Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei ir Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovei L. K., atsakovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, vertėjai Danutei Onai Kontarienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui G. N., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos sudariusios nebuvo. 2002 m. spalio 8 d. šalims gimė sūnus (duomenys neskelbtini). Atsakovas moka vaiko išlaikymą po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį (T.1; b.l. 100, 101, 102). Atsakovas turi daiktines teises į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (T.1; b.l.21, 41). Atsakovas dirba Norvegijos Karalystėje, jo darbo užmokestis per vieną valandą (duomenys neskelbtini) (T.1; b.l. 171, 172, 173, 174, 183). Ieškovė nedirba (T.1; b.l.27, 28, 34, 35). Ieškovės vardu nėra įregistruoti nekilnojamieji daiktai. Ieškovė ir jos sutuoktinis turi bendrą prievolę „Swedbank“, AB (T.1; b.l. 78, 78). Šalių nepilnametis vaikas skendo gėlame vandenyje (T.1; b.l. 26, 27).

Dėl šalių turtinės padėties ir vaiko poreikių

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikus. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių vaikui dešimt metų. Dėl skendimo gėlame vandenyje, vaikas turėjo sveikatos problemų ir su tuo susijusių išlaidų. Tačiau išlaidas dėl vaiko sveikatos sutrikimų ir jo slaugai 100 procentų kompensavo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (T.1; b.l. 4, 5). Kaip nurodė ieškovė, vaikas ir šiuo metu neina į mokyklą, nes adaptuojasi po skendimo gėlame vandenyje, jį prižiūri ieškovė. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Be to, iš medicininio pažymėjimo matyti, kad vaikui skiriamas mokymas namuose iki 2013 m. birželio 1 d. Tačiau šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad ieškovė dėl visai nesuprantamų priežasčių atsisako specialistų, padedančių kuo skubiau adaptuotis vaikui po skendimo. Iš ambulatorinės reabilitacijos epikrizės matyti, kad buvo atsisakyta socialinės pagalbos, buvo pravesta viena psichologo konsultacija, tačiau kitų psichologo konsultacijų taip pat atsisakyta, atsisakyta ir kitų specialistų pagalbos (T1; b.l. 114). Išanalizavus minėtą ieškovės elgesį, galima teigti, kad yra apsunkinta, besitęsianti vaiko adaptacija. Ieškovė pateikė vaiko išlaidų skaičiavimo lentelę (T.1; b.l. 111,112,113). Joje nurodyta, kad už stovyklas, keliones į vandens parką, ieškovė patiria 1000,00 Lt išlaidų, cirko, teatro, kino išlaidos -50,00 Lt. Tačiau pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas dėl sveikatos būklės net į kiemą neišeina. Minėtoje lentelėje nurodyta, kad vaistams ieškovė išleidžia 30,00 Lt, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad „dabar vaistų nereikia“. Kaip minėta, atsakovas turi daiktines teises į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad Norvegijos Karalystėje už prievolę kredito įstaigai yra įgijęs butą šioje šalyje, tačiau atsakovas šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais.

Taip pat pasisakytina, kad atsakovas turi daiktines teises į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) tačiau atsakovo buto dalyje faktiškai gyvena arba ieškovė su sutuoktiniu, arba šalių vaikas su senele (ieškovės motina). Kitaip tariant, atsakovas gera valia, neatlygintinai, leidžia gyventi ieškovei su nepilnamečiu vaiku.

Teismas pažymi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos civilinio kodekso 6.461 straispnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri yra 850,00 Lt.

Išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, bei į tai; kad 1) vaikas turi sveikatos sutrikimų; 2) vaikui skiriamas mokymas namuose iki 2013 m. birželio 1 d. ir dėl to ieškovė neturi galimybių dirbti, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo vaikui priteistinas 1000,00 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2013 metų birželio 1 d., o nuo 2013 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės po 452,00 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi teismas tenkino 50 procentų ieškinio, ieškovei iš atsakovo priteistina 1000,00 Lt išlaidų (T.1; b.l. 5) teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovas pažymoje („suma“, „PVM“ ir „Viso“ įrašyta ranka) dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo nurodė, kad atsakovo atstovo advokato išlaidos šioje byloje yra 3263,48 Lt, nors į bylą pateikė mokėjimo nurodymą dėl 3630,00 Lt išlaidų. Kadangi atsakovo atstovas sumažino atstovavomo išlaidų sumą, atsakovui iš ieškovės pritesitinos 1631,74 Lt advokato išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista iš atsakovo valstybei priteistina 343,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 85, 88, 93, 98, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. N. vaikui D. N. 1000,00 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2013 metų birželio 1 d., o nuo 2013 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės - po 452,00 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. K. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. N. pinigines lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo G. N. ieškovei L. K. 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės L. K. atsakovui G. N. 1631,74 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Priteisti iš atsakovo G. N. 343,00 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.