Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-10 · Civilinė byla Nr. e2S-341-562/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
e2S-341-562/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33243-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Suinteresuotas asmuo
R. S., Dalia A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-341-562/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33243-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos 112 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties dėl atsisakymo priimti prašymą dėl leidimo patekti į patalpas išdavimo, suinteresuoti asmenys R. S., Dalia A. R., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pareiškėja 112-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą patekti su atitinkamais specialistais: 1) į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu įgyvendinti patvirtintą techninį darbo projektą – pakeisti esamus langus į naujus plastikinius, pakeisti bendrojo naudojimo vamzdynus, lietaus nuotekų vamzdį ir radiatorius; 2) į butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su tikslu įgyvendinti patvirtiną techninį darbo projektą – pakeisti radiatorius.

2. Prašyme nurodė, kad pareiškėjos prižiūrimame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra atnaujinamas (modernizuojamas) pastatas - gyvenamasis namas. Taip pat nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. įvyko daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame nustatyta tvarka buvo patvirtintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas. Vadovaujantis patvirtintu investicijų planu, buvo parengtas ir butų ir kitų patalpų savininkams viešai pristatytas techninis darbo projektas. Pagal suderintą techninį darbo projektą buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas ir šiuo metu yra vykdomi daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbai. Projekto administratorė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Atnaujinkime miestą“ ir rangovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viltosta“ pasirašė statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO164102. Gamybinių susirinkimų metu rangovė UAB „Viltosta“ informavo pareiškėją, kad negali vykdyti dalies rangos sutartyje numatytų rangos darbų, kadangi daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 65 savininkai neleidžia vykdyti esamų langų keitimo į naujus plastikinius darbų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-38943-960/2021 atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.

4. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog pareiškėjos nurodytu atveju yra ginčas, todėl toks ginčas teisme turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Šiuo atveju nėra įstatyme numatyta galimybė išduoti teismo leidimą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nagrinėjamu atveju yra siekis apginti viešąjį interesą ir atlikti turto apsaugą, kadangi prašoma patekti į patalpas atlikti daugiabučio namo atnaujinimo darbus, kurie yra reikalingi viso daugiabučio namo gerovei, inžinerinėms sistemoms, jų tinkamam funkcionavimui užtikrinti. Atitinkamai reikalingi atlikti darbai susiję su esamų senų langų keitimu į naujus plastikinius, radiatorių keitimu, bendrojo naudojimo vamzdynų keitimu, lietaus nuotekų vamzdžių keitimu. Visi šie darbai reikalingi tam, kad būtų užtikrinamas tinkamas bendro pastato naudojimo įrenginių veikimas ir tinkamas disponavimas savininkų nuosavybės teisėmis. Šilumos pralaidumas yra nepakankamas, todėl langus yra būtina keisti, siekiant užkirsti kelią būsimiems buto trūkumams atsirasti dėl netinkamas šildymo sistemos. Taip pat bendrojo naudojimo vamzdynas ir lietaus nuotekų vamzdis yra avarinės ir kritinės būklės, dėl ko projektas buvo rengiamas ir dėl šių darbų atlikimo. Be to, patys nurodytų butų savininkai pripažino, kad juos reikia keisti ir pritarė rengiamam projektui, tačiau šiuo metu neaišku dėl kokių priežasčių jam prieštarauja.

5.2. Siekiant apginti viešąjį interesą, yra reikalinga kuo skubiau pakeisti langus, radiatorius bei lietaus vamzdyną ir bendrojo naudojimo vamzdyną, siekiant išvengti ir būsimos didesnės avarijos. Dėl visų šių aukščiau nurodytų priežasčių yra tikslinga gauti teismo leidimą, patekti į minėtus butus be savininkų sutikimo ir pakeisti senus langus į naujus plastikinius, radiatorius, bendrojo naudojimo vamzdynų, lietaus nuotekų vamzdžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, konstatavęs, jog pareiškėjos nurodytu atveju yra ginčas, todėl toks ginčas teisme turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Taip pat nurodė, jog šiuo atveju nėra įstatyme numatyta galimybė išduoti teismo leidimą.

9. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog egzistuoja viešasis interesas, privaloma patekti į butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl atsisakymo priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo (ne)pagrįstumo.

10. Pagal CPK 579 straipsnio nuostatą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

11. CK 4.83 straipsnio 5 dalies normoje, kuria remiasi ir pareiškėja atskirajame skunde, numatyta, kad buto ir kitu? patalpu? savininkas (naudotojas) privalo leisti i?galiotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esanc?ia? bendrojo naudojimo mechanine?, elektros, technine? ir kitokia? i?ranga?. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad minėtoje normoje nėra numatyta teismo leidimo išdavimo supaprastinto proceso tvarka procedūra dėl pateikimo į patalpas.

12. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu byloje yra dvi šalys, turinčios priešingą interesą, egzistuoja jų tarpusavio nesutarimas, ginčas. Tokios bylos nagrinėjamos ginčo teisena, kai viena ginčo šalis (ieškovas) ieškiniu kreipiasi į teismą dėl tariamai pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo, reikalavimą nukreipdamas atsakovui. Bylos, kuriose paprastai nėra ginčo dėl teisės, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tokiose bylose teismas padeda įgyvendinti subjektines teises, kurios nėra pažeistos. Taip teismas, be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, atlieka ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

13. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir minėtų butų savininkų yra akivaizdus ginčas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks prašymas negali būti sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka. Esant ginču, suinteresuotam asmeniui turi būti suteikta galimybė dalyvauti procese, teikiant paaiškinimus bei įrodymus, t.y. užtikrinant suinteresuoto asmens teisę į tinkamą procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.

Dėl procesinės bylos baigties.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

15. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, jog, pirma, apeliacijos objektą sudarė skundžiama nutartis, kuria buvo sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas, todėl net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų proceso įstatymo pažeidimą, nepagrįstai atsisakant priimti prašymą, jis neturėtų teisinio pagrindo tokį prašymą išnagrinėti iš esmės, t. y. išduoti leidimą, ir, remdamasis aktualiomis CPK normomis, turėtų teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Antra, remiantis CPK 580 straipsnio 1 dalimi, prašymas išduoti teismo leidimą paduodamas pareiškėjos gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui, taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl Vilniaus apygardos teismas tokio prašymo neturėtų teisės iš esmės išnagrinėti, kaip neteismingo apygardos teismams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rosita Patackienė