Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ecohome.lt“ ieškinį atsakovui N. N. dėl sumokėtų sumų gražinimo, trečiasis asmuo G. B.. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2015 dirbo ieškovo projektų vadovu, vėliau direktoriaus pavaduotoju. Teigė, kad jis skaičiavo vėdinimo darbų UAB „Lelija“ sąmatą. Sąmata buvo skaičiuojama iki sutarties su UAB „Lelija“ pasirašymo dienos. G. B. taip pat dalyvavo derinant darbų sąmatą. UAB „Lelija“ darbus atlikinėjo Lisogurskij ir Mačiulis. Liudytojui nėra žinoma, ar be įmonės darbuotojų darbus atlikinėjo dar kokie nors žmonės. Nuvažiavęs į objektą, liudytojas kalbėdavosi su UAB „Lelija“ atstovais. Objekte darbuotojų nematė, nes jie dirbo naktimis. Kad visi darbai objekte būtų atlikti per maždaug keturias savaites, reikėjo daugiausiai 4 žmonių. Darbai objekte prasidėjo 2016 metų liepos ar rugpjūčio mėnesį. G. B. objekte darbus vykdė apie pusę metų, tačiau faktiškai dirbo tik apie savaitę. Atsakovą matė kelis kartus su G. B., jis buvo užėjęs į ofisą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas M. S. nurodė, kad atsakovo nepažįsta ir jo darbams Rokiškyje nesamdė. Pirmą kartą atsakovą pamatė teisme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. R. D. G., bylos Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti. Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pervedė atsakovui 9 060 Eur sumą, o atsakovas šią sumą iš ieškovo gavo. Pažymėtina, kad šalys neginčijo byloje esančių elektroninių laiškų, sąskaitų faktūrų tikrumo. Nesutariama dėl to, ar šios lėšos buvo sumokėtos atsakovui už atliktus darbus, ar gautos be pagrindo.

Atsakovas teigia, kad jis 9 060 Eur sumą gavo kaip atlyginimą už darbus UAB „Lelija‘‘ patalpose. Ieškovas abejoja, kad atsakovas kokius nors darbus atliko, ieškovas su atsakovu nebuvo sudaręs statybos rangos sutarties, apie tai, kad atsakovas dirba ieškovo naudai, nežinojo. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Nors šalys nėra pasirašiusios sudarytos statybos rangos sutarties, tačiau teismas vertina, kad šalys veikė nepasirašytos Statybos rangos sutarties Nr. ECO1/2016-04-29 pagrindu (el. b. l. 78-80, I tomas). Tai patvirtina byloje išnagrinėtų faktinių aplinkybių ir esančių rašytinių įrodymų seka.

2016-04-29 9.05 val. trečiasis asmuo G. B., kuris tuo metu buvo ieškovo darbuotoju, atsakingu už darbus UAB „Lelija“ Rokiškio objekte, nusiuntė ieškovo vadovui M. S. Statybų rangos sutartį Nr. ECO1/2016-01-12 (siunčiamos sutarties numeris paryškintas), prašydamas suteikti sutarčiai numerį (el. b. l. 81). Tą pačią dieną, 13.47 val., ieškovas pervedė atsakovui 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Pagal sutartį Nr. ECO1/2016-04-29“ (popierinės bylos priedo 15 lapas). Teismui akivaizdu, kad šios aplinkybės parodo, jog ieškovui buvo ne tik žinoma apie norimą sudaryti sutartį su atsakovu, tačiau ir tai, kad ieškovas pats išreiškė savo valią sutartį sudaryti, suteikdamas jai numerį (kuris atitinka sutarties sudarymo dieną) bei sumokėdamas atsakovui 2 000 Eur sumą. Pažymėtina, kad ieškovo vadovas neįrodinėjo, kad jam nebuvo žinoma apie daromus pavedimus atsakovui.

Byloje nustatyta, kad 2016-05-10 12.09 val. atsakovas G. B. nusiuntė išrašą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie individualią veiklą (civilinės bylos Nr. e2-40418-905/2017 popierinio bylos priedo 10-14 lapai). 2016-05-13 11.22 val. ieškovas atliko 500 Eur pervedimą atsakovui, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Pagal sutartį“. Tai visiškai patvirtina atsakovo atstovo išsakytą prielaidą, kad ieškovui buvo reikalinga pažyma apie atsakovo vykdomą individualią veiklą, o ją gavus ieškovas pervedė atsakovui 500 Eur. Po šių atsakovo veiksmų 2016-05-20 ieškovas atsakovui pervedė dar 500 Eur, o netrukus, t.y. 2016-05-25 ir 3 000 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta „Pagal sutartį Nr. ECO1/2016-04-29“), taip pat 2016-07-14 – 100 Eur, 2016-07-21 – 2 500 Eur, 2016-10-21 – 460 Eur.

2016-07-21 M. S. G. B. atsiuntė el. laišką, iš kurio turinio galima spręsti, kad G. B. jau tada dalyvavo UAB „Lelija“ Rokiškio objekto darbuose (el. b. l. 77, I tomas), nors Statybos rangos sutartis Nr. 2016/07-29-Rok su UAB „Lelija“ pasirašyta tik 2016-07-29 (el. b. l. 19, I tomas). Tai patvirtina ir teismui leidžia daryti išvadą, kad darbai buvo atliekami dar iki pasirašant sutartį su UAB „Lelija“, todėl tai, kad atsakovui dalis atlyginimo už darbus buvo sumokėta dar iki sutarties su UAB „Lelija“ pasirašymo, nekelia abejonių dėl darbų atlikimo. Be to, teismas pažymi, kad 2016-07-29 G. B. ieškovo vadovui M. S. ir atsakovui N. N. siuntė laišką, pridėdamas kalendorinį darbų grafiką (el. b. l. 82, I tomas). Kadangi laiškas buvo siųstas tiek atsakovui, tiek ieškovo atstovui, ieškovas neabejotinai suprato ir žinojo, kad ne tik kiti darbuotojai, bet ir konkrečiai atsakovas taip pat vykdo darbus objekte, nes ieškovas nekėlė klausimų, kodėl atsakovui siunčiami duomenys apie ieškovo vykdomus darbus, kaip atsakovas su tuo susijęs ir pan.

2016-08-05 G. B. M. S. nusiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad į sąmatą neįtraukta daug išlaidų ir nesant galimybės perskaičiuoti sutarties su UAB „Lelija“ kainos, patarė sutartį nutraukti. Šis laiškas patvirtina G. B. poziciją, kad UAB „Lelija“ netinkamai finansavo darbus objekte, buvo kilę sunkumų darbus atliekant, dėl ko trečiasis asmuo ir atsakovas nutraukė darbus. Nepaisant to, bendradarbiavimas tarp šalių vyko toliau, nes 2016-08-22 ir 2016-10-21 atsakovas G. B. nusiuntė brėžinius (civilinės bylos Nr. e2-40418-905/2017 popierinio bylos priedo 15-19 lapai). Tai patvirtina atsakovo poziciją, kad jis darė tam tikrus brėžinius ieškovo naudai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje ieškovo atstovų išsakytą poziciją, jog atsakovas pateikė vieną lapą su brėžiniais, visiškai paneigia civilinės bylos Nr. e2-40418-905/2017 medžiaga su atsakovo ruoštais brėžiniais.

Nors ieškovas nurodė, kad atsakovas gautas lėšas pervedinėjo G. B. sugyventinei, kas parodo atsakovo nesąžiningumą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad G. B. draugei V. Č. atsakovas tik vieną kartą (2016-05-26) pervedė 500 Eur sumą. Nors nei atsakovas, nei trečiasis asmuo negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties buvo atliekamas šis pavedimas, tačiau vienas pinigų pervedimas trečiojo asmens draugei neįrodo atsakovo ar trečiojo asmens nesąžiningumo, kaip ir jokios reikšmingos aplinkybės byloje neįrodo tai, jog atsakovas išgrynino gautus pinigus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu ieškovo atstovų buvo vertinami itin kritiškai, nurodant, kad atsakovas nieko neprisimena ar negali paaiškinti daugelio aplinkybių. Visgi, to teismas nevertina kaip atsakovui nenaudingos aplinkybės, nes mano, jog atsakovo neišsamūs ir dažnai neaiškūs paaiškinimai tesimo posėdyje sietini su atsakovo visišku teisiniu neišprusimu, patirties teisiniuose santykiuose neturėjimu ir negebėjimu sklandžiai nurodyti tam tikrų aplinkybių.

Ieškovas teigė, kad atsakovas be pagrindo teikė sąskaitas G. B., tačiau tokią ieškovo poziciją paneigia suformuota teismų praktika, kuri teigia, kad dokumentai pateikti tinkamam asmeniui, jei teikiantysis asmuo laiko asmenį tinkamu šalies atstovu. Šiuo atveju atsakovas iš atliekamų veiksmų, siunčiamų laiškų matė, kad G. B. derina su ieškovu darbus, jo nurodymu ieškovas perveda atsakovui pinigus, todėl turėjo pagrįstą pagrindą laikyti G. B. tinkamu ir teisėtu ieškovo atstovu ir teikti jam sąskaitas bei kitus duomenis.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu svarstė, kad atsakovas daug ko nepamena ir negali paaiškinti, be to nurodė, kad ieškovo manymu sąskaitos galimai išrašytos jau iškėlus civilinę bylą. Vis dėl to teismas pažymi, kad ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, atstovaujamu tiek direktoriaus, tiek advokato, taip pat nepateikė atsakovo atstovo bei teismo prašomų duomenų apie tai, kur ieškovo darbuotojai darbo Rokiškyje metu buvo apgyvendinti, kiek ir už kokį skaičių žmonių įmonė už apgyvendinimo paslaugas sumokėjo, nepateikė duomenų iš savo buhalterinės apskaitos sistemos, iš kurių būtų galima matyti, ar atsakovo išrašytos sąskaitos buvo įtrauktos į ieškovo buhalterinę apskaitą, ar ne.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta pasakytina, kad ieškovo pozicija yra prieštaringa tuo atžvilgiu, jog nėra aišku ar ieškovas laiko, kad su atsakovu nebuvo sudaryta sutartis ir jis neturėjo pagrindo nei atlikinėti darbus, nei gauti už tai užmokestį, ar mano, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį ir neatliko ar netinkamai atliko sutartus darbus ar dalį darbų, o jei dalį darbų, tai kurią dalį atliko netinkamai.

Ieškovas patikslintame ieškinyje pripažino, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta, tik nepasirašyta. Nurodė, kad atsakovas turėjo teisę pradėti darbus tik tada, kai būtų gautas ieškovo patvirtinimas. Nors duomenų apie ieškovo duotą patvirtinimą nėra, tačiau pats ieškovas ieškinyje teigia, jog ieškovas tikėjo, kad atsakovas atlikinėja darbus, todėl laikytina, kad ieškovo sutikimas pradėti darbus buvo gautas.

Taip pat pažymėtina, kad nei ieškovas, nei atsakovas darbų kainos nurodyti negalėjo, o trečiasis asmuo G. B. paaiškino, kad dėl tikslios darbų kainos nebuvo susitarta, buvo sutarta maždaug 9 000 Eur. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jis savo atliktų darbų vertę vertina maždaug 6 000 Eur. Nors ši suma yra gerokai mažesnė, nei kad atsakovas gavo iš ieškovo, tačiau toks atsakovo pasisakymas nelaikytinas objektyviu įrodymu, kad atsakovas atliko ne visus darbus ar gavo nepagrįstai didelį atlygį. Šalys yra laisvos susitarti dėl darbų kainos, taigi, jei ieškovui tiko tokia kaina, vien tai, kad atsakovas pats šiuos darbus vertina pigiau, nedaro tokio susitarimo negalimu, juolab, kad iš byloje esančios medžiagos nėra aišku ir dėl kokių darbų, jų apimčių, terminų ir t.t. buvo tartasi. Ieškovas ieškinyje rašo, kad 2016 metų pabaigoje ieškovui paaiškėjo, kad atsakovas nėra atlikęs jokių darbų, tačiau nėra aišku, kaip ieškovui tai paaiškėjo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. S. teisme paaiškino, jog tam tikri darbai buvo atlikti, žmonės dirbo naktimis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašomą priteisti sumą atsakovui pervedė ne vienu kartu, o per 6 kartus 5 mėnesių laikotarpyje. Teismo neįtikina ieškovo pozicija, kad juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni protingumo ir atidumo standartai, atlikinėjo pavedimus nežinomam asmeniui šešis kartus, nesidomėdamas, už ką šie pinigai mokami, ar darbai yra atliekami, kokie darbai jau yra padaryti ir panašiai.

Jei ieškovas laiko, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį ir neatliko sutartų darbų, tokiu atveju ieškovas neįrodė atsakovo atliktų darbų defektų, taip pat nepaaiškino, dėl kokių konkrečių darbų atlikimo buvo susitarta ir ko atsakovas konkrečiai neatliko, kokia buvo sutarta konkrečių darbų kaina.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas vertina, kad atsakovas atliko darbus ieškovo naudai, išrašė sąskaitas ir teisėtai gavo atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,66 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 8,66 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ecohome.lt“, į. k. 302453041, 8,66 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ecohome.lt“, į. k. 302453041, atsakovo N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.