- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-719-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02875-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Alona Romanovienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- G. N.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. ir atsakovo G. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui G. N., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. K. 2012-03-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. N. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. 2012-10-17 ieškovė ieškinį patikslino ir nurodė, kad su atsakovu santuokos sudariusi nebuvo, tačiau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D.. Atsakovas 2007 m. šeimą paliko ir moka vaiko išlaikymui po 400 Lt per mėnesį. Atsakovas su vaiku nebendrauja, apsiriboja tik minimaliu jo išlaikymu. Svarbi aplinkybė yra tai, kad šalių vaikas 2012-01-16 skendo tvenkinyje, kas turi neigiamos įtakos vaiko sveikatai, vaikui būtinos didesnės lėšos. Ieškovė registruota darbo biržoje, o atsakovo pajamos dirbant užsienyje yra iki 10 000 Lt per mėnesį. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo G. N. vaiko D. išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį nuo 2012-03-05 iki 2013-06-01, o nuo 2013-06-01 po 452 Lt kas mėnesį. Teismas nustatė, kad šalių vaikas dėl skendimo mokomas namuose, tačiau pati ieškovė dėl neaiškių priežasčių atsisakė specialistų pagalbos, kad vaikas sėkmingai adaptuotųsi socialinėje aplinkoje. Ieškovė su vaiku neatlygintinai gyvena atsakovui priklausančioje buto dalyje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikas iki 2013-06-01 bus mokomas namuose, priteisė iš atsakovo po 1 000 Lt, o po to išlaikymui priteisė po 425 Lt, nes teismas nustatė, kad vaiko poreikiams būtina suma yra 850 Lt ir atsakovas privalo padengti ½ dalį vaiko išlaikymui būtinų išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą ir priteisti vaiko išlaikymui po 1 000 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kad vaiko išlaikymo suma turi atitikti būtiniausius vaiko poreikius. Dėl to teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius, nes vaikui reikalingi papildomi užsiėmimai mokantis, teismas neįvertino, kad ieškovė niekur nedirba, nes rūpinasi vaiku, ieškovė negali tinkamai patenkinti būtiniausių vaiko poreikių. Teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl vaiko išlaikymui po 1 000 Lt priteisė tik iki 2013-06-01. Teismas nenustatė tikrosios šalių turtinės padėties, atsakovas nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas privalo skirti daugiau lėšų vaikui išlaikyti.
Atsakovas G. N. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo ir prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis leidžia vaikui su ieškove neatlygintinai gyventi atsakovui priklausančioje buto dalyje ir teikia vaikui 400 Lt per mėnesį išlaikymą. Teismas priteisė nepagrįstai didelį 1 000 Lt išlaikymą iki 2013-06-01 ir tuo nepagrįstai atleido ieškovę nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad moka bankui paskolą, yra sudaręs santuoką, todėl negali mokėti vaikui išlaikyti po 1 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad vaikui teikia išlaikymą laisva valia, todėl išlaikymas iš atsakovo neturi būti priteisiamas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžiu. Abi šalys teigia, kad teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 850 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį išlaikymo dydžio kriterijų taikė tik vaiko išlaikymui nuo 2013-06-01, t. y. nuo tada, kai jis nebesimokys namuose ir pagerės jo sveikata. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikas buvo gydomas po to, kai jis skendo nelaimingo atsitikimo metu 2012-01-16. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo metu vaiko fizinė būklės pagerinimas reikalautų didesnių piniginių lėšų, kad jam būtų reikalingos papildomos ir brangiai kainuojančios priemonės. Ieškovė teismui patvirtino, jog šiuo metu vaikas vaistų negeria, sveikatos specialistų didesnė pagalba neteikiama, vaikas yra mokomas namie, nes turi adaptacijos problemų. Tai patvirtina, kad ieškovė be svarbių priežasčių nesikreipia į specialistus, jog vaiko adaptacijos problemos būtų sprendžiamos. Šalių vaikas nevyksta į mokyklą, nes yra mokomas namie, taigi ieškovė nepatiria ir papildomų vaiko transporto išlaidų, taip pat neįrodytas didesnis vaistų vaikui poreikis. Taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikui būtinas 1 000 Lt per mėnesį išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2013-06-01 (LR CPK 178 str.).
Ieškovė ir atsakovas savo apeliaciniuose skunduose teigė, kad teismas neteisingai nustatė tikruosius vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikius bei jam išlaikyti būtinas išlaidas, įvertino tai, kad atsakovas leidžia ieškovei ir jų vaikui gyventi atsakovui priklausančioje buto dalyje. Taigi ieškovė nepatiria didesnių nuomos išlaidų, o ta aplinkybė, kad ji viena sumoka komunalinius mokesčius, nevertintina kaip atsakovo nusišalinimu nuo vaiko išlaikymo. Priešingai, atsakovas leidžia ieškovei ir jų vaikui gyventi atsakovui priklausančioje buto dalyje, nereikalauja nuomos mokesčio, o ieškovė atitinkamai dėl to sumoka komunalinius mokesčius. Taigi šalių turtinė padėtis teismo buvo vertinama.
Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad atsakovas teikia vaikui 400 Lt per mėnesį išlaikymą (t. 1, b. l. 100, 101), tačiau ieškovė teigė, kad ši suma yra per maža. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė (t. 1, b. l. 8, 9), nes, kaip teigia, turi prižiūrėti vaiką. Tačiau šalių vaikui yra beveik 13 metų, tame pačiame bute gyvena ir ieškovės motina, šiuo metu vaikas neturi tokių sveikatos problemų, dėl kurių būtų reikalinga speciali vaiko priežiūra ir ieškovė privalėtų būti visą laiką su vaiku. Ta aplinkybė, kad ieškovė ieško darbo, patvirtina, kad vaiko buvimas namuose nesudaro kliūčių ieškovei įsidarbinti. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 9), dirba Norvegijoje (t. 1, b. l. 171-176), gauna nuolatines pajamas, tačiau atsakovas turi įsipareigojimų bankui (t. 2, b. l. 40-45), moka paskolą ir, įvertinus pragyvenimo lygį Norvegijoje, jam liekanti lėšų suma nevertintina kaip itin didelė.
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 850 Lt. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 425 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tokio dydžio išlaikymas laikytinas būtina minimalia suma ir neprivalo būti įrodinėjamas, tačiau įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl geresnės turtinės padėties atsakovas gali vaikui teikti didesnį išlaikymą nei minimali išlaikymo suma vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas gauna nuolatines pajamas, kredito atsakovui suteikimas nepatvirtina jo minimalių pajamų, todėl atsakovas privalo vaikui skirti didesnę dalį būtino išlaikymo, t. y. 600 Lt per mėnesį (LR CK 3. 192 str. 3 d.).
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo G. N. vaiko išlaikymui priteista suma nustatoma 600 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pakeitus sprendimą, iš atsakovo valstybei priteistina 240 Lt žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą teismui (600 Lt x 12x 3% = 240 Lt, LR CPK 85 str. 1 d. 4 p.). Teismas įvertina, kad abi šalys turėjo atstovus, apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies, todėl šalių atstovavimo išlaidos apeliaciniame procese iš šalių nepriteisiamos. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra keičiamas iš esmės, šalių turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme paliekamos galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeisti ir priteisti iš atsakovo G. N. išlaikymą sūnui D. N. po 600 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-03-05 iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš atsakovo G. N. valstybei priteistą žyminį mokestį valstybei nuo 343 Lt sumažinti iki 240 Lt.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.