- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-91-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00446-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- N. K., Z. P., V. P., D. B.
- Atsakovas
- asociacijai Preičiūnų medžiotojų
- Kategorijos
- 27.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. K., Z. P., V. P. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-287/2013 pagal ieškovų Z. P., N. K., D. B. ir V. P. ieškinį atsakovei asociacijai Preičiūnų medžiotojų būreliui dėl 2010 m. gegužės 21 d. asociacijos Preičiūnų medžiotojų būrelio susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo ir jų pripažinimo neteisėtais nuo jų priėmimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai Z. P., N. K., D. B. ir V. P. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydami panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. asociacijos Preičiūnų medžiotojų būrelio priimtus sprendimus ir pripažinti juos neteisėtais nuo jų priėmimo dienos: 1) nuo 2010 m. gegužės 21 d. nušalinti nuo pareigų, t. y. narystės Preičiūnų medžiotojų būrelio valdyboje, L. N., S. P., R. Č., D. B., V. P., V. V. ir pirmininką N. K.; 2) sustabdyti L. N., S. P., R. Č., D. B., V. P., N. K. ir Z. P. narystę Preičiūnų medžiotojų būrelyje iki Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, užvestoje pagal V. K. ieškinį; 3) nuo 2010 m. gegužės 21 d. atstatydinti Preičiūnų medžiotojų būrelio revizijos komisiją; 4) Preičiūnų medžiotojų būrelio pirmininku nuo 2010 m. gegužės 21 d. išrinkti V. A.; 5) Preičiūnų medžiotojų būrelio pirmininko pavaduotoju nuo 2010 m. gegužės 21 d. išrinkti M. Š.; 6) į Preičiūnų medžiotojų būrelio valdybą nuo 2010 m. gegužės 21 d. išrinkti V. V., K. K., P. S., R. Š. ir K. Ž.; 7) į Preičiūnų medžiotojų būrelio revizijos komisijos narius išrinkti S. Š., B. D. ir V. K.; 8) Preičiūnų medžiotojų būrelio finansininku išrinkti M. Š.; 9) pripažinti 2010 m. balandžio 23 d. Preičiūnų medžiotojų būrelio narių visuotinio susirinkimo nutarimo dalį dėl V. K. pašalinimo iš būrelio narių neteisėta ir jį panaikinti. Atstatyti V. K. narystę Preičiūnų medžiotojų būrelyje ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (7 tomas, 31–35 b. l.).
Nurodė, kad skundžiami sprendimai priimti pažeidžiant LR Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 6, 9 dalis ir asociacijos Preičiūnų medžiotojų būrelis įstatų 5.1–5.4 punktus, nes sušaukti asociacijos neeilinį narių susirinkimą turėjo teisę tik asociacijos valdyba arba teismas. Be to, apie šaukiamą susirinkimą asociacijos nariai nebuvo tinkamai informuoti. Pateikdami patikslintą ieškinį ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė panaikino 2010 m. gegužės 21 d. susirinkimo nutarimus, pripažindama juos neteisėtais, t. y. įvykdė jų reikalavimus (7 tomas, 34 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmetė ieškinį (8 tomas, 52–64 b. l.). Priteisė iš ieškovų atsakovei po 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat po 76,29 Lt proceso išlaidų valstybei. Nurodė, kad patys ieškovai pripažino, jog visi reikalauti panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. sprendimai jau yra panaikinti atsakovės 2010 m. birželio 28 d. visuotiniame atsakovės narių susirinkime, ir Pakruojo rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu, kuris Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, atmetė ieškovo N. K. ieškinį atsakovei asociacijai Preičiūnų medžiotojų būrelis dėl 2010 m. birželio 28 d. neeilinio visuotinio asociacijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo. Manė, kad nebegalima panaikinti sprendimų, kurie jau yra panaikinti ir negalioja. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamų sprendimų priėmimo momentu dalis ieškovų patys sudarė atsakovės valdybą, galėjusią šaukti visuotinį atsakovės susirinkimą ir ieškovas N. K. buvo valdybos pirmininkas, taip pat, įvertindamas tai, jog ieškovai ir toliau laikė save teisėtais Preičiūnų medžiotojų būrelio nariais ir teisėtais valdybos nariais, 2010 m. birželio 3 d. sušaukė valdybos posėdžius, sprendė įvairius klausimus, ieškovas N. K. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. birželio 28 d. išdavė atsakovės nariams medžioklės lapus, suteikiančius teisę medžioti, teismas sprendė, kad ieškovams ginčijamų sprendimų priėmimas nesukėlė jokių teisių ar faktinių pasekmių ir niekaip nepažeidė jų teisių.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Skųsdami Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, apeliantai (ieškovai) N. K., D. B., V. P., Z. P. pateikė iš esmės analogiškus apeliacinius skundus, prašydami teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jų ieškinį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (8 tomas, 70–74, 80–85, 88–95 b. l.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, neįvertino atsakovės 2010-05-21 priimtų sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų, peržengė ieškinio ribas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bylą išnagrinėjo akivaizdžiai tendencingai, buvo šališkas. Tvirtinama, kad atsakovė 2010 m. birželio 28 d. visuotiniame narių susirinkime panaikindama 2010 m. gegužės 21 d. sprendimus pripažino skundžiamų sprendimų neteisėtumą.
Atsiliepdami į D. B. ir V. P. apeliacinį skundą, N. K. ir Z. P. prašo apeliacinį skundą tenkinti (8 tomas, 106–109 b. l.). Mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, buvo šališkas, peržengė ieškinio ribas.
Atsiliepdama į apeliacinius skundus, atsakovė asociacija Preičiūnų medžiotojų būrelis prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (9 tomas, 1–7, 12–18, 23–32 b. l.). Nurodo, kad apeliantai nemotyvavo savo prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, nekvestionavo atsakovės 2010-06-28 visuotiniame susirinkimų priimtų sprendimų, nesąžiningai naudojosi savo teisėmis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantų (ieškovų) N. K., Z. P., V. P. ir D. B. apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantai pateikė prašymus skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliantų prašymas dėl žodinio skundų nagrinėjimo yra visiškai nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniuose skunduose. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).
Dėl ieškovų ieškinio reikalavimų
Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.
Kolegija pažymi, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje nustatyta, kad apeliantai (ieškovai) laikotarpiu nuo 2010-06-07 iki 2010-06-28 kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti konkrečius 2010 m. gegužės 21 d. asociacijos Preičiūnų medžiotojų būrelio priimtus sprendimus (1 tomas, 1–3 b. l., 2 tomas, 1–3 b. l., 3 tomas, 1–3 b. l., 5 tomas, 1–3 b. l.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad po apeliantų kreipimosi į teismą, atsakovė 2010 m. birželio 28 d. panaikino 2010 m. gegužės 21 d. priimtus sprendimus (pvz., 7 tomas, 162 b. l.) ir apeliantai pateikė patikslintą ieškinį, nurodydami, jog atsakovė įvykdė jų reikalavimus (7 tomas, 34 b. l.) bei suformuluodami papildomą reikalavimą – pripažinti skundžiamus atsakovės sprendimus neteisėtais nuo jų priėmimo dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė vieno iš apeliantų N. K. ieškinio reikalavimus panaikinti atsakovės 2010 m. birželio 28 d. sprendimus, tarp jų – sprendimą panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. sprendimus (7 tomas, 150–159 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi prieš tai minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą (7 tomas, 147–149 b. l.). Taigi teismai įvertino atsakovės 2010 m. birželio 28 d. sprendimo – pripažinti netenkančiais juridinės galios 2010 m. gegužės 21 d. sprendimus, teisėtumo klausimą.
Nagrinėjamu atveju apeliantai pripažindami, kad atsakovė jų reikalavimus patenkino ir panaikino 2010 m. gegužės 21 d. priimtus sprendimus, patikslintu ieškiniu pakarotinai prašė panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. priimtus sprendimus ir papildomai prašė konstatuoti atsakovės 2010 m. gegužės 21 d. priimtų sprendimų neteisėtumą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijami atsakovės 2010 m. gegužės 21 d. priimti sprendimai jau yra panaikinti, pažymi, jog vien pažeistos teisės konstatavimas, nekeliant kitų materialinio pobūdžio reikalavimų: pvz., dėl žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, pašalinti 2010 m. gegužės 21 d. priimtų sprendimų galbūt kilusius padarinius ir t. t., neapgina galbūt pažeistų ieškovų teisių ir nesukuria jiems jokių teisinių pasekmių, t. y. vien sprendimų neteisėtumo konstatavimas nesukuria materialinio teisinio rezultato, ir panaikintų sprendimų procedūrinių klausimų vertinimas yra netikslingas dėl ieškovų teisės į teisminę gynybą neįgyvendinimo.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.
Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą sprendė, neviršydamas ieškinio reikalavimų ir nesirėmė įrodymais ar faktais, kurių šalys teismui nenurodė ar kurių byloje nėra, todėl negalima daryti išvados, jog buvo viršytos ieškinio ribos.
Dėl įrodymų vertinimo
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinius skundus atmetus, iš apeliantų atsakovei priteistinos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus paruošimą (CPK 98 str. 1 d.). Pažymėtina, kad šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8.11 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė turėjo 968 Lt advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į N. K., Z. P. apeliacinį skundą (9 tomas, 8, 10 b. l.), patyrė 968 Lt išlaidas už atsiliepimo į V. P. ir D. B. apeliacinį skundą rengimą (9 tomas, 19, 21 b. l.), taip pat advokatei sumokėjo 968 Lt už atsiliepimą į Z. P. apeliacinį skundą (9 tomas, 33, 34 b. l.).
Skundus atmestus, atsakovei asociacijai Preičiūnų medžiotojų būreliui priteistina iš N. K., V. P. ir D. B. po 484 Lt, o iš Z. P. 1452 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus paruošimą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti asociacijai Preičiūnų medžiotojų būreliui (j. a. k. 191525261) iš N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 484 Lt, o iš Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1452 Lt advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimų į apeliacinius skundus paruošimą.