Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-719-1026/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-20
Bylos Nr.: e2-719-1026/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11652-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Motiejūnienė
Ieškovas: L. R.
Atsakovas: A. R.
Trečiasis asmuo: akcinės bendrovės SEB banko, „AS Inbank filialas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-719-1026/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11652-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ievai Aglinskienei,dalyvaujant ieškovei L. R., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,nedalyvaujant atsakovui A. R.,trečiųjų asmenų akcinės bendrovės SEB banko ir „AS Inbank filialas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas ir „AS Inbank filialas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

2) priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinę žalą;

3) priteisti ieškovei butą adresu (duomenys neskelbtini);

4) priteisti ieškovei komodą bei miegamojo lovą;

5) priteisti atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

6) priteisti atsakovui 4 259,03 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį;

7) pripažinti po santuokos nutraukimo piniginę prievolę kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui asmenine ieškovės prievole;

8) pripažinti po santuokos nutraukimo piniginę prievolę kreditorei „AS Inbank filialas“ solidaria ieškovės ir atsakovo prievole;

9) palikti ieškovei santuokinę pavardę „R.“;

10) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

1.1. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prieš sudarant santuoką santykiai buvo geri, šalys planavo bendrą ateitį. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą (duomenys neskelbtini), tačiau pradinį įnašą bei įmokas bankui mokėjo ieškovė, nes atsakovas prie buto įsigijimo neprisidėjo, nemokėjo ir mokesčių. Persikėlus į nuosavą būstą atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, todėl šalys pradėjo nesutarti. Kadangi atsakovas ėmė išgėrinėti kiekvieną dieną, alkoholiui išleisdavo savo darbo užmokestį, visa buitis ir namų rūpesčiai liko vienai ieškovei. Nurodė, kad tarp sutuoktinių nuolatos kildavo konfliktai, išgėręs atsakovas grasino ieškovei, naudojo psichologinį bei fizinį smurtą. Dėl to ieškovė nuolatos jautė įtampą, stresą bei baimę. Šiuo atveju atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintas savo kaip sutuoktinio pareigas, tolesnis bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas, todėl ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl nuolatinio atsakovo agresyvaus elgesio jos atžvilgiu. Ieškovė nurodė, kad ji gyvena baimėje, patyrė dvasinius išgyvenimus, streso priepuolius, naktimis kankina nemiga, ji jaučiasi nesaugi, vartoja raminamuosius vaistus. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įgijo butą, transporto priemonę, komodą, miegamojo lovą, kurių vertė yra 13 573,05 Eur. Dėl nuolatinių nesutarimų su atsakovu gyventi kartu bute nėra galimybės, be to, ieškovė auginą nepilnametę dukrą iš kitos santuokos, todėl prašo butą priteisti ieškovei. Taip pat prašo priteisti komodą bei miegamojo lovą. Ieškovė nurodė, kad transporto priemone naudojasi atsakovas, todėl sutinka, kad automobilis būtų priteistas atsakovui. Įvertinus tai, jog ieškovei atitektų didesnė turto dalis, ji prašo priteisti atsakovui 4 259,03 Eur kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu yra darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu turi 53 204,45 Eur dydžio įsipareigojimą pagal 2021 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditas suteiktas butui adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė sutinka, jog prievolė šiam bankui būtų pripažinta jos asmenine prievole. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu taip pat turi kreditorę „AS Inbank filialas“ pagal 2020 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iš pardavėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nupirktos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo. Ieškovė prašo prievolę palikti solidaria, tačiau priteisti atsakovui mokėti bendrą sutuoktinių prievolę iš savo asmeninių lėšų. Ieškovė nurodė, kad asmeninių kreditorių neturi, jos žiniomis asmeninių kreditorių neturi ir atsakovas. Ieškovė taip pat prašo palikti jai santuokinę pavardę „R.“, o atsakovui jo prigimtinę – „R.“.

2. Ieškovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti.

II. Atsakovo pozicija

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jis informuotas tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis, CPK 384 straipsnio 2 dalis).

III. Trečiųjų asmenų pozicija

4. Trečiasis asmuo „AS Inbank filialas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad sutinka, jog sutartiniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį liktų ieškovės ir atsakovo solidaria prievole.

5. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bankas neprieštarauja, jog įsipareigojimus pagal 2021 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perimtų ieškovė. Bankui turi likti įkeistas butas adresu (duomenys neskelbtini), kuris turėtų būti priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

6. Trečiųjų asmenų akcinės bendrovės SEB banko ir „AS Inbank filialas“ atstovai į 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nustatyta, kad ieškovė L. R. ir atsakovas A. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su buvusiu sutuoktiniu L. S. turi nepilnametę dukrą E. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ieškovei su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, buto adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 17 d. yra 64 000 Eur.

8. Sutuoktiniai 2021 m. spalio 7 d. su akcine bendrove SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo iš banko paskolą buto adresu (duomenys neskelbtini) pirkimui. Atsakovas su „AS Inbank filialas“ 2020 m. gegužės 12 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. lapkričio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įvykdyta.

9. Ieškovė pateikė duomenis apie sveikatą, pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 m., banko sąskaitos išrašus. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie mokesčių mokėjimą už butui adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas. Ieškovė pateikė duomenis apie pradinio įnašo už buto pirkimą sumokėjimą.

10. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nenustačius jo veikoje nusikalstamų veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies, požymių. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu už fizinio skausmo sukėlimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsakovui 2022 m. lapkričio 18 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

11. Byloje apklausta liudytoja E. S..

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

12. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

14. Ieškovė ieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog atsakovas prieš sutuoktinę panaudojo psichologinį bei fizinį smurtą, taip pat atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir nesirūpino šeima. Ieškovės teigimu, santykiai iki santuokos su atsakovu buvo geri, jie vedė bendrą ūkį, tačiau po santuokos sudarymo ir persikėlimo į nuosavus namus (2021 m. spalio mėn.) atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, santykiai tapo įtempti, atsakovas ėmė naudoti psichologinį bei fizinį smurtą, dėl ko ieškovė jautė baimę, stresą. Nurodė, kad visą uždarbį atsakovas išleisdavo alkoholiui, visiškai neprisidėjo prie buities, todėl visi namų rūpesčiai teko tik ieškovei. Atsakovas į prašymus nevartoti alkoholio nereagavo, šios priklausomybės nepripažino. Atsakovas tokiu savo elgesiu pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl tolesnis bendras gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Byloje esantis 2022 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad atsakovas nevengia vartoti alkoholio, išgėręs vairuoja transporto priemonę, atsakovas būdamas neblaivus taip pat smurtavo prieš sutuoktinę, sukeldamas jai fizinį skausmą. Medicininis išrašas patvirtina, kad dėl atsakovo smurtinio elgesio ieškovė pateko į gydymo įstaigą. Nors ieškovė stengėsi padėti sutuoktiniui, skatino jį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Atsakovas įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes nepateikė, neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad bendras šeimyninis gyvenimas negalimas, todėl ieškovės prašymas tenkinamas, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „R.“. Atsakovas šiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „R.“, o atsakovui prigimtinė „R.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

16. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė nurodė, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas dėl ieškovės išlaikymo nepasisakė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė yra pajėgi save išlaikyti, todėl išlaikymas ieškovei iš atsakovo nepriteisiamas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

17. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo 2 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad dėl atsakovo agresyvaus elgesio, grasinimų, nuolatinio alkoholio vartojimo, gyvena baimėje, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir jaučiasi pažeminta kaip moteris. Po atsakovo panaudoto fizinio smurto ieškovė nurodė, kad patiria streso priepuolius, naktimis kankina nemiga. Po atsakovo spyrio į galvos sritį, pakaušį ieškovei pablogėjo atmintis, ji bijo viena grįžti į namus, jaučiasi nesaugi. Taip pat yra gėda prieš gimines, tėvus, dukrą, kurie sužinojo apie tokį sutuoktinio elgesį. Ieškovė nurodė, jog vengia bendravimo su aplinkiniais žmonėmis ir draugais, kadangi jie nuolatos klausinėja apie įvykį, sveikatą. Dėl nuolatinio streso ir nerimo ieškovė kreipėsi į gydytojus, jai buvo išrašyti raminamieji vaistai.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

19. Nustatyta, kad šalys santuokoje gyvena daugiau kaip penkerius metus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, elgiasi agresyviai, todėl ji patiria nuolatinę baimę, stresą ir įtampą. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės dukra E. S., kuri paliudijo, kad atsakovas smurtavo prieš jos motiną, dėl to ji jautėsi prastai, patyrė baimę, įtampą. Iš bylos duomenų, ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų matyti, kad dėl atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, baimę, pažeminimą, garbės sumenkinimą. Po panaudoto fizinio smurto ieškovei pablogėjo atmintis, ji patyrė streso priepuolius, yra sutrikęs miegas. Dėl patirtų išgyvenimų ieškovei buvo skirti raminamieji vaistai. Tai patvirtina byloje esantys medicininiai išrašai. Teismas pažymi, kad didelius išgyvenimus patyrė ir ieškovės nepilnametė dukra, matydama atsakovo išgėrimus, kaip jis elgiasi su jos motina.

20. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atkreipia dėmesį, kad atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui su ieškove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), jo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtina, jog atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas yra apie 1 700 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė pateikė duomenis, jog jos pajamos per 2021 m. siekė 24 421,82 Eur neatskaičius mokesčių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos atlyginimas yra apie 3 500 Eur neatskaičius mokesčių.

21. Įvertinus šalių santuokos trukmę, jų turtinę padėtį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, tai, kad atsakovas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių prieštaravimų nepareiškė ir prašomos priteisti žalos dydžiui neprieštaravo, laikoma, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

23. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), komodą ir miegamojo lovą. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įgyto turto vertė yra 13 573,05 Eur.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).

25. Pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, buto adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 17 d. yra 64 000 Eur. Automobilio vertė pagal 2020 m. gegužės 12 d. kredito sutartį jo pirkimo metu buvo 5 196,84 Eur. Komodą ieškovė įvertino 50 Eur, o lovą – 200 Eur. Iš byloje esančios 2021 m. spalio 7 d. banko kredito sutarties matyti, kad butui įsigyti sutuoktiniai iš banko gavo 54 400 Eur paskolą. Šiuo metu neišmokėta suma bankui sudaro 53 204,45 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Atsižvelgiant į tai, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė yra mažinama iki 10 795,55 Eur (64 000 Eur (buto vertė) – 53 204,45 Eur (grąžintina suma)). Už automobilį negrąžinta likutinė vertė yra 2 669,34 Eur, todėl išpirkta automobilio vertė laikoma 2 527,50 Eur (5 196,84 Eur (automobilio vertė) – 2 669,34 Eur (grąžintina suma)). Taigi, bendra viso santuokoje įgyto vertė yra 13 573,05 Eur (10 795,55 Eur + 2 527,50 Eur + 50 Eur + 200 Eur).

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

27. Ieškovė prašo butą, lovą bei komodą priteisti jai nuosavybės teise, o automobilį priteisti atsakovui nuosavybės teise, jam priteisiant 4 259,03 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

28. Remiantis nekilnojamojo turto registro išrašu, buto adresu (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra 43,93 kv. m (gyvenamasis plotas – 30,85 kv. m). Bute yra du kambariai. Šiame bute nuo jo įsigijimo kartu gyveno ieškovė, jos nepilnametė dukra ir atsakovas. Ieškovė 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas iš bendrų šeimos namų išsikraustė (2023 m. sausio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 09 sek. – 02 min. 17 sek.). Nors butą šalys įgijo santuokos metu, iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pradinį įnašą (9 600 Eur) buto pardavėjai pervedė ieškovė, įmokas už paskolą bankui, komunalinius ir kitus mokesčius taip pat moka ieškovė. Atsakovas nors ir dirba, tačiau prie bendros šeimos buities neprisidėjo ir visi su būsto išlaikymu susiję klausimai teko vienai ieškovei. Be to, atsakovas naudojo prieš ieškovę psichologinį ir fizinį smurtą, todėl padalinus butą natūrą abiem sutuoktiniams, kiltų grėsmė ieškovės ir jos nepilnametės dukros saugumui, ieškovė ir toliau patirtų stresą dėl atsakovo agresyvaus elgesio. Ieškovės dukra bylos nagrinėjimo metu paliudijo, kad dviejų kambarių bute vienas kambarys priklauso jai, o kitas kambarys motinai su atsakovu, tačiau motina praktiškai gyvena virtuvėje, eina gulti tik kai užmiega atsakovas, yra nepailsėjusi. Šiuo atveju padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytas ir pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo gyvenimas viename bute yra negalimas. Be to, nekilnojamojo turto vertė didžiausia, tik kai jis funkcionuoja kaip vienas turtinis vienetas, todėl jo padalinimas natūra išdalinant šalims, iš esmės reikštų nepagrįstą turto vertės, už kurį sumokėta suma, praradimą ir toks padalinimas būtų neprotingas.

29. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė viena išlaiko butą, atsakovas ieškovės siūlomam turto padalijimui neprieštaravo ir į tai, kad dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą bei jų pačių interesų apsaugos šalių turimas nekilnojamasis turtas negali būti padalyti natūra, yra pagrindas spręsti, jog turto padalijimas tarpusavio kompensavimo būdu geriausiai atitiks šalių interesus, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiamas butas adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas, atsižvelgdamas į dalintinų kilnojamųjų daiktų (miegamojo lovos ir komodos) naudojimosi paskirtį bei būdą, į tai, kad butas po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei, kuri šiais daiktais naudojasi ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad miegamojo lovos ir komodos priteisimas ieškovei nepažeis atsakovo teisėtų interesų, todėl ieškovės prašymas tenkinamas, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiamos miegamojo lova ir komoda.

31. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo vardu. Ieškovė nurodė, kad automobiliu naudojasi, juo važinėja atsakovas, todėl neprieštarauja, kad ši transporto priemonė būtų priteista atsakovui nuosavybės teise. Atsakovas šiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, atsakovui asmeninės nuosavybės teisia priteisiama transporto priemonė (duomenys neskelbtini).

