- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- e2-118-1051/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00606-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Atsakovas
- M. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Spedo“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus MB „Nemo.lt“, patikslintą ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas bankrutavusi UAB „Spedo“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus MB „Nemo.lt“, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovo M. B. 38597,49 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Spedo“. Nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemo.lt“. Minėta nutartimi Šiaulių apygardos teismas nustatė pareigą bankrutuojančios įmonės valdymo organams per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. 2022 m. spalio 20 d. dalis įmonės dokumentų buvo perduota nemokumo administratoriui. Perduotuose dokumentuose pateiktos tik kelios bylos už 2016 - 2022 metus. Pagal šiuos dokumentus visiškai neįmanoma nustatyti įmonės vykdytos ūkinės - komercinės veiklos. Visi įmonės dokumentai ir turtas nemokumo administratoriui neperduoti. Teismo nutartis nevykdoma jau šeštas mėnuo. Iki šiol nemokumo administratoriui neperduota: visas įmonės ilgalaikis turtas; įmonės balanse apskaitomas trumpalaikis turtas ir kasoje apskaitomos piniginės lėšos; visi įmonės buhalteriniai dokumentai (darbo sutartys, didžiosios knygos už visą įmonės veiklos laikotarpį, kasos knygos ir kasos dokumentai, visi buhalteriniai dokumentai). Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi skyrė buvusiam BUAB „Spedo“ vadovui M. B. 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą, ½ baudos dalį sumokant į valstybės biudžetą, ½ dalį baudos paskiriant bankrutuojančios UAB „Spedo“ naudai. Minėta nutartis nevykdoma, bauda nesumokėta.
3. Nurodė, kad iš perduotų įmonės dokumentų bei įvertinus įmonės balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, nemokumo administratorius pastebėjo, jog įmonė jau ilgą laiką buvo nemoki, tačiau įmonės direktorius – atsakovas, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, t. y. nevykdė savo imperatyvių pareigų. Juo labiau, kad minėtas asmuo buvo ne tik, kad įmonės direktorius, tačiau ir įmonės savininkas, todėl įmonės finansinė padėtis ir visi kiti jos duomenys, kurie yra reikalingi jos nemokumui (mokumui) įvertinti, jam buvo puikiai žinomi. Visgi, įmonės direktorius nesiėmė jokių veiksmų, kad įmonei būtų inicijuotas nemokumo procesas. Nurodė, eilę metų įmonės kasoje buvo apskaityta virš 100000 Eur piniginių lėšų. Jeigu įmonės vadovas būtų veikęs sąžiningai ir rūpestingai – iš įmonės kasos sukauptų lėšų atsiskaitęs laiku su kreditoriais ir nepažeidęs atsiskaitymo su kreditoriais eilės, tai įmonė būtų buvusi moki ir galimai nemokumo būsena nebūtų susiklosčiusi. Ieškovo kasose apskaitytos lėšos bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai – 191988 Eur. Įmonės vadovui šias lėšas įnešus į įmonės kaupiamąją sąskaitą, būtų padengti visi įmonės kreditoriniai reikalavimai. Atsakovas ne tik, kad nedengė įmonės kreditorių reikalavimų, o sukauptas pinigines lėšas kaupė kasoje, o galimai tas pinigines lėšas ir pasisavino. Iškėlus nemokumo bylą, šios lėšos (ieškovo turtas) turėjo būti perduotas nemokumo administratoriui, tačiau tas iki šiol yra neatlikta, todėl ieškovui kilo akivaizdi ir neproporcingai didelė žala.
4. Nurodė, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą, kuri pasireiškė įmonės turto (kasoje apskaitytos lėšas) neperdavimo ieškovo atstovui – nemokumo administratoriui. Sprendžiant dėl atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės pažymėjo, jog administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme numatytas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Nurodė, kad civilinė atsakomybė atsakovui neabejotinai kyla, nes yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nes atsakovas pažeidė tiek imperatyvias pareigas ir buvo nerūpestingas, tiek ir galimai nesąžiningas, ko eigoje ieškovui sukėlė žalą neperduodamas įmonės turto ieškovo atstovui.
5. Nurodė, kad nemokumo administratorius atstovauja ieškovo ir iš esmės ieškovo kreditorių interesus, todėl iš atsakovo prašo priteisti negrąžinto turto dydis, kuris yra lygus kreditorių reikalavimų bendrai sumai. Tokia pozicija yra suformuota ir nacionalinių teismų praktikoje, kur išaiškina, jog Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliu – JANĮ) reglamentuoja, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, administratorius gina visų kreditorių interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ( - ) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, jeigu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Atsakovo neveikimas vertintinas kaip jo nesąžiningumas, sąžiningumo prieš bendrovės kreditorius aspektu. Atsakovas, neįvykdęs pareigos perduoti nemokumo administratoriui pinigines lėšas apskaitytas kasoje atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atkreiptinas dėmesys į tai, jog pradiniu ieškiniu ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 38597,49 Eur žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad atsakovas pradelsė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokiai. Dėl to ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovas padarė bendrovei 38597,49 Eur žalą, kurią kildino iš visų bendrovės kreditorių patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimties. Atsakovas teigė, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie bendrovės kreditorių reikalavimų padidėjimą nuo tada, kada bendrovė tapo nemoki, iki data, kada jai iškelta nemokumo byla. Tuomet ieškovas nagrinėjamoje byloje teismo prašė leisti patikslinti pradinį ieškinį. Toks prašymas buvo tenkintas, tačiau pateikus į bylą patikslintą ieškinį vis tik matyti, kad ieškovas, be kita ko, ir toliau laikosi pozicijos, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra pradelsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei po to, kai ji tapo nemoki.
7. Nurodė, kad vertinant patikslinto ieškinio turinį ir ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad ieškovas net neįrodinėjo jo atžvilgiu patvirtintų kreditorinių reikalavimų pokyčio nuo bendrovės nemokumo momento iki ieškinio šioje civilinėje byloje pareiškimo momento. Ieškovas tiesiog prašo priteisti žalą, lygią visiems patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams, tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, toks reikalavimas yra nepagrįstas.
8. Nurodė, kad CK 6.247 straipsnyje yra įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Patikslintu ieškiniu ieškovas iš atsakovo prašo atlyginti 38597,49 Eur žalą, tačiau patikslintame ieškinyje nėra visiškai jokių argumentų ir tuo labiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovo įvardijami atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nurodomą 38597,49 Eur žalą. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovas šioje byloje turi įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), pagrįsti atsakovo civilinę atsakomybę, laikytina, kad patikslintas ieškinys dalyje dėl to, kad netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas ir dokumentų neperdavimas sukėlė 38 597,49 Eur žalą, yra nepagrįstas. Patikslintu ieškiniu nurodoma, kad ieškovo kasose apskaitytos lėšos bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienai – 191988 Eur. Iš patikslinto ieškinio galima suprasti, kad ieškovas jam padarytą žalą kildina iš to, kad bendrovės kasoje buvo 191988 Eur, tačiau atsakovas šių piniginių lėšų nemokumo administratoriui neperdavė.
9. Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti, todėl vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).
10. Pažymėjo, kad nors bendrovės balanse 2022-09-26 datai atsispindi, jog bendrovėje yra 191988 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų, faktiškai tai neatitinka tikrovės. Bendrovės balanse 2022-09-26 datai atsispindintis pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis yra tiesiog buhalterinė klaida, o tiksliau – ne visos bendrovės buhalterinės apskaitos apibendrinimas. Faktiškai bendrovės pinigai buvo išmokami kaip dividendai akcininkams ir 2022-09-26 datai bendrovėje 191988 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų nebuvo.
Šalies argumentai
11. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo BUAB „Spedo“ atstovas adv. Karolis Rugys patikslintą ieškinį prašė tenkinti visiškai, pakartojo patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai sutiko ir nurodė, kad, vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 37350,40 Eur, t. y. 1247,09 Eur mažesnė, nei nurodyta patikslintame ieškinyje, tačiau ieškovas reikalavimo nemažina, nes turi teisę reikalauti net ženkliai didesnės sumos, atsižvelgiant į tai, kiek turto atsakovas nėra gražinęs bendrovei, be to, ieškovas yra patyręs ženkliai didesnes administravimo išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovas teikdamas įrodymus apie tai, kad 2020 metais, neva, buvo akcininkų sprendimas išmokėti 158000 Eur dividendus, nepateikė įrodymų, kad gavę dividendus akcininkai, t. y. atsakovas ir jo sutuoktinė, būtų deklaravę gautas pinigines lėšas ir sumokėję gautų pajamų mokesčius. Akcentavo, kad dividendai, jeigu išmokėti, tai išmokėti 2020 metų sausio mėnesį, o šiuo metu yra 2024 metai, todėl jau yra praėję atsakovo nurodyti trys metai tiek tikslinti duomenis, tiek sumokėti mokesčius.
12. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas M. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad balanse esantys duomenys yra netikslūs, teigė, kad tikslinti galima per tris metus, o jis šiuo metu to daryti neturi teisės, nes bendrovėje nebedirba. 191988 Eur įmonės kasoje nebuvo. Nurodė, kad bendrovė dirbo pelningai, todėl 2020 metais buvo nutarta išmokėti akcininkams dividendus. Akcininkai buvo jis ir jo sutuoktinė. Į klausimą, kodėl nėra duomenų, kad gavę dividendus akcininkai yra sumokėję mokesčius valstybei, nurodė, kad tai galima padaryti per tris metus.
Atsiliepimas
13. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovo atstovas adv. pad. Gediminui Rezgys patikslintą ieškinį prašė atmesti, pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus. Pažymėjo, kad nors bankroto administratorius teigia, kad akcininkų sprendimas išmokėti dividendus yra suklastotas, surašytas atgaline data, tačiau nepateikia įrodymų, kad būtų padaryta nusikalstama veika. Pinigai iš kasos buvo išmokėti akcininkams, mokėta kredito įstaigoms. Dėl žalos dydžio nurodė, kad patikslintame ieškinyje žalos dydis yra siejamas su kreditorinių reikalavimų dydžiu, todėl jeigu teismas pripažintų ieškovo reikalavimus pagrįstais, žalos dydis negali viršyti 37350,40 Eur sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Spedo“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemo.lt“ Minėta nutartimi Šiaulių apygardos teismas UAB „Spedo“ valdymo organams nustatė 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus (b. l. 93-96). UAB „Spedo“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas M. B. (b. l. 50-52). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-72-368/2024 buvusiam BUAB „Spedo“ vadovui M. B. paskirta 300 Eur baudą už minėtų teismo įpareigojimų (dokumentų ir turto perdavimo) nevykdymą. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Spedo“ kreditoriniai reikalavimai už 38597,49 Eur sumą. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtinti patikslinti BUAB „Spedo“ kreditoriniai reikalavimai už 37350,40 Eur sumą (b. l. 191-193). 2023 m. vasario 3 d. teisme gautas ieškovo ieškinys atsakovui, o 2023 m. rugsėjo 4 d. teisme priimtas ieškovo patikslintas ieškinys (b. l. 104-109).
Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą
15. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 ir kt.).
16. Taigi, remiantis prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Spedo“ vadovui, taikymo, visų pirma turi įrodyti jo neteisėtus veiksmus.
17. Pažymėtina, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už specialiuose įstatymuose nustatytų imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Ypač svarbios imperatyvios pareigos, nustatytos vadovui, kai bendrovė tampa nemoki. Viena iš tokių imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, kuria remiasi ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo – perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas)). Taigi nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-848-516/2022).
18. Nustatyta, kad pagal UAB „Spedo“ balanso duomenis, sudarytus 2022 m. rugsėjo 26 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną), įmonė turėjo turto už 342380 Eur sumą, iš kurios 191988 Eur sudarė pinigai ir piniginiai ekvivalentai (b. l. 41-43). Svarbus aspektas ir tai, kad 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis, sudaryto už 2019 metus, įmonė turėjo pinigų ir piniginių ekvivalentų už 158336 Eur sumą (b. l. 12-13), 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis, sudaryto už 2020 metus, įmonė turėjo pinigų ir piniginių ekvivalentų už 162628 Eur sumą (b. l. 34-35), 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis, sudaryto už 2021 metus, įmonė turėjo pinigų ir piniginių ekvivalentų už 196992 Eur sumą (b. l. 17-18), kas leidžia daryti išvadą, kad įmonės turimi pinigai ir piniginiai ekvivalentai kasmet didėjo, t. y. įmonės balanse buvo nurodomos skirtingos sumos, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad pinigų, neva, nebuvo, ir tai buvo tiesiog klaida (CPK 185 straipsnis). Be to, prie kiekvieno iš minėtų balansų pateiktų finansinės atskaitomybės aiškinamųjų raštų matyti, kad įmonė turėjo pinigų kasoje ir banke atitinkami 2019 metais – 155836 Eur (b. l 27-30); 2020 metais -162628 Eur (b. l 22-26); 2021 metais – 196992 Eur (b. l. 45-49), t. y. aiškinamuosiuose raštuose atsispindi tos pačios sumos ir duomenys, kaip ir balansuose, todėl klaidos tikimybė atmestina (CPK 185 straipsnis).
19. Kaip jau buvo minėta, pagal JANĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Tai reiškia, kad jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, jog įmonėje yra konkretus turtas, šiuo atveju pinigai ir piniginiai ekvivalentai, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto (pinigų) panaudojimą ar, kaip nurodo atsakovas, išmokėjimą dividendų forma akcininkams, tai būtent šį turtą (pinigus) ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto (pinigų) sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto, šiuo atveju pinigų, atsiradusią žalą, kuri lygi prarastų turto, šiuo atveju pinigų, vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.
20. Šiuo atveju atsakovas neginčija aplinkybės, kad po bankroto bylos įmonei iškėlimo, jis - atsakovas M. B., kaip buvęs įmonės vadovas, neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, šiuo konkrečiu atveju neperdavė nemokumo administratoriui įmonės balanse, sudaryto 2022 m. rugsėjo 26 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną), nurodytos 191988 Eur sumos. Tačiau atsakovas teigia, kad 191988 Eur sumos įmonės kasoje nebuvo, nes, neva, dar 2020 m. sausio 6 d. buvo priimtas visų akcininkų sprendimas, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsniu, iš įmonės gauto grynojo nepaskirstyto pelno 2015-2019 metų laikotarpiu, išmokėti bendrovės akcininkams 158000 Eur dividendus, sumokant valstybei mokesčius (b. l. 133).
21. Šiuo konkrečiu atveju svarbi aplinkybė ir tai, kad apie minėtą 2020 m. sausio 6 d. Akcininkų sprendimą įmonės bankroto administratoriui tapo žinoma tik po kreipimosi į teismą su ieškiniu, minėtas akcininkų sprendimas buvo pateiktas tik bylą pradėjus nagrinėti teisme, o ne atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties įpareigojimus. Be to, iš kartu su 2020 m. sausio 6 d. Akcininkų sprendimu teismui pateikto susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, neva, paskirstant pelną, t. y. 158000 Eur, buvo nutarta, kad mokėtina akcininkams dividendų suma yra 134000 Eur, o 23700 Eur sumokama Gyventojų pajamų mokestis (GPM) valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 134-135). Šiuo atveju ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad GPM valstybei nėra sumokėtas (b. l. 163-167). Šios aplinkybės neneigė ir atsakovas, tačiau teigė, kad GPM galima sumokėti valstybei per tris metus. Teismas atsakovo argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes šiuo atveju trejų metų terminas yra pasibaigęs, duomenų apie GPM sumokėjimą nėra pateikta (CPK 185 straipsnis).
22. Nustatyta, kad 2020 metais išmokėti dividendai neatvaizduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, o atsižvelgiant į tai, kad jų suma, t. y. net 158000 Eur, sudarė beveik pusę įmonės turimo turto vertės (b. l. 34-35), todėl klaidos tikimybė atmestina (CPK 185 straipsnis). Be to, nors atsakovas iš šiuo aspektu teigė, kad klaidai ištaisyti turi tris metus, tačiau į bylą taip ir nepateikė įrodymų, kad trejų metų bėgyje atliko finansinės atskaitomybės dokumentų patikslinimus – ištaisė klaidas (CPK 178 straipsnis).
23. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas M. B., turėdamas įstatyminę pareigą, taip pat būdamas įpareigotas teismo, neperdavė įmonės nemokumo administratoriui viso turto, buvusio nutarties iškelti UAB „Spedo“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) duomenimis ir nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad neperduoto turto dalis (pinigai) iš tiesų teisėtai buvo išmokėti dividendų forma (CPK 185 straipsnis). Svarbus aspektas ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. balansas, sudarytas UAB „Spedo“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, yra pasirašytas atsakovo (b. l. 41-43). Taigi, atsakovas jo paties sudarytuose ir pasirašytuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose patvirtino juose nurodytą pinigų ir piniginių ekvivalentų sumos buvimo įmonėje faktą bankroto bylos iškėlimo dieną. Tačiau balanse nurodyti pinigai ir piniginiai ekvivalentai nemokumo administratoriui neperduoti.
24. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip buvęs UAB „Spedo“ vadovas, buvo atsakingas ne tik už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, bet ir už patikėtą turtą, teisingą dokumentų tvarkymą ir buhalterinės apskaitos vedimą, todėl turėjo užtikrinti, kad tuo atveju, jei konkretus bendrovės turtas ir buvo panaudotas, tai aiškiai turėjo atsispindėti įmonės finansiniuose dokumentuose. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog administratoriui perduotame balanse ir kituose finansiniuose dokumentuose apskaityti pinigai ir piniginiai ekvivalentai buvo teisėtai išmokėti kaip dividendai. Tik teisme pradėjus nagrinėti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo pateiktas Akcininkų 2020 m. sausio 6 d. spendimas (akcininkais esant tik atsakovui ir jo sutuoktinei) dėl dividendų išmokėjimo, nepatvirtina atsakovo teiginių, kad bendrovės finansiniuose dokumentuose apskaityti pinigai buvo išmokėti kaip dividendai. Šiuo teismo sprendimu jau nustatyta, kad paskirstant pelną, t. y. 158000 Eur, buvo nutarta, kad mokėtina akcininkams dividendų suma yra 134000 Eur, o 23700 Eur sumokama Gyventojų pajamų mokestis (GPM) valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau duomenų apie GPM sumokėjimą nėra pateikta.
25. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad dėl nemokumo administratoriui neperduotų pinigų ir piniginių ekvivalentų yra atsakingas atsakovas ir jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė turto (pinigų) neišsaugojimu (neperdavimu), įmonei padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės atsakovui taikymo sąlygos - neteisėtais veiksmais šiuo atveju laikytini atsakovo neveikimas - balanse nurodytų pinigų ir piniginių ekvivalentų nemokumo administratoriui neperdavimas. Tokiu būdu buvo padaryta žala ne tik pačiai bendrovei, bet, šiuo metu esant iškeltai bendrovės bankroto bylai, ir bendrovės kreditoriams. Jeigu balanse nurodytus pinigus, atsakovas būtų perdavęs nemokumo administratoriui, būtų patenkinti visi kreditoriniai reikalavimai, t. y. tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šiuo atveju nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 ir kt.).
26. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį su 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. pakeitimais (b. l. 136-138, 139-142, 143-144), 2008 metų kasos pajamų orderio kvitus (b. l. 145-146), 2007 m. - 2008 m. paskolos sutartis (b. l. 147-148, 149-150, 151-152, 153-154, 155-156), taip pat 2020 m. sausio mėnesio kasos išlaidų orderius apie, neva, išmokėtas pinigų sumas pagal minėtas paskolos sutartis (b. l. 171), tačiau nenurodė, kaip šie rašytinai įrodymai įtakoja bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą ir atsakovo parašu patvirtintą bendrovės turėtą 191988 Eur pinigų ir piniginių ekvivalentų sumą. Teismas taip pat nenustatė, kad šie įrodymai kokiu tai būdu būtų apskaityti bendrovės kuriame nors iš teiktų balansų, pelno (nuostolių) ataskaitose ar finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose ir įtakotų atsakovo parašu patvirtintą bendrovės turėtą 191988 Eur pinigų ir piniginių ekvivalentų sumą (CPK 185 straipsnis). Be to, minėtų įrodymų atsakovas neteikė nemokumo administratoriui, nors to jo buvo reikalaujama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi. Todėl labiau tikėtina, kad atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, neperdavęs įmonės nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų (tame tarpe ir kasos išlaidų orderių blankų), galimai juos užpildė atgaline data, todėl jie ir yra neatvaizduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, todėl teismas abejoja jų pagrįstumu (CPK 185 straipsnis).
