- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-645-1221/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Voldemaras Bumblys
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, E. V., Ž. V., R. V.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Voldemaras Bumblys išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, E. V., Ž. V., E. V., Ž. V., R. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. Š. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š. priėmė palikėjo V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos E. Š. vyras ir suinteresuotų asmenų E. V., Ž. V., E. V., Ž. V. ir R. V. tėvas V. V. (toliau – ir palikėjas), kurio mirties faktas įregistruotas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja kartu su palikėju santuokos metu 1990 m. lapkričio 13 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Mirus E. Š. vyrui, pareiškėja į notarus dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė, palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius už aukščiau minėtą turtą. Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė, todėl turi teisę į palikėjo palikimą, tačiau dėl nežinojimo ir neturėdama teisinių žinių iki šiol nesikreipė į notarus dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tokiu atveju, buvo praleistas įstatymų numatytas 3 mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 straipsniu bei į tai, jog pareiškėja palikėjo turtą valdė, juo rūpinosi kaip savu, laikytina, jog įpėdinė priėmė palikimą. E. Š., pradėjusi jį faktiškai valdyti kaip savo, ir atlikdama aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teise į paveldimą turtą, t. y. naudodamasi minėtu turtu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui ir nuosavybės teisės į pagal įstatymą pareiškėjai atitekusį nekilnojamąjį turtą įregistravimui VĮ „Registrų centras“. Pareiškėja po palikėjo mirties naudojosi ir valdė kaip savo jo paliktą turtą – palikėjui priklausiusį turtą. Taip pat pareiškėja vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į palikėjo nekilnojamąjį turtą, t. y. po palikėjo mirties rūpinosi aukščiau minėto turto priežiūra, tvarkė jį, saugojo, mokėjo mokesčius. Taigi akivaizdu, jog E. Š. išreiškė valią priimti palikimą, faktiškai jį pradėdama valdyti ir nepraleisdama įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į palikimo atsiradimo į vietos notarą nesikreipė. Prašo pareiškėjos E. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Ž. V. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos E. Š. reikalavimais ir neturi turtinių pretenzijų į tėvo V. V. palikimą. Taip pat pateikė Lietuvos antstolių rūmų raštą, kuriame nurodoma, kad iš V. V. nėra vykdomų išieškojimų.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. Š. priėmė palikėjo V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, manytina, kad palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko E. V. teisėtų interesų. Tarnyba neprieštarauja pareiškimo patenkinimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, atsiradusi po vaiko tėvo mirties, kadangi priėmus palikimą nebus pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys E. V., E. V., Ž. V. ir R. V. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims ir išvadą teikiančiai institucijai tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas visiškai.
7. Iš 2015 m. sausio 13 d. mirties liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. V. ir E. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. mirė santuokoje, sutuoktinė – E. Š., vaikai: E. V., Ž. V., E. V., Ž. V., R. V.. Iš 2024 m. spalio 11 d. VĮ ,,Registrų centras“ testamento registro išrašo matyti, kad po palikėjo V. V. mirties registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad E. Š. su V. V. santuokos metu, t. y. 1990 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais įgijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
8. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
11. Nagrinėjamu atveju po V. V. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Palikėjas V. V. testamento nepaliko; testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą faktų.
12. Suinteresuoti asmenys E. V., Ž. V., E. V., Ž. V. ir R. V. yra pirmos eilės įpėdiniai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo Ž. V. nurodė, kad sutinka su pareiškėjos reikalavimais ir neturi turtinių pretenzijų į tėvo V. V. palikimą, o suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nepateikė, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po V. V. mirties (CK 5.11 straipsnis).
13. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 11 punkte, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad rūpinosi po sutuoktinio mirties likusiu turtu, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius, tai yra išreiškė aktyvius veiksmus į likusį palikimą. Tai patvirtina, kad pareiškėja pagal įstatymą mirusiojo sutuoktinio palikimą priėmė per įstatymo nustatytą, t. y. trijų mėnesių terminą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, juo rūpinasi kaip savu. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėja perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti.
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 13 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu – naudojasi juo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
15. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E. Š. priėmė palikimą po savo sutuoktinio palikėjo V. V. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. V. mirties, paveldėjimo.
16. Šioje byloje teismas patyrė 87,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja E. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu mokėjimo, todėl iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.