Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-306-826/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-09Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
2A-306-826/2016
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00259-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Kategorijos

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-306-826/2016

Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-46-3-00259-2015-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.4; 3.3.1.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. vasario 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 231,71 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-10-31 tarp ieškovės ir J. G. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria apdrausta automobilio VOLVO 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2013-11-18 Tauragėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis MERCEDES BENZ C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris vairavo automobilį VOLVO 740 būdamas neblaivus. Ieškovė, remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui sumokėjo 231,71 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-11-03 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 231,71 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2015-02-13 iki visiško sprendimo įvykdymo, 20 Eur žyminio mokesčio, 133,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 5,29 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad visi 2013-12-17 Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte nustatyti automobilio MERCEDES BENZ C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti 2013-11-25 autoįvykio, kurio kaltininkas buvo atsakovas, metu. Po šio įvykio apgadintas automobilis nebuvo patekęs į jokius kitus įvykius. Ieškovė išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam R. S. 231,71 Eur už automobilio sugadinimą. Kadangi atsakovo veiksmais padarytą žalą atlygino draudimo įmonė – ieškovė, ji turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek išmokėjo žalos atlyginimo.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-11-25 papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo papildomai dar 280,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes konstatavo, kad teismas sprendimu išsprendė ne visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-13 sprendimą ir sumažinti priteistą sumą iki 50 Eur. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad visi nustatyti apgadinimai buvo padaryti dėl atsakovo kaltės. Autoįvykio metu jis net nepajuto smūgio, nes kontaktas buvo labai silpnas. Jis negalėjo sugadinti nei veidrodėlio, nei priekinio žibinto, nes jei tokie sugadinimai būtų buvę, jie būtų nurodyti policijos dokumentuose apie eismo įvykį. Be to, transporto priemonės techninės apžiūros aktas sudarytas jam nedalyvaujant ir nepranešus. Pažymėjo, kad ieškovė į teismą kreipėsi po daugiau nei vienerių metų. Taip pat nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad policija automobilio apgadinimų detaliai nefiksuoja, o tik preliminariai nurodo. Ieškovė neturi pareigos informuoti atsakovą apie atliekamą automobilio apžiūrą. Nesutinka su skundo argumentu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie lemtų sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo iš eismo įvykio kaltininko, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo visos žalos, kurią ji atlygino nukentėjusiam asmeniui, atlyginimą. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad dėl jo padaryto eismo įvykio negalėjo būti apgadintas priekinis žibintas ir priekinis dešinės pusės veidrodėlis. Taigi apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. nurodytais atvejais. Nurodytų išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „ PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Vienas iš tokių pagrindų yra eismo įvykio kaltininko pasišalinimas iš įvykio vietos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra kaltas dėl 2013-11-25 eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui MERCEDES BENZ C200. Šis faktas konstatuotas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-12-17 nutarimu, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir nubaustas už vairavimą išgėrus ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (b. l. 85–86, CPK 182 str. 3 p.). Nors paminėtame teismo nutarime nėra konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti kito automobilio apgadinimai, tačiau tai nepaneigia ieškovės teismui pateiktame transporto priemonės apžiūros-defektų akte (b. l. 11) nurodytų konkrečių apgadinimų.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Taigi apeliantas, teigdamas, jog jis nėra kaltas dėl visų kitam automobiliui padarytų apgadinimų, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus įrodymus dėl automobilio MERCEDES BENZ C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo 2013-11-25 eismo įvykio metu, iš kurio jis pasišalino (CPK 178 str.).

Apeliantas teigia, kad smūgis į apgadintą automobilį buvo toks nestiprus, kad jis jo net nejuto, dėl to niekaip negalėjo apgadinti priekinio žibinto ir priekinio dešinės pusės veidrodėlio, tuo labiau kad paminėti apgadinimai nenurodyti ir policijos pranešime apie eismo įvykį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad policijos pranešime draudimo bendrovei apie įvykį nurodyta, kad automobilio, kurį apgadino atsakovas, sugadintas priekinis buferis (b. l. 12). Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte apgadinimai bei keistinos detalės nurodytos konkrečiau, t. y. nurodyta, kad sugadintas buferis, keičiamas dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodėlis, priekinio buferio apdaila ir dešinės pusės šoninio posūkio žibintas (b. l. 11). Paminėtus apgadinimus įrodo ir po eismo įvykio padarytos fotonuotraukos (b. l. 44–46). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad policijos pranešime išsamiai nenurodyti visi transporto priemonei padaryti eismo įvykio, kurio kaltininkas yra atsakovas, metu padaryti apgadinimai, nereiškia, kad jie nebuvo padaryti. Įvertintina ir tai, jog byloje buvo pateikti duomenys, kad po eismo įvykio automobilis, kuriam buvo padaryta žala, daugiau jokiame įvykyje nedalyvavo. Žalos dydį bei piniginę vertę taip pat pagrindžia atliktų darbų ekspertizė / sąmata, kurioje nurodyta remonto kaina 231,71 Eur (b. l. 13–15). Iš ieškovės pateiktos išmokos mokėjimo pažymos matyti, kad ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam 231,71 Eur (800,05 Lt) išmoką (b. l. 16). Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų nustatytą žalos dydį, taip pat neprašė skirti byloje autotechninės ekspertizės, o teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva skirti paminėtą ekspertizę, nes teismo vaidmuo šioje byloje nėra aktyvus. Be to, atsakovas, teigdamas, jog žala (konkrečiai dėl veidrodėlio bei priekinio žibinto apgadinimo) galėjo būti padaryta ne jo kaltais veiksmais, tokių teiginių nepagrindė.

Civilinėje teisėje, atliekant įrodymų tyrimą ir jų visumos vertinimą, galioja didesnio tikėtinumo taisyklė, pagal kurią turi pakakti duomenų įsitikinti, jog tam tikri faktai egzistavo, t. y. kad labiau tikėtina, jog faktai buvo, nei kad jų nebuvo. Apibendrinusi byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi tai, kad atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, buvo neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog visa ieškovės nurodyta žala buvo padaryta dėl atsakovo kaltės. CK 6.280 str. 1 d. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi ieškovė, išmokėdama 231,71 Eur draudimo išmoką, atlygino R. S. padarytą žalą, šiuo atveju ji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovė jo nepakvietė į transporto priemonės apžiūrą. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 d., turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Taigi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato draudiko pareigos, nustatant žalos dydį, kviesti ir atsakingą už žalos padarymą asmenį. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog nesuteikus atsakovui galimybės dalyvauti nustatant trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, buvo pažeistos atsakovo teisės. Įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusio vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, taip pat imtis kitų veiksmų, išvardytų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str., o atsakovas, neblaivus padaręs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. pats nesistengė nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių, nuostolių dydžio, neapžiūrėjo po eismo įvykio nukentėjusiojo automobilio.

Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi po daugiau nei metų laiko. CPK 312 str. įtvirtina draudimą kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas. Apeliantas reikalavimo taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl neturi teisės šį reikalavimą reikšti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Apeliantas taip pat nesutinka su ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes, jo teigimu, jos nepagrįstai didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei iš apelianto priteista 413,53 Eur (133,17 Eur už ieškinį, 140,18 Eur už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 140,18 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius ir net yra daug mažesnės nei jose nustatyti maksimalūs dydžiai. Dėl to teismas pagrįstai, patenkinęs ieškinį visiškai, šių išlaidų nemažino ir priteisė jas iš atsakovo (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė valstybei 5,29 Eur pašto išlaidų, nes atsakovui buvo suteikta 100 proc. garantuojama teisinė pagalba, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei jis yra atleistas (CPK 96 str. 4 d.).

Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 154,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš atsakovo V. G. priteista 5,29 Eur pašto išlaidų valstybei, ir nurodyti, kad pašto išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo V. G. 154,88 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėVirginija Nijolė Griškevičienė