- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- e2YT-4446-308/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00424-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, VĮ Turto bankui, R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM , VĮ Turto bankui ir R. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo ir įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji -pareiškėja S. B., po (duomenys neskelbtini) mirusio V. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Nurodo, kad jos seneliai B. B. ir D. B. (U.) turėjo tris sūnus : S. B., M. B. ir J. B.. S. B. buvo jos tėvas. Be jos pas jos tėvus dar buvo sesuo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr, (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. 20).
S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas CE Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 82). M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo brolis J. B. mirė (duomenys neskelbtini), kuris turėjo vieną vaiką – V. B.. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties V. B. gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi jos ir V. B. tėvai buvo broliai, tai ji su V. B. buvo pusbroliai. LR CK 5.11 straipsnio 1d. 6 p. numato, kad šeštos eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
V. B. tėvas J. B., be jos tėvo S. B., turėjo brolį M. B., kuris turėjo sūnų R.. S. B. turėjo dvi dukras: S. B. ir A. L.. A. L. mirusi, o pusbrolį R. B. įtraukusi suinteresuotu asmeniu byloje.
V. B. motina A. B. (T.) su J. B. turėjo vieną vaiką – V. B.. Yra žinoma, kad A. B. buvo ištekėjusi antrą kartą ir jos santuokinė pavardė buvo A.. Vaikų antroje santuokoje A. nesusilaukė. Kiek jai žinoma brolių ir seserų A. B. neturėjo. A. B. (A.) mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties ji gyveno (duomenys neskelbtini) .
CK 5.11 straipsnio 2 dalis nurodo, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Iš nurodyto matyti, kad pirmesnės eilės įpėdinių nėra, todėl paveldėti gali palikėjo tėvo brolio vaikas ( pusseserė), t.y. šeštos eilės įpėdinis.
Po V. B. mirties liko jo kartu su pareiškėja dalinės nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kol nepriimtas V. B. palikimas, visų bendraturčių teisės naudotis šiuo turtu yra suvaržytos.
Kadangi paveldėti turtą pagal įstatymą kreipiantis tiesiogiai į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl įstatymo numatytų terminų praleidimo nėra galimybių, kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, juridinio fakto nustatymo, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmusi savo pusbrolio V. B. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Kaip nurodžiusi jos pusbrolis V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po pusbrolio mirties jo palikimą pradėjusi valdyti ji ir pusbrolis R. B., nes jie su mirusiuoju yra palikimą sudarančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčiai. Pusbrolio palikimą priėmusi iš karto po jo mirties ,pradėdama naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi.
Kreipusis į teismą, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmusi V. B. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jai ir suinteresuotam asmeniui R. B. teisines pasekmes (CPK 442 – 447 str.).
Motyvuojamoji dalis
LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų būdų, kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą - kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Kai jiems (mirusiojo tėvo brolių vaikams) tapo žinoma, kad seneliai iki nacionalizacijos turėjo žemės, iš karto kreipęsi į žemės grąžinimą vykdančias institucijas dėl jų valdytos žemės susigrąžinimo. Tam tikslui pasiekti surinkę reikalingus dokumentus, dalyvavę žemės matavimo ir sklypų ribų ženklinimo procese. Kai grąžintini žemės sklypai buvo paženklinti, pradėję juos prižiūrėti ir tvarkyti. Dažnai nuvažiuojantys į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūri ir V. B. priklausantį turtą, saugo jį nuo neteisėto trečiųjų asmenų neteisėto poveikio, rūpinasi juo, valo nuo sausuolių ir vėjovartų, atnaujina riboženklius. Mirus V. B. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipę, tačiau priėmę jo palikimą
Suinteresuoti asmenys- VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepimais pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra nedalyvaujant jų atstovams.
Suinteresuotas asmuo -R. B. savo atsiliepimu su pareiškimu sutiko ir prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo seneliai B. B. ir D. B. turėjo tris vaikus – M. B., S. B. ir J. B.. S. B. buvo pareiškėjo tėvas. Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvo S. B. brolis J. B. turėjo vieną vaiką V. B. gim. (duomenys neskelbtini). J. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sūnus V. B. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjos ir V. B. tėvai buvo broliai, tai jie buvo pusbroliai. Pareiškėjos tėvas S. B. turėjo dvi dukras – S. B. ir A. L., kur A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi V. B. buvo vienintelis J. B. vaikas, savo vaikų neturėjo ir dėl to nėra pirmesnės eilės įpėdinių , todėl paveldėti jo turtą gali palikėjo tėvo brolio vaikas (pareiškėja, kuris yra šeštos eilės įpėdinis).
Iš Varėnos r. 2-ojo notarų biuro 2020-02-04 pažymos Nr. 68-S matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla biure nevesta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas. Pareiškėjos pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusiojo turtu pareiškėja tvarkėsi kaip savininkas, priimdama sprendimus kaip su jais tvarkytis.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. (iki santuokos B.), a.k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio pusbrolio V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.