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sprendžiant tarpusavio kompensacijų išmokėjimo klausimą, pažymima, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sąlygotų būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl apskaičiuojant kompensaciją laikoma, kad šalių dalys turte yra lygios, tai yra po ½ dalį.

33. Bendra dalintino turto vertė yra 13 573,05 Eur. Taigi ieškovei ir atsakovui, vadovaujantis lygių dalių principu, turi tekti po 6 786,52 Eur (13 573,05 Eur / 2) vertės turto. Ieškovei priteistas butas, kurio vertė, minusavus grąžintiną kredito dalį, yra 10 795,55 Eur, miegamojo lova, kurios vertė – 200 Eur ir komoda, kurios vertė – 50 Eur. Iš viso ieškovei priteista turto už 11 045,55 Eur. Atsakovui priteistas automobilis, kurio vertė, minusavus grąžintiną įmokų dalį, yra 2 527,50 Eur. Ieškovė už jai tenkančią didesnę turto dalį prašo priteisti atsakovui 4 259,03 Eur kompensaciją. Atsakovas prieštaravimų dėl kompensacijos dydžio ar jos paskaičiavimo būdo nepareiškė. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 4 259,03 Eur (11 045,55 Eur – 6 786,52 Eur) kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl kreditorinių reikalavimų

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai turi dvi kreditores akcinę bendrovę SEB banką ir „AS Inbank filialas“.

35. Pagal CK 3.109 straipsnį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles.

36. Byloje esanti 2021 m. spalio 7 d. su akcine bendrove SEB banku sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sutuoktiniai kartu ėmė kreditą butui adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti. Ieškovės ir atsakovo prievolė šiai kreditorei yra solidari. Ieškovė prašo prievolę akcinei bendrovei SEB bankui pripažinti asmenine ieškovės prievole, kurią ji vykdys vienasmeniškai. Atsakovas dėl tokio ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepareiškė.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, tai yra buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Nagrinėjamu atveju akcinė bendrovė SEB bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovės ieškinyje nurodytomis sąlygomis įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perimtų ieškovė. Šiuo atveju butas, kurio įsigijimui buvo paimta paskola, po santuokos nutraukimo atiteks ieškovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovės turtinė padėtis yra gera, ji dirba, pajamos siekia apie 2 000 Eur atskaičius mokesčius, ieškovė iki šiol įmokas bankui dengė viena, todėl daroma išvada, kad ieškovė yra pajėgi išmokėti paskolą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir tai, kad akcinė bendrovė SEB bankas neprieštaravo ieškovės reikalavimu dėl kredito sutarties modifikavimo, prievolė pagal 2021 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstama asmenine ieškovės prievole, kurią ji vykdys asmeniškai.

38. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2020 m. gegužės 12 d. su „AS Inbank filialas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas kreditas automobiliui įsigyti. Sutartis sudaryta santuokos metu, kreditas paimtas transporto priemonei įsigyti. Nors ieškovė neneigė, kad prievolė šiai kreditorei yra solidari šalių prievolė, tačiau prašo nustatyti, kad prievolę vykdys atsakovas. Kreditorė „AS Inbank filialas“ nurodė, kad neprieštarauja dėl šalių prievolės solidarumo.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).

40. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteks atsakovui ir į tai, kad ginčo, jog prievolę kreditorei vykdys atsakovas, nekilo, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ši prievolė po santuokos nuraukimo pripažįstama solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, nustatant, kad visas įmokas bankui mokės atsakovas, o ieškovei patyrus nuostolių dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo, ji įgys teisę reikalauti iš atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

42. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 2 032,80 Eur už teisines paslaugas. Ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus.

43. Ieškinys yra patenkintas visiškai, prašoma priteisti 2 032,80 Eur suma už teisines paslaugas neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl priteisiama ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 250 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį pilnai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas ieškovės sumokėtas 250 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

45. Teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir atidėjo 1 069 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteisiamas 1 069 Eur žyminis mokestis.

46. Valstybė šioje byloje patyrė 18,20 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus ieškinį, priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimas 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. R. palikti pavardę – „R.“, A. R. – „R.“.

Priteisti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą.

Priteisti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise miegamojo lovą ir komodą.

Priteisti atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 259,03 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 3 ct) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2021 m. spalio 7 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė, kurią ieškovė vykdys asmeniškai.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei „AS Inbank filialas“ pagal 2020 m. gegužės 12 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė. Nustatyti atsiskaitymo su kreditore pagal šią sutartį tvarką, pagal kurią nutraukus šalių santuoką įmokas bankui mokės atsakovas A. R..

Priteisti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 282,80 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 069 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) ir 18,20 Eur (aštuoniolikos eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas – 5662). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė