Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas neturi finansinių galimybių išlaikyti vaikus. 2018 m. sužlugus jo verslui, atsakovas prarado pajamas, buvo bedarbis. Nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. atsakovui buvo paskirta 841,11 Eur išmoka. Nuo 2021 m. sausio mėn. atsakovas pradėjo gauti socialinę pašalpą. Šiuo metu per mėnesį atsakovas gauna apie 140 Eur. Neturi kitų pajamų ir nekilnojamo turto. Nuo 2019 m. gegužės 2 d. atsakovas gydosi psichosocialinės reabilitacijos centre „M“. Planuojamas gydymas iki 2022 m. spalio mėn. Atsakovas neturi galimybių gauti didesnes pajamas. Ieškovė gauna apie 1 100 Eur atlyginimą. Ji turi vertingą nuosavą namą prestižinėje (duomenys neskelbtini) vietoje, du vertingus žemės sklypus, du automobilius. Todėl ieškovės dabartinė turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei atsakovo ir yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, paskirstant vaikų išlaikymo sumas. Atsakovas sutinka, kad vaikų išlaikymui iš jo būtų priteista po 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo.

5. 2015-2017 m. atsakovas visapusiškai rėmė vaikus. Atsakovas sutinka, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d., kai sužlugo atsakovo verslas, vaikams pinigų atsakovas neskyrė, nes neturėjo jokių finansinių galimybių. Atsakovas pripažįsta, kad turėjo pareigą vaikus išlaikyti minėtu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 5 040 Eur, skaičiuojant po 70 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (70 Eur x 36 mėn. x 2 vaikai). Baigęs reabilitaciją, atsakovas ketina grįžti į įprastą gyvenimą, susirasti darbą, gauti pajamas ir mokėti vaikams išlaikymą bei grąžinti įsiskolinimą. Atsakovas nori bendrauti su vaikais, todėl tikisi, kad ieškovė sudarys sąlygas pagal esančias aplinkybes bendrauti su vaikais.

6. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ginčo. Nurodė, kad prašomas išlaikymas yra pakankamas patenkinti vaikų poreikius, o nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo turėtų būti tenkinamas.

7. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimo suma apima tik minimalius vaikų poreikius. Pareigą išlaikyti vaikus atlieka tik ieškovė. Prašo minimalios sumos išlaikymui, nors vaikų poreikiai daug didesni. Vaikų išlaikymas brangsta dėl padidėjusių kainų. Ieškovė daug metų dirba toje pačioje darbovietėje, gauna apie 1 100 Eur darbo užmokestį (neto) ir iš savivaldybės po 80 Eur išmokas vaikams. Ieškovė turi automobilį, gyvenamąjį būstą. Šalys nuo 2015 m. gyvena skyrium. Atsakovas pradžioje vaikams teikė išlaikymą, o vėliau išsikraustė, sudaužė automobilį, paliko ją su skolomis bei mokėti kompiuterio lizingą. Atsakovas po ieškinio pateikimo paskambino jai pakeltu tonu, reiškė pretenzijas dėl ieškinio. Apie atsakovo turtinę padėtį nieko nežino. Ieškovė pati nuvežė gydytis atsakovą nuo priklausomybių; jai buvo gaila atsakovo. Gydymas trunka trejus metus, tačiau atsakovas nepadarė jokių išvadų, nerodė jokių pastangų išgyti nuo priklausomybės. Atsakovas nėra neįgalus. Atsakovo atkrytis dėl alkoholio vartojimo ir reabilitacija nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo prievolės išlaikyti vaikus. Atsakovas anksčiau valdė įmones, vėliau įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, turėjo lėšų įstatiniam kapitalui sumokėti, tačiau vaikams išlaikymo neteikė. Atsakovas turi kreditorių, padarė sudėtingus administracinius nusižengimus, nors tuo metu turėjo būti klinikoje. Atsakovas pripažįsta, kad gali teikti vaikams išlaikymą, tačiau vaiko nepasveikino net su gimtadieniu (parašė žinutę ieškovei, o ne vaikui). Atsakovas neturi galimybių išlaikyti vaikus, galėtų prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo kitu būdu, pvz. nuvežti vaikus į būrelius, praleisti daugiau laiko su vaikais, taip palengvindamas ieškovės naštą, tačiau to nedaro, nors ieškovė siūlė. Ieškovės teigimu, turėtus sklypus ji padovanojo A. P., nes ji buvo tikroji šių sklypų savininkė. Turėtą automobilį „Toyta“ pardavė už 4 000 Eur – 5 000 Eur. Gražino paskolas.

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas pranešimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, mokamą po 234 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad dėl savo prastos turtinės padėties gali vaikų išlaikymui skirti po 70 Eur per mėnesį.

11. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

13. Byloje nustatyta, kad vaikai gyvena su ieškove bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra sudarytos sąlygos auginti vaikus ir ši gyvenamoji vieta atitinka vaikų poreikius. Tomas M. B. mokosi privačioje mokykloje „P“, 5-oje klasėje. Papildomai lanko profesionalaus futbolo užsiėmimus. I. B. mokosi privačioje mokykloje „P“, 3-oje klasėje. Tarnybai šalių dukra nurodė, kad atsakovas nieko nedovanoja, neperka. Šalių sūnus nurodė, jog su atsakovu nebendrauja, nes atsakovas paliko šeimą, nesirūpina vaikais.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi visais vaikų poreikiais, o byloje nėra ginčo, kad atsakovas prie jų tenkinimo neprisideda, bei aplinkybę, kad vaikai gyvena su ieškove, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba Lietuvos Respublikos Seime vyriausiąja specialiste. Sodros duomenimis, ieškovės šeimos pajamas sudaro – apie 2 050 Eur/mėn. darbo užmokestis bruto (1 270 Eur neto), 161 Eur/mėn. valstybės vaikų išmoka bei 140 Eur/mėn. vaikų išlaikymo išmoka. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butus, esančius (duomenys neskelbtini); 67/70 patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso transporto priemonė Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

16. Sodros duomenimis, atsakovas niekur nedirba, jo pajamas sudaro apie 200 Eur nedarbo išmoka. Atsakovo paaiškinimais, jis gyvena (duomenys neskelbtini) projekto patalpose, šešiese su kitais asmenimis, savo gyvenamosios vietos neturi. Atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės „J“ direktorius ir jam priklauso 100 vienetų (25 Eur/vnt.) įmonės akcijų. Šalių paaiškinimais, atsakovas turi dar vieną išlaikytinį (nepilnametį vaiką), kuriam yra įsiskolinęs išlaikymą. Atsakovas turi kreditorių. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. eB2-106-855/2022 priteisė ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „J“ iš atsakovo 41 738 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi UAB „J“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „J“ vadovu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-459-265/2019 pripažino, kad bankrutavusios A. B. individualios įmonės veikla pasibaigė jai bankrutavus. Atsakovui ne kartą buvo taikyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 d., 130² straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį.

17. Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.

18. Nustatydamas išlaikymo vaikams dydį teismas atsižvelgia ir į nustatytus vaikų poreikius.

19. Ieškovė nurodė, kad vaiko T. M. B. poreikiai kas mėnesį yra 563 Eur, kuriuos sudaro: maistas – 200 Eur; rūbai ir avalynė – 50 Eur; sveikatos priežiūra ir maisto papildai (vitaminai) – 30 Eur; elektroninio ryšio paslaugos – 13 Eur; neformalusis ugdymas – 170 Eur; prekės mokyklai (kanceliarinės prekės, pratybos, knygos) – 30 Eur; susisiekimas – 10 Eur; komunalinės paslaugos – 40 Eur; laisvalaikis ir kitos pramogos – 20 Eur.

20. I. B. poreikiai kas mėnesį yra 468 Eur, kuriuos sudaro: maistas – 200 Eur; rūbai ir avalynė – 70 Eur; sveikatos priežiūra ir maisto papildai (vitaminai) – 30 Eur; elektroninio ryšio paslaugos – 13 Eur; neformalusis ugdymas – 65 Eur; prekės mokyklai (kanceliarinės prekės, knygos) – 30 Eur; komunalinės paslaugos – 40 Eur; laisvalaikis ir kitos pramogos – 20 Eur.

21. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti tokio išlaikymo dydį, kurio nereikia įrodinėti, t. y. išlaikymo dydį apskaičiavo pagal MMA dydį, atėmus savivaldybės mokamą išmoką vaikams. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad nurodyti vaikų poreikiai faktiškai yra didesni.

22. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo vaikams dydžio ir atsakovo galimybės teikti vaikams išlaikymą, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Atsakovas prašo nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo vaikams lygybės principo. Byloje nėra duomenų apie ieškovės patiriamas išlaidas vaikų poreikiams patenkinti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad esant dabartinei ekonominei situacijai valstybėje ir išaugus prekių, paslaugų bei turto kainoms, vaikams lankant privačią mokyklą ir dalyvaujant neformaliame ugdyme, vaikų realūs poreikiai yra didesni nei nurodyta ieškinyje.

23. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras (48 m. amžiaus), vykdė verslą praeityje ir iki šiol vykdo verslą – jam priklauso uždaroji akcinė bendrovė „J“. Atsakovas turėjo lėšų įstatiniam kapitalui sumokėti, kūrė verslus, jiems vadovavo, užsiėmė prekybos veikla. Atsakovas nurodė, kad neatlygintinai dirbo savanoriu, turi stuburo išvaržą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi nustatytą nedarbingumą ar dėl kitų priežasčių negalėtų dirbti atlygintinai. Teismas nesutinka su atsakovu, kad aukštojo ar profesinio išsilavinimo neturėjimas lemia, jog atsakovas negali įsidarbinti. Atsakovas turi visas galimybes dirbti nekvalifikuotą darbą ir išlaikyti vaikus. Atsakovas pripažino, kad neišlaiko vaikų nuo 2018 m. lapkričio mėn. dėl prastos turtinės padėties, tačiau nesiėmė veiksmų padėčiai pagerinti.

24. Nustatyta, kad atsakovas gydėsi viešojoje įstaigoje „M“, nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. ir nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Minėta įstaiga yra priklausomybių reabilitacijos centras. Priklausomybių turėjimas ir gydymasis nuo jų nėra pagrindas nusišalinti nuo vaikų išlaikymo. Minėta, kad atsakovas turi ir kitą išlaikytinį, kuriam yra įsiskolinęs. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovas visų pirma tenkina savo poreikius, nuolat ilgą laiką neišlaiko vaikų ir nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, tokiu būdu vengdamas prigimtinės prievolės išlaikyti vaikus.

25. Atsakovas nuo 2018 m. nesiėmė jokių priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes ir turimas darbo patirtis, pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o šią naštą perkėlė išimtinai ieškovei. Nėra duomenų, kad atsakovas vežė vaikus į ugdymo įstaigą, pirko daiktus ar kitaip prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo.

26. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad vaikų nurodyti poreikiai ieškinyje faktiškai yra didesni, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo vaikams lygių dalių principo, kadangi atsakovas realiai turi galimybę teikti vaikams prašomo dydžio išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia šalių vaikams išlaikymą iš atsakovo, kurio dydžio nereikia įrodinėti.

27. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 550 Eur. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, šalių vaikams nuo 2022 m. birželio 1 d. teikiama 80,50 Eur valstybės išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, vaikų minimalus mėnesinis išlaikymo dydis, kurio nereikia įrodinėti yra 234 Eur.

28. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas kiekvienam vaikui po 234 Eur išlaikymas nuo 2022 m. sausio 2 d. (sekanti diena po išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pabaigos) iki vaikų pilnametystės, pervedant pinigus ieškovei į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

29. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

30. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

31. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti vaikams iš atsakovo 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už abu vaikus (kiekvienam vaikui po 7 200 Eur), nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu išlaikymas vaikams nebuvo teikiamas. Ieškovė paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už 3 metus (36 mėn.) po 200 Eur per mėn. kiekvienam vaikui. Iki 2022 m. sausio 1 d. vienas MMA (nuo 2019-01-01 iki 2020-01-01 buvo 555 Eur; nuo 2020-01-01 iki 2021-01-01 – 607 Eur; nuo 2021-01-01 iki 2022-01-01 – 642 Eur.) vidutiniškai tai sudarė po 601 Eur (neatskaičius mokesčių).

32. Atsakovas pripažino, kad neteikė išlaikymo vaikams nurodytu laikotarpiu, tačiau dėl sunkios turtinės padėties atsakovas gali vaikams sumokėti 5 040 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 70 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (70 Eur x 36 mėn. x 2 vaikai).

33. Byloje nustatyta, kad atsakovas vaikams privalo teikti išlaikymą, kurio sumos nereikia įrodinėti. Atsakovas neprieštaravo, kad iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už išlaikymo vaikams neteikimą. Sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų skaičiuojamas už 36 mėn. laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti išlaikymo šalių vaikams įsiskolinimą iš atsakovo už 36 mėn. laikotarpį, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.

34. Ieškovė neteikė išlaikymo įsiskolinimą patvirtinančių įrodymų, todėl išlaikymo įsiskolinimo sumą prašo skaičiuoti pagal vidutinį ½ MMA dydį. Tačiau teismas dėl tikslumo apskaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiais pagal pasikeitusius MMA dydžius ir aktualius tam laikotarpiui valstybės išmokų vaikams dydžius.

35. Atsižvelgiant į tai, teismas apskaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo sumą tokiu būdu:

1) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (2019 m. 396 Eur (neto) 1 MMA – 50 Eur vaiko pinigai / 2 tėvai x 2 vaikai = 346 Eur x 12 mėn.) = 4 152 Eur;

2) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (2020 m. 447 Eur (neto) 1 MMA – 60 Eur vaiko pinigai / 2 tėvai x 2 vaikai = 387 Eur x 12 mėn.) = 4 644 Eur;

3) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2021 m. 468 Eur (neto) 1 MMA – 70 Eur vaiko pinigai / 2 tėvai x 2 vaikai = 398 Eur x 12 mėn.) = 4 776 Eur;

4) už 2022 m. sausio 1 d. (2022 m. 550 Eur (neto) 1 MMA – 73,50 Eur vaiko pinigai (iki 2022-06-01) / 2 tėvai x 2 vaikai = 476,50 Eur x 1 d.) = 15,37 Eur;

5) iš viso, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. įskaitytinai, susidarė 13 587,37 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (4 152 Eur + 4 644 Eur + 4 776 Eur + 15,37 Eur).

36. Atsižvelgiant į tai, teismas šią ieškinio dalį tenkina iš dalies bei iš atsakovo šalių vaikams priteisia 13 587,37 Eur (6 793,68 Eur 6 793,69 Eur) išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. įskaitytinai, pervedant pinigus ieškovei į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (CK 3.200 straipsnis).

37. Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

40. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

41. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, nesumokėjo žyminio mokesčio, nes už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 150 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

42. Teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo; 94 proc. reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo. Taigi vidutiniškai tenkinta 97 proc. ieškovės reikalavimų. Netenkinta 3 proc. reikalavimų.

43. Atsakovas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-509-1735 buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

44. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų kompensavimo ieškovei, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 1 115,50 Eur (1 150 Eur x 97 proc.) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui valstybė patyrė 275,53 Eur išlaidas.

46. Atsižvelgiant į tai, kad vidutiniškai tenkinta 97 proc. ieškovės reikalavimų, valstybei iš ieškovės priteistina 8,27 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (275,53 Eur x 3 proc.) (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

47. Minėta, kad už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, žyminis mokestis už reikalavimus, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

48. Nagrinėjamoje byloje susidarė 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 97 proc., atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei būtų priteista 0,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (13,44 Eur x 3 proc.), tačiau jos nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 234 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. sausio 2 d. (sekanti diena po išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pabaigos) iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus ieškovei į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečio vaiko T. M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 234 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. sausio 2 d. (sekanti diena po išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pabaigos) iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus ieškovei į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams Tomui M. B. ir I. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečiam vaikui T. M. B. 6 793,68 Eur ir I. B. 6 793,69 išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. įskaitytinai, pervedant pinigus ieškovei į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke.

Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei G. G. iš atsakovo A. B. 1 115,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. G. 8,27 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.