- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1191-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00259-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos regreso tvarka priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovo V. G. ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai priteisė 231,71 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 231,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-13) iki sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas - 20 Eur žyminio mokesčio, 133,17 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė peržiūrėti sprendimą už akių. Nurodė, kad jis neturi teisinių žinių, ir, gavęs ieškinį, nedelsiant kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo. Tačiau iki jam buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, praleido terminą pateikti atsiliepimą į ieškovo pateiktą ieškinį. Taip pat atsakovas nesutiko su žalos dydžiu. Pasak atsakovo, automobilio veidrodėlio nesugadino, tokie apgadinimai nebuvo užfiksuoti ir policijos darbuotojų, dokumentuose nurodyta, kad yra apgadintas tik priekinis MB bamperis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes daro išvadą, kad automobilio savininkui jis padarė apie 50 Eur žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. G. parašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai dėl negalėjimo laiku pateikti atsiliepimo į ieškovo ieškinį negali būti pripažinti svarbiomis priežastimis. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė pakankamai pagrįstų įrodymų ir motyvų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės.
Atskiruoju skundu atsakovas V. G. su Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės, nes jo pateikti argumentai įrodo, kad žala padaryta automobiliui MB nėra tokio dydžio, koks buvo priteistas sprendimu už akių. Pasak apelianto, smūgis nebuvo didelis, jis apgadino tik dešinės pusės bamperį, o priekinio žibinto ir veidrodėlio jis smūgio metu neapgadino. Kaip nurodo apeliantas, šių apgadinimų neužfiksavo ir policijos pareigūnai po autoįvykio.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovo atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žala apskaičiuota tinkamai. Be to, nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Atsižvelgdamas į tai, šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti priimtą sprendimą už akių bei neatnaujino civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentų, kvestionuojamas žalos dydis. Atsakovas nurodo, jog sugadinimai buvo nustatyti policijos pažymoje ir jie neatitinka ieškovo nustatytų. Šie prieštaravimai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra argumentai, kurie kelia pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Nepaisant to, kad šie argumentai ir grindžiami jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, tačiau jų nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008).
Apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovo nurodomų aplinkybių pagrįstumą galima išsiaiškinti tik teismo posėdžio metu suteikiant teisę atsakovui teikti argumentuotus paaiškinus, o teismui juos vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste. Vien tik formalus įrodymų įvertinimas priimant sprendimą už akių yra pakankamas pagrindas abejoti dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pateiktus įrodymus dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo, neturi teisinės pareigos juos įvertinti iš esmės ir taip išnagrinėti bylą be šių įrodymų vertinimo bendrame visų įrodymų kontekste. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turi preliminariai įvertinti, ar šis įrodymas, kuriuo grindžiamas sprendimo už akių peržiūrėjimas, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui. Nustatęs, jog šis įrodymas turi būti vertinamas priimant sprendimą ir galėtų pakeisti priimtą sprendimą už akių, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Neabejotina, jog policijos pažymoje nurodyti sugadinimai yra įrodymas, kaip ir ieškovo nustatyti automobilio sugadinimai, todėl teismas turi įvertinti šių įrodymų tarpusavio santykį ne tik formaliai. Šių įrodymų tarpusavio vertinimui būtina nustatyti, ar padaryti apgadinimai automobiliui MB yra suderinami su įvykio aplinkybėmis. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo už akių peržiūrėjimo, turėjo jį atmesti, o ne atsisakyti priimti. Tiek prašymo, tiek ieškinio atsisakymo priėmimo pagrindai numatyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Šių pagrindų nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria prašymą buvo atsisakyta priimti.
Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d sprendimas už akių naikintinas ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovo V. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą už akių panaikinti, o civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės.