- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-892-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00168-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ELEKTROKOMPLEKTAS“
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELEKTROKOMPLEKTAS“ dėl sumokėtos kainos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl atsiskaitymo už parduotas prekes ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Axis Power“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „ELEKTROKOMPLEKTAS“, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 71 601 Eur dydžio sumą, sumokėtą kabelių AXLJ-TTCL TSLF pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo metu, 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad iš atsakovės pagal jos pateiktą 2018 m. sausio 11 d. kainų pasiūlymą Nr. 49033 AXLJ-TTCL TSLF 1x500/35 mm² kabelių įsigijimui, įsigijo ir pagal atsakovės išrašytą 2018 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija ŠFEKP Nr. 031090, sumokėjo atsakovei dalį sąskaitoje nurodytos sumos, t. y. 71 601 Eur. Kabelis buvo laikomas atsakovės patalpose. 2019 m. gegužės 7 d. vykusios kabelių patikros metu buvo nustatyta, kad atsakovės ieškovei parduoti kabeliai AXLJ-TTCL TSLF 1x500/35 mm² neatitinka Techninių reikalavimų bei atsakovės pateiktame kainų pasiūlyme ir sąskaitoje nurodytos informacijos. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu grąžinti sumokėtą 71 601 Eur dydžio sumą, kurią atsakovė grąžinti atsisakė.
2. Atsakovė UAB „ELEKTROKOMPLEKTAS“ priešieškinyje prašė priteisti iš UAB „Axis Power“ 78 267,53 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad ieškovė, apmokėdama jai pateiktą sąskaitą faktūrą už pasiūlytas įgyti prekes nereiškė jokių pretenzijų atsakovei. Dalį prekių, t. y. elektros kabelį, kurio pristatymo vieta buvo Priekulė ir Kaunas, ieškovė atsiėmė iš atsakovės dar 2018 metais, t. y. Priekulei skirtas prekes – 2018 m. rugsėjo 29 d., Kaunui – 2018 m. rugpjūčio 28 d. Už šias prekes ieškovė pilnai atsiskaitė. Tuo tarpu dėl kabelio, skirto Grigiškių objektui, faktinio panaudojimo iškilo problemų, nes buvo nutraukta ieškovės ir Grigiškių objekte darbus perkančiosios organizacijos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ darbų pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovei jos įsigyta prekė tapo nebereikalinga. Atsakovės teigimu, ji įvykdė sutartimi prisiimtas pareigas, todėl ieškovė jai liko skolinga 78 267,53 Eur sumą, kurią sudaro 68 595,41 Eur įsiskolinimo likutis už elektros kabelį, parduotą jai pagal 2018 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą ŠFEKP Nr. 031090 ir 9 672,12 Eur už būgnus (ant jų yra suvyniotas aukščiau paminėtas kabelis) pagal 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 032897.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino visiškai, priteisė iš ieškovės UAB „Axis Power“ atsakovei UAB „ELEKTROKOMPLEKTAS“ 78 267,53 Eur skolos už parduotas prekes, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Kaip matyti iš byloje esančio pačios ieškovės pareikalavimo, atsakovei buvo pranešta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė perka AXLJ-TT, AXLJ-TT, TSLE, AXLJ-TTCL TSLF techninės specifikacijos 10 kV viengyslį kabelį plastikine izoliacija, skirtą kloti žemėje ir atvirame ore. 2018 m. sausio 11 d. atsakovė Kainų pasiūlyme Nr. 49033 ieškovei pasiūlė kabelį AXLJ – TTCL TSLF, t. y. tokį, kokio ir reikalavo UAB „Axis Power“. Ieškovė dalį kabelio pasiėmė, o dalį jo paliko saugoti atsakovės sandėlyje.
3.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra jokių įrodymų, jog kabelis buvo netinkamas ar neatitiko specifikacijos reikalavimų. Pirkdama prekę, ieškovė turėjo galimybę su nupirkta preke susipažinti, ją įvertinti. Ieškovė pirko prekes (kabelį) pagal asortimentą, todėl laikytina, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus. Be to, kabelis išbuvo atsakovės sandėlyje daugiau nei metus nuo nupirkimo, todėl teismas sprendė, kad šis terminas buvo pakankamas tam, jog ieškovė būtų atsisakiusi jo.
3.3. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovės nupirktas kabelis netinkamas naudojimui iš viso. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai T. D. bei J. I.. Ieškovė kabelį pirko konkrečiam objektui, dalyvaudama konkurse, kurį buvo paskelbusi AB „Energijos skirstymo operatorius“. Ieškovės atstovas pripažino, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir ieškovės sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta, dėl to tarp šalių nagrinėjamas ginčas Vilniaus apygardos teisme. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovei tapo nebereikalingas iš atsakovės įsigytas kabelis, kuris galėjo tikti tik konkrečiam objektui Grigiškėse. Ieškovė įsigijo sertifikatus atitinkantį daiktą, tačiau ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių nebuvo atlikti rangos darbai, kuriuose turėjo būti naudojamas kabelis. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas.
3.4. Šalys buvo sutarę dėl produkcijos kiekio, jos kainos, specifikacijos. Kabelis yra specifinė prekė, kuri tinka ne bet kokiam poreikiui tenkinti, o tik konkrečiam objektui. Būdama atidi ir rūpestinga verslininkė, ieškovė turėjo užtikrinti, kad kabelio pirks tiek, kiek jo reikės objekte. Nagrinėjamu atveju ieškovė kabelio užsakė visam objektui, tuo tarpu dalis jo liko nenaudojama, kadangi AB „Energijos skirstymo operatorius“ objekte buvo nutraukti darbai. Tačiau dėl to negali nukentėti atsakovės interesas atgauti užmokestis už parduotus kabelius, todėl sprendė, kad jos priešieškinis turi būti patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Axis Power“ prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės UAB „Axis Power“ ieškinį tenkinti, o UAB „ELEKTROKOMPLEKTAS“ priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė iš atsakovės pirko prekes pagal pateiktą jų asortimentą, tačiau visiškai nenagrinėjo: (i) ar atsakovės pateikti ginčo kabeliai tokį asortimentą atitiko; (ii) netinkamai vertino apeliantės gynybos priemones, prieš atsakovę, pastarajai pateikus netinkamus kabelius (buvo netinkamai vertinti įrodymai); (iii) nustačius, kad ginčo kabeliai neatitiko prekių asortimento, tenkino priešieškinį.
4.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kad teikdama kainų pasiūlymą atsakovė nurodė būtent tokį kabelių ekrano skerspjūvio plotą, koks buvo reikalingas ieškovei. Tačiau sudarius galimybę kabelius atsiimti, ieškovės atstovas juos įvertino 2019 m. gegužės 7 d. ir po šio įvertinimo nustatė, kad ginčo kabeliai neatitinka apeliantės keltų reikalavimų – jų ekrano vario vielų skerspjūvio plotas yra mažesnis nei deklaruota atsakovės 2018 m. sausio 11 d. teiktame kainų pasiūlyme ir apeliantės 2017 m. lapkričio 21 d. el. laiške nurodytoje specifikacijoje. Apeliantės motyvų dėl kabelių netinkamumo kvalifikuotam nustatymui buvo pateikta nepriklausomo eksperto Kauno technologijos universiteto (KTU) 2019 m. liepos 16 d. išvada „Dėl kabelio ekspertizės“ Nr. DV19-F-03-52, kuri patvirtina ieškinio motyvą, kad kabelis neatitinka Techninių reikalavimų, t. y. kabelio vario vielų ekrano skerspjūvio ploto dydis yra lygus tik 19,09 mm², o aliuminio folija neužpildo 15,91 mm² minėto ekrano skerspjūvio ploto trūkumo.
4.3. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime visiškai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, kitaip tariant sprendime nebuvo jokia forma aptartas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.331 straipsnio 1 dalies taikymas. Atsakovė pateikė kabelių gamintojo „Prysmian Group Baltics“ AS paaiškinimą, kuris, apeliantės teigimu, patvirtina, kad ginčo kabeliai, neatitinka apeliantės pateiktos Techninės specifikacijos, tačiau neva užtikrina kokybės reikalavimus (kas, tai pat, nebuvo įrodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu). Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė neįvykdė reikalavimo pateikti apeliantei prekes, kurios atitiktų asortimentą.
4.4. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad kabeliai atitiko prekių asortimentą bei į bylą nepateikta įrodymų, kad kabeliai buvo visiškai netinkami naudoti. Akcentavo, kad esminiu savo gynybos argumentu atsakovė pasirinko motyvą, kad ginčo kabeliai yra ne atitinkantys apeliantės užsakymą, o tai, kad jie neva nėra prastesnės kokybės nei to reikalauja AB „Energijos skirstymo operatorius“. Tokia atsakovės argumentų seka leidžia teigti, kad ji nesistengė įrodyti pateiktų kabelių atitikimo apeliantės užsakymui, tačiau tai įrodinėti ji turėtų pirmiausia. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas vienokias ar kitokias išvadas dėl šalių reikalavimų nei vienu žodžiu neužsiminė apie į bylą pateiktus įrodymus, neanalizavo jų ir nepagrindė kokiais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta kaip nepagrįstus.
4.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad apeliantė kabelius priėmė, tačiau delsė atsakovei pareikšti pretenziją dėl prekių neatitikimo asortimentui. Byloje nebuvo paneigta, kad atsakovė ir apeliantė 2019 m. gegužės 7 d. apžiūros metu įvertino pateiktus ginčo kabelius ir iškart po šios apžiūros apeliantė 2019 m. gegužės 17 d. pateikė pretenziją Nr. 10.1-AP1 9-300 „Dėl netinkamos kokybės prekių“, kuria inter alia vienašališkai nutraukė šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir pareikalavo atsakovės ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 20 d. grąžinti apeliantės sumokėtą 71 601 Eur dydžio sumą. Būtent po šios apžiūros apeliantė kreipėsi į atitinkamą instituciją siekdama išsiaiškinti, ar pateikto kabelio skerspjūvis atitinka Techninių specifikacijų sąlygas. Byloje abi šalys patvirtino, kad po kabelio įsigijimo jis liko būti saugomas atsakovės sandėlyje. Todėl neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė prekes priėmė po apmokėjimo.
4.6. Laikydamasis civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pagrindą visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė neginčija vienašalio sutarties nutraukimo ir pretenzijos, kuria yra prašoma sugrąžinti už kabelius apmokėta suma. Minėtos 2019 m. gegužės 17 d. pretenzijos Nr. 10.1-AP19-300 pateikimo metu buvo akivaizdu, kad kabelių trūkumai objektyviai negali būti pašalinti. Be to, atsakovė nuo kabelių trūkumų nustatymo iki minėtos pretenzijos pateikimo nebuvo pateikusi ieškovei jokių kitų galimų šios situacijos sprendimo būdų, ignoravo pretenzijoje pateiktus reikalavimus, todėl apeliantė, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, bei teismų praktika, pagrįstai pasinaudojo vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Tačiau teismas net nevertino to, ar pagrįstai apeliantė sutartį nutraukė vienašališkai.
4.7. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nei kabeliai, nei būgnai, ant kurių tie kabeliai yra vyniojami, iš atsakovės paimti nebuvo. Taigi, atsakovė gali šiais kabeliai naudotis pati, arba juos realizuoti. Tokiu būdu apeliantė tikėtinai galėtų būti įpareigota padengti nuostolius dėl kabelių pardavimo, jei tokie būtų patirti ir įrodyti.
4.8. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti teismo nustatytą faktą, kad ginčo kabeliai tapo ieškovei nebereikalingi.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į ieškovės UAB „Axis Power“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „ELEKTROKOMPLEKTAS“ prašė Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ji įrodė, jog atsakovei 2017 m. lapkričio 21 d. el. laiške buvo nustatyti aiškūs perkamų prekių kriterijai. Šiame laiške buvo nurodyti rūšiniais požymiais apibūdinti kabeliai, kuriuos sieja gaminių atitinkančių AB „Energijos skirstymo operatorius“ techninių reikalavimus sąrašas, o ne konkretūs reikalavimai vienam tiksliniam gaminiui, šiuo atveju skirtingų gamintojų ir tam tikrų techninių charakteristikų 10 kV viengyslių kabelių plastikine izoliacija, skirtų kloti žemėje ir atvirame ore, bendrieji reikalavimai, atitinkantys AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės atsakovei siųstame el. laiške paklausime nurodytas 10 kV viengyslių kabelių plastikine izoliacija, skirtų kloti žemėje ir atvirame ore, 8.1.4 punktas neegzistuoja apskritai. AB „Energijos skirstymo operatorius“ techniniuose reikalavimuose kabeliams, į kuriuos nurodo apeliantė, punkto tokiu numeriu nėra. Manant, kad apeliantė galimai padarė rašymo apsirikimą dėl techninių reikalavimų punkto, atkreipė dėmesį, kad reikalavimų 8.4 punkte nustatyta, jog izoliacijos ekranas – pusiau laidus XLPE, kuriame nėra jokių nuorodų į kabelio ekrano skerspjūvio plotą ir / ar kabelio gyslų skaičių ir / ar kabelio skerspjūvio plotą.
5.2. Atsakovė paaiškino, kad kabelio ekranas, t. y. AB „Energijos skirstymo operatorius“ techninių reikalavimų 1 lentelėje nustatyto ekrano skerspjūvio plotas, dažniausiai gaminamas iš aliuminio arba vario smulkių gijų, kurio paskirtis (i) kabelio izoliacijos apsauga nuo magnetinių laukų ir (ii) įžemėjimo srovės nuvedimas į įžeminimo įrenginius, t. y. kabelio ekrano paskirtis yra apsaugoti kabelio izoliaciją nuo magnetinių laukų, kurie gali paveikti pačią izoliaciją tiesiogiai, sukeldami įtampos svyravimus izoliacijoje, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai nustatė, kad kabelio ekranas bei jo skerspjūvio ploto dydis yra svarbus tuo, jog šis ekranas yra reikalingas siekiant apsaugoti elektros tiekimo sistemą kabelio prijungimo taškuose ir kabelio ekranas bei jo skerspjūvio ploto dydis taip pat yra reikšmingas: siekiant apsaugoti elektros tiekimo sistemą trumpųjų jungimų metu; siekiant apsaugoti patį kabelį – ekranas riboja ir tolygiai kabelių ilgyje paskirsto dielektrinį lauką; užtikrinant kabelio ilgaamžiškumą.
5.3. AB „Energijos skirstymo operatorius“ techniniuose reikalavimuose nustatyta, kad kabelis turi atitikti LST HD 620 arba IEC 60502-2 standartą. Atsakovė į bylą pateikė kabelio gamintojo sertifikatą, patvirtinantį kabelio atitikimą LST HD 620 standartui ir kabelio gamintojo paaiškinimus, kad skersinis vandens barjeras (aliuminio folija) gali būti įtrauktas skaičiuojant ekrano skerspjūvį“ ir „35 mm2 (100%) Kabelio ekrano skerspjūvis yra pasiekiamas: ~60% su variniais ekrano laidais ir ~40% su aliuminio folija bei tai patvirtinančius bandymų laboratorijos duomenis. Taigi, kabelio gamintojas pateikė LST HD 620 standarto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad kabelio ekrano skerspjūvio plotas nustatomas įtraukiant: ~60% su varinius ekrano laidus ir ~40% aliuminio foliją. Papildomai kabelio gamintojas nurodė, kad, vadovaujantis LST HD 620 standarto reikalavimais ir apskaičiuojant kabelio ekrano skerspjūvį, pagrindinis kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama, yra varža, o ne fizinis kabelio ekrano skerspjūvio plotas. Iš esmės tapačius duomenis patvirtino ir byloje apklausti liudytojai – T. D. bei J. I., kurie yra atitinkamos srities specialistai.
5.4. Atsakovė papildomai pateikė įrodymus byloje – AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštą, kuriuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ patvirtino, kad <... Rašte minimas 2018 m. balandžio 5 d. įsigytas kabelis AXLJ-TTCL TSLF 10 kV 1x500/35 atitiko tuo metu galiojančius konkurso ir Bendrovės techninius reikalavimus ..>., t. y. AB ESO atsakyme konkrečiai patvirtintas kabelio atitikimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ techninius reikalavimus, todėl apeliantės teiginiai dėl kabelio neatitikimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ techniniams reikalavimams yra visiškai nepagrįsti.
5.5. Atsakovė turi pagrindo teigti, kad apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. ji melagingai teigia, kad: (i) KTU išvada „Dėl kabelio ekspertizės“ Nr. DV19-F-03-52 parengta jai nedalyvaujant ir (ii) apeliantė 2019 m. gegužės 7 d. patikrino kabelį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liudytojas T. D., kad apeliantės prašymas pateikti specialistų išvadą (kaip teigia apeliantės atlikta ekspertizė) buvo grindžiamas tik kabelio ekrano skerspjūvio vario vielų kiekio nustatymu, o ne tikslu nustatyti kabelio ekrano skerspjūvio plotą, kuriuo būtų fiksuotas (ne)atitikimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ techniniams reikalavimams ir kabelio, kuris atitinka suderintą daiktų asortimentą. Atsakovė pateikė įrodymus byloje (nuotraukos) ir paaiškinimus, kad apeliantė ar jos atstovai nebuvo atvykę 2019 m. gegužės 7 d. ir kabelio netikrino, juo labiau niekada nebuvo paimti jokie kabelio dalies pavyzdžiai.
5.6. Šiaulių apygardos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pagrįstai darė išvadą, kad apeliantei kabelis tapo nebereikalingas ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. Akivaizdu, kad apeliantė reiškia ieškinį ne dėl kabelio neatitikimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ techniniams reikalavimams, bet dėl kito – tikrojo siekio – minimizuoti savo nuostolius kitų kontrahentų sąskaita.
5.7. Kitas pagrindas, kuriuo apeliantė grindė ieškinį, yra tas, kad neva atsakovė pardavė netinkamos kokybės kabelį. Atsakovė pateikė įrodymus byloje, kurie pagrindžia kabelio kokybės reikalavimus – kabelio atitikimą nustatytam LST HD 620 sertifikatą FI 29532 A3 bei su kabelio sertifikatu išdavimu susijusius duomenis – elektros tipo bandymus patvirtinančius duomenis, LST HD 620 standartus atitinkančius duomenis. Papildomai atsakovė pateikė duomenis byloje, kad kiti AB „Energijos skirstymo operatorius“ rangovai naudoja AXLJ-TTCL TSLF 10 kV (1x500/35) kabelius rangos sutarčių vykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių kabelio netinkamumo ar neatitikimo specifikacijos reikalavimams. Pirkdama prekę, apeliantė turėjo galimybę su nupirkta preke (kabeliu) susipažinti, jį įvertinti. Apeliantė pirko kabelį pagal asortimentą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jo gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus.
5.8. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti apeliantės ir atsakovės pirkimo-pardavimo santykius kaip vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių teisinius santykius, o tuo pačiu atsižvelgti į vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau jų nevertino kaip vartojimo pirkimo-pardavimo santykių. Apeliantė yra ne vartotojas, o verslą vykdantis subjektas, kuris veikia visoje energetikos srityje (elektros, šilumos ir t. t.), todėl apeliantei neturi būti taikomos teisės normos nustatančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojantys teisiniai santykiai.
5.9. Apeliantė neįrodė, kad ji negalėjo kabelio naudoti pagal paskirtį. Apeliantė užsakinėjo iš atsakovės kabelius trims objektams. Kabeliai skirti Priekulei ir Kaunui buvo apeliantės atsiimti. Kabelis skirtas Grigiškėms liko atsakovės sandėlyje. Kaip parodė vėlesne įvykių eiga, iškilus problemų tarp ieškovo ir Grigiškių objekte darbus perkančiosios organizacijos įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei nutraukus darbų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei įsigyta prekė tapo tiesiog nebereikalinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos galutinio teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sumokėto avanso priteisimo ir patenkintas atsakovės priešieškinis dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl apeliacinio skundo tenkinimo
8. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinys yra atmestas pilna apimtimi, o atsakovės priešieškinis yra patenkintas visiškai, nurodė, kad teismas visiškai nenagrinėjo ar atsakovės pateikti ginčo kabeliai atitiko asortimentą ir ieškovės užsakymą, neatliko įrodymų vertinimo, nenustatinėjo ar pagrįstai ieškovė pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.
9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė ketino įsigyti AXLJ-TT, AXLJ-TT, TSLE, AXLJ-TTCL TSLF techninės specifikacijos 10 kV viengyslį kabelį plastikine izoliacija, skirtą kloti žemėje ir atvirame ore. 2018 m. sausio 11 d. atsakovė pateikė ieškovei Kainų pasiūlymą Nr. 49033. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. birželio 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 140606-1, kuri buvo vienašališkai nutraukta ieškovės pateiktus atsakovei 2019 m. gegužės 17 d. pretenziją Nr. 10.1-AP19-300. Taigi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovę ir atsakovę siejo verslo santykiai, kurie truko ne vienerius metus.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra siejami su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020).
11. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.
12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl ginčo esmės, todėl pažeidė pareigą sudaryti bylos šalims galimybe pasinaudoti teise į apeliaciją. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria abiejų šalių argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visiškai jokios šalių pateiktų faktinių aplinkybių, argumentų bei įrodymų analizės. Teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, iš esmės apsiribojo tik galutinių išvadų pateikimu. Neištyręs ir nepasisakęs dėl didžiosios dalies ieškovės ieškinio pagrindą sudarančių argumentų bei atsakovės atsikirtimų, priešieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai ir dėl to priėmė savo esme prieštaringą sprendimą (CPK 177–179, 183, 185 straipsniai).
13. 2019 m. gegužės 17 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją Nr. 10.1-AP19-300, kurioje nurodyta, kad pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ Techninių reikalavimų 8.6 punktą prekės metalo ekranas turi būti apvalių varinių vielų, spirališkai užvyniotų ant izoliacijos ekrano. Pretenzijoje yra pažymima, kad parduoti kabeliai AXLJ-TTCL TSLF 1x500/35 neatitinka techninių reikalavimų, t. y. atsakovė pateikė kabelius su vario vielų ekranu, kurio skerspjūvio plotas yra 19,09 mm², nors turi būti 35 mm². Toje pačioje pretenzijoje ieškovė nurodo, kad atsakovės parduotas kabelis negali būti panaudotas objektuose, kuriuose pirkėjas atlieka darbus. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė neįvykdė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų bei pateikė jai prekę, kuri neatitinka užsakyme numatytosios bei negali būti panaudota objekte, kuriame ieškovė vykdė darbus. Atsakovė su tokiais ieškovės argumentais nesutiko ir nurodė, kad ieškovės pateiktame užsakyme nėra konkrečiai nurodyta koks turi būti kabelio skerspjūvio plotas, o nurodyta nuoroda į perkančiosios organizacijos pateiktas Technines specifikacijas.
14. Anot atsakovės, jos parduoto kabelio tinkamumą būtent šiam viešajam pirkimui įrodo AB „Energijos skirstymo operatorius“ vadovo atsakymas (2019 m. birželio 12 d. el. laiškas), kuriame nurodoma, kad pagal 2019 m. birželio 12 d. galiojančius reikalavimus „Prysmian Group“ gaminami viengysliai 10 kV AXLJ-TTCL bei AXLJ-TT TSLE gali būti naudojami ESO tinkluose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis elektroninis laiškas taip pat nebuvo įvertintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmiausia pažymėtina, kad pateiktame elektroniniame laiške nėra nurodyta, ar kabelis yra tinkamas būtent AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdytam viešajam pirkimui, kuriame dalyvavo ieškovė. Vien deklaratyvus atsakymas, kad atsakovės parduodami kabeliai yra tinkami naudoti ESO tinkle nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą pateikti ieškovei tokias prekes, kurios atitiktų kainų pasiūlyme nurodytąsias. Tačiau taip pat atsakovė į bylą pateikė ir kitą AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštą, kuriame perkančioji organizacija pripažino kabelio tinkamumą būtent jos vykdomam viešajam pirkimui.
15. Atsakovė taip pat teigia, kad jos parduoto kabelio atitikimą ieškovės pateiktiems reikalavimams patvirtina ir į bylą pateiktas kabelio gamintojo sertifikatas, patvirtinantis kabelio atitikimą LST HD 620 standartui ir kabelio gamintojo paaiškinimas, kad skersinis vandens barjeras (aliuminio folija) gali būti įtrauktas skaičiuojant ekrano skerspjūvį“ ir „35 mm2 (100%) Kabelio ekrano skerspjūvis yra pasiekiamas: ~60% su variniais ekrano laidais ir ~40% su aliuminio folija bei tai patvirtinančius bandymų laboratorijos duomenis. Tačiau šioje dalyje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip aukščiau nurodyta, byloje yra pateiktas ieškovės iniciatyva atliktas ekspertinis tyrimas, kuriame KTU elektros ir elektronikos fakultetas 2019 m. liepos 16 d. ieškovei siųstame rašte Nr. DV19-F-03-52 nurodė, kad atlikus kabelio šarvo įvertinimą, nustatyta, kad kabelis AXLJ TTCL TCLF 1x500/35 neatitinka perkančiosios organizacijos AB „Energijos skirstymo operatorius“ techninių specifikacijų, kadangi pateikto kabelio vielų ekranas sudaro 19,09 mm², nors turi būti 35 mm². Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodyta įstaiga nėra kvalifikuota atlikti kabelio ekspertizės. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant byloje vienas kitam prieštaraujantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ne vien šiuos įrodymus įvertinti, tačiau ir motyvuotai nurodyti kuriuo iš įrodymų vadovaujasi, padarydamas išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo, o atsakovė priešingai – įrodė priešieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo nepasisakė kodėl yra atmetami jos įrodymai ir kodėl jos pateiktas ekspertizės aktas nepatvirtina ieškinyje nurodomų aplinkybių.
16. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, į bylą pateiktų Techninių reikalavimų 8.4 punkte nustatyta, jog izoliacijos ekranas – pusiau laidus XLPE, kuriame nėra jokių nuorodų į kabelio ekrano skerspjūvio plotą ir / ar kabelio gyslų skaičių ir / ar kabelio skerspjūvio plotą. Kartu su techniniais reikalavimais pateikta lentelė Nr. 1, kurioje yra nurodyta, kad 10 kV viengyslių kabelių plastikine izoliacija, skirtų kloti žemėje ir atvirame ore, ekrano skerspjūvio plotas gali būti nuo 16 mm² iki daugiau nei 35 mm². Taigi, šioje dalyje yra svarbu įvertinti, ar ieškovė, teikdama užsakymą atsakovei konkrečiai leido suprasti atsakovei, kad perkamas kabelis privalo būti 35 mm² ploto, ar ne, ar privalo atitikti tik perkančiosios organizacijos Techninius reikalavimus, nurodytus aukščiau. Tik pateikus atsakymą į šį klausimą yra įmanoma nustatyti aplinkybę, ar atsakovės pateiktas kabelis atitiko ieškovės užsakymą, ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad kainų pasiūlyme, kurį atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. sausio 11 d. Nr. 49033, yra nurodytas būtent ieškovės akcentuojamas skerspjūvio plotis, t. y. 35 mm². Kaip teigia pati atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštu patvirtino atsakovei, kad ieškovės 2018 m. balandžio 5 d. įsigytas kabelis AXLJ-TTCL TSLF 10 kV 1x500/35 atitiko tuo metu galiojančius konkurso ir bendrovės techninius reikalavimus. Kaip matoma kalba eina apie 35 mm² skerspjūvio ploto kabelį. Taigi, lieka neįvertintos aplinkybės apie tai, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 3 d. paklausime AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė duomenis kabelio, kurį ieškovė ketino iš atsakovės įsigyti, t. y. būtent tokį, koks yra nurodytas pirkimo pardavimo dokumentuose (kainų pasiūlyme), tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ nebuvo atvykęs į prekės sandėliavimo vietą ir neturėjo galimybės įvertinti ar ieškovei realiai buvo pateiktas būtent nurodytas kabelis AXLJ-TTCL TSLF 10 kV 1x500/35 ir būtent 35 mm² skerspjūvio ploto kabelis.
17. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimu liko neatsakyta į pagrindinį klausimą byloje, ar atsakovė pateikė ieškovei būtent tą kabelį, kokį ieškovė užsakė. Byloje yra pakankamai įrodymų apie tai, kad atsakovės kabeliai atitinka kabeliams keliamus reikalavimus ir nustatytiems standartams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovės kabelis apskritai negali būti naudojamas. Manytina, kad kabelis atitinkantis respublikinius ir tarptautinius standartus gali būti naudojamas, tačiau ar būtent atsakovės pateiktas kabelis ieškovei galėjo būti panaudotas vykdant darbus Grigiškių objekte laimėjus viešąjį konkursą, pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra atsakyta.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje pateiktas ieškovės 2019 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. 10.1-AP19-445 atsakovei, kuriame ieškovė išreiškia sutikimą atsakovės ketinimui parduoti kabelį, kuris turėjo būti parduotas ieškovei, kadangi ieškovė kabelio pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi ar atsakovė įgyvendino ketinimą kabelį paraduoti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino svarbių priešieškinio (ne)tenkinimui aplinkybių. Pirma, nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, kad kabelis (prekė) ieškovei perduoti nebuvo, vadinasi ieškovė taip ir neįgijo nuosavybės teisės į įsigytą prekę. Antra, atsakovė davė sutikimą kabelį sandėliuoti iki ieškovė jį atsiims ir byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose ir parodymais teismo posėdžio metu ji to neginčija. Trečia, pasitvirtinus aplinkybei, kad atsakovė ieškovei skirtą kabelį pardavė, atsakovė galėtų pretenduoti nebent į nuostolių atlyginimus (pvz., bandydama įrodyti išlaidas dėl kabelio sandėliavimo, pardavus už gerokai mažesnę kainą, nei įsipareigojo jį įgyti ieškovė ir pan.), tačiau niekaip ne į visą prekės kainą.
19. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą visiškai neanalizavo ir nevertino tarp šalių sudarytos 2014 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 140606-1 sąlygų. Nurodytos sutarties 4.6 punkte yra numatyta, kad nustačius, jog pardavėjo pateiktos prekės pirkėjui neatitinka užsakymuose nustatytų prekių asortimento, kompleksiškumo, kiekio, kokybės reikalavimų ir / arba pardavėjui nepristatyti prekių dokumentai, tai pirkėjas turi teisę reikšti pardavėjui reikalavimus dėl sutarties trūkumų šalinimo. Prekių priėmimo perdavimo sąlygos yra numatytos Sutarties 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad parduoti ieškovei kabeliai atsakovės sandėlyje išbuvo metus laiko, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko pareikšti pretenzijas atsakovei dėl netinkamų kabelių. Be to, teismas nurodė, kad pirkdama prekę, ieškovė turėjo galimybę su nupirkta preke susipažinti, ją įvertinti. Ieškovė pirko prekes (kabelį) pagal asortimentą, todėl laikytina, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi nagrinėjamoje situacijoje yra itin svarbu tai, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl prekės sandėliavimo. Abi bylos šalys neginčija esant tokį susitarimą. Ieškovės teigimu, ji buvo nuvykusi apžiūrėti kabelio 2019 m. gegužės 7 d. Šios apžiūros metu ieškovė įvertino pateiktus ginčo kabelius ir iškart po šios apžiūros ieškovė 2019 m. gegužės 17 d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. 10.1-AP1 9-300 „Dėl netinkamos kokybės prekių“, kuria vienašališkai nutraukė šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir pareikalavo atsakovės ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 20 d. grąžinti apeliantės sumokėtą 71 601 Eur dydžio sumą. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos aplinkybės ir dėl vienašališko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad pirkimo pardavimo sutartyje šalys taip pat nurodė, kad prekėms neatitinkant sutarties sąlygų pirkėjas per 5 dienas privalo pateikti pardavėjui raštišką pretenziją dėl prekių neatitikimo nurodydamas priežastį bei kviesti pardavėjo atstovą (Sutarties 7.3 punktas). Atsakovė teigia, kad ne tik jos atstovas kviečiamas nebuvo, tačiau ieškovė apskritai nebuvo atvykusi kabelio apžiūrėti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis tuo pačiu Sutarties punktu šalys turėjo surašyti defektinį aktą. Tačiau šiuo atveju defektinis aktas ne tik nebuvo surašytas, tačiau ta pačia pretenzija ieškovė nutraukė pirkimo pardavimo sutartį, nesudarydama galimybės atsakovei ištaisyti trūkumų, t. y. pateikti tokią prekę, kuri jos manymu atitiktų užsakymą. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ar ieškovės elgesys atitiko sudarytos pirkimo pardavimo sutarties sąlygas. Ir nors tarp šalių sudaryta pirkimo pardavimo sutartis numatė galimybę pirkėjui vienašališkai nutraukti sutartį (Sutarties 9.5.2 punktas), tačiau lieka neaišku ar iš tiesų pardavėjas padarė esminį sutarties pažeidimą, kuris sąlygojo ieškovės norą nutraukti sutartį ta pačia pretenzija, nesuteikus pardavėjui galimybės prekes pakeisti (jei būtų nustatytas neatitikimas sutarties ir kainų pasiūlymo sąlygoms). Pripažinus, kad ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, jai atsirastų įstatymuose numatytos teisinės pasekmės.
20. Dar daugiau, bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo posėdyje, atsakovės atstovo teigimu, ieškovė net nebuvo atvykusi kabelio apžiūrėti iki pateikiant ieškovei pretenziją. Šias aplinkybes anot atsakovės atstovo patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, kuriuose akivaizdžiai matyti, kad kabelis yra likęs užplombuotas. Todėl lieka neaišku, kodėl ieškovė teigia, kad jos atstovai buvo atvykę kabelį apžiūrėti, atkirpo jo gabalą ir nugabeno ekspertizei. Atsakymo / paaiškinimo į šį argumentą ieškovė byloje taip ir nepateikė.
21. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovei nupirktas kabelis tapo nebereikalingas, kadangi tarp ieškovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo nutraukta rangos sutartis, kurios pagrindu turėjo būti atliekami darbai objekte Grigiškėse. Su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti.
22. Lietuvos tesimų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1110-933/2020, kuri 2020 m. vasario 11 d. nutartimi nutraukta patvirtinus taikos sutartį tarp ieškovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigoja sumokėti ieškovei 20 000 Eur sumą, kuri bus laikoma tinkamu AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiskaitymu pagal Rangos sutartį ir ieškovės nuostolių, kilusių iš Rangos sutarties, atlyginimu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tik nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl rangos sutarties nutraukimo. Tačiau nieko nenurodė, ar nurodytoje byloje esančios aplinkybės gali turėti įtakos ieškovės ieškinio (ne)tenkinimui.
23. Taip pat teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo tarp šalių kilusių teisinių santykių.
24. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos ir vertinamos reikšmingos ginčui išnagrinėti aplinkybės, išvada dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo ir ieškinio atmetimo padaryta tinkamai neatskleidus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų. Neištirtų aplinkybių mastas ir pobūdis leidžia daryti išvadą, kad byla apeliacinėje instancijoje turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi ir naujais aspektais. Tai suponuoja pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.