- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- 2YT-465-1060/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00997-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto banko, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas ", Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. M., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto banko, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo A. M., (duomenys neskelbtini)., mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti (b. l. 1 – 4).
2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. M.. Pareiškėja yra jo vienintelė dukra ir po jo mirties likusio turto įstatyminė paveldėtoja. Pareiškėja R. S. gimė jos tėvams – A. M. ir I. M. esant santuokoje, jie susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje, pareiškėjos tėvai santuokos metu įgijo nekilnojamo turto: 1992 m. vasario 17 d. įgijo – 53,51 m² ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 4,89 m² ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o 1993 m. balandžio 27 d. įgijo žemės ūkio paskirties 0,1189 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas, butas ir žemės sklypas, buvo registruotas pareiškėjos motinos I. M. vardu, tačiau šis turtas, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įgytas po santuokos sudarymo. Pareiškėjai apie A. M. kreditorinius įsipareigojimus nėra žinoma, pareiškėjos turimais duomenimis, įsiskolinimų ir kreditorių jis neturėjo. Pareiškėjos mama I. M. su A. M. (duomenys neskelbtini) išsiskyrė. Santuokos nutraukimo metu pareiškėjos tėvai turtinių (turto pasidalijimo) klausimų nesprendė, nekilnojamasis turtas, liko įformintas tik I. M. vardu. (duomenys neskelbtini) A. M. mirė, nepalikdamas jokio testamento. Po A. M. mirties praėjo 14 metų, dėl paveldėjimo priėmimo į notarus niekas nėra kreipęsis, turto paveldėjimo byla notaro kontoroje nebuvo ir nėra užvesta. Pareiškėja po tėvo A. M. mirties notaro biurui neteikė pareiškimo dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, kadangi nemanė esant reikalinga tai daryti, nes dar nuo tėvų skyrybų ((duomenys neskelbtini)) ji kartu su mama I. M. paveldėtiną nekilnojamąjį ir kitokį turtą ėmė valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškėja bute gyveno ir dabar epizodiškai apsigyvena, kartu su mama I. M. už visą butą ir visą žemės sklypą moka visas teikiamas komunalines paslaugas, šiam laikotarpiui nėra jokių įsiskolinimų, rūpinasi ir prižiūri butą bei žemės sklypą, organizuoja žolės nušienavimą žemės sklype ir bendrai apmoka tokias paslaugas. Taip pat naudojasi po tėvo mirties likusiais namų apyvokos bei kitais mirusiajam priklausiusiais daiktais. Nekilnojamas turtas valstybės registruose įregistruotas pareiškėjos motinos I. M. vardu ir tuo pagrindu sutartys su komunalinio pobūdžio paslaugas teikiančiomis įstaigomis buvo sudarytos su pareiškėjos mama I. M., tačiau pareiškėja visą laiką prisidėjo prie paslaugų apmokėjimo, atitinkamas sumas grynaisiais perduodama mamai tiesiogiai į rankas, taip pat pati organizuodavo arba padėdavo mamai organizuoti žemės sklypo nušienavimo paslaugas.
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
3. Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime prašė pareiškėjos R. S. pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini)., ji susituokė su A. M., o sekančiais metais jiems gimė dukra R. S., kuri yra vienintelis vaikas jų santuokoje. Gyvenant santuokoje sutuoktiniai įgijo nekilnojamo turto: 1992 m. įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini)., o 1993 m. įsigijo kolektyvinį sodą (žemės sklypą) (duomenys neskelbtini) Šis turtas buvo įgytas gyvenant santuokoje, tačiau valstybės registruose buvo įformintas tik I. M. vardu ( kodėl būtent taip buvo padaryta negali paaiškinti). Jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Jokių teisminių procesų dėl santuokos nutraukimo nevyko, o dėl santuokoje įgyto bendro turto sutarė geruoju ir geranoriškai viską pasidalijo: A. M. išsikėlė iš bendrų namų, o I. M. ir dukrai paliko butą ir žemės sklypą bei įvairius kilnojamuosius daiktus ir daugelį namų apyvokos daiktų. Nekilnojamas turtas buvo įregistruotas I. M. vardu, todėl nei ji, net jos dukra negalvojo, kad reikėtų įforminti dokumentus ir šiuos objektus perrašyti kažkurios iš jų vardu. (duomenys neskelbtini). A. M. mirė, nepalikdamas jokio testamento. I. M. neprieštarauja ir sutinka, kad mirusiam A. M. priklausiusias ½ buto ir žemės sklypo dalis paveldėtų vienturtė dukra R. S.. Tiek prieš A. M. mirtį, tiek po jo mirties jos abi kartu mokėjo visus reikalingus mokesčius už butą ir žemės sklypą, abi pasitarę organizuodavo buto einamuosius remonto darbus bei žolės nušienavimą sklype, visas išlaidas pasidalindavo bendru susitarimu. Dukra R. S., nors turėjo ir kitą gyvenamąją vietą, tačiau parvykdavo ir bute gyvendavo ir dabar epizodiškai apsigyvena, visada naudojosi ir tebesinaudoja tėvo paliktais namų apyvokos daiktais bei kitu kilnojamuoju turtu kaip savo. Mokesčiai buvo mokami I. M. vardu, nes turtas buvo įregistruotas jos vardu ir su ja buvo sudarytos sutartys dėl komunalinio ir kitokio pobūdžio paslaugų teikimo (b. l. 16 – 18).
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime nurodė, jog duomenų apie tai, kad mirusio A. M. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, byloje nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi. Bylą prašė nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui (b. l. 140 – 141).
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, būdama tinkamai informuota, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą, nepateikė (b. l. 151 – 153).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu nurodė, kad nėra gavusi apie galimą palikimo perėjimą valstybei po palikėjo A. M. mirties, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta.. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 145 – 147).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. S. yra A. M. dukra (b. l. 29). A. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su I. M. (b. l. 30). Santuokoje A. M. ir I. M. buvo įgytas nekilnojamas turtas: 1992 m. vasario 17 d. jie įgijo – 53,51 m² ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 4,89 m² ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 34), o 1993 m. balandžio 27 d. įgijo žemės ūkio paskirties 0,1189 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 32 – 33). Minėtas nekilnojamas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, registruotas I. M. vardu (b. l. 32 – 34). (duomenys neskelbtini) A. M. ir I. M. nutraukė santuoką (b. l. 37). (duomenys neskelbtini). mirė A. M. (b. l. 28). Po jos mirties liko jam priklausantis ½ dalis 53,51 m² buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės ūkio paskirties 0,1189 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Po A. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 38). Kaip matoma iš (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos pareiškėja buvo vienintelė mirusiojo A. M. dukra (b. l. 13). Pareiškėja faktiniu valdymu perėmė tėvui A. M. priklausiusią turto dalį. Pareiškėja, pagrįsdamas šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, jog šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis su I. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini) ir UAB „Birštono šiluma“ yra pasirašyta 1994 m. lapkričio mėn., visi mokėjimai yra atliekami per AB „Lietuvos paštas“ ir „Perlo“ terminalus, nuo sutarties pasirašymo datos iki dabar visi mokėjimai yra atliekami laiku (b. l. 39), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuriame nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta su I. M., nurodytu adresu įsiskolinimo nėra (b. l. 40), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, kurioje nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų nėra (b. l. 41). Nors iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matoma, jog paslaugų mokėjimo sutartys sudarytos pareiškėjos motinos I. M. vardu, tačiau tiek pareiškėjos pareiškime, tiek teismui pateiktame I. M. atsiliepime nurodyta, jog mokesčius už paslaugas už butą ir žemės sklypą jos abi mokėjo bendru sutarimu.
8. Nurodoma, kad R. S. po tėvo A. M. mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiojo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo turto dalį ir iki šiol naudojasi kaip savo asmenine nuosavybe. Po tėvų skyrybų ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja gyveno ir toliau apsilanko ir gyvena tėvui ir motinai priklausančiame bute. Po tėvo mirties kartu su mama I. M. nekilnojamąjį ir kitokį turtą ėmė valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu, moka už visas teikiamas komunalines paslaugas, rūpinasi ir prižiūri butą bei žemės sklypą, organizuoja žolės nušienavimą žemės sklype ir bendrai apmoka paslaugas. Taip pat naudojasi po tėvo mirties likusiais namų apyvokos bei kitais mirusiajam priklausiusiais daiktais.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
10. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
11. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po A. M. (duomenys neskelbtini). mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja yra vienintelė A. M. dukra. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjos pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja po tėvo mirties pradėjo tėvui priklausančios turto dalies valdymą. Teismo vertinimu, pareiškėja R. S. iš karto priėmė tėvo A. M. palikimą, ji po tėvo mirties toliau liko gyventi tėvui priklausančiame bute, kuriame apsilanko ir gyvena iki šiol, kartu su motina moka visas teikiamas komunalines paslaugas, rūpinasi ir prižiūri butą bei žemės sklypą, organizuoja žolės nušienavimą žemės sklype ir bendrai apmoka tokias paslaugas, t. y. save laiko tėvui priklausiusios turto dalies paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojasi kaip savo. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, priešingų duomenų byloje nėra.
13. Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti) laikoma, kad R. S. po tėvo A. M. (duomenys neskelbtini). mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
14. Valstybė šioje byloje patyrė 2,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., jo palikimą priėmė jo dukra R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.