Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-928/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-04
Bylos Nr.
1A-476-928/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06228-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
A. L.
Advokatai
Sigitas Štaraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-928/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06228-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą prokurorui A. B.,nuteistajam A. L.,nuteistojo gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. L. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant A. L. intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra A. L. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti įpareigojimai: dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio mėn. įgijo jo vardu pagamintą suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta jo nuotrauka, kurį laikė prie savęs iki 2023 m. vasario 18 d. 14.15 val., kol (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) r., šį netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo – pateikė kaip tikrą patikros metu jo vairuojamą automobilį sustabdžiusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo A. L. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais liudytojos parodymais, nuosprendyje aprašytais rašytiniais įrodymais, kaltinamasis suprato, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, tačiau sąmoningai jį laikydamas ir panaudodamas, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Teismas aplinkybę dėl įsigijimo (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens) pašalino iš A. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, aprašymo, nurodė, kad ši veikos korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia veikos kvalifikacijos, todėl nepažeidžia teisės į gynybą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad A. L. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą A. L. teismas skyrė arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, o atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, žala nepadaryta, nors ir teisiamas ne pirmą kartą, atsižvelgus, jog dirba, turi mažametį vaiką, kaip nurodė, yra vienintelis šeimos maitintojas, padarė išvadą, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 7 punkte.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde prokuroras teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti –A. L., pripažintą kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant kalėjime.

3.1. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iširtus įrodymus, tinkamai juos vertino pripažindamas A. L. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tinkamai nustatė baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingai paskyrė bausmę, taip pat teisingai išsprendė daiktinių įrodymų ir kitus su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, taikydamas A. L. arešto bausmės atidėjimą penkiems mėnesiams, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę nuteistajam.

3.2. Pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, ji turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

3.3. Taip pat pažymi, kad pagal BK 75 straipsnį 1 dalį teismas asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Esminė baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pagal susiformavusią teismų praktiką, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėjo, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

3.4. Toliau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka, dirba ūkininko V. K. ūkyje, (duomenys neskelbtini) seniūnaitės charakterizuojamas teigiamai, augina ir išlaiko mažametį vaiką, VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų registre neregistruotas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, A. L. paskyrė arešto bausmę (BK 49 straipsnis). Įvertinus A. L. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, žala nepadaryta, nors ir teisiamas ne pirmą kartą, atsižvelgus, jog dirba, turi mažametį vaiką, kaip nurodė yra vienintelis šeimos maitintojas, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo penkiems mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 7 punkte, t. y. įpareigojimą dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišeiti iš namų nuo 22.00 vai. iki 06.00 vai., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

3.5. Teigia, kad su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada negalima sutikti. Prokuroro pasiūlyta reali arešto bausmė atitiko ne tik padarytos veikos pobūdį, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, žalos nebuvimą bet ir atsižvelgiant į humanizmo principą.

3.6. Prokuroro vertinimu, A. L. turimas darbas, šeimos santykiai, šeimos pagausėjimas, nesutrukdė jam padaryti nusikalstamą veiką dėl kurios jis pripažintas kaltu skundžiamu 2023 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Nors jis dirba pas ūkininką, tačiau paskirtų administracinių baudų nemoka, jam jau ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau savo gyvenimiškų nuostatų jis nepakeitė, nusikalstamas veikas vykdo ir toliau.

3.7. Atkreipia dėmesį, kad A. L. praeityje teistas šešis kartus. Nuteisus A. L. 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. (antras ir trečias teistumai), jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas nors ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, tačiau greitu laiku, t. y. 2018 m. rugsėjo 5 d. panaikintas dėl A. L. daromų pažeidimų. Paskutinius tris kartus A. L. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

3.8. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas už tai, kad įsigijo netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį panaudojo pateikęs policijos pareigūnams. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad padarytas nusikaltimas nebuvo spontaniškas. Priešingai, veika padaryta turint išankstinę tyčią įgyti ir (sėkmės atveju) sistemingai naudoti suklastotą vairuotojo pažymėjimą, pateikiant šį dokumentą policijos pareigūnams, kaip įrodymą apie neva turimą teisę vairuoti kelių transporto priemones. Tai, kad nusikalstamas sumanymas buvo įgyvendintas tik iš dalies, nulėmė ne A. L. atvykimas ir nuoširdus prisipažinimas, o policijos pareigūnų tinkamas pareigų vykdymas.

3.9. Apeliantas mano, kad kiti A. L. praeityje padaryti pažeidimai patvirtina, kad šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o buvo natūrali gyvenimo tąsa, patvirtinanti nihilistinį A. L. požiūrį į teisės normas reglamentuojančias visuomeninius santykius transporto eismo saugumo srityje, o būtent: 2017 m. sausio 18 d. A. L. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje už tai, kad 2018 m. balandžio 11 d. neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, būdamas girtas (nustatytas 2,24 promilių girtumas), vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiam asmeniui sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip ir buvo minėta, už šias veikas A. L. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. 2019 m. lapkričio 12 d. A. L. nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2018 m. balandžio 7 d., neturėdamas teisės vairuoti, gyvenvietėje vairavo transporto priemonę 154 km / val. greičiu, viršydamas leistiną greitį 104 km / val. Už šį nusižengimą paskirta 450,00 eurų bauda nėra sumokėta. 2022 m. gegužės 25 d. A. L. nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2022 m. balandžio -27 d., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus (nustatytas 1,40 promilių girtumas) vairavo transporto priemonę. Už šį nusižengimą paskirta 1200 eurų bauda nėra sumokėta.

3.10. Skundas apibendrinamas, kad visuma šių duomenų leidžia pagrįstai teigti, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas A. L. gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams, dėl to ateityje jis gali ir toliau vykdyti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai, todėl siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus arešto bausmės atlikimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši įstatyminė norma apibrėžia apeliacinio proceso ribas ir kartu reiškia tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

7. Iš prokuroro skundo turinio matyti, kad prokuroras neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar įrodymų vertinimo, paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, tačiau nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam A. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas paskirtos arešto bausmės vykdymas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų toliau pasisakys šiuo klausimu.

8. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš šios normos analizės seka tai, kad teismas, nustatęs formalių sąlygų taikyti šią įstatyminę normą, buvimą gali prieiti prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tačiau toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus BK 75 straipsnio taikymo sąlygas.

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atidėdamas bausmės vykdymą A. L. įvertino nuteistojo A. L., kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, atsižvelgė į tai, kad jis kaltu prisipažino, gailisi, žala nepadaryta, nors ir teisiamas ne pirmą kartą, dirba, turi mažametį vaiką, kaip nurodė yra vienintelis šeimos maitintojas, vadovaujantis tuo padarė išvadą, jog galima užtikrinti A. L. elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 7 punkte, t. y. įpareigojimą dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Apylinkės teismo nuomone, atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, A. L. bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir mano, kad šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos nepagrįstai.

10. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos darymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.)

11. Nagrinėju atveju nei nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nei jo įvykdo nusikaltimo aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju A. L. arešto bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti jo nepagarbą baudžiamajam įstatymui.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. L. anksčiau teistas šešis kartus, šis teistumas jau septintas, bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu taikytas jau du kartus (2017 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. balandžio 4 d.), tačiau dar 2018 m. rugsėjo 5 d. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl paties A. L. įstatymų reikalavimus neatitinkančio elgesio ir daromų naujų pažeidimų, todėl nuteistasis pasiųstas atlikti jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Paskutinius tris kartus A. L. buvo skiriamos išimtinai tik laisvės atėmimo bausmės, paskutinę bausmę atlikęs 2021 m. vasario 23 d. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jau 2022 m. gruodžio mėnesį įgijo jo vardu pagamintą suklastotą vairuotojo pažymėjimą, kurį laikė prie savęs iki 2023 m. vasario 18 d., ir šį netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo, veika padaryta neišnykus teistumui. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, kad savo gyvenimiškų nuostatų A. L. nelinkės keisti, iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, teigiamų išvadų nedaro. Kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų jis pats savo iniciatyva ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas įgyti suklastotą vairuotojo pažymėjimą, Facebook programėlėje susirado grupę “Vairuotojo pažyma, greita pagalba”, nepažįstamam asmeniui siuntė savo fotonuotrauką, asmens tapatybės kortelės duomenis tikslu įgyti suklastotą vairuotojo pažymėjimą, o jį įgijęs laikė prie savęs bei panaudojo pateikdamas kaip tikrą 2023 m. vasario 18 d. policijos pareigūnams transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo patikrinimo metu. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad toks nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo spontaniškas, o iš anksto apgalvotas turint sistemingą tyčią naudotis suklastotu vairuotojo pažymėjimu ir tokiu būdu neturint tam teisės vairuoti transporto priemonę.

13. Tai, kad A. L. požiūris į teisės normas reglamentuojančias visuomeninius santykius transporto eismo saugumo srityje yra nihilistinis patvirtina ankstesni nuteistojo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai. Bylos duomenys rodo, kad A. L. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau sistemingai baudžiamas administracine ar baudžiamąja tvarka už nusižengimus ir nusikaltimus padarytus vairuojant transporto priemones. 2019 m. sausio 18 m. jis nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalį, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 prom.) vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2019 m. lapkričio 12 d. nubaustas administracine tvarka už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti gyvenvietėje viršijo leistiną greitį (104 km/h) ir važiavo 154 km/h greičiu. 2022 m. gegužės 25 d. A. L. nubaustas administracine tvarka už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus (1,40 prom.) vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad nuteistasis kėlė ir kelia realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, o tai rodo A. L. didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis kritiškai nevertina savo veiksmų, dar labiau linkęs juos kartoti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas nesant pakankamo tam pagrindo.

14. Nors A. L. apeliuoja į tai, kad paskyrus realią arešto bausmę nukentės šeima bei mažamečio vaiko interesai, tačiau aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad tiek turima šeima ir 2022 m. liepos 10 d. gimusi dukra neeliminavo jo daromos naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ar padaryto administracinio nusižengimo 2022 m. gegužės 25 d. dar tik belaukiant šeimos pagausėjimo. Tuo tarpu turimas darbas ir atitinkamai iš darbo užmokesčio vykdomi išskaičiavimai už kitais procesiniais sprendimais paskirtas baudas, nėra pagrindas arešto bausmės vykdymo atidėjimui vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

15. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo A. L. asmenybę, jo ankstesnius teistumus, tai, kad nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, kolegija konstatuoja, kad prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai) – naikinama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą A. L. atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam A. L. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus: dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Taip pat naikinama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria nurodyta bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bei naikinama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria nurodyta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

16. Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio A. L. atvykimo ar pristatymo arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

17. A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, panaikintini pradėjus arešto bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta: vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą A. L. atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam A. L. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus: dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nurodyta bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nurodyta A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. L. atvykimo ar pristatymo į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam A. L., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 663 60132) apie tai pranešti Kauno kalėjimo administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė