Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingridai Jakubonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. Z. ieškinį J. L. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gauna minimalias pajamas, moka gyvybės kaupiamąjį draudimą dukrai iki 18 metų apie 50 Eur kas mėnesį, taip pat padeda kitai besimokančiai dukrai. Be to, atsakovei su dukra persikėlus į Ignaliną, patiria papildomas išlaidas vykdamas pasimatyti su dukra. Į Ignaliną buvo atvažiavęs vieną kartą, bet su dukra bendrauja nuotoliu beveik kiekvieną dieną. Vaiką mato, su juo kalbasi. Bendrauja ir su vaiko mokytoja.

Mano, kad išlaikymo dydis dukrai turi būti proporcingas jos poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Nors vertindamas tėvų turtinę padėti teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, bet šiuo atveju akivaizdu, kad priteista išlaikymo vaikui suma yra akivaizdžiai per didelė, pažeidžia jo interesus.

Sunkią savo turtinę padėtį pagrindžia pateiktais byloje įrodymais. Teigia, kad atsakovės materialinė padėtis, lyginant su anuo laikotarpiu, yra pagerėjusi, nes atsakovė su sutuoktiniu gyvena nuosavame name, dirba, o ištuokos metu buvo bedarbė, todėl vien dėl to jos materialinė padėtis pagerėjo.

Paskaičiavo, kad vaikui skiriant per 1000 Eur (jo mokami 500 Eur, valstybės – apie 80 Eur ir analogiškai prisidedant atsakovei), būtų patenkinti ne tik būtiniausi poreikiai, bet, atsižvelgiant į vaiko norus bei gebėjimus, ir papildomi poreikiai (įvairūs užsiėmimai, stovyklos, žaidimai). Tai net viršija minimalios algos dydį.

Pažymi, kad teikiant pareiškimą nutraukti santuoką sutiko su visomis atsakovės sąlygomis, nes tikėjosi išsaugoti šeimą, mylėjo vaiką, žmonos buvo bloga savijauta (gili depresija). Manė, kad tai laikinas žingsnis ir tikėjosi, kad viskas praeis, o paaiškėjo, kad atsakovė turėjo kitą vyrą ir nieko pakeisti nepavyko. Tuo metu nevertino kiek būtina skirti dukros išlaikymui. Be to, atsakovė nedirbo, todėl priėmė kaip pareigą daugiau prisidėti prie dukros išlaikymo, nes tuo metu turėjo tam sąlygas, pajamos buvo didesnės.

Remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Mano, kad dešimtmetės dukros išlaikymui visiškai pakanka 500 Eur. Atsižvelgiant, kad valstybė skiria 70 Eur, sutinka dukros išlaikymui mokėti po 300 Eur kas mėnesį, tokiu būdu atsakovei tektų mažesnė piniginė dalis dukros išlaikymui – 130 Eur. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, kad minėta suma pakankama patenkinti vaiko maisto poreikius, aprangą, būstą, sveikatą, mokslą, poilsį ir laisvalaikį.

Teigia, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia – 250 Eur maistui, 30 Eur sveikatai (vitaminams, papildams), 50 Eur higienos ir buities reikmenims, 100 Eur rūbams ir avalynei, 50 Eur laisvalaikiui ir 20 Eur neplanuotoms išlaidoms, todėl išlaikymo dydis turi būti sumažintas iki 300 Eur per mėnesį. Pateikti paskaičiavimai atitinka protingumo kriterijus, o atsiradus vaiko specialiesiems poreikiams prisidės papildomai.

Mano, kad tai atitinka vaiko poreikių ir tėvų materialinės padėties proporcingumą. Atsižvelgia į tai, kad atsakovė labiau prisideda savo rūpesčiu, skalbimu, maisto gaminimu, sveikatos priežiūra, todėl jo dalis pinigais ir yra didesnė.

Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistinas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

Pažymi, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, asmuo, reikalaudamas pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti.

Teigia, kad ieškovas, kaip pagrindą sumažinti priteisto išlaikymo dydį nurodydamas savo turtinės padėties pablogėjimą, klaidina teismą.

Atkreipia dėmesį, kad po santuokos nutraukimo ieškovui atiteko didelės vertės turtas: naujos statybos 150 m² pilnai įrengtas gyvenamasis namas su 0,1285 ha žemės sklypu; 556,19 m² pastatas – pilnai įrengtos automobilių remonto dirbtuvės su visa šiuolaikiška automobilių remonto bei kita įranga ir kiemo statiniai; 50 uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų ir prabangus automobilis BMW 5ER REIHE.

Pažymi, kad ieškovas yra įmonės savininkas ir vadovas, todėl turi galimybę nustatyti sau darbo užmokestį tokį, kokį pageidauja. Kaip pagrindinį argumentą sumažinant priteisto išlaikymo dydį ieškovas nurodo jo gaunamas minimalias pajamas, bet pateikta pažyma apie darbo užmokestį už šių metų pirmus tris mėnesius niekaip neatspindi ieškovo pajamų neigiamos dinamikos, visiškai neįrodo nei pajamų sumažėjimo, nei pagrindžia ieškovo teiginių apie ankščiau jo buvusias neva didesnes pajamas.

Žino, kad ieškovas niekada nebuvo nustatęs sau didesnio atlyginimo nei minimaliai būtinas pagal teisės aktų reikalavimus. Augant minimaliam atlyginimo dydžiui, ieškovas atitinkamai padidindavo ir savo oficialų atlyginimą. Ieškovo oficialiai gaunamos pajamos, priešingai nei jis teigia, padidėjo.

Mano, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo pajamų sumažėjimą bei turtinės padėties pablogėjimą.

Nurodo, kad pagal viešai prieinamą informaciją apie ieškovui priklausančią įmonę galima spręsti, kad ieškovas palaiko įmonės pelningumą–nuostolingumą nuo minus vieno procento iki plius vieno procento. Įmonė nepateikė 2021 m. privalomos finansinės ataskaitos juridinių asmenų registrui. Mano, kad ieškovui priklausančios įmonės potencialas vykdyti gerokai pelningesnę veiklą iki galo nėra atskleistas.

Pažymi, kad ieškovo turtinės padėties pasikeitimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičiaus pasikeitimą, taip pat į ieškovo elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Ieškovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nustatant tėvų turtinę padėtį turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatos būklę bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas būdamas darbingo amžiaus, būdamas verslininku, nesistengia, nesugeba arba galimai tyčia vengia turėti jo gyvenimo būdą atitinkančias oficialias pajamas bei siekti jam priklausančios ir jo vadovaujamos įmonės pelningumo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui.

Kritiškai vertina ir ieškovo teiginius dėl jo verslo neva patirtų sunkumų ryšium su COVID-19 situacija ir karu Ukrainoje. Viešai prieinami duomenys akivaizdžiai įrodo, kad 2020 m. nepaisant pandemijos pradžios ir neigiamos pandemijos dinamikos, ieškovui priklausančios įmonės pardavimo pajamos išlaikė įmonės įprastai rodomą (duomenys neskelbtini) Eur pardavimo pajamų vidurkį, o parodytas grynasis pelnas buvo rekordinis per visą įmonės veiklos istoriją, ir sudarė net (duomenys neskelbtini) Eur.

Atkreipia dėmesį, kad žiniasklaidos duomenimis dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje išaugo naudotų automobilių paklausa, todėl neaišku kokius sunkumus ir tuo labiau didelį nuosmukį patiria ieškovui priklausanti naudotų automobilių remontu ir prekyba besiverčianti įmonė.

Nesutinka ir su teiginiu apie ieškovo pastoviai patiriamas išlaidas bendraujant su vaiku, nes jis ne tik praktiškai nebendrauja su dukra, bet ir nejaučia jokios atsakomybės, susijusios su rūpinimusi nepilnamečiu vaiku ir jo priežiūra. Pas dukrą į Ignaliną buvo atvažiavęs tik vieną kartą.

Pažymi, jog išlaikymo dydis teismo sprendimu buvo nustatytas daugiau nei prieš dvejus metus. Vaikas sparčiai auga ir vystosi, tenka pirkti naujus drabužius ir avalinę. Mergaitė yra gabi ir žingeidi, aktyviai domisi ir dalyvauja įvairiuose veiklose – lanko plaukimo treniruotes, biatlono treniruotes, dailės užsiėmimus, aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje, olimpiadose ir viktorinose, pradėjo lankyti muzikos mokyklą, o tai įtakoja naujų tiesioginių išlaidų atsiradimą. Akivaizdu, kad vaikui augant, spartėjant jo vystymosi procesui, natūraliai didėja ir jo poreikiai. Be to, vaikui atsirado ir specialių poreikių, susijusių su sveikata. 2021 m. liepos 30 d. vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, paskirtas tęstinis ir ilgalaikis gydymas, eigoje numatant didelės apimties įvairias gydymo procedūras, o gydymas yra tik iš dalies kompensuojamas valstybės.

Atkreipia dėmesį, kad ieškovas papildomai neprisidėjo nei prie vaiko gydymo išlaidų, nei prie jokių kitų nuolat patiriamų išlaidų, susijusių su nepilnamečio vaiko auginimu bei auklėjimu. Dėl papildomų poreikių atsiradimo iš ieškovo pinigų neprašė, bet jis matė, kad dukra nešioja breketus. Be to, ieškovas neįvykdė prievolės ir dukros išlaikymui už 2022 m. vasario mėn. sumokėjo neindeksuotą 500 Eur sumą. Paraginus geranoriškai padengti susidariusį įsiskolinimą ir ateityje tinkamai vykdyti teismo sprendimą bei savo prievoles, ieškovas pasipiktino, pareiškė, kad ir taip per daug moka ir kategoriškai atsisakė vykdyti prievolę indeksuoti periodines išmokas, todėl priteisto išlaikymo išieškojimas vykdomas priverstinai.

Nurodo, kad pagal teismo patvirtintą sutartį už gautą minimalią kompensaciją senos statybos daugiabutyje įsigijo butą, atliko dalinį kosmetinį remontą, pirko baldus, įrengė vaiko kambarį. Šiuo metu dirba samdomą darbą ir gauna (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą. Atlyginimas nedidelis, bet pakankamas, kad galėtų tinkamai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo poreikių tenkinimo.

Mano, kad ieškovas nepateikė jokių adekvačių argumentų bei leistinų įrodymų, kurie bent iš dalies įrodytų sumažėjusius nepilnamečio vaiko poreikius. Taip pat nepateikė nei faktinių aplinkybių, nei leistinų įrodymų pagrįsti savo reikalavimą sumažinti šalių sutartą ir teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Ieškovo teiginiai apie sumažėjusias pajamas yra nepagrįsti įrodymais arba prieštarauja esantiems įrodymams, nes jo darbo užmokestis padidėjo, kaip ir padidėjo jo įmonės pardavimo pajamos 2021 m. iki (duomenys neskelbtini) Eur.

Prašo ieškinį atmesti.

Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl yra pagrindas skirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatytą baudą, o baudos dydžio klausimą palieka spręsti teismui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išadą, kurioje nurodoma, kad sumažintas iki 300 Eur išlaikymas nebūtų pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams ir interesams užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4405-670/2020 šalių santuoka nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią G. Z. įsipareigojo mokėti nepilnamečiam vaikui E. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis 500 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaiko poreikius, susitarė dėl vaiko išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalį teismo nustatytas išlaikymo vaikui dydis gali būti pakeistas iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai arba vaiko poreikiams.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje).

Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turi įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, tai yra esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą.

Ieškovas reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai grindžia savo pablogėjusia ir atsakovės pagerėjusia turtine padėtimi.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo turtinės padėties po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pablogėjimo. Priešingai, ieškovo turtinė padėtis pagerėjo – gauna didesnį darbo užmokestį (nuo 2020 m. liepos 1 d. gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių padidėjo nuo 670 Eur iki šiuo metu gaunamo 800 Eur), pagerėjo įmonės, kurios akcininkas ir vadovas yra ieškovas, veiklos rezultatai – pardavimo pajamos nuo 694057 Eur padidėjo iki 1272885 Eur, grynasis pelnas nuo 7320 Eur padidėjo iki 16700 Eur). Be to, svarbu ir tai, kad ieškovas, nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, tai yra jis įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.

Atsakovės turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taip pat pagerėjo, nes atsakovė nuo 2020 m. spalio 27 d. įsidarbino ir šiuo metu gauna 750 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių), po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo 2020 m. liepos 28 d., įsigijo 2020 m. liepos 30 d. nekilnojamąjį turtą (butą), bet teismas sprendžia, toks atsakovės turtinės padėties pagerėjimas nėra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį.

Ieškovas nepateikė įrodymų ir apie vaiko poreikių sumažėjimą. Ieškovo teiginys, kad vaiko poreikiams užtikrinti per mėnesį pakanka 500 Eur yra deklaratyvus.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nustatant, ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad vaikui augant, objektyviai didėja vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos. Be to, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsirado ir papildomi poreikiai – vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini) ir paskirtas gydymas, kuris ieškovės teigimu kompensuojamas tik iš dalies.

Teismas, įvertinęs šalių išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, todėl ieškinys atmetamas.

Atsakovės atstovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.

Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinys, todėl teismas ieškovo veiksmuose neįžvelgia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Bylos nagrinėjimo metu teismas nepatyrė pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.