- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2-192-728/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19212-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Eltermanienė
- Atsakovas
- R. K., T. K., S. K.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams R. K., T. K., S. K. ir R. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su atsakove T. K., taip pat iškeldinti atsakovus T. K., R. K., R. K., S. K., nepilnametes E. K. ir P. K. su jiems priklausančiu turtu iš šio buto nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovas nurodė, kad remiantis 2008-10-03 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39-N08/0747 atsakovei T. K. buvo išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, adresu Fabijoniškių g. 87-38, Vilniuje (b.l.41-44). Šiame bute atsakovė deklaravo savo gyvenamą vietą. Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas" atlikto patalpų patikrinimo duomenimis be atsakovės šiame bute dar gyvena jos sūnus R. K., marti R. K., taip pat anūkės S. K., gim. 1991-09-25, E. K., gim. 1997-09-27, bei P. K., gim. 2000-08-14 (b.l.47-48,59). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1d., 6.576 str.). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka (CK6.584 str., Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 658). Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas kylančias iš nuomos sutarties. CK 6.589 str. nustatyta, kad pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties. Atsakovė nemokėjo nuompinigių ir jos įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2010-03-31 sudaro 1982,93 Lt. Be to, atsakovė neatsiskaito ir su UAB „Vilniaus energija" už tiekiamą šilumos energiją (įsiskolinimas 2010-01-31 sudaro 3240,32 Lt) bei UAB „Fabeta" - už komunalines paslaugas (įsiskolinimas 2010-02-28 - 683,24 Lt). Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ne tik pažeidžiamos Vilniaus miesto savivaldybės teisės valdyti, naudoti jai priklausantį turtą bei juo disponuoti, bet taip pat ir kitų asmenų, siekiančių gauti socialinį būstą, interesai. SĮ „Vilniaus miesto būstas" 2009-07-23 išsiuntė įspėjimą dėl įsiskolinimo už nuomą, tačiau atsakovė T. K. į įspėjimą nereagavo ir toliau nemoka nuomos ir kitų mokesčių. LR CK 6.497 str. 1 d. 3 p. numato, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Be to, specialioji teisės norma, reglamentuojanti Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą pažeidus nuomos sutarties sąlygas, įtvirtinta Civilinio kodekso 6.611 str., kuri nustato, kad, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas 2009-10-06 pritarė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo su T. K. ir jos iškeldinimui iš minėto buto. Kadangi E. K. ir P. K. yra nepilnametės, ieškovas jų atsakovėmis į bylą netraukė, o jų interesus teisme remiantis LR CK 3.157 str. bei LR CPK 38 str. 4d. privalo atstovauti jų tėvai R. K. ir R. K.. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaikė, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovų skola už minėto buto nuomą, taip pat už komunalines paslaugas nuolat auga (b.l.98-101,135-139,148-152).
Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsakovė T. K. su ieškiniu sutiko, kiti atsakovai – R. K., R. K. ir S. K. su ieškiniu nesutiko (b.l.157). Atsakovas R. K. pažymėjo, kad kol netapo socialiai remtinais, mokesčius mokėjo, skola susidarė, nes negavo kompensacijos (yra apskundęs mero sprendimą dėl socialinės paramos skyrimo atmetimo), be to, atsakovo teigimu, po bylos iškėlimo dalį skolos (500 Lt) sumokėjo (b.l.139,158). Atsakovą atstovaujantis advokatas prašė ieškinį atmesti, 2011-06-06 vykusio teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovų šeima nėra asociali, teismų praktika atsakovų pusėje, kadangi atsakovų iškeldinimas yra neproporcinga priemonė, turi būti atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus (LAT c.b. Nr. 3K-3-410/2010, Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. 2A-156-340/2011) (b.l.157-158).
Šalies argumentai
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su ieškovo ieškiniu sutiko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (b.l.25-30,81,120,145).
