Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1637-924/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: e2A-1637-924/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20831-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: K. Č.
Ieškovas: Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ,,Keramikas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1637-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20831-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.1; 2.6.1.2; 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ,,Keramikas“ ieškinį atsakovui K. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ,,Keramikas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui K. Č. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo K. Č. 2 142,14 Eur skolą, 406,19 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas K. Č. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Keramikas“ nuosavybės teise turi garažo patalpą Nr. 60 (garažo boksas 103,58 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sujungė garažo patalpas Nr.60, Nr.61 ir Nr.62, išgriaudamas tarp jų sienas, ir įregistravo savo nuosavybės teisę į vieną patalpą pažymėtą Nr.60. Už kiekvieną garažų patalpą (boksą) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Keramikas“ jų savininkai moka metinį mokestį, kurį nustato Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Keramikas“. Atsakovas metinio mokesčio už tris garažo patalpas (boksus) ieškovei nesumoka nuo 2010 m. Nors dalį mokesčio K. Č. yra sumokėjęs, tačiau didesnė mokesčio dalis yra nesumokėta. Atsakovo įsiskolinimas už 2010 - 2019 m. yra 2 142,14 Eur.

2. Atsakovas K. Č. su ieškiniu nesutiko bei prašė jį palikti nenagrinėtą arba atmesti. Atsakovas nurodė, jog atsakovui sujungus tris garažo boksus Nr. 60, Nr. 61 ir Nr. 62 į vieną, išgriaunant tarp jų sienas, įstatymo numatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas vienas garažo boksas Nr. 60, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės argumentas, kad iš esmės atsakovas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Keramikas“ yra trijų garažo patalpų (boksų) savininkas yra nepagrįstas teisės aktais ir neatitinka realybės. Ieškovė be teisinio pagrindo skaičiuodama atsakovui mokesčius už tris garažus pažeidžia bendrijos įstatus, kadangi įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininkų daliai bendroje nuosavybėje (Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Keramikas“ įstatų (toliau – Įstatai) 11.2 punktas). Pažymėjo, jog ieškovė yra netinkamai apskaičiavusi atsakovui mokėtiną sumą, todėl atsakovas nesutinka su pateiktu ieškiniu. Ieškovės vykdoma veikla laikytina neskaidria ir klaidinančia bendrijos narius. Bendrijos pirmininkas teikiant ieškinį teismui nėra pateikęs duomenų, kokie darbai už bendrijai mokamus mokesčius realiai yra atlikti, kad kiltų prievolė bendrijos nariui (atsakovui) už juos mokėti. Byloje nėra įrodymų (sutarčių dėl užsakytų darbų bendrijoje, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, PVM sąskaitų–faktūrų ir kt.). Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo (Įstatų 4.11 punktas). Be to, ne bendrijos pirmininkas nustato mokėtiną metinį mokestį, o bendrijos visuotinis narių susirinkimas. Atsakovas į ieškovę kreipėsi ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu, su prašymu paaiškinti, kaip yra priskaičiuojami mokesčiai, nuolat yra reikalaujama finansinių pajamų, išlaidų pagrindimo dokumentų, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų. Atsakovas neatsisako mokėti mokesčių ir įmokų, tačiau ieškovei neteikiant duomenų, kokiu pagrindu ir iš ko susideda prašoma priteisti skola, atsakovas negali tinkamai įvertinti ieškinio reikalavimų. Bendrijoje esant daugiau kaip šimtui bendrijos narių, įstatymas imperatyviai įpareigoja, kad bendrijoje turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, numatyta įstatyme, ir tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškovės ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, ieškovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai ,,Keramikas“ priteisė iš atsakovo K. Č. 2 142,14 Eur skolą, 406,19 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 642,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog vadovaujantis Įstatų 4.10 punkto 6 papunkčiu, 11.1 punktu, mokamų įmokų dydis yra tiesiogiai proporcingas užimamų patalpų plotui (daliai bendrojoje nuosavybėje), jo dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant ne į valdomo turto kadastrinių numerių kiekį ar garažų boksų numeruotę, o į nuosavybės teise valdomo užimamų patalpų (garažų) plotą. T.y. toks skaičiavimas reiškia apmokėjimą už atliekamas ar rengiamas atlikti paslaugas jo bendrąja daline nuosavybe valdomame objekte. Toks aiškinimas visiškai atitinka ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį, kuris nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

5. Teismas sprendė, kad visiškai nepagrįsti ir atmestini atsakovo teiginiai, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kokie ieškovės darbai buvo atlikti. Pažymėjo, jog pirmiausia šios pareigos ieškovė ir neturėjo, kadangi, kaip matyti iš Įstatų 11.1 punkto, įmokos nustatomos vadovaujantis bendrijos metine pajamų ir išlaidų sąmata bei ilgalaikiu bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo planu. T.y. dalis įmokų skiriama darbams, kurie dar gali būti neatlikti, yra atlikimo stadijoje arba juos tik planuojama atlikti ateityje. Neatsižvelgiant į tai, byloje ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie naudojamas lėšas, pvz. metinės finansinės atskaitomybės 2019 m. patikrinimo aktą už 2018 m., kuriame detaliai nurodomos viso bendrijos turėtos išlaidos (ieškinio priedas Nr. 6), 2014 m. lapkričio 17 d. bendrijos narių susirinkimo protokolą Nr. 01, kuriame nustatomi atlyginimai pirmininkui, buhalteriui, kiemsargiams, nustatoma kaupiamųjų lėšų sudarymui kasmetinė įmoka – 0,29 Eur/m2, kuri galioja ir šiuo metu (2021 m. vasario 4 d. paaiškinimai), ir pagal kurią skaičiuojamos bei mokėtinos sumos atsakovui.

6. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovo teiginiai, kad bendrijos susirinkimų sprendimai neatitinka teisėtumo kriterijų, neturi įtakos, vertinant susidariusios skolos dydį, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktu, butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi tokiems skundams nustatomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Teismas pažymėjo, jog nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad iki ieškinio pateikimo šioje byloje atsakovas būtų nesutikęs, skundęs ar teikęs ieškinį dėl bendrijos valdymo organų sprendimų panaikinimo. Toks reikalavimas nepareikštas ir šioje byloje, todėl 2014 m. lapkričio 17 d. bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai yra galiojantys ir turi būti vykdomi bendrijos narių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovas K. Č. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodo, jog iš 2020 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o įrašas galioja nuo 2016 m. birželio 6 d., kada buvo suformuota nauja patalpa atlikus kadastrinius matavimus. Iš tiesų, garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas ir VĮ Registrų centras įregistruotas 2010 m. gegužės 26 d., o ne nuo 2016 m. birželio 6 d. Teismui rašytiniai įrodymai buvo pateikti, tačiau netinkamai įvertinti, kas galimai lėmė netinkamo sprendimo priėmimą.

5.2. Teismo argumentas, jog įrodinėdama skolos dydį ieškovė pateikė K. Č. sumokėtų eksploatacinių ir kaupiamųjų mokesčių suvestinę, kurios pagrįstumo atsakovas nepaneigė yra ydingas, kadangi tokio dokumento (rašytinio įrodymo) ieškovė į bylą nėra pateikusi. Byloje yra pateikta pažyma apie įsiskolinimą, iš kurios nėra aišku iš kokio mokesčio susidaręs įsiskolinimas.

5.3. Nesutiktina su teismo išvada, jog iš Įstatų 4.10 punkto 6 papunkčio, 11.1 punkto, matyti, kad mokamų įmokų dydis yra tiesiogiai proporcingas užimamų patalpų plotui (daliai bendrojoje nuosavybėje), jo dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant ne į valdomo turto kadastrinių numerių kiekį ar garažų boksų numeruotę, o į nuosavybės teise valdomo užimamų patalpų (garažų) plotą. Atkreiptinas dėmesys, jog ne bendrijos pirmininkas ir/ar teismas nustato mokėtiną metinį mokestį, o bendrijos visuotinis narių susirinkimas (Įstatų 6.1 punkto 4 papunktis). Tiesiogiai proporcingas užimamų patalpų plotui (daliai bendrojoje nuosavybėje), skaičiuojamas mokestis yra tikslinės kaupiamosios lėšos ir žemės mokestis. Šį faktą patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. vasario 4 d. bendrijos pirmininko paaiškinimas. Žemės mokestį apeliantas yra sumokėjęs ir šią aplinkybę ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino.

5.4. Vadovaujantis į bylą pateiktais įrodymais akivaizdu, jog apeliantui nuosavybės teise priklauso vienas projektinis garažas, kuris 2010 m. gegužės 26 d. įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas VĮ Registrų centras. Tai reiškia, jog mokesčiai apeliantui privalėjo būti skaičiuojami už vieną projektinį garažą, o ne už tris. Ši aplinkybė įrodo, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo skolos dydį, o teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

5.5. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes vien tik neįvykusių bendrijos narių susirinkimo protokolai nėra pakankami įrodymai pagrįsti ieškovės reikalavimų dydį. Tam būtini įrodymai apie konkrečias suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Ieškovė patirtų išlaidų skaičiavimo ir/ar turėtų išlaidų į bylą nėra pateikusi.

Atsiliepimas

8. Ieškovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ,,Keramikas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo mokėtiną mokestį, kadangi mokestis buvo paskaičiuotas už tris projektinius garažo boksus, o atsakovas, išardęs pertvaras, jam priklausančius tris garažo boksus sujungė į vieną.

6.2. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog iš ieškovės pateikto ieškinio nėra aišku iš kurio mokesčio (eksploatacinio ar tikslinio kaupiamojo) yra susidaręs įsiskolinimas, ir kurį apeliantas privalėtų sumokėti. Taip pat nepagrįstai teigama, kad ieškovei, nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų apelianto skolos atsiradimo faktą, apeliantas neturėjo galimybės įvertinti šio reikalavimo pagrindo bei dydžio. Su ieškiniu ieškovė pateikė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Keramikas“ metines pajamų ir išlaidų sąmatas už visus metus skaičiuojant nuo 2009 m., kuriose aiškiai atsispindi visi bendrijos mokesčiai ir patirtos išlaidos, įskaitant ir eksploatacinius bei tikslinius kaupiamuosius mokesčius. Visiškai aišku, kad apeliantas turėjo žinoti mokesčio dydžius ir jų susidarymo pagrindą.

6.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais buvo įrodinėjamas skolos dydis ir skolos apskaičiavimo būdas yra negaliojantys. Iš esmės rašytiniai įrodymai pateikti byloje negali būti negaliojantys. Tai, kad kai kurie Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Keramikas“ narių susirinkimai vyko nesant kvorumo ir juose nebuvo priimami sprendimai, nedaro byloje pateiktų rašytinių įrodymų negaliojančiais. Be to, atsisakyti mokėti nario mokesčius tuo pagrindu, kad visuotinis narių susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo yra visiškai nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, kuriuo garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovo buvo priteista skola.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovas K. Č. nuo 1988 m. balandžio 15 d. yra Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – bendrija) „Keramikas“ narys. Atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 103,58 kv. m. (toliau – garažas Nr. 60). Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, garažą sudaro šešios patalpos, pažymėtos kadastrinių matavimų byloje R-60 (11,73 m²), R-60a (5,19 m²), R-61 (11,65 m²), R-61a (5,33 m²), ir R-62 (17,01 m²), G-60 (52,67 m²). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas bei ko neginčija apeliantas, garažas Nr. 60 sukurtas sujungiant garažo patalpas Nr. 60, Nr. 61 ir Nr. 62, t. y. yra sukurtas iš trijų atskirų garažų.

12. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNSBĮ) ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose (DGNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

13. Pagal Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Keramikas“ įstatus (toliau – įstatai) bendrijos narys privalo: apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su garažų bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje, jei bendrija nenusprendžia kitaip (įstatų 4.10 punkto 6 papunktis); proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje dalyvauti darant išlaidas garažams išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams ir rinkliavoms, taip pat nustatant reguliarius atskaitymus kaupti lėšoms garažams atnaujinti, jeigu patalpų savininkai (bendrasavininkiai) nesusitaria kitaip (įstatų 10.6 punktas) ir kt.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas, kuris yra bendro naudojimo objektų bendraturtis, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo, taip pat lėšų kaupimo ir kt. Byloje nenustatyta, kad garažų savininkai (bendrasavininkiai) būtų susitarę dėl kitokio (neproporcingo jo daliai bendrojoje nuosavybėje) išlaidų, mokesčiams, rinkliavų ir kitų įmokų apskaičiavimo tvarkos bei jų dydžio. Tokio bendrijos susitarimo nepatvirtina nei apelianto nurodomas 2021 m. vasario 4 d. bendrijos pirmininko rašytinis paaiškinimas, nei byloje esantys įvykusių bendrijos narių susirinkimų protokolai, todėl jo argumentai, kad tik bendrijos paskaičiuotos tikslinės kaupiamosios lėšos ir žemės mokestis tiesiogiai proporcingi užimamų patalpų plotui (daliai bendrojoje nuosavybėje), atmetami kaip nepagrįsti. Bendrijos narių mokėtinas bendrijos išlaidų, rinkliavų, kaupimui skirtų lėšų ir kitų mokesčių dydis bendrojoje nuosavybėje tiesiogiai priklauso nuo jo nuosavybės teise valdomo garažo ploto, o ne, kaip siekia apeliantas, nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirų garažų skaičiaus. Priešingas šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas pažeistų kitų bendraturčių teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu bei neatitiktų teisinio reglamentavimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti skolos, pagrįstai vertino, jog ieškovės pateikti įrodymai: metinės finansinės atskaitomybės 2019 m. patikrinimo aktas už 2018 metus, kuriame detaliai nurodomos viso bendrijos turėtos išlaidos; 2014 m. lapkričio 17 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas Nr. 01, kuriame nustatomi atlyginimai pirmininkui, buhalteriui, kiemsargiams, nustatomos kaupiamųjų lėšų sudarymui kasmetinė įmoka (0,29 Eur/m²), pagal kurį paskaičiuota ir atsakovo mokėtina įmoka, atsakovo sumokėtos bei už talkas užskaitytas įmokos, patvirtina ieškovės atsakovui paskaičiuotos 2 142,14 Eur skolos, susidariusios nuo 2010 metų iki 2020 m. sausio 1 d., pagrįstumą. Akcentuotna ir tai, kad byloje yra ne tik šie pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai, bet ir ieškovės kartu su ieškiniu už ginčo laikotarpį sudarytos metinės pajamų ir išlaidų sąmatos, kuriose aiškiai nurodyti visi bendrijos mokesčiai ir patirtos išlaidos, įskaitant ir eksploatacinius bei tikslinius kaupiamuosius mokesčius. Taip pat ieškovė į bylą yra pateikusi apelianto sumokėtų eksploatacinių ir kaupiamųjų mokesčių suvestinę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys yra įrodytas bei pagrįstas.

16. Nors apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismo išvada dėl skolos priteisimo nepagrįsta, nes ieškovė skolos dydį įrodinėjo neįvykusių bendrijos narių susirinkimo protokolais, tačiau šiems teigianiams pagrįsti nenurodo jokių konkrečių bendrijos narių susirinkimo sprendimų, kurių pagrindu būtų neteisėtai paskaičiuota iš atsakovo prašoma priteisti skola. Apeliacinės intsancijos teismo vertinimu, ieškovė į bylą yra pateikusi pakankamai įrodymų, kuriais grindžia skolos paskaičiavimą, atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovės prašomą skolą (ar jos dalį) būtų sumokėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą dėl jų pagrindu atsiradusios atsakovo prievolės ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas ginčija ieškovės paskaičiuotos skolos dydį, tačiau neginčija pačių bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal patvirtinus tarifus. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad per 2009–2019 m. buvo sušaukti tik keli galiojantys (2009 m. lapkričio 23 d., 2014 m. lapkričio 17 d., 2017 m. birželio 29 d.) bendrijos narių susirinkimai, neatleidžia jo nuo mokėjimo pareigos sumokėti už garažų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal įvykusių bendrijos narių susirinkimo metu patvirtinus tarifus, nustatytą atlyginimą samdomiems darbuotojams ar apmokėti kitas bendrijos patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ar atnaujinimu.

17. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, tinkamai ir teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

20. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. Č. ieškovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai ,,Keramikas“ 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė