Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. R., T. S., D. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su ieškiniu sutiko.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui nurodė, kad atsakovai gyvena apleistame, neremontuotame bute. Skyrius neturi duomenų apie atsakovės T. S. netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą, į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą šeima neįrašyta.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-05-18 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; iškeldino atsakovus T. S. ir D. S. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; ieškinį dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2001-07-31 nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo V. R. iškeldinimo atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas, Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise valdo 2 kambarių, 48,01 kv.m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini); butas yra be patogumu su krosniniu šildymu. Neterminuota buto nuomos sutartis su atsakovu V. R. sudaryta 2001-07-31; VšĮ „Vilniaus butai“ ir V. R. 2007-12-19 sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo, kuriuo nuomininkas V. R. įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti nuomos sutarties sąlygas. Likvidavus VšĮ „Vilnius butai“, Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų valdymas perduotos SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Teismas nustatė, kad patikrinus 2009-07-01 butą nustatyta, kad jame be buto nuomininko V. R. taip pat gyvena atsakovai T. S. bei jos nepilnametis sūnus D. S., kurie 2008-07-15 įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsakovai T. S. ir D. S. nėra buto nuomininko V. R. šeimos nariai, jų nesieja giminystės ryšiai. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie sunkią turtinę padėtį suteikė pagrindą teismui kritiškai vertinti jos nurodytą aplinkybę apie nuolat mokamus V. R. nuompinigius. Teismas nustatė, kad V. R. buto subnuomos sutartį su T. S. sudarė neturėdamas rašytinio nuomotojo sutikimo; 2008-09-01 sudaryta buto subnuomos sutartis nėra nustatyt tvarka įregistruota viešame registre, todėl teismas sprendė, kad negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis; be buto savininko ir buto nuomotojo funkcijas vykdančio asmens žinios ir sutikimo sudaryta sutartis nesukelia buto savininkui jokių teisinių pasekmių. Savavališkai apsigyvenę bute, teisės naudotis buto gyvenamosiomis patalpomis atsakovai T. S. ir D. S. neįgijo. Atsakovai iš buto iki šiol neišsikėlė. Ieškovo pažeistos teisės ginamos, iškeldinant atsakovus T. S. ir D. S. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. R. bute nuolat gyvena ir kitos gyvenamosios patalpos neturi; tačiau tinkamai nevykdė pareigos nustatytais terminais mokėti buto nuompinigius, mokesčius už komunalines paslaugas, jo įsiskolinimas sudaro apie 1 030 Lt. Teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku mokėti nuompinigius ir kitus mokesčius, neužkirto kelio be nuomotojo žinios apsigyventi bute pašaliniams asmenims, tačiau sprendė, kad buto nuomos sutarties su V. R. nutraukimas ir jo iškeldinimas iš buto yra neproporcingas teisės pažeidimams. Teismas atsižvelgė, kad atsakovas V. R. bute gyvena jau itin ilgą laiką, kaimynai neturi nusiskundimų dėl jo tokio elgesio, kuris trukdytų normaliai gyventi ar sudarytų neįmanomas sąlygas gyventi greta; atsižvelgė, kad jis registruotas darbo biržoje, siekia gauti darbą, uždirbtą uždarbį panaudoti įsiskolinimo padengimui. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad buto nuomos sutarties su V. R. nutraukimas ir jo iškeldinimas iš buto neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2001-07-31 socialinio būsto nuomos sutartimi butas (duomenys neskelbtini) buvo neterminuotai išnuomotas atsakovui V. R.. Teismas nustatė, kad 2008-09-01 nuomininkas V. R. subnuomavo butą T. S. už 50 Lt be nuomotojo sutikimo; be to atsakovas V. R. netinkamai vykdo gyvenamosios nuomos sutarties sąlygas; sprendimo priėmimo metu atsakovo įsiskolinimas už buto nuomą sudarė 1 030 Lt. Apelianto vertinimu, teismas, konstatavęs tokias bylos aplinkybes, be pagrindo atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo, nesuteikiant kitokios gyvenamosios patalpos bei nusprendė, kad atsakovo iškeldinimas būtų neproporcingas bei pažeistų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.490 str. 1 d. nuostatas, įpareigojančias buto nuomininką subnuomos sutarties sudarymo atveju gauti rašytinį nuomotojo sutikimą; apelianto vertinimu, tokia buto subnuoma be nuomotojo sutikimo yra esminis sutarties pažeidimas, nes faktiškai atsakovas naudojo jam suteiktą socialinį būstą ne pagal paskirtį; toks esminis sutarties pažeidimas sudaro pagrindą nuomos sutartį nutraukti CK 6.217 str. 1 d. pagrindu. Atsakovas taip pat netinkamai vykdė prievolę mokėti nuomos mokestį nuomojamą butą, tuo jis pažeidė CK 6.576 str., 6.487 str. 1 d., 6.584 str. bei šalių 2001-07-31 nuomos mokesčio 2.2 punkto nuostatas, kas sudaro pagrindą reikalauti nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti nuomininką nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas reikalaudamas nutraukti socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, pasirėmė bendrais gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimo pagrindais (CK 6.217, 6.611 str.), neatsižvelgdamas į specialius socialinio būsto nuomos sutarties tikslus ir paskirtį bei tokių sutarčių nutraukimo specifiką.

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 1 str. nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (įsigyti) ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką; be to, šis Įstatymas nustato valstybės paramos teikimo butų ir kitų patalpų savininkams, savivaldybėms ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams) daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką. Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti sudaryta tik su fiziniais asmenimis ar šeimomis, atitinkančiomis šio įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų reikalavimus; įstatymo 11 str. numato socialinio būsto nuomos tvarką ir sąlygas. Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje šio įstatymo 11 str. 4 dalyje numatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas kas treji metai privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas už vienus metus; kad nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka bei 5 d. nuostata, draudžiančia nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu; įstatymo 10 str. nuostatai numato galimybę taikyti socialinio būsto nuomos mokestį mažinantį koeficientą, sumažinti nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į socialiai remtino asmens deklaruotas pajamas, darbingumo apribojimo lygį ir pan. Tokiu būdu įstatymo leidėjas sieja socialinio būsto nuomos sutarties galiojimą ir galimybę ją nutraukti su socialinio būsto nuomininko atitikimu socialiai remtino asmens statusui.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia jog CK 6.611 str. straipsnio nuostatos, reglamentuojančias gyvenamosios nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, turi būti aiškinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 ir 4 dalies nuostatomis, t. y. norint nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką tuo pagrindu, kad nuomininkas nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, būtina nustatyti, ar toks sutarties pažeidimas yra esminis, kokios yra tokio pažeidimo konkrečios aplinkybės ir priežastys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad, ieškovo nurodyti nuomos sutarties pažeidimai nėra esminiai, sutinka, kad atsakovo V. R. leidimas apsigyventi jo nuomojamame bute atsakovams S. ir jos sūnui be nuomotojo sutikimo nepažeidė ieškovo interesų. Apelianto argumentai, kad bute apsigyvenus dar dviems asmenims padidėjo suvartojamų elektros, šilumos energijos, vandens kiekis, padidėjo mokesčiai už komunalines paslaugas bei padidėjo tikimybė, jog už buto subnuomotojų skolas teks atsiskaityti ne faktiniams paslaugų vartotojams, bet buto savininkui – savivaldybei, atmetami, kaip neįrodyti. Ieškinys dėl atsakovo ir jo subnuomininkų iškeldinimo buvo paduotas 2009 m., tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė duomenų, kad buto savininkui paslaugų tiekėjai būtų pareiškę pretenzijas dėl skolų, susiformavusių tuo metu, kai butas buvo subnuomojamas. Apeliacinio skundo argumentas, kad socialinis būstas yra nekomerciniu pagrindu nuomojamas butas įstatymo numatyta tvarka, o galimybė tokį būstą išnuomoti ne eilės tvarka įstatymo nenumatyta, kad įstatymas nesukuria nuomininkui teisės disponuoti išnuomotu turtu savo nuožiūra, todėl subnuomos sutarties sudarymas be nuomotojo sutikimo yra esminis socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimas, atmetamas, nes nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog realios žalos nuomotojo interesams atsakovas nepadarė. Apeliantas nesutinka su teismo samprotavimu, jog atsakovų V. R. ir T. S. subnuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, nes nėra įregistruota viešame registre; apeliantas iš teismo sprendime pateiktos pozicijos daro išvadą, kad subnuomos sutartis galėtų būti pagrindu pripažinti nuomos sutarties pažeidimą, jeigu tokia subnuomos sutartis būtų įregistruota viešame registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimo motyvų aiškinimas yra nepagrįstas: atsakovai sutarties sudarymo fakto neginčijo ir teismas pripažino subnuomos sutarties sudarymo be nuomotojo sutikimo faktą; teismas sutiko, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku mokėti nuompinigius bei leido bute apsigyventi pašaliniams asmenims be nuomotojo sutikimo, tačiau įvertino šiuos sutarties pažeidimus, kaip neesminius (b.l. 162). Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas nuomoja socialinį būstą nuo 2001 m., nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio atsakovas V. R. yra registruotas Vilniaus darbo biržoje, taip pat įvertino atsakovo ketinimus ateityje tinkamai vykdyti socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas; teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog esant tokioms bylos aplinkybėms, atsakovo iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų neadekvatus padarytam sutarties pažeidimui. Apelianto nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos, kaip pagrindas socialinio būsto sutarties pakeitimui, iškeldinant nuomininką į mažesnio ploto butą (CK 6.228 str. 3 d.); savivaldybė, reikšdama reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti iš patalpų nuomininkus, kurie negali vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal socialinio buto nuomos sutarties sąlygas, turėtų byloje pateikti įrodymus, kad neturi galimybės pakeisti sutartį, t. y. perkelti nuomininkus, nemokančius mokesčių.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš apelianto – Vilniaus m. savivaldybės nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.