Dėl iš atsakovo priteistinos žalos dydžio
27. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Spedo“ kreditoriniai reikalavimai už 38597,49 Eur sumą. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtinti patikslinti BUAB „Spedo“ kreditoriniai reikalavimai už 37350,40 Eur sumą (b. l. 191-193), t. y. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus patikslintus kreditorinius reikalavimus, jų suma sumažėjo 1247,09 Eur suma. Byloje nustatyta, kad nemokumo administratoriui buvo perduotas įmonės turtas – automobilis Ford Focus (b. l. 83), televizorius, du telefonai, litavimo stotelė (b. l. 84), antspaudas (b. l. 85), ieškovas neneigė aplinkybės, kad įmonės bankroto proceso metu buvo parduotas perduotas automobilis, ko pasėkoje sumažėjo įmonės kreditoriniai reikalavimai iki 37350,40 Eur sumos. Byloje nustatyta, kad ieškovas tiek pirminiu ieškiniu, tiek pateikęs patikslintą ieškinį, prašydamas iš atsakovo priteisti žalą, jos dydžiu laikė teismo nutartimi patvirtintų įmonės kreditorinių reikalavimų sumą. Teismui bylą nagrinėjant iš esmės 2024 m. vasario 1 d. teismo posėdyje išsiaiškinus aplinkybes, kad įmonės kreditoriniai reikalavimai yra sumažėję nuo 38597,49 Eur sumos iki 37350,40 Eur sumos, ieškovo atstovas ieškinio reikalavimų sumos nemažino, argumentuodamas tuo, jog turėjo teisę reikalauti iš atsakovo priteisti visą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną nurodytą pinigų ir piniginių ekvivalentų sumą. Nurodė, kad yra patirtos ir administravimo išlaidos, kurių dydžio nurodyti negalėjo todėl prašė priteisti iš atsakovo 38597,49 Eur žalos atlyginimo.
28. Teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui priteistinos žalos dydis šiuo atveju negali būti didesnis, nei teismo nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju ieškinį yra pareiškusi bankrutuojanti įmonė, atstovaujama nemokumo administratorius. Tam, kad prisiteisti iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo tam tikrą patirtą administravimo išlaidų sumą, į teismą su ieškiniu tiesiogiai privalo kreiptis nemokumo administratorius, o ne bankrutuojanti įmonė, atstovaujama nemokumo administratorius. Todėl šioje dalyje ieškinys patenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina ieškovui 37350,40 Eur žala, kuri lygi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintų patikslintų BUAB „Spedo“ kreditorinių reikalavimų sumai.
Dėl procesinių palūkanų
29. Skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 37350,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Ieškovas BUAB „Spedo“ yra atleistas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas valstybei 785 Eur žyminis mokestis, kuris paskaičiuotinas nuo priteistos 37350,40 Eur sumos toks, koks turėjo būti sumokėtas ieškinio priėmimo dieną, t. y. 2022 m. vasario 6 d. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje yra patenkinta 97 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų.
32. Ieškovo patirto advokato pagalbos išlaidos yra 2160 Eur (b. l. 120-124, 168-170).
33. Atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos yra 1936 Eur (b. l.125-130,184-190), atsakovas yra sumokėjęs 38 Eur žyminį mokestį už sprendimo už akių peržiūrėjimą (b. l. 69). Viso atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1974 Eur.
34. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovui 2095,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo atsakovui – 59,22 Eur. Įskaičius iš ieškovo atsakovui priteistiną 59,22 Eur sumą į iš atsakovo ieškovui priteistiną 2095,20 Eur sumą, iš atsakovo priteistina ieškovui 2035,98 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279, straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BUAB „Spedo“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 37350,40 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų 40 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 37350,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2035,98 Eur (du tūkstančius trisdešimt penkis eurus 98 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.