- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- 2VP-3113-802/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01653-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašymu kreipėsi į teismą (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas 2025 m. kovo 24 d., dokumento registracijos Nr. DOK-10060), prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-5950-802/2024 pagal 2024 m. birželio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi patvirtintą ir pareiškėjų sudarytą taikos sutartį, nurodydama, jog vykdomasis raštas išduotinas dėl taikos sutartimi patvirtintos pareiškėjo A. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos.
2025 m. kovo 26 d. teisėjo rezoliucija byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, bylos šalims posėdyje nedalyvaujant, 2025 m. balandžio 14 d. 14 val., nustačius atsakovui terminą iki 2025 m. balandžio 11 d. nuomonei dėl pateikto pareiškėjos prašymo pareikšti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2025 m. balandžio 7 d. gautas (dokumento registracijos Nr. DOK-11839) suinteresuoto asmens (pareiškėjo) A. P. pranešimas dėl nuomonės pateikimo, kuriuo šis teigiantis, jog pati pareiškėja nuteikinėjanti sūnų ir savavališkai pažeidinėjanti kai kurias nutarties sąlygas :“sūnus<...> nuolat nuteikinėjamas, ribojamas bendravimas, atostogų laikotarpiu mama ignoruoja, neduodama vaiko, neįtraukia į ugdymo procesą, neinformuoja apie vaiko sveikatą“, „vaikui girdint, mama nenoriai ir nepagarbiai bendrauja telefonu, neužtikrina galimybės su vaiku susiekti telefonu“, „<...> piktybiškai rodydama principus, kenkia mano su vaiku bendravimui“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 588 straipsnio 1 dalyje nustatytu, teismo sprendimai ar nutartys yra vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Vykdytinam sprendimui (nagrinėjamu atveju teismo nutarčiai) įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis kreipiasi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2024 m. birželio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2SP-5950-802/2024 priimta nutartis, kuria tenkinus pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Šios sutarties 3 punktu pareiškėjai susitarė, jog „šalys, patvirtindamos, kad joms yra žinoma, jog abu tėvai turi lygias teises ir pareigas auginti, auklėti, visapusiškai ugdyti savo vaiką, su juo matytis, bendrauti, leisti laisvalaikį, atostogas, savaitgalius ir kitaip tinkamai realizuoti tėvų teises bei vykdyti tėvų pareigas vaiko atžvilgiu (3.1. punktas), susitaria, kad kiekvienas iš tėvų sąžiningai naudosis savo bendravimo su nepilnamečiu vaiku teise ir sąžiningai vykdys savo pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime (3.2. punktas), tėvas A. P. paima vaiką A. P. kas antrą savaitgalį. Po sutarties pasirašymo pirmąjį savaitgalį tėvas A. P. vaiką A. P. paima dienos metu nuo 9 val. šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžina jį iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą, sekmadienį 9 val. tėvas A. P. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaiką iki 17 val. į jo gyvenamą vietą, savaitgalį praleisdami be nakvynės, tėvui priklausantį antrąjį savaitgalį tėvas A. P. paima vaiką A. P. penktadienį nuo 19 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina jį iki sekmadienio 17 val. į jo gyvenamąją vietą, vasaros atostogų metu vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais tėvas grąžina iki 19 val. (3.3. punktas), atsižvelgdami į vaiko amžių ir tai, jog vaikas turi nustatytus specialiuosius poreikius ir nėra ilgą laiką likęs su tėvu, vasaros atostogų laiką tėvas A. P. su motina E. Š. derina bendru sutarimu, atostogų trukmę ir vaiko buvimo vietą tėvai susiderina likus savaitei iki suplanuotų tėvo A. P. su sūnumi A. P. atostogų (3 .4. punktas), susitardamos, kad abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu, kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma (3 .5. punktas), kad abu tėvai turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio rėžimui (3.6. punktas)“.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
Kliudymas bendrauti su vaiku traktuojamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet ir kaip vaiko interesų pažeidimas, tai patvirtina kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai)
Pareiškėja teismui pateiktu prašymu prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-5950-802/2024 ir nurodo, kad vykdomasis raštas išduotinas dėl taikos sutartimi susitartos bendravimo tvarkos.
Suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) teismui pateikta nuomone teigiantis, jog šalių nepilnametis sūnus nuolat nuteikinėjamas pareiškėjos, pareiškėja, sūnui girdint, nenoriai ir nepagarbiai bendraujanti, neužtikrinanti jam galimybės susiekti su vaiku, ribojanti bendravimą, t. y., atostogų laikotarpiu ignoruoja neduodama vaiko, neįtraukia į ugdymo procesą, neinformuoja apie vaiko sveikatą.
Teismo vertinimu, pareiškėja prašymu nekonkretizuojanti pareiškėjo nebendravimo aplinkybių, nenurodanti, kaip ir kokiu būdu pasireiškiantis pareiškėjo nebendravimas su nepilnamečiu sūnumi, nuo kada pareiškėjas, jos teigimu, pažeidinėjantis teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties nuostatas dėl šalių susitartos bendravimo tvarkos, suinteresuoto asmens (pareiškėjo) teismui pateikta nuomonė taip pat labai abstrakti, besiremianti asmeniniu ir daugiau emociniu pareiškėjo situacijos vertinimu („ribojanti bendravimą“, “nepagarbiai bendraujanti“, „neužtikrinanti bendravimo telefonu galimybių“ etc.), nepateikiant teismui konkrečių faktų dėl ribojamo bendravimo, pvz., atostogų metu, ignoravimo, nenurodant, nuo kada toks bendravimo su sūnumi ribojimas pareiškėjos vykdomas, tačiau, siekiant užtikrinti teisėtus ir tęstinius nepilnamečio vaiko, turinčio teisę reguliariai bendrauti su abiem tėvais, interesus, realų nepilnamečio vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, nes ir šis nurodo, kad motina nustatytos bendravimo tvarkos nevykdo, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2SP-5950-802/2024 dėl tarp šalių sudarytos ir 2024 m. birželio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto nevykdymo.
Pažymėtina, kad, remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, [...] antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte (redakcija, galiojanti ginčo įvykių metu) nurodyta, kad vykdydamas kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdydamas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškėjos E. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2SP-5950-802/2024 išdavimo.
Išduoti pareiškėjai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-5950-802/2024 dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintos ir bylos šalių sudarytos taikos sutarties 3 punkto nevykdymo, t. y.,:
„3.1. Šalys patvirtina, kad joms yra žinoma, jog abu tėvai turi lygias teises ir pareigas auginti, auklėti, visapusiškai ugdyti savo vaiką, su juo matytis, bendrauti, leisti laisvalaikį, atostogas, savaitgalius ir kitaip tinkamai realizuoti tėvų teises bei vykdyti tėvų pareigas vaiko atžvilgiu.
3.2. Šalys susitaria, kad kiekvienas iš tėvų sąžiningai naudosis savo bendravimo su nepilnamečiu vaiku teise ir sąžiningai vykdys savo pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.
3.3. Tėvas A. P. paima vaiką A. P. kas antrą savaitgalį. Po sutarties pasirašymo pirmąjį savaitgalį tėvas A. P. vaiką A. P. paima dienos metu nuo 9 val. šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžina jį iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Sekmadienį 9 val. tėvas A. P. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną vaiką iki 17 val. į jo gyvenamą vietą, savaitgalį praleisdami be nakvynės. Tėvui priklausantį antrąjį savaitgalį tėvas A. P. paima vaiką A. P. penktadienį nuo 19 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina jį iki sekmadienio 17 val. į jo gyvenamąją vietą. Vasaros atostogų metu vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais tėvas grąžina iki 19 val.
3.4. Atsižvelgdami į vaiko amžių ir tai, jog vaikas turi nustatytus specialiuosius poreikius ir nėra ilgą laiką likęs su tėvu, vasaros atostogų laiką tėvas A. P. su motina E. Š. derina bendru sutarimu. Atostogų trukmę ir vaiko buvimo vietą tėvai susiderina likus savaitei iki suplanuotų tėvo A. P. su sūnumi A. P. atostogų.
3.5. Šalys susitaria, kad abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma.
3.6. Šalys susitaria, kad abu tėvai turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio rėžimui.“
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.