mokėti atsakovams kompensaciją, o mokėti tokią kompensaciją ji finansiškai yra nepajėgi.

Vertindamas pastarąjį ieškovės argumentą, teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011, kt.). Šalies galėjimas sumokėti kompensaciją turi būti pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais jos turtinės padėties įrodymais, o nustačius, kad šalis to negali padaryti, svarstytina galimybė taikyti kitokį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Iš ieškovės paaiškinimų, į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) gimimo, jos gaunamos pajamos iš esmės yra tik senatvės pensija, kuri kas mėnesį nesiekia 600 Eur. Nurodytos aplinkybės, kurias paneigiančių duomenų byloje nėra, sutiktina pagrindžia ieškovės argumentą, kad sumokėti atsakovų prašomą kompensaciją iš jos gaunamų pajamų ieškovė neturi galimybės. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pastarajai aplinkybei neturi būti teikiama lemiama reikšmė. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ji siekia dėl to, kad jai pačiai išlaikyti Žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą, jį remontuoti, prižiūrėti, o kartu ir gyventi jame jai tampa sudėtinga. Būtent dėl to ji siūlė atsakovams kartu parduoti Žemės sklypą su jame esančiu ieškovei nekilnojamuoju turtu ir gautas pinigines lėšas pasidalinti tarpusavyje. Nurodytos aplinkybės liudija, kad pačios ieškovės siekis nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką buvo sąlygotas ne siekio išsaugoti nuosavybės teisę į jai priklausančią Žemės sklypo dalį, o ja disponuoti, ją perleidžiant kitiems asmenims. Todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė turi būti taip pat įvertinta, nustatant jos galimybę išmokėti kompensaciją atsakovams už jiems tenkančias mažesnes Žemės sklypo dalis, atidalinus jų dalį iš bendrosios nuosavybės. Byloje surinkti duomenys liudija, kad Nekilnojamojo turto registre, atliekant Žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, Žemės sklypas buvo įvertintas 191 000 Eur verte 2023 m. lapkričio 13 d. Pagal viešai skelbiamus valstybės įmonės Registro duomenis Žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta masiniu būdu 2025 m. sausio 1 d., yra 210 000 Eur. UAB „ Krivita“ sudaryta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 24-I-039, kuria netikėti teismas neturi pagrindo, ją paneigiančių duomenų byloje nėra, liudija, kad atidalijus Žemės sklypą į tris sklypus pagal Projektą ieškovei tenkančio žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 1, vertė 2024 m. rugpjūčio 28 d. sudarytų 160 700 Eur. Taigi, įvertinus priežastis, paskatinusias šalis spręsti Žemės sklypo disponavimo, valdymo ir naudojimosi klausimus, teismas neturi pagrindo teigti, kad atsakovų prašoma priteisti kompensacija už jiems tenkančias mažesnes dalis, atidalijus jų dalį iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, neproporcingai pažeistų ieškovės interesus.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą dėl bendraturčių poreikių naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Ieškovė nuo atsakovų priešieškinio gynėsi taip pat tuo, kad pateiktas Projektas nėra pateiktas planavimo organizatoriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nėra paviešintas, suderintas su atitinkamomis institucijomis ir nėra patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kaip tai numato Taisyklės, todėl juo grįsti reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atsakovai neturi pagrindo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2024 m. balandžio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 30-974/24 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti 1 318 kv. m ploto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai – atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus ir pavedė Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui parengti 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimus. 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyriausias specialistas išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-112/24(2.14.2.12E-ŽEM), kuriais remiantis UAB „Kadastrakis“ parengė Projektą, pastarieji Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai yra Projekto sudėtine dalimi. Byloje atsakovai neneigė, kad UAB „Kadastrakis“ parengus Projektą atsakovai jo nepateikė planavimo organizatoriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Taisyklių nustatyta tvarka, tačiau teigė, kad tai esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti neturi, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad UAB „Kadastrakis“ parengtas Projektas neatitinka kokių nors konkrečių reikalavimų ir jo pagrindu atidalyti atsakovų dalį Žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje nėra galimybės.

Teismas su pastaraisiais atsakovų argumentais sutinka. Teismas į šios bylos nagrinėjimą kaip išvadą teikiančias institucijas įtraukė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, tikslu gauti jų išvadą, ar UAB „Kadastrakis“ parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokių konkrečių neatitikimų, prieštaravimų nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos išvadose nepateikė, todėl teigti, kad remtis UAB „Kadastrakis“ Projektu kaip įrodymu atsakovų daliai Žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje atidalinti negalima, teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš UAB „Kadastrakis“ Projekto, jame yra aptarti Projekto atitikimai 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtiems Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimams Nr. A648-112/24(2.14.2.12E-ŽEM). Jokių konkrečių duomenų, kad Projektas, kurių nors iš jų neatitinka, byloje nėra. Nors Projekte minima, kad Žemės sklypas patenka (duomenys neskelbtini) regioninį parką, yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžių draustinis, o Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad Žemės sklypas yra nekilnojamojo kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), nei (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkybos plane ((duomenys neskelbtini), CPK 179 straipsnio 3 dalis), nei Kultūros vertybių registre ((duomenys neskelbtini) CPK 179 straipsnio 3 dalis) šiam Žemės sklypui nustatytų konkrečių reikalavimų, ribojimų jo dalinimo galimybei, teismas nenustatė.

Teismas sutinka su ieškove, kad Taisyklės apibrėžia detalias žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūras, tame tarpe parengto projekto pateikimą planavimo organizatoriui, jo viešinimą, derinimą, tikrinimą, tačiau šios administracinės procedūros pačios savaime negali būti kliūtimi asmeniui imtis veiksmų ginti galimai pažeistas teises teismine tvarka ir reikalauti atidalinti dalį iš bendrosios nuosavybės pagal projektą, kuris visų šių procedūrų nėra praėjęs (CPK 5 straipsnis). Civilinės bylos nagrinėjamos remiantis rungimosi principu (CPK 178 straipsnis), todėl priešinga šalis, manydama, kad bendraturčio pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, tame tarpe jį pagrindžiantis tam tikras dokumentas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kitas planas, neatitinka tam tikrų konkrečių teisės aktų reikalavimų ir/ar pažeidžia bendraturčių interesus, tokias aplinkybes turi nurodyti ir jas pagrįsti įrodymais CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodymų, kad atsakovų pateiktas į bylą Projektas tam tikrų teisės aktų reikalavimų neatitinka, nepateikė.

Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas atsakovų priešieškinį pripažįsta pagrįstu, todėl tenkina.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti, teismo vertinimu, neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismas taip pat nesprendžia klausimo dėl teismo sprendimo dalyje dėl kompensacijos priteisimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nes tokio prašymo ieškovė byloje nereiškė. Ieškovei tik išaiškintina, kad teismo sprendimo priėmimas netrukdo tokį prašymą jai tekti vėliau CPK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

ieškovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo netenkinti.

Atsakovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkinti.

Atidalinti atsakovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės, padalinant ieškovei R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Kadastrakis“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (ZSFP-131499) į tris sklypus: ieškovei R. Č. tenkantį 515 kv. m žemės sklypą, projektinis Nr. 3, atsakovui D. B. tenkantį 402 kv. m žemės sklypą, projektinis Nr. 2, ir atsakovei L. C. tenkantį 401 kv. m žemės sklypą, projektinis Nr. 1.

Priteisti atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 600 Eur (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų eurų) kompensaciją už jo dalies sumažėjimą.

Priteisti atsakovei L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 900 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų eurų) kompensaciją už jos dalies sumažėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.