- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-2049-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02843-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- D. O.
- Atsakovas
- K. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Editos Šliumpienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. O. ieškinį atsakovams K. P. ir K. P. dėl skolos priteisimo dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. O. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų K. P. ir K. P., priėmusių L. P., mirusio 2024 m. lapkričio 4 d. palikimą pagal apyrašą, 6 210 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog paskolino L. P. 10 400 Eur, kuriuos sumokėjo varžytynėse, kaip dalyvio mokestį. Ieškovė neketino dalyvauti varžytynėse, įsigyti varžytynėse parduodamą turtą, nes neturėjo pakankamai piniginių lėšų. Ieškovės dalyvavimas varžytynėse buvo L. P. prašymu, siekiant išsaugoti gyvenamąjį būstą. Be to, ieškovė dar dviem pavedimais L. P. paskolino 610 Eur, kuriuos jis taip pat įsipareigojo grąžinti per keletą mėnesių. Ieškovė už L. P. pervedė 1 000 Eur nekilnojamojo turto brokerei. L. P. grąžino ieškovei 5 800 Eur, tačiau liko skolingas 6 210 Eur. Po L. P. mirties, palikimą pagal apyrašą priėmė atsakovai (L. P. sūnūs), todėl jie, kaip L. P. turto paveldėtojai, turėtų grąžinti ieškovei skolą.
3. Atsakovai K. P. ir K. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė nebuvo sudariusi notarinės paskolos sutarties dėl 10 400 Eur sumos su atsakovų tėvu, pinigų atsakovų tėvui neperdavė. Ieškovė šią sumą asmeniškai sumokėjo kaip varžytynių dalyvio mokestį. Taip pat nebuvos sudarytos paskolos sutartys tarp ieškovės ir atsakovų tėvo dėl 10 Eur, 600 Eur ir 1 000 Eur sumų, o nurodytas sumas būtent ieškovė savo skolas bankiniais pavedimais grąžino atsakovų tėvui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidas – po 350 Eur kiekvienam ir 47,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė asmeniškai dalyvavo varžytynėse, savo vardu sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį į Antstolių informacinės sistemos tvarkytojo vardu atidarytą depozitinę sąskaitą. L. P. varžytynėse nedalyvavo, ir 10 400 Eur suma, sumokėta kaip varžytynių dalyvio mokestis, atsakovų tėvui nuosavybėn nebuvo perduota. Ieškovė, sumokėdama 10 400 Eur varžytynių dalyvio mokestį, žinojo, kad pinigų atsakovų tėvui nuosavybėn neperduoda ir negali perduoti, nes dar prieš dalyvavimą varžytynėse patvirtino, kad ji asmeniškai dalyvauja varžytynėse, pati už save sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį, kad jai žinoma, jog, laimėjus varžytynes ir per nustatytą terminą nesumokėjus visos turto kainos, jos sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka bus skirtas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovų tėvas dėl 10 400 Eur paskolos nesudarė nei rašytinės, nei notarinės sutarties, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalį, nes ieškovė, įrodinėdama tokios sutarties sudarymą, negali remtis liudytojų parodymais. Teismas sprendė, kad byloje nesant įrodymų, jog ieškovė perdavė nuosavybėn atsakovų tėvui 10 400 Eur sumą, nesant pačios paskolos sutarties, paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
8. Teismas vertinimu, nurodyta mokėjimų paskirtis, kuomet atsakovų tėvas pervedė ieškovei po 2 900 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas kaip „beprocentė paskola“ įrodo, jog tai atsakovų tėvas suteikė ieškovei paskolas, o ne tai, jog jis grąžino ieškovei skolos dalį. Po nekilnojamojo turto pardavimo ir vykdomosios bylos užbaigimo atsakovų tėvas galėjo laisvai disponuoti savo sąskaita, kurioje turėjo lėšų, todėl turėjo galimybę keliais pavedimais paskolinti ieškovei 5 800 Eur kaip beprocentinę paskolą.
9. Pasisakydamas dėl ieškovės 2024 m. liepos 1 d. atliktų 10 Eur ir 600 Eur pavedimų atsakovų tėvui, teismas nurodė, kad esant nurodytai mokėjimo pavedimo paskirčiai „Pavedimas skola“ nėra patvirtinamas faktas, kad pervedamas būtent suteikiamos paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Netgi priešingai, mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodžius „Pavedimas skola“ patvirtinama, jog ieškovė grąžino skolą atsakovų tėvui. Kadangi ieškovė nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovų tėvo paskolos sutartys dėl 10 Eur ir 600 Eur sumų nebuvo sudarytos.
10. Dėl ieškovės atlikto 1 000 Eur mokėjimo nekilnojamojo turto brokerei, teismas pažymėjo, kad mokėjimo paskirtyje nurodant „už namo pardavinėjimą L. P.“ nėra patvirtinamas faktas, kad tokiu būdu ieškovė suteikė paskolą atsakovų tėvui. Ieškovė dėl šios pinigų sumos taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryta paskolos sutartis ir nurodytu mokėjimo pavedimu atsakovų tėvui buvo perduotas paskolos dalykas – 1 000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė D. O. prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtimi ir nesirėmė liudytojų parodymais. Esant rašytiniams įrodymams, nors ir netiesiogiai pagrindžiantiems paskolos suteikimą, teismas privalėjo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą išimtį ir remtis liudytojų parodymais. Teismas pažeidė pareigą tinkamai vertinti įrodymus, tinkamai taikyti įstatymą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Visos ieškovės nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų visuma ir jokie įrodymai vienas kitam neprieštaravo. Tačiau teismas, esant įrodymų visumai, leidžiančiai pripažinti, jog paskoliniai santykiai tarp ieškovės ir L. P. egzistavo, visiškai nepagrįstai sprendė priešingai, esą L. P. skolino ieškovei ir ieškovė liko jam skolinga, nors nė vienas įrodymas byloje tokių aplinkybių nepatvirtina.
11.2. Tiek rašytiniai įrodymai, tiek ir liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovė suteikė paskolą L. P.. Ieškovės dalyvavimas varžytynėse buvo L. P. prašymas ne tik paskolinti 10 400 Eur jo gyvenamojo namo varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti, tačiau ir tai, kad ieškovė sudalyvautų varžytynėse, nes pats L. P. savo turto varžytynėse dalyvauti neturėjo teisės. Ieškovei nebuvo prasmės pervesti 10 400 Eur į L. P. sąskaitą paskolą, nes jis su šiais skolintais pinigais varžytynėse nesudalyvautų, o būtent tam tikslui L. P. pinigų ir reikėjo.
11.3. Teismo išvada, jog L. P., atlikdamas du pavedimus po 2 900 Eur, suteikė ieškovei paskolas, o ne jis grąžino ieškovei skolos dalį, yra visiškai nepagrįsta. Byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant ir liudytojų parodymus, pagrindžia, jog ieškovė skolino L. P., o ne atvirkščiai, o padaryti mokėjimo pavedimai yra suteiktos paskolos ieškovei dalinis grąžinimas, nepaisant nurodytos paskirties „beprocentė paskola“.
11.4. Teismo sprendime išdėstyti samprotavimai, esą ieškovė buvo pasiskolinusi iš L. P. ir dviem pavedimais grąžino jam 610 Eur skolą, neparemti bylos medžiaga. Atvirkščiai, byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, jog būtent ieškovė skolino atsakovų tėvui. Teismo sprendime išdėstyti samprotavimai, kad ieškovė, sumokėdama nekilnojamojo turto brokerei už L. P. 1 000 Eur, tokiu būdu grąžino L. P. skolą, neatitinka bylos medžiagos, kurioje nėra nė vieno net netiesioginio įrodymo apie tai, jog L. P. ieškovei būtų skolinęs.
Atsiliepimas
12. Atsakovai K. P. ir K. P. su apeliaciniu skundu nesutiko, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai iš esmės atkartojo sprendime nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Byloje ieškovės ir liudytojų V. Š., V. Š., K. A., V. P. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė D. O. 2023 m. spalio mėn. susipažino su L. P. ir buvo L. P. draugė. L. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po L. P. mirties pagal apyrašą priėmė jo teisių perėmėjai – sūnūs K. P. ir K. P. (Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. B. 2024 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. S-112). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0166/23/ 02507 medžiagos nustatyta, kad buvo vykdomos varžytynės L. P. nuosavybės teise priklausančio turto – 0,0586 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatų – 247,39 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 kv. m užstatyto ploto garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių kiemo statinių (unikalus Nr. 7798-5003-7055), esančių (duomenys neskelbtini).
18. AB ,,Fjord Bank“, D. O. 2024 m. balandžio 8 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 245330 pagrindu, suteikė 72 mėn. laikotarpiui 9 000 Eur vartojimo kreditą – asmeninėms reikmėms. Vartojimo kredito galutinis grąžinimo terminas – 2030 m. balandžio 15 d.
19. Ieškovė D. O., 2024 m. gegužės 1 d. sumokėjusi 10 400 Eur dalyvio mokestį (Swedbank, AB banko išrašas), dalyvavo varžytynėse ir buvo pripažinta varžytynių laimėtoja, pasiūliusia didžiausią kainą. Ieškovei per nustatytą terminą nesumokėjus varžytynėse pasiūlytos 120 000 Eur kainos, antstolė paskelbė varžytynes neįvykusiomis ir nustatė, kad D. O. įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis skiriamas skolininko L. P. skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
20. Iš L. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios ,,Swedbank“ AB vardu nustatyta, kad L. P. 2024 m. liepos 21 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pervedė D. O. po 2 900 Eur, abiejuose pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis – ,,beprocentinė paskola“.
21. D. O. 2024 m. liepos 1 d. pervedė L. P. 10 Eur ir 600 Eur, iš viso 610 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – ,,Pavedimas skola“, o 2024 m. rugsėjo 12 d. pervedė I. J. 1 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – ,,Už namo pardavinėjimą L. P.“ (AB ,,Swedbank“ D. O. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas).
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė paskolino pinigų L. P. ir jų nesiejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau, vertindamas byloje tuos pačius įrodymus, kuriais rėmėsi ieškovė, konstatavo, kad L. P. buvo paskolinęs pinigų ieškovei.
23. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai nustatė ginčo aplinkybes, todėl neteisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, nes nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, jog šalis siejo artimi santykiai, todėl ji sutiko dalyvauti varžytynėse L. P. prašymu, jam pačiam negalint jose dalyvauti, o vėliau turėjo pareigą lėšas, ieškovės sumokėtas kaip dalyvio mokestį, ieškovei grąžinti. Atsakovų teigimu, ieškovė pati asmeniškai dalyvavo varžytynėse, L. P. iš jos nėra gavęs pinigų, priešingai, L. P. yra paskolinęs atsakovei pinigų.
24. Pagal paskolos sutartį viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).
25. Bylose dėl paskolos grąžinimo turi būti įrodinėjamos esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto daikto ekvivalentą. Taigi, paskolos sutarties sudarymo faktui konstatuoti nepakanka įrodyti vien tik pinigų perdavimo fakto, turi būti įrodytos ir kitos aplinkybės, t. y. kad pinigus gavęs asmuo įsipareigojo juos grąžinti.
26. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.
27. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taip pat šio straipsnio 4 dalyje Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
28. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė su L. P. būtų pasirašiusi sutartį dėl pinigų skolinimo L. P., ar pinigų skolinimosi iš L. P..
29. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
30. Taigi, kad kilus ginčui dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, svarbu išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.).
31. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos bylai teisingai išspręsti.
32. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė D. O. ir L. P. kelis metus artimai bendravo, ieškovė rūpinosi L. P. priežiūra jam gulint ligoninėje. Šias aplinkybes patvirtina tiek liudytojų V. Š., V. Š., K. A., V. P. parodymai, tiek ir rašytiniai įrodymai – L. P. 2024 m. sausio mėnesio žinutė, kurioje rašoma apie tai, jog bijo prarasti namą, 2024 m. rugsėjo 18-19 d. susirašinėjimas su Klaipėdos universitetine ligonine dėl L. P. priežiūros, Klaipėdos universitetinės ligoninės 2024 m. spalio 4 d. atsakymas, duomenys iš programėlės Waze apie ieškovės keliones.
33. L. P. banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog jis neturėjo lėšų nei atsiskaityti su kreditoriais, nei sumokėti varžytynių dalyvio mokestį, ar paskolinti pinigų ieškovei. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. matyti, jog ieškovė taip pat neturėjo pakankamai lėšų sumokėti varžytynių dalyvio mokestį. Tik 2024 m. balandžio 8 d. sudariusi Vartojimo kredito sutartį su Fjord Bank AB dėl 9 000 Eur vartojimo kredito suteikimo ir gavusi pinigus, 2024 m. gegužės 1 d. sumokėjo VĮ Registrų centras „Varžytynių Nr. 262658 dalyvio mokestį (ID:262658-332231)” – 10 400 Eur. Banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, jog ieškovė neturėjo nei poreikio, nei lėšų įsigyti iš varžytynių parduodamą L. P. priklausiusį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį yra paveldėję atsakovai.
34. Be to, iš vykdomosios bylos Nr. 0184/24/17818 duomenų matyti, jog ieškovės sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis buvo skirtas L. P. skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (J. P. ir antstolei S. S.). Vykdomoji byla buvo užbaigta 2024 m. rugpjūčio 16 d. L. P. galutinai įvykdžius prievolę J. P. (sumokėjus 62 958 Eur skolą ir vykdymo išlaidas). Skola J. P. buvo sumokėta skolininkui L. P. pardavus jam nuosavybės teise priklausiusią Durpių kraigo pastogę, (duomenys neskelbtini), angarą, kas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog L. P. visais būdais siekė išsaugoti gyvenamąjį namą.
35. Nors atsakovų teigimu, pinigų 2024 m. liepos 21 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pavedimuose ieškovei D. O. buvo nurodyta pinigų pervedimo paskirtis – „beprocentė paskola“ – po 2 900 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog pinigai ieškovei buvo skolinami – t. y. paskolos dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjos nuosavybėn, tačiau pažymėtina ir tai, jog rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o ieškovės teigimu, tai buvo paskolos grąžinimas.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina atsakovų nurodyto fakto, kad L. P. skolino pinigus D. O.. Priešingai, bylos įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė skolino pinigus L. P., už jį dalyvaudama varžytynėse (mokėdama varžytynių dalyvio mokestį – 10 400 Eur, 2024 m. liepos 1 d. pervesdama atsakovų tėvui 610 Eur (10 + 600), nurodant mokėjimo pavedimo paskirtyje „Pavedimas skola“, 2024 m. rugsėjo 12 d. sumokėdama brokerei I. J. – 1 000 Eur „už namo pardavinėjimą, L. P.“. Be to, vertinant atsakovų argumentus, jog būtent jų tėvas skolino ieškovei pinigus, reikšminga yra tai, jog dalyvio mokestis buvo sumokėtas 2024 m. gegužės 1 d., kai L. P. neturėjo pinigų jam sumokėti ar tokią sumą paskolinti ieškovei, pavedimai dėl 610 Eur padaryti 2024 m. liepos 1 d., iki L. P. gaunant pinigus už parduotą turtą, o 1 000 Eur nekilnojamojo turto agentei sumokėta 2024 m. rugsėjo 12 d., nors L. P. sąskaitoje buvo pakankamai lėšų sumokėti šią sumą pačiam.
37. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems rašytiniams įrodymams, įvertinus liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. P. skolino pinigus ieškovei, ir konstatuoja, jog ir nesant sudarytos rašytinės ir/ar notariškai patvirtintos paskolos sutarties, byloje surinktų įrodymų visuma ir sutarčių aiškinimo taisyklės, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad L. P. buvo išreiškęs savo valią pasiskolinti pinigų iš ieškovės, siekdamas išsaugoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vien tik atsakovų subjektyvus įsitikinimas, jog pinigus ieškovei skolino jų tėvas, ką tariamai patvirtina mokėjimų paskirtis „beprocentė paskola“, taip atleidžiant juos nuo prievolės grąžinti skolą ieškovei, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams.
Dėl skolos dydžio
38. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog (CPK 4 str.): i) teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; ii) nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais; iii) vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktu; iv) įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.); v) vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška; vi) įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).
39. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė yra paskolinusi L. P. 12 010 Eur (10 400 + 1 000 + 600 + 10). L. P. dviem bankiniais pavedimais yra grąžinęs ieškovei 5 800 Eur (2 900 + 2 900). Likusi negrąžinta suma sudaro 6 210 Eur (12 010 – 5 800). Atsakovai byloje nėra pateikę įrodymų, jog šią sumą (6 210 Eur) L. P. ar jie yra grąžinę ieškovei.
40. Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo (CK 5.53 str.). Įpėdiniai, priėmęs turtą pagal apyrašą atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte. Jeigu įpėdinių yra daugiau nei vienas, jie už palikėjo skolas atsako solidariai, t. y. kiekvienas atsako savo atitinkama palikimo dalies verte, nepaisant to, ar turtas buvo faktiškai padalytas, todėl iš atsakovų solidariai ši suma (6 210 Eur) priteistina ieškovei (CK 5.52 str. 1 d.).
41. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovų taip pat priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 210 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2024 m. lapkričio 25 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai neturi reikšmės bylos išsprendimui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
43. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl dėl ginčo esmės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kuris yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
45. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
46. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 140 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 3 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teisme. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 140 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą.
47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos 5 600 Eur (3 600 + 2 000) už jai suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pagrįstos rašytiniais įrodymais (sąskaitomis už teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo dokumentais), laikytinos pagrįstomis, įrodytomis, iš viso 5 880 Eur (140 + 140 + 5 600). Todėl, apeliacinį skundą patenkinus, priteistinos iš atsakovų – po 2 940 Eur iš kiekvieno atsakovo.
48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė. Pirmosios instancijos patirtos teismo išlaidos – 47,58 Eur priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 23,79 Eur iš kiekvieno.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) ieškovei D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 210 Eur (šešis tūkstančius du šimtus dešimt eurų) skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 210 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2024 m. lapkričio 25 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) ieškovei D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2 940 Eur (po du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų) iš kiekvieno ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovų K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) valstybei po 23,79 Eur (po dvidešimt tris eurus 79 ct) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.