- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-2445-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00531-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- E. U.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. apeliacinį skundą ir atsakovo E. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui E. U. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019 patvirtintų sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų „Nepilnamečių vaikų išlaikymas“ 2.1 punktą ir padidinti vaiko išlaikymo sumą nuo 200,00 Eur iki 390,00 Eur, bei priteisti iš atsakovo E. U. (toliau – atsakovas) ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagrindas padidinti išlaikymą yra tai, kad per 6 metus pasikeitė vaiko poreikiai, pirminio sprendimo metu nepilnametei mergaitei buvo vos 2 metai, šiuo metu dukrai sukaks 8 metai, todėl tai lemia ir jos padidėjusius poreikius. Nepilnametė mergaitė yra mokyklinio amžiaus, jai reikia daugiau maisto, drabužių, mokyklos priemonių, be to, mergaitė nuo 2021 m. turi neįgalumą, kuriam tenka ir papildomos išlaidos. Ieškovė nurodė, vaiko poreikiams yra iš viso reikalinga 772,50 Eur suma. Už vaiką ieškovė gauna 197,00 Eur invalidumo išmoką ir apie 153,00 Eur vaiko pinigus. Atsakovas yra sveikas, jaunas, darbingas, turėjo įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, daug keliauja, iš socialinių tinklų informacijos matyti, kad vairuoja automobilius, yra nusipirkęs būstą. Ieškovė nedirba, nes augina kitą vaiką, tačiau už jį motinystės išmokos negauna, nes neturi sukaupusi darbo stažo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šiai dienai pagal indeksavimą teikia 279,00 Eur dydžio išlaikymą, kuris atsižvelgiant į nepilnametės dukros poreikius ir itin sunkią atsakovo finansinę būklę yra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo iki 2024 m. valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, bankrutavo, o atsakovui teko pareiga grąžinti bendrovės skolas už kurias jis kartu su įmone buvo subsidiariai atsakingas, dėl ko iš atsakovo turto šiuo metu vykdomas daugiau kaip 45 000,00 Eur išieškojimas. Atsakovas, siekdamas atstatyti stabilią finansinę būklę, nuo 2024 m. birželio 14 d. darbo sutarties pagrindu eina direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra naujai įsteigtas ūkio subjektas, todėl jo darbo užmokestis nesiekia net 800,00 Eur į rankas. Atsakovas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gyvena pas dabartinės sutuoktinės tėvus. Atsakovas išlaikymą moka laiku, nuolat vaikui nuperka rūbų, žaislų, o prieš du metus yra nupirkęs mobilųjį telefoną. Taip pat atsakovas dukros vardu yra sudaręs investicinio draudimo sutartį, kurios pagrindu yra atlikęs 2 000,00 Eur dydžio pradinę įmoką bei kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. moka po 30,00 Eur mėnesines įmokas, kas parodo, jo kaip tėvo siekį ir norą maksimaliai prisidėti prie savo dukros gyvenimo gerovės, neatsižvelgiant į tai, jog šiuo metu pačiam atsakovui sunku pragyventi. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės prašomą išlaikymo sumą reikia sumažinti valstybės mokamomis 350,00 Eur išmokomis, taigi šiuo atveju teiktino išlaikymo dydis yra 422,50 Eur, tačiau vadovaujantis bendruoju principu, jog abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo daroma išvada, kad vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis šiai dienai yra 221,25 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad moka netgi 57,00 Eur didesnę išlaikymo sumą dukrai, todėl atsakovo mokamas išlaikymo dydis yra daugiau nei pakankamas esminiams dukros poreikiams tenkinti.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriaus nuomone, jei teismas įvertinęs bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, nuspręs, kad atsakovas gali mokėti prašomą ar panašią išlaikymo sumą, toks dydis atitiks vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019 patvirtintų sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų „Nepilnamečių vaikų išlaikymas“ 2.1 punktą ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai J. U. išlaikymą po 279,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. vasario 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kitą ieškinio dalį atmetė, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliko ieškovę, priteisė iš ieškovės atsakovui 635,38 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė valstybei iš atsakovo 21,00 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą J. U., gimusią 2017 m. rugsėjo 12 d. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką ir patvirtino šalių sudarytą 2019 m. rugsėjo 5 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2 punkte šalys susitarė, kad dėl nepilnamečio vaiko J. U. išlaikymo, t. y. šalys susitarė, kad vaiko tėvas mokės vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės 200,00 Eur išlaikymą, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodymu dabartinius šalių nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį sudaro: 50,00 Eur vaistai (nekompensuojami), 70,00 Eur apranga, 20,00 Eur higienos priemonės, 50,00 Eur išlaidos maistui, 37,50 Eur mokyklos priemonės, 13,00 Eur ekskursijos, 21,00 Eur akiniai, 250,00 Eur maistas namuose, 105,00 Eur laisvalaikis, hobiai, pramogos, kelionės, 50,00 Eur komunaliniai mokesčiai, 20,00 Eur kišenpinigiai, 50,00 Eur degalai automobiliui, 16,00 Eur telefono sąskaitos papildymas. Ieškovės teigimu, bendrai nepilnametei dukrai turi būti skiriama apie 772,50 Eur išlaikymo suma per mėnesį, o atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, prašo iš atsakovo priteisti 390 Eur.
8. Teismas nurodė, kad nuo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019, kuriame buvo nustatytas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui iki ieškinio šioje byloje praėjo beveik 5,5 metai, todėl neabejotinai padidėjo ir jo poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo lavinimu, kasdieniais poreikiais, laisvalaikiu ir pan. Teismas pažymėjo, kad nuo 2021 m. balandžio 8 d. šalių dukrai buvo nustatytas neįgalumas iki 2027 m. vasario 10 d. Teismas vertino, kad nors ne visas poreikių lentelėje nurodomas sumas ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymai, tačiau pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismas vertinimo, kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma (772,50 Eur) skirta nepilnametės dukros išlaikymui yra reikalinga, jog ji visaverčiai augtų, būtų lavinama, dėl to teismas pripažino, kad ši suma iš esmės atitinka mergaitės amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, tačiau jai nuosavybės teise priklauso automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nes augina mažametį vaiką, gimusį 2024 m. gegužės 3 d., išmokų negauna, kadangi nėra sukaupusi reikiamo darbo stažo. Ieškovė už nepilnametę dukrą J. U. gauna 248,00 Eur neįgalumo išmoką ir 174,00 Eur vaiko pinigus, bei atsakovas dukros išlaikymui moka 279,00 Eur išlaikymą atsižvelgiant į infliaciją.
10. Teismas nustatė, kad atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, atsakovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir kreditorinius įsipareigojimus yra 692,32 Eur. Iki 2024 m. rugsėjo mėnesio atsakovas valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bankrutavus įmonei, atsakovui tenka pareiga grąžinti bendrovės skolas už kurias jis kartu su įmone yra subsidiariai atsakingas, dėl ko šiuo metu iš atsakovo turto yra vykdomas daugiau kaip 45 000,00 Eur dydžio išieškojimas. Teismas nurodė, kad atsakovas yra įgijęs automobilio mechaniko ir apskaitininko – kasininko specialybes, tačiau neturi įgijęs kvalifikacijos dirbti, nes nėra dirbęs pagal įgytas specialybes. Atsakovas dukros vardu yra sudaręs investicinio draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu yra atlikęs 2 000,00 Eur dydžio pradinę įmoką bei kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki pat dabar moka po 30,00 Eur mėnesines įmokas. Teismas vertino, kad vaiko investicinis draudimas iš esmės sudarytas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus nelaimės atveju.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovė akcentavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei nurodo atsakovas, pažymėdama, kad iš socialinių tinklų informacijos matyti, jog atsakovas vairuoja automobilius, daug keliauja, turi nusipirkęs būstą (duomenys neskelbtini), tačiau teismas vertino, kad atsakovo įkelta į socialinius tinklus nuotrauka su nurodyta vieta – (duomenys neskelbtini), nepagrindžia, jog atsakovas turi nuosavybės teise jam priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Teismas pabrėžė, kad atsakovas gyvena pas savo dabartinės žmonos tėvus, o tam pagrįsti pateikė jo sutuoktinės užsakomas siuntas. Teismas taip pat sprendė, kad tai, jog atsakovas yra sudaręs povedybinę sutartį, taip pat nepatvirtina, kad atsakovas siekia visomis priemonėmis pabloginti savo turtinę padėtį, teismas pabrėžė, kad ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo pateikė teismui 2025 m. vasario 12 d., o atsakovo ir jos sutuoktinės povedybinė sutartis sudaryta 2024 m. balandžio 25 d.. Be to, tai, kad viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkių yra atsakovo sutuoktinės giminaitė, nepatvirtina, kad būtent atsakovas yra ar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Teismas atmetė ieškovės atstovės deklaratyvius teiginius apie atsakovą kaip vengiantį teikti išlaikymą vaikui, kadangi jie pagrįsti tik ieškovės subjektiniu vertinimu apie labai gerą atsakovo turtinę padėtį ir jos slėpimą.
12. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra dėl jos sveikatos būklės turi specialiųjų poreikių, t. y. jai nuo 2021 m. balandžio 8 d. terminuotai iki 2027 m. vasario 20 d. buvo nustatytas neįgalumas. Mergaitei yra mokama 248,00 Eur šalpos neįgalumo pensija, be to, ieškovei iš valstybės biudžeto už dukrą kas mėnesį mokama 174,00 Eur dydžio išmoka, kuri yra didesnė, atsižvelgiant į tai, kad mergaitei nustatytas neįgalumas. Teismas vertino, kad šiuo atveju Sodros išmoka bei didesnė nei įprastai skiriama universali išmoka vaikų pinigų suma ginčo šalių nepilnametei dukrai iš esmės skirta dėl ypatingų (specifinių) vaiko poreikių, kuriomis iš esmės siekiama kompensuoti (patenkinti) išaugusius vaiko poreikius, sąlygotus jo sveikatos būklės. Teismas pažymėjo, kad valstybė, teikdama šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti, tačiau tai nereiškia, kad nurodytos lėšos turėtų būti naudojamos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad teikti 279,00 Eur išlaikymą dukrai atsakovas gali ir sutinka, todėl atsižvelgdamas į nustatytus šalių dukros poreikius, kasacinio teismo praktiką, šalių turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnamete dukra gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkinti iš dalies – pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019 patvirtintų sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų „Nepilnamečių vaikų išlaikymas“ 2.1 punktą ir padidinti nepilnametei mergaitei išlaikymo sumą nuo 200,00 Eur iki 279,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
13. Teismas išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
14. Teismas vertino, kad tiek ieškovės prašomos priteisti 1 430,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, tiek atsakovo 2 105,40 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis).
15. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 41,58 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 594,59 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 58,42 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 229,97 Eur. Teismas pritaikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 635,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
16. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 21,00 Eur dydžio žyminį mokestį, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė kreipdamasi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo už šį ieškinio reikalavimą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 29 d. sprendimą kaip neteisėtą ir ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas tik remiantis esama atsakovo finansine situacija priėmė sprendimą nedidinti išlaikymo iki 390,00 Eur, tačiau atsakovo sunki finansinė padėtis nėra pagrindas nesivadovauti prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu ir jo visai nepaisyti, tuo labiau, kad atsakovo esama turtinė padėtis buvo neteisingai įvertinta, kaip sunki, kadangi ji yra laikina ir iš sunkumų yra tik 45 000,00 Eur skola atsiradusi jo valdytos įmonės bankroto byloje.
1.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet niekaip neįvertino priemonių, kurių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
1.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti bei jo darbingumo lygis būtų sumažėjęs. Be to, byloje nėra pateikta jokių sąžiningų atsakovo pastangų, išskyrus darbą pagal nedidelį atlyginimą naujoje įmonėje.
1.4. Pirmosios instancijos teismas formuodamas išvadą, kad atsakovas neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto savo vardu ir dirba už mažą atlyginimą formuoja ydingą praktiką tokio pobūdžio bylose, nes asmenys ja pasinaudoję galės išvengti didesnio išlaikymo mokėjimo, remiantis tik savo mažu atlyginimu ir savo vardu neregistruotu nekilnojamu turtu, nepaisant to, kad yra sveiki, darbingi, neturintys išlaikytinių, su 4 kvalifikacijomis ir didele patirtimi versle.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Pirmosios instancijos teismas priėmęs sprendimą vertino tik pavienes aplinkybes, taip pažeisdamas aplinkybių visumos vertinimo principus. Nagrinėjamu atveju būtent ne pavieniai faktai, o jų visuma parodo, kokia yra reali atsakovo situacija ir jo aktyvus vengimas mokėti reikiamą išlaikymą vaikui.
1.6. Atsakovas nieko kito, kaip tik išlaikymo mokėjimą neatlieka, o vaiko investicinis draudimas nėra būtinasis poreikis ir negalima to vertinti siekiant sumažinti vaiko tėvui tenkantį išlaikymo mokėjimą. Be to, atsakovas nors ir teigia, kad kitais veiksmais prisideda prie vaiko gyvenimo, tačiau su vaiku nebendravo 2 metus, ką patvirtina vaiko teisių apsaugos institucijos išvados.
1.7. Atsakovas, atidaręs naują įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos akcijas perleido dabartinės sutuoktinės močiutei, siekdamas pabloginti savo finansinę padėti, o pats formaliai įsidarbino darbo sutartimi. Svarbu ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2024 m. birželio 11 d., povedybinė sutartis sudaryta 2024 m. balandžio 25 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo 2024 m. rugsėjo 17 d. Tokie atsakovo veiksmai leidžia abejoti jo sąžiningumu, o šeimos bylose, kuriose dalyvauja nepilnametis vaikas, visos abejonės turi būti vertinamos vaiko naudai. Be to, nors atsakovas nurodo, kad gyvena pas gimines (duomenys neskelbtini), tačiau iš socialinių tinklų matyti, kad atsakovas kartu su žmona turi būstą (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. Pirmosios instancijos teismas nepaisė šių aplinkybių, teigdamas, kad jos neįrodytos, su kuo ieškovė nesutinka.
1.8. Pirmosios instancijos teismas padidino išlaikymo sumą iki 279,00 Eur, kurią kaip pats teismas ir pripažino, šiuo metu moka atsakovas su indeksavimu, kas reiškia, kad išlaikymas faktiškai nebuvo padidintas, vaiko poreikiai bus tokia pačia apimtimi patenkinti, jis neturės daugiau galimybių geriau patenkinti savo poreikius, o dalis poreikių ir toliau liks nepatenkinti, nes jų suma, kaip pripažino teismas yra 772,50 Eur per mėnesį.
1.9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nustatė išlaikymo dydį atsižvelgdamas į tai, kad dukra gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, tačiau padidinant išlaikymą iki 279,00 Eur, kas ir šiuo metu yra mokama, parodė, kad teismas nepaisė šių aplinkybių, neatsižvelgė į vaiko neįgalumą, tėvo nedalyvavimą vaiko gyvenime, o 279,00 Eur išlaikymas buvo priteistas tik kaip patogus tėčiui.
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė prisidengdama tuo, kad neturi jokių pajamų, siekia visą išlaikymo naštą perkelti tik atsakovui, kadangi kaip ieškovė nurodo, vaiko poreikiai sudaro 772,50 Eur, iš valstybės gauna 422,00 Eur dydžio suma, taigi sumažinus tėvams tenkančio vaiko išlaikymo dydį valstybės mokamomis išmokomis, tėvams tenkanti išlaikymo dalis yra 350,50 Eur. Ieškovė šiuo atveju prašo padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį iki 390,00 Eur. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, ieškovės išlaikymo pareiga būtų visiškai paneigta, o visa nepilnametės dukros išlaikymo našta tektų atsakovui ir valstybei.
2.2. Atsakovas neteigia ir niekada neteigė, kad siekia vaikui mokėti mažesnį išlaikymą, priešingai, atsakovas visu laikotarpiu pavyzdingai ir laiku mokėjo išlaikymą, niekada neprašė jo mažinti.
2.3. Apeliantė skleidžia melagingą informaciją, kad atsakovas įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė asmuo, kuris nėra nei atsakovo giminaitis, nei kitoks artimo rato žmogus.
2.4. Ieškovė savo poziciją, kad atsakovo finansinė padėtis yra itin gera, grindžia pragmatiško pobūdžio teiginiais, paremtais nuomone ir įsitikinimu, tačiau nenurodo, kokie byloje surinkti įrodymai tai patvirtina.
2.5. Byloje yra pateikti nekilnojamojo turto registrų duomenys, kurie liudija, kad nei atsakovas nei jo žmona nevaldo jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.
2.6. Atsakovas pažymėjo, kad sprendžiant priteistino išlaikymo dydį yra vertinama esama padėtis, ne praeityje buvusi ar ateityje busianti padėtis, todėl nėra suprantama ko siekia ieškovė su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai prieštaraujančiais teiginiais.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 29 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas sukūrė prieštaringą situaciją, kuomet ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo buvo tenkintas iš dalies, tačiau realiai mokėtina išlaikymo suma nepadidėjo ir buvo palikta tokia pati – 279,00 Eur, tik indeksacijos pasekmėje padidėjo, tačiau tokia teismo sukurta situacija nulėmė neteisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi nepaisant to, jog iš atsakovo realiai nebuvo priteistas didesnis išlaikymas, o ieškinys turėjo būti atmestas, ieškovei iš atsakovo buvo priteista 635,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.
3.2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju motyvuodamas sprendimą argumentais „išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos“, kurie pagrindžia indeksacijos taikymo būtinybę, dirbtinai padidino išlaikymo sumą, tos pačios jau pritaikys indeksacijos ribose, tikėtina, jog suprasdamas, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, tačiau siekiant dirbtinai iškreipti bylinėjimosi išlaidų naštą, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, indeksacijos apimtyje.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už dukrą kas mėnesį gauna 422,00 Eur dydžio sumą ir iš esmės nustatęs sunkią tėvų finansinę padėtį, nukrypo nuo vieningos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir atsisakė išlaikymo dydį mažinti vaikui mokamomis išmokomis.
3.4. Pirmosios instancijos teismas neatliko sisteminio vertinimo su dar 2019 metais nustatytais vaiko poreikiais ir nuspręsdamas, kad šalių vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga 772,50 Eur dydžio suma, šios išvados neargumentavo, o pasikliovė tik pragmatiškais ieškovės atstovės teiginiais, kurie nebuvo pagrįsti CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Atsiliepimas
20. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Indeksavimas bus taikomas naujai sumai ir priešingai nei galvoja atsakovas, jei teismas padidino išlaikymą iki 279,00 Eur, tai ši nauja suma jau taps pagrindu tolesniam indeksavimui, užtikrinant, kad jos perkamosios galios neiškreiptų infliacija. Nepilnametė mergaitė šiuo atveju gaus 279,00 Eur plius indeksavimo priedą, kas reiškia, kad išlaikymo bendra suma padidės, jei atsiras indeksavimo reikiamas koeficientas, o tai ir yra didesnis išlaikymas.
4.2. Pasisakant dėl atsakovo argumento, kad išlaikymo suma nepagrįstai nebuvo mažinama valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Šiuo atveju, atsakovo turtinė padėtis, sveikatos būklė, gyvenimo būdas, darbingumas, patirtis, išsilavinimas leidžia jam turėti pakankamų pajamų, kad jų užtektų vaiko išlaikymui, o vien tai, kad jis jų negauna ar nesiekia gauti daugiau, nereiškia, kad vaiko poreikiai dėl to neturi būti patenkinami pilna apimtimi.
4.3. Nors vien vaiko paaugimas nereiškia, kad jo poreikiai didėja, tačiau vaiko augimas turi įtakos didesniems lavinimo, ugdymo, švietimo, sveikatos poreikiams. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, natūraliai atsiranda didesni ugdymo, lavinimo ir laisvalaikio poreikiai, kurie yra teisėtas pagrindas prašyti didesnio išlaikymo, be to, atsiradęs vaiko neįgalumas yra labai stiprus ir aiškiai įstatyme numatytas pagrindas didinti priteisto išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
23. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio padidinimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. L. ir atsakovas E. U. yra nepilnametės mergaitės J. U., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. 1 t., b. l. 10). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bei patvirtino šalių sudarytą 2019 m. rugsėjo 5 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys, be kita ko, susitarė, jog nepilnamečio vaiko tėvas E. U. nepilnamečio vaiko J. U. išlaikymui iki vaiko pilnametystės mokės po 200,00 Eur, periodinėmis įmokomis kas mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (el. b. 1 t., b. l. 24-28). Nepilnametei mergaitei J. U. nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2027 m. vasario 20 d. nustatytas neįgalumas, apskaičiuotas asmens bazinis dalyvumas yra 39 balai, nepilnametei mergaitei nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 16-19, 31, 116, 131-134).
Žemesnės instancijos teismas
25. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. spalio 15 d. sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnametei mergaitei dydį ir padidinti vaiko išlaikymo sumą nuo 200,00 Eur iki 390,00 Eur.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. spalio 15 d. sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnametei mergaitei dydį, padidindamas jį nuo 200,00 Eur iki 279,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
27. Su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia, kad iš atsakovo būtų priteistas 390,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui, o atsakovas siekia, kad būtų panaikintas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką.
29. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisimas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.
30. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
31. Ieškovė reikalavimą dėl nepilnametei mergaitei priteisto išlaikymo padidinimo motyvavo išaugusiais vaiko poreikiais bei tuo, kad po Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 15 d. priimto sprendimo nepilnametei mergaitei buvo nustatytas neįgalumas, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Teigdama, kad nepilnametės mergaitės poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 772,50 Eur per mėnesį, ji iš atsakovo prašė priteisti 390,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant ir į tai, kad nepilnametė mergaitė turi specialių poreikių.
32. Byloje nustatyta, kad ieškovės nurodymu dabartinius nepilnametės mergaitės poreikius sudaro: 50,00 Eur vaistai (nekompensuojami), 70,00 Eur apranga, 20,00 Eur higienos priemonės, 50,00 Eur maistas, 37,50 Eur mokyklos priemonės, 13,00 Eur ekskursijos, 21,00 Eur akiniai, 20,00 Eur vitaminai, 250,00 Eur maistas namuose, 105,00 Eur laisvalaikis, hobiai, pramogos, kelionės, 50,00 Eur komunaliniai mokesčiai, 20,00 Eur kišenpinigiai, 50,00 Eur degalai, 16,00 Eur telefono sąskaitos papildymas. Taigi, bendrai, ieškovė teigimu, nepilnametei dukrai turi būti skiriama apie 772,50 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo iki ieškinio pateikimo 2025 m. vasario 12 d. praėjo beveik 5,5 metai, o per šį laikotarpį vaikui paaugus ir pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, neabejotinai padidėjo ir jo poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo lavinimu, kasdieniniais poreikiais, laisvalaikiu, taip pat ženkliai pasikeitė bendra ekonominė situacija šalyje, be to, po Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 8 d. nepilnametei mergaitei buvo nustatytas neįgalumas, atsirado specialieji poreikiai, todėl sprendė, kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma, t. y. 772,50 Eur skirta nepilnametės dukros išlaikymui yra reikalinga, kad ji visaverčiai augtų, būtų lavinama, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nesutiko apeliantas nurodydamas, kad teismas nuspręsdamas, jog nepilnametės mergaitės poreikių tenkinimui yra reikalinga 772,50 Eur dydžio suma rėmėsi tik ieškovės atstovės paaiškinimais, be to, aplinkybė, kad vaikas pradėjo eiti į mokyklą ir paaugo nesuponuoja išaugusių vaiko poreikių, o pasikeitusiai ekonominei situacijai šalyje yra įtvirtintas indeksacijos institutas.
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad per 5,5 metų pasikeitė ekonominė situacija šalyje bei per tą laiką nepilnametė mergaitė paaugo, pradėjo eiti į mokyklą, buvo tinkamai įvertintos kaip aplinkybės, leidžiančios pagrįstai spręsti dėl padidinto išlaikymo poreikio. Apeliacinės instancijos teismas nors ir sutinka, su apelianto argumentu, kad pasikeitusiai ekonominei situacijai šalyje yra įtvirtintas indeksacijos institutas, bet pabrėžia ir tai, kad priteisto išlaikymo indeksavimas ne visada padengia visas dėl kainų augimo susidariusias prarastas pajamas. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad 2019 m. spalio 15 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu, nepilnametei mergaitei buvo tik 2 metai, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo beveik 8 metai, todėl akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, dėl ko tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų.
35. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2025 m. vasario 12 d. Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038,00 Eur (po mokesčių – 777,00 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą anksčiau, šie MMA dydžiai laikytini orientaciniais kriterijais vaiko būtiniausiems poreikiams vertinti, tačiau jie nėra absoliutūs ir gali būti didesni arba mažesni, priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių.
38. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 772,50 Eur atitinka nepilnametės mergaitės poreikius, kartu atkreipdamas dėmesį, kad pagal ieškovės pateiktą į bylą vaiko poreikių lentelę, ši suma atitinka tik būtinuosius nepilnametės mergaitės poreikius, būdingus kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ar ne. Įvertinus byloje esančias aplinkybes, spręstina, kad ieškovė nėra įtraukusi specialiųjų nepilnametės mergaitės poreikių susijusių su nustatytu neįgalumu.
39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už nepilnametę mergaitę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauna 248,00 Eur, ieškovė pateikė į bylą tai pagrindžiančius įrodymus (el. b. 1 t., b. l. 145, 147) Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos gauna už nepilnametę mergaitę 174,00 Eur vaiko pinigų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur bei atsižvelgus į to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nuostatą, kad papildoma išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, todėl tokiu atveju skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 72,10 Eur, spręstina, kad ieškovė iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos už nepilnametę mergaitę J. U. gauna 194,60 Eur (122,50 Eur + 72,10 Eur) sumą.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 57 pastraipa).
41. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos skirtinos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei ieškovė nei atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nėra įregistravęs turimų ir valdomų kelių transporto priemonių. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nes augina mažametį vaiką, gimusį 2024 m. gegužės 3 d., išmokų negauna, kadangi nėra sukaupusi reikiamo darbo stažo. Atsakovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir kreditorinius įsipareigojimus yra 692,32 Eur.
43. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį kaip sunkią, o atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad ieškovė už dukrą kas mėnesį gauna po 422,00 Eur dydžio sumą bei iš esmės nustatęs sunkią tėvų finansinę padėtį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kadangi nustatant tėvams priteistino išlaikymo dydį, atsisakė šį dydį mažinti vaikui mokamomis išmokomis.
44. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo aiškiai, nedviprasmiškai nustatytus duomenis dėl šalių turtinės padėties, neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad atsakovo finansinė padėtis įvertinta netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad ne tik atsakovo finansinė padėtis vertintina kaip sunki, tačiau ir ieškovės, kuri niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, motinystės išmokų negauna.
45. Pasisakant dėl apelianto apeliaciniame skunde nurodyto argumento, visų pirma pažymėtina, kad kaip jau nurodyta aukščiau, 772,50 Eur išlaikymo suma yra skirta padengti nepilnametės mergaitės būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau ne specialiesiems poreikiams, kurie yra įtakoti nepilnametei mergaitei nustatyto neįgalumo. Šiuo atveju, nepilnametės mergaitės specialiuosius poreikius užtikrina valstybė, suteikdama šalpos pensiją, kuri kaip nustatyta yra 248,00 Eur. Nagrinėjamu atveju, duomenų, įrodančių, kad gaunamos šalpos išmokos neužtenka nepilnametės mergaitės specialiesiems poreikiams patenkinti nėra. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė, teikdama šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems jo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 51 punktas) bei tai, kad specialūs vaiko poreikiai, nėra įtraukti į vaiko poreikių lentelę, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo šia suma mažinti nepilnametės mergaitės būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą 772,50 Eur sumą. Tačiau, įvertinus, jog tiek ieškovės tiek atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra vertintina kaip gera, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba ir iš 772,50 Eur būtiniausiems poreikiams tenkinti nustatytos sumos atimti 194,60 Eur vaiko pinigus, taip palengvinant tėvams tenkančia vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Atitinkamai šalims bendrai tenkanti pareiga savo lėšomis padengti 577,90 Eur (772,50 Eur – 194,60 Eur) dydžio vaiko poreikių dalį, kuri tėvams paskirstyta lygiomis dalimis sudarytų po 288,00 Eur, tačiau įvertinus, kad ieškovė netiksliai nurodė nepilnametės mergaitės gaunamų išmokų dydį bei atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 279,00 Eur suma tik nežymiai skiriasi nuo paskaičiuotos tėvui tenkančios dalies, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo šiuo atveju nei keisti, nei naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
46. Apeliantė, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino priemonių, kurių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas vaikui, tačiau net ir įvertinus atsakovo galimybes gauti didesnes pajamas, pagal pačios ieškovės nurodomą nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą, t. y. 772,50 Eur sumą bei įvertinus nepilnametės mergaitės gaunamas valstybės išmokas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tai nesudaro pagrindo spręsti dėl didesnio išlaikymo priteisimo nei, kad nustatė pirmosios instancijos teismas, padidindamas nepilnametei mergaitei teikiamo išlaikymo sumą nuo 200,00 Eur iki 279,00 Eur.
47. Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliacinius skundus grindė ir tuo, kad skundžiamu sprendimu padidintas išlaikymas iki 279,00 Eur, realiai nepadidėjo, kadangi atsakovas jau dabar kartu su indeksavimu moka 279,00 Eur. Apeliantė pažymėjo, kad išlaikymas faktiškai nebuvo padidintas, vaiko poreikiai bus tokia pačia apimtimi patenkinti, jis neturės daugiau galimybių geriau patenkinti savo poreikius. Apeliantas pažymėjo, kad toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kai mokėtina išlaikymo suma nepadidėjo ir buvo palikta tokia pati, tik indeksacijos pasekmėje padidėjo, sukūrė situacija nulėmusią neteisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes šiuo atveju ieškinys turėjo būti atmestas.
48. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad CK 3.208 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo indeksavimą, nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).
49. Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
50. Išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).
51. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimu nustatytas 200,00 Eur išlaikymas pagal CK 3.208 straipsnį buvo indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją, tačiau indeksavimas nekeičia priteistos sumos dydžio ir tuo labiau nėra laikytinas išlaikymo padidinimu. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu nustačius 279,00 Eur išlaikymo sumą, ji vėliau bus indeksuojama, todėl apeliantai nepagrįstai išlaikymo dydį sieja su išlaikymo dydžiu po indeksavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šalių kilusį ginčą. Sprendimo panaikinti ar pakeisti vadovaujantis apeliantų apeliaciniuose skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
53. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalys byloje parengė vienodą kiekį procesinių dokumentų (po apeliacinį skundą ir po atsiliepimą į apeliacinį skundą). Atmetus apeliacinius skundus, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.