- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- I-2948-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00902-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kybartų pataisos namams
- Kategorijos
- 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kybartų pataisos namams, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. NN-21 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti jį į Kybartų pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį. Skunde (b. l. 1-2) ir teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis ginčijamu nutarimu, kurį priėmė Kalėjimų departamento patarėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas, jis buvo perkeltas iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 4 dalį teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, todėl, pareiškėjo manymu, patarėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas, tokios teisės neturi. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, kiekvienam asmeniui, kuriam šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip. Pažymėjo, kad nei Kybartų pataisos namų administracija, nei Kalėjimų departamentas pareiškėjo neinformavo, kad yra (neva) išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas perkelti jį. Nurodė, kad ginčijamas nutarimas pareiškėjui paskelbtas nebuvo, jame nurodytoje grafoje nėra nei datos, kada jis pareiškėjui buvo paskelbtas, nei pareiškėjo parašo. Pareiškėjo manymu, nors „Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše“, patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321, ir nėra reglamentuota, jog nuteistasis turi būti informuojamas apie perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą priežastis, tačiau tokia situacija, kai nuteistajam nėra pateikiamas joks su tuo susijęs sprendimas, neatitinka viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų ir pažeidžia nuteistųjų konstitucinę teisę kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus. Pareiškėjas nurodė, kad jam neaišku, kokiu pagrindu jis buvo perkeltas, t. y. ar dėl ligos, ar dėl kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, ar dėl kitų BVK nustatytų atvejų.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (10-13). Paaiškino, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Nurodė, kad Kalėjimų departamento direktorius, kuriam įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė spręsti dėl nuteistojo perkėlimo į kitus pataisos namus 2017 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. NN-75 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalimi ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - ir Aprašas) 3.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į Kybartų pataisos namų 2017 m. vasario 3 d. išvadą Nr. 10/23-13, nutarė perkelti pareiškėją iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Kybartų pataisos namų administracija žino įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, todėl gali objektyviai ir kompetentingai spręsti klausimus bei teikti siūlymus susijusius su nuteistųjų laikymu, izoliavimu, taip pat poreikiu nuteistąjį Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo. Paaiškino, kad nuteistojo perkėlimas į iš vienos pataisos įstaigos į kitą nėra nuobauda ar kitoks jo teisių suvaržymas, tai organizacinė priemonė, padedanti užtikrinti pataisos įstaigos veiklą. Pažymėjo, kad ginčijamas nutarimas yra priimtas atsižvelgiant į Kybartų pataisos namų 2017 m. vasario 3 d. išvadą Nr. 10/23-13 „Dėl nuteistojo G. K. perkėlimo iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus” (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodyta, kad Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius turi duomenų, kad nuteistasis G. K. su nuteistuoju S. Z. pradėjo labai artimai bendrauti, nutarė kartu daryti neigiamą poveikį kitiems nuteistiesiems, taip pat siekia užsitarnauti autoritetą smurtaudami prieš kitus nuteistuosius. Dėl nuteistųjų G. Kutkaus ir S. Z. daromo spaudimo, kiti nuteistieji pradėjo skųstis administracijai. Išvadoje pažymima, kad nurodytos aplinkybės laikomos išimtinėmis, kliudančiomis nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje įstaigoje, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, Kybartų pataisos namų administracija mano, kad yra iškilusi grėsmė Kybartų pataisos namuose bausmes atliekančių nuteistųjų bei čia dirbančių pareigūnų ir darbuotojų sveikatai.
Atsakovo nuomone, ginčijamas nutarimas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes visi motyvai yra išdėstyti išvadoje, kuri yra neatskiriama nutarimo dalis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kybartų pataisos namai atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. kovo 31 d. iš Marijampolės pataisos namų į Kybartų pataisos namus atvyko nuteistasis G. K., kuris pataisos namų skirstymo komisijos paskirtas į 5-ą nuteistųjų būrį. 2017 m. sausio 11 d. į Kybartų pataisos namus iš Alytaus pataisos namų buvo perkeltas nuteistasis S. Z.. Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius turi duomenų, kad nuteistasis G. K. su nuteistuoju S. Z. pradėjo labai artimai bendrauti, nutarė kartu daryti neigiamą poveikį kitiems nuteistiesiems, taip pat siekia užsitarnauti autoritetą smurtaudami prieš kitus nuteistuosius. Dėl nuteistųjų G. Kutkaus ir S. Z. daromo spaudimo, kiti nuteistieji pradėjo skųstis administracijai.
Kybartų pataisos namų 2017 m. vasario 3 d. išvada Nr. 10/23-13 „Dėl nuteistojo G. K. perkėlimo iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus” (b. l. 14, 15) pateikta Kalėjimų departamentui tvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kalėjimų departamento direktoriaus patarėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2017 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. NN-21 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, vadovaudamasis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.2 papunkčiu, bei atsižvelgdamas į Kybartų pataisos namų 2017 m. vasario 3 d. išvadą Nr. 10/23-13, nutarė perkelti pareiškėją iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus, tęsti bausmės atlikimo (b. l. 17).
Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. NN-21 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Aprašas.
BVK 112 straipsnyje įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. BVK 113 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. BVK 69 straipsnio 4 dalis yra įgyvendinta Apraše. Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka: kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga (Aprašo 3.2.1. papunktis). Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas (Aprašo 3.2.2. papunktis). Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 3.2.3. papunktis). Nutarimo kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai (Aprašo 3.2.4. papunktis).
Taigi, BVK 69 straipsnyje ir Apraše įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės.
Teismas pažymi tai, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A-149-146/2015; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1588-146/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas BVK 69 straipsnio 2 dalimi, suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A-973-662/2016). Be to, iš ginčo metu galiojusios redakcijos BVK 69 straipsnio 2 dalies matyti, jog perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą dėl išimtinių aplinkybių galima tik tada, kai šios aplinkybės kliudo nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.
Nagrinėjamu atveju ginčijamo 2017 m. vasario 28 d. Kalėjimų departamento nutarimo Nr. NN-21 motyvuojamoji dalis yra Kybartų pataisos namų 2017 m. vasario 3 d. išvada Nr. 10/23-13, o tai atitinka minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir procedūrą, nustatytą Aprašo 3.2.3 punkte.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad, jo manymu, Kalėjimų departamento direktoriaus patarėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas, neturi teisės perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos, kadangi tokią teisę turi tik Kalėjimų departamento direktorius. Aprašo 3.2.2. nustatyta, kad išvadą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 3.2.3.). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017-02-09 įsakymo Nr. 1P-18 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorės Ž. M. nušalinimo nuo pareigų“ 2 punkte nurodyta, kad pavedama kalėjimų departamento patarėjui atlikti Kalėjimų departamento direktoriaus funkcijas Ž. M. nušalinimo laikotarpiu (b. l. 18). Pagal Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 16 punktą kai nėra Kalėjimų departamento direktoriaus (atostogos, komandiruotė ir kiti atvejai), jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas, kurio pareigybės aprašyme nustatyta tokia funkcija, arba teisingumo ministro įsakymu paskirtas kitas Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas. Kaip minėta, ginčijamo nutarimo priėmimo metu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patarėjui Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 1P-18 2 punktu pavesta atlikti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo skundo argumentas, kad Kalėjimų departamento direktoriaus patarėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas, neturi teisės perkelti nuteistojo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ginčijamas nutarimas jam nebuvo paskelbtas. Pagal Aprašo 3.2.4. punktą nutarimo kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai. Aprašo 6 punktas nustato, kad pataisos įstaigoje gauti dokumentai, susiję su nuteistojo perkėlimu į kitą pataisos įstaigą, saugomi nuteistojo asmens byloje. Nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą kopija įteikiama nuteistajam. Nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada pareiškėjui buvo įteiktas ginčijamas nutarimas, tačiau aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas minėtą nutarimą, kurį pridėjo prie skundo, kad nepraleido apskundimo termino, rodo, kad ginčijamo nutarimo turinys pareiškėjui buvo žinomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad skundžiamas nutarimas jam nebuvo paskelbtas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra nemotyvuotas, dėl ko jam nežinomos jo perkėlimo iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus priežastys. Ginčijamame nutarime aiškiai nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Išvadą (b. l. 17). Teismas pažymi, kad kai individualus administracinis aktas priimamas atsižvelgiant į iki jo priėmimo surinktą pirminę informaciją, kuri pateikiama bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt. ), pirminėje informacijoje atspindėti faktai neprivalo būti perkeliami į administracinį aktą. Priimant individualų administracinį aktą pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008). Be to, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Išvada, nes, kaip ir minėta, pagal Aprašo 6 punktą pataisos įstaigoje gauti dokumentai, susiję su nuteistojo perkėlimu į kitą pataisos įstaigą, saugomi nuteistojo asmens byloje. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-218 „Dėl susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklių patvirtinimo“ 2.3 punktą pareiškėjas turi teisę susipažinti su savo asmens bylos dokumentais. Atsižvelgiant į tais, kas išdėstyta pareiškėjo skundo argumentas, kad ginčijamas nutarimas yra nemotyvuotas, dėl ko jam nežinomos jo perkėlimo iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus priežastys, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus procedūrą inicijavo tokius įgaliojimus turintis subjektas – Kybartų pataisos namai, pateikdami Kalėjimų departamentui 2017 m. vasario 3 d. išvadą Nr. 10/23-13 „Dėl nuteistojo G. K. perkėlimo iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus ”. Kalėjimų departamento direktoriaus patarėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas, pritarė Kybartų pataisos namų pasiūlymui perkelti pareiškėją į Alytaus pataisos namus, Išvadą patvirtino ir priėmė ginčijamą nutarimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo perkėlimas iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą buvo atliktas kompetentingų subjektų ir laikantis pagrindinių procedūrų bei taisyklių, kurias nustato BVK 69 straipsnis ir Aprašo 3 ir 6 punktai.
Ginčijamo nutarimo faktinis pagrindas, t. y. išimtinės aplinkybės, kliudančios pareiškėją toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje yra išsamiai aprašytos Kybartų pataisos namų 2017 m. vasario 3 d. išvadoje Nr. 10/23-13 „Dėl nuteistojo G. K. perkėlimo iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus ”. Kaip matyti iš išvados, esminis pareiškėjo perkėlimo motyvas yra tas, kad nuteistasis G. K. su nuteistuoju S. Z. pradėjo labai artimai bendrauti, nutarė kartu daryti neigiamą poveikį kitiems nuteistiesiems, taip pat siekia užsitarnauti autoritetą smurtaudami prieš kitus nuteistuosius. Dėl nuteistųjų G. K. ir S. Z. daromo spaudimo, kiti nuteistieji pradėjo skųstis administracijai.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus konstatuoja, kad Kybartų pataisos namų išvadoje yra išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, kurios laikytinos išskirtinėmis, keliančiomis grėsmę Kybartų pataisos namuose bausmes atliekančių nuteistųjų bei šioje įstaigoje dirbančių pareigūnų ir darbuotojų sveikatai, viešajai tvarkai, todėl Kalėjimų departamentas teisėtai ir pagrįstai taikė išimtį iš BVK 69 straipsnyje nustatytos taisyklės ir priėmė ginčijamą nutarimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Kalėjimų departamento 2017 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. NN-21 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti skunde išdėstytais, ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Nenustačius pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Kybartų pataisos namus. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.