Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Būdvytis ir partneriai“ atstovams vadovui A. B., advokatei D. D.,

atsakovės Lietuvos ir Airijos uždarosios akcinės bendrovės „ABROMIKA“ atstovams vadovui A. Z., advokatui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ( vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Būdvytis ir partneriai“ ieškinį atsakovei Lietuvos ir Airijos uždarajai akcinei bendrovei „ABROMIKA“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2024-05-03 el. paštu gavusi ieškovės PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė nedelsiant 2024-05-06 el. laišku kreipėsi į ieškovę, nurodydama, „kadangi su įmonės vadovu nebuvo bendrauta po sutarties pasirašymo, prašome detalizuoti, kada ir su kuo buvo susitikimai nurodant tikslias data ir laikus”. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisinių paslaugų sutarties 2.5 p. ieškovė įsipareigojo atsakovei pateikti visą prašomą informaciją apie sutarties vykdymą. Nepaisant to, ieškovė nenurodė jokių tikslių duomenų apie neva suteiktas teisines paslaugas, nenurodė susitikimų datų, laikų ir pan.

2024-05-07 atsakovė el. laišku nurodė, kad „Kadangi, kaip prašėme, negavome sąskaitos Nr. BP1957/24 detalizacijos, nežinome kokie darbai buvo vykdomi ir ar buvo atlikti. Todėl negalime priimti 2024.04.30 PVM s. f. Nr. BP1957/24”.Ieškovė nė viename el. laiške, taip pat ir ieškinyje nenurodė konkrečių datų, kada neva teikė jos deklaruojamas teisines paslaugas. Šių duomenų ieškovė sąmoningai nenurodo, nes jie paneigtų pačios ieškovės poziciją, kad tuose susitikimuose teikė teisinės paslaugas pasirašytos 2024-03-08 teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Tokie faktai neegzistavo ir neegzistuoja. Vertinant tą susitikimą, kuriame ieškovės ir atsakovės atstovai susitarė ateityje bendradarbiauti ir vėliau pasirašyti teisinių paslaugų sutartį (susitikimas vyko iki sutarties pasirašymo), jame ieškovės atstovas neteikė teisinių paslaugų. Susitikimo metu ieškovas pristatė savo kontorą, patirtį, specializacijas, ir buvo aptartos teisinių paslaugų teikimo sąlygos ateityje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašo ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė advokatų profesinė bendrija „Būdvytis ir partneriai“ ir atsakovė Lietuvos ir Airijos uždaroji akcinė bendrovė „ABROMIKA“ susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo. 2024-03-08 šis susitarimas buvo įtvirtintas raštu - sudaryta teisinių paslaugų sutartimi. Teisinių paslaugų sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei teisines paslaugas, įskaitant ir teisines konsultacijas ir/ar teisines išvadas įvairiais teisės, jos aiškinimo ir taikymo klausimais – žodžiu, raštu arba bet kuria kita abiem Šalims priimtina forma (teisinių paslaugų sutarties 1.1.1. p.), o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktą darbą pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą, taikant 120,- EUR/val. + PVM įkainį (teisinių paslaugų sutarties 4.1. p.).

Atsakovės atstovai į advokatą A. B. kreipėsi pagal auditorės K. M. rekomendaciją labai konkrečiu klausimu – atsakovė turėjo ketinimą parduoti degalinių tinklo verslą ir domėjosi galimybe jį atskirti į naują juridinį vienetą. Advokatas A. B. atsakovės atstovų prašymu dviejų susitikimų, kurie įvyko atsakovės atstovų iniciatyva, metu suteikė dvi žodines teisines konsultacijas dėl atsakovės atskyrimo pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 str. bei atliko atsakovės finansinės atskaitomybės analizę, kuri buvo išimtinai reikalinga sprendžiant dėl atsakovės atskyrimo galimumo ir eigos. Už šias suteiktas teisines paslaugas ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2024-04-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BP1957/24 bendrai 484,00 Eur sumai. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2024-05-14. Suėjus PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminui ieškovė ne kartą ragino atsakovę apmokėti skolą, susidariusią už suteiktas teisines paslaugas, tačiau atsakovė tokius raginimus ignoravo – mokėjimas iki šiol nėra gautas. Be to, atsakovė ginčija ieškovės suteiktų teisinių paslaugų faktą.

Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Advokato teisė gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas įtvirtinta Advokatūros įstatymo 50 straipsnio nuostatose. Pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Remiantis Advokatūros įstatymo 2 straipsniu, advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Ieškovė, turinti atitinkamą patirtį ir žinias, vykdė savo pareigas bei prisiimtus įsipareigojimus atsakovei suteikdama teisines paslaugas – dvi teisines konsultacijas ir atsakovės finansinės atskaitomybės analizę. Teisinės konsultacijos atsakovės atstovams buvo suteiktos žodžiu, dviejų susitikimų, kurie truko daugiau nei po 1,5 h metu. Abu susitikimai įvyko išimtinai atsakovės atstovų iniciatyva po to, kai atsakovės akcininkas V. Š. susisiekė su advokatu A. B. dėl atsakovės reorganizavimo ir paprašė pateikti vertinimą dėl atskyrimo sąlygų, tikslingumo ir eigos. Pirmasis susitikimas su atsakovės akcininku V. Š. ir kartu dalyvavusiu A. Č. įvyko ieškovės buveinės adresu. Šio susitikimo metu advokatas A. B. supažindino atsakovės atstovus su bendradarbiavimo sąlygomis ir aptarė galimą atsakovės atskyrimo eigą, nurodė reikalingus atlikti konkrečius veiksmus (tarp kurių ir atsakovės finansinės atskaitomybės analizė), pristatė strategiją. Šiai konsultacijai suteikti reikalingos specifinės teisinės žinios, kadangi tik maža dalis teisininkų profesionalų specializuojasi įmonių reorganizavime. Tuo tarpu advokatas A. B. specializuojasi įmonių reorganizavime ilgą laiką ir dėl savo specifinių žinių gali konsultuoti šiais klausimais įmones bei jų atstovus. Po susitikimo, kurio metu šalys susitarė dėl sekančio susitikimo įvertinus atsakovės finansinę atskaitomybę, advokatas A. B. įvertino atsakovės balansą, kurio analizė yra vienas iš pirmų ir būtinų veiksmų atliekant ar planuojant atlikti įmonės atskyrimą. Antrasis susitikimas su atsakovės akcininku V. Š., A. Č. ir atsakovės direktoriumi A. Z. vyko atsakovės buveinės adresu. Šio susitikimo metu aptarta atsakovės finansinė būklė, mokestiniai aspektai, plačiau ir išsamiau aptartos atskyrimo galimybės/eiga. L. V. Š ir A. Č. apklausti teisme patvirtino, kad tie du susitikimai su advokatu įvyko, tačiau nebuvo susitikimo metu suteiktos teisinės paslaugos. Atsakovės pasitelkta gynybinė pozicija, ginčijant paslaugų užsakymą ir jų suteikimą, atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad susitikimų trukmės atsakovė neginčija, t.y. pripažįsta sąskaitoje nurodytą jų trukmę.

Po šio susitikimo ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už jau suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė vengia ją apmokėti. Nors atsakovė ginčija suteiktų teisinių paslaugų faktą, tačiau jos nurodomi argumentai nepaneigia, kad atsakovės atstovai dalyvavo susitikimuose su advokatu A. B. (viena kartą ieškovės buveinės adresu, kitą – atsakovės), šie susitikimai vyko atsakovės dalyvių interesais ir iniciatyva, susitikimų metu advokatas A. B. naudojo savo turimas specifines žinias konsultuodamas dėl atsakovės atskyrimo galimumo ir eigos bei kitais susitikimų metu iškilusiais klausimais (mokestinė aplinka, verslo struktūrizavimas ir pan.).

Advokatūros įstatyme numatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (48 str. 1 d.). Ši nuostata reglamentuoja vidinius teisinius santykius tarp advokato ir kliento. Sekantis įstatymo straipsnis (49 str.) reglamentuoja advokato įgaliojimų įforminimą, kai advokatas kliento vardu ir interesais veikia išoriniuose teisiniuose santykiuose, t. y. vykdo kliento pavedimus ir atlieka teisinius veiksmus santykiuose su kitais asmenimis. Pastaruoju atveju, įgaliojimų advokatui suteikimo faktas ir turinys patvirtinami nurodytais dokumentais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas susijęs ne su išoriniais, o su vidiniais kliento ir advokato tarpusavio santykiais, jų faktiniu susiklostymu ir įforminimu.

Šiuo atveju klientas yra verslo subjektas, tad šalių santykiams vartojimo sutarčių reglamentavimas netaikomas. Pažymėtina, kad taikytinose teisės normose nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas teisinių paslaugų sutartį sudaryti rašytine forma. Atitinkamas išaiškinimas pateiktas iš kasacinio teismo praktikoje, t. y. susitarimas dėl užmokesčio už teisines paslaugas gali būti pasiekiamas įvairiomis formomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018). Net ir tuo atveju, jeigu įstatymas nustatytų privalomą rašytinę formą advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, tai bet kokiu atveju svarbu suprasti, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą tik tada, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-555-357/2022). Šiuo atveju, kaip minėta, įstatyme nėra imperatyviai nustatyta nei privaloma rašytinė forma, nei numatyti atitinkami teisiniai padariniai sutarčiai, sudarytai ne rašytine, o kita forma. Be to, tokia išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimus. Taigi atsakovės samprotavimai neva šalių sudaryta sutartis neatitinka formos reikalavimų ir tai galėtų šalims sukelti kokius nors padarinius, atmestini kaip nepagrįsti. Šalys, pasirašydamos sutartį, tokiais savo veiksmais patvirtino visas tarpusavio bendradarbiavimo (teisinių paslaugų teikimo) sąlygas. Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), sutarties pasirašymo faktas, jos sąlygos ir rašytinis sutarties tekstas vertintini nustatant tikrąjį šalių teisių ir pareigų turinį.

CK 6.38 str. 1 d. yra numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.). Atsakovė be jokio teisėto pagrindo nevykdo savo prievolės – mokėti už suteiktas teisines paslaugas. Šiuo ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl 484,00 Eur skolos, yra įrodytas ir ši skola priteistina ieškovės naudai iš atsakovės.

Vadovaujantis CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str., atsakovas, praleidęs terminą įvykdyti savo piniginę prievolę, privalo mokėti 6 (šešių) % dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.

Atsakovė už laiku neįvykdytą piniginę prievolę privalo ieškovei sumokėti 19,49 Eur (devyniolika eurų ir 49 ct) palūkanų (paskaičiavimas: 484 Eur skola x 6,00 % palūkanos / 365 dienų x 245 pradelstos dienos = 19,49 Eur).

CK 6.37 str. 2 d. nustato atsakovės pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas nustato, jog skaičiuojamos 6 (šešių) % dydžio metinės palūkanos, kai abi šalys yra juridiniai asmenys (CK 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsni 1 dalis). Ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas visiškai. Byloje ieškovė pateikė įrodymus, jog už ieškinį teisme sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį, 1800 Eur už advokato suteiktas paslaugas rengiant pareiškimą, atsiliepimą, dalyvavimą teismo posėdyje, ką patvirtina ieškovės atstovo pateiktos darbų ataskaitos, sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai. Iš viso 1822,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 1822,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

P. I. advokatų profesinės bendrijos „Būdvytis ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 303296529) naudai iš atsakovės Lietuvos ir Airijos uždarosios akcinės bendrovės „ABROMIKA“ (juridinio asmens kodas 134775568), 484 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai) skolą, 19,49 Eur (devyniolika eurų ir 49 ct) palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025-01-17iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur (dvidešimt du eurai) žyminį mokestį ir 1822 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt du eurus) teisinių paslaugų išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.