Išvadą byloje teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (b.l.59,84,146). Nurodė, kad apsilankius ginčo bute, surašytas 2010-05-20 aktas Nr.A715-2444-(2.13.2.12-SR6) (b.l.60). Nustatyta, kad bute, adresu Fabijoniškių g. 87-38, Vilniuje, gyvena šeima, turinti tris vaikus, du iš jų yra nepilnamečiai - E. K. ir P. K.. Motina R. K. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, pajamų neturi. Jos teigimu, šeima turi sodybą kaime, ten augina daržoves, vaisius, atlieka ūkio darbus, iškeldinimo atveju, vaikais pasirūpintų patys, važiuotų gyventi į savo sodybą arba išsinuomotų butą Vilniuje. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 5 p., 7 p., 11 str. numato, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai, tame tarpe ir vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos skyrius pažymėjo, kad neturi duomenų apie R. K. ir R. K. netinkamą tėvų pareigų vykdymą, šeima nėra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė yra patalpos (duomenys neskelbtini) savininkė. Nuomos sutarties (LT valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti(modernizuoti) įstatymo 2str.6, 7d., LR CK 6.576str) pagrindu minėtame būste nuo 2008 spalio 3d. gyvena T. K. bei jos sūnus su šeima ir nepilnamečiais vaikais, tai patvirtina patikrinimo aktas(b.l. 47,48). Butas išnuomotas kaip socialinis būstas. Atsakovai laiku nemoka už būstą neri nuomos, nei komunalinių mokesčių, todėl po įspėjimo ieškovas teisminiu keliu prašo nutraukti nuomos sutartį bei atsakovus iškelti, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.Dėl susidariusios kritinės finansinės atsakovų padėties R.ir R. K. 2011 01 27 kreipėsi pagalbos į miesto merą, tačiau klausimas nebuvo išspręstas teigiamai.
Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą vadovavosi LR Konstitucijos 24str, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8str. 1d, Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4str. bei formuojama LAT praktika tokio pobūdžio bylose.
Teismas, spręsdamas atsakovų iškeldinimo klausimą atsižvelgia į tai, kad žmogaus teisė į būstą neliečiama, ši nuostata įtvirtinta LR Konstitucijos 24str bei pagarbos šiai teisei principas nustatytas Konvencijos 8satr. 1d. Ginamo būsto sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta.Be to Europos Žmogaus teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad valdžios pareigūnai gali apriboti asmens teisę į būstą tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje.
LAT formuoja praktiką, kad ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą, ypač jeigu šios būsto teisės apsauga taikoma nepilnamečiams vaikams.
Be to siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga, nes nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tai yra mūsų visuomenės ateitis, todėl Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės, tame tarpe ir Lietuva vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus.Ginant vaikų teises turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos,kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, jiems neišgalint valstybė per savo institucijas, tačiau vaiko teisių kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti.Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Todėl konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikeltu savininko teisių ir teisėtų interesų.
Šios bylos nagrinėjimo atveju nustatyt, kad Pakruojo rajone atsakovai turi gyvenamą namą, kurio fizinis nusidėvėjimas 2011 05 26 dienai yra 70procentų. Teismas daro išvadą kad jame gyventi neįmanoma ir pavojinga, atsakovai faktiškai tapo socialiai remtina šeima, tačiau pagalbos iš savivaldybės negauna(b.l. 103), nuo 2008m. liepos mėnesio atsakovų skolos auga, nei R. K., nei R. K. darbų neturi, tačiau nėra asociali šeima, vaikais pagal išgales rūpinasi (b.l. 59). Kadangi tėvai objektyviai negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, todėl jais pasirūpinti privalo valstybės atitinkamoms institucijos.Teismas, vertindamas vaikų interesų ir valstybės institucijų interesų prioritetų pusiausvyrą konstatuoja, kad nepilnamečių vaikų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, iš esmės pažeistų jų interesus, būtų neproporcinga priemonė ginant ieškovo kaip būsto valdytojo teises, šiuo atveju prioritetas teikiamas nepilnamečių vaikų teisei į būstą. Esant šioms aplinkybėms ieškinys atmestinas
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir LR CPK 259-260, 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus m. savivaldybės 41,37Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.