Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1024-513/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-08
Bylos Nr.: e2A-1024-513/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03198-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: J. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1024-513/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03198-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.16.9; 2.6.29.3; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 219,90 Eur skolą, 198,00 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 219,90 Eur skolą, 19,79 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 239,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 148,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai formaliai patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022791 (toliau – sutartis), kuria atsakovei 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas „Xiaomi-Redmi 9“, 64 GB, Dual-28425/30t602412, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 27,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2021 m. sausio 19 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota el. paštu 2021 m. sausio 20 d. pranešimu. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradine kreditore ar ieškove, nėra, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl nesumokėtų nuomos įmokų ir priteisė ieškovei iš atsakovės 219,90 Eur.

5. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą mokėjimą. Teismas nusprendė, kad šalys sudarė vartojimo sutartį, atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, nurodė, kad teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti netesybos nėra nepagrįstai didelės, o ieškovė delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais. Teismas padarė išvadą, kad prašomų priteisti 0,5 procento delspinigių dydis pažeidžia vartotojos, kaip silpnesnės šalies, interesus, todėl delspinigius sumažino iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), ir ieškovei iš atsakovės priteisė 19,79 Eur (219,90 Eur x 0,05 proc. x 180) delspinigių, o kitą reikalavimo dėl delspinigių dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

7. Konstatavęs, kad patenkinta 57 proc. ieškinio reikalavimų, teismas ieškovei proporcingai priteisė 148,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 198,00 Eur delspinigių, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti 261,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

9. Apeliantė nurodo, jog šalių sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartį per visą jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesio įmokas, turi teisę įsigyti daiktą. Taigi pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą išsipirkti nuomojamą daiktą. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., tai yra iki tol, kol įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymas ir 2011 m. balandžio 1 d. Civilinio kodekso XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymą.

10. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas. Mano, kad teismas nukrypo nuo įstatymo nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažino 10 kartų, taip iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

11. Teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojos kaip silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir pareikalavo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitoje sprendimo dalyje (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovo delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. Nr. BK-022791 (toliau – sutartis), pagal ją pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamąjį daiktą – mobilųjį telefoną, o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, pasibaigus sutarčiai atsakovei suteikta galimybė turtą įsigyti už 1 Eur. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tai yra laiku nemokėjo sutartyje numatytų įmokų, o pareikalavus nuomojamo daikto – mobiliojo telefono – jo negrąžino, todėl liko skolinga pradinei kreditorei 219,90 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. 2021 m. sausio 19 d. pradinė kreditorė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei, ji apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovę informavo 2021 m. sausio 20 d. pranešimu.

16. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią. Be to, teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovės (vartotojos) kaip silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kad apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.

17. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi Vartojimo kredito įstatymo turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

18. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkei (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkė įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad, nuomininkei tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai, nuomininkei suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi sukuriamų prievolių pobūdis ir tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

19. Sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininkės galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, pagal esmę gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepianti tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).

20. Visos nutarties 20 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis). Pareigos įvertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje). Taigi kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), o tai kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali sukelti tokias pasekmes: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 20 ir 21 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo įvertintos. Pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Be kredito“. 2021 m. sausio 19 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi naujoji kreditorė. Byloje nedalyvaujant pradinei kreditorei gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinė kreditorė privalo naujajai kreditorei ne tik grąžinti pagal Reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujasi aukštesnės instancijos teismų praktika, suformuota Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1126-565/2019, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika šiuo metu yra pasikeitusi: pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-669-826/2022. Akcentuotina, jog teismas privalo ex officio (pagal pareigas) kvalifikuoti vartojimo sutarčių sąlygas ir vertinti jų (taip pat ir sąlygos dėl delspinigių dydžio) sąžiningumą.

23. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj