Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-04-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-61-606/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-25-733/2024Nutartis · 2024-02-01Tauragės apylinkės teismas
  2. AN2-61-606/2024Nutartis · 2024-04-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-10
Bylos Nr.
AN2-61-606/2024
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00083-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-61-606/2024Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00083-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą nubaustas 800 Eur dydžio bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas vieneriems metams už tai, kad 2023 m. spalio 31 d. 10.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimą, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 0,74 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartimi pakeistas Tauragės apskrities VPK 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimas bei, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, A. M. paskirtos 800 Eur baudos mokėjimas išdėstytas penkiems mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip po 160 Eur į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir, taikant ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti maksimaliai švelnesnį, nei numatytas įstatyme, administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, papildomai skiriant draudimą vairuoti transporto priemones be įrengtų antialkoholinių variklio užraktų; taip pat maksimaliai sumažinti paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – dydį ir, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą maksimaliam terminui.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, parenkant administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudas, būtina vertinti kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

3.3. Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio l dalies turinį, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas - konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi – vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

3.4. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje, vadovaudamasis tik formaliu įstatymo taikymu, apylinkės teismas neatsižvelgė į jo nurodomas svarbias aplinkybes, kurių visetas yra pripažintinas išskirtiniu ir suteikiančiu galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinės sankcijos sušvelninimo institutą.

3.5. Apeliantas pažymi, kad jis gyvena kaimo vietovėje, iš kurios susisiekimas su artimiausiais rajono ir (ar) apskrities centrais (kartu ir gydymo, ugdymo ir kt. įstaigomis) yra sudėtingas, atsižvelgiant į itin retus viešojo transporto tvarkaraščius, todėl taikant 12 mėnesių specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę – atėmimą, būtų itin neproporcingai apribota jo galimybė aprūpinti save bei savo šeimą būtiniausiais maisto, higienos ir kitais reikmenimis. Be to, jis turi neįgalių šeimos narių (seserį bei brolį), su kuriais kartu gyvena, jiems yra nustatytas 35 proc. darbingumas, todėl, atsižvelgiant į tai, būtų neproporcingai apribota jo galimybė šiuos šeimos narius nuvežti iki gydymo įstaigų ir kitų įstaigų, į kurias minėtiesiems asmenims nuvykti yra būtina. Jis pats dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, o, kaip matyti iš darbo sutarties nuostatų, viena iš esminių jo darbo funkcijų – vairuoti automobilį bei juo vežti krovinius ir žmones, todėl jam tinkamai atlikti darbines funkcijas yra būtina esminė funkcija – transporto priemonės vairavimas, todėl atsirastų itin didelė tikimybė, kad jis būtų atleistas iš užimamų pareigų ir taip netektų esminio savo bei šeimos pajamų šaltinio. Taip pat jis turi dar vieną vaiką su kita moterimi iš ankstesnių santykių. Abu vaikai yra mažamečiai, būtinas jų transportavimas į ugdymo, gydymo ir kitas įstaigas, siekiant tenkinti bent minimaliuosius šių asmenų poreikius.

3.6. Apeliantas pažymi ir tai, kad nepaisant to, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus, tačiau tai yra švelnesnė ir mažiau pavojinga veika nei nusikalstama veika, be to, nustatyta atsakomybę švelninanti sąlyga – nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo bei prisipažinimas dėl jo padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl neproporcingas administracinio poveikio priemonės taikymas neatitiktų administraciniu nusižengimu sukelto pavojaus ir atitinkamos valstybės reakcijos balanso.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, R. A. mano, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartis yra teisinga ir A. M. apeliacinis skundas negali būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniu skundu neginčijama padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau siekiama, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, atsižvelgus į jo šeiminę ir finansinę padėtį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų paskirta mažesnio dydžio bauda ir, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstytas paskirtos baudos mokėjimas maksimaliam terminui, taip pat skirtas maksimaliai mažesnis, nei numatytas įstatyme, administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas, papildomai skiriant draudimą vairuoti transporto priemones be įrengtų antialkoholinių variklio užraktų.

8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

10. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą minimalią baudą bei skirti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą šio straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – šešiems mėnesiams bei administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones be įrengtų antialkoholinių variklio užraktų, juolab, kaip prašoma apeliaciniame skunde, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti dar ir trumpesnį nei šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

11. Nagrinėjamu atveju A. M., atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą nubaustas minimalia – 800 Eur – dydžio bauda. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. M. dirba, už darbą jis gauna 1 289 Eur atlyginimą (b. l. 20–21). Pažymėtina, kad šiuo atveju nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos minimalios baudos dydį. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs būtent į A. M. turtinę padėtį, jo gaunamo darbo užmokesčio dydį bei šeimines aplinkybes, vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirtos 800 Eur baudos mokėjimą išdėstė penkiems mėnesiams. Šiuo atveju apygardos teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų nenustatęs apylinkės teismas, ir tai būtų pagrindas A. M. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dar ilgesniam terminui.

12. Nagrinėjamu atveju A. M. taip pat ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – paskirta tik minimaliam vienerių metų terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju A. M. nepateikė jokių jį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių duomenų, kurie sudarytų pagrindą jį vertinti kaip asmenybę ne tokią pavojingą, ir paskirtas net minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – vienerių metų terminas yra neproporcingai griežta administracinio poveikio priemonė jo padarytam administraciniam nusižengimui, kai jam nustatytas net 0,74 promilių neblaivumas. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teisė vairuoti transporto priemonę A. M. reikalinga tam, kad nebūtų apsunkintas rūpinimasis šeima, ji reikalinga ir darbe, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudos tikslai bus pasiekti už padaryto nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrus šio straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – šešių mėnesių terminą, nors kartu skirtina ir papildoma administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones be įrengtų antialkoholinių variklio užraktų.

13. Atsižvelgiant į nustatytą A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nesant jį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių duomenų kaip asmenį, kad nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus ir švelnesnę nuobaudą, sušvelninus paskirtą baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – dar labiau, nors ir paskyrus papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones be įrengtų antialkoholinių variklio užraktų – nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

14. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas arba administracinio poveikio priemonės sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju pažymėtina, kad visos apeliaciniame skunde A. M. nurodytos aplinkybės, susijusios su pagalba šeimai, darbu, egzistavo ir iki jam padarant labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl jis jau prieš sėsdamas už vairo privalėjo įvertinti galimas pasekmes dėl savo elgesio.

15. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė