Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-03-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-2440-637/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
2YT-2440-637/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00762-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Audra Ežerskė (pirm.)
Pareiškėjas
P. V.
Suinteresuotas asmuo
R. U., V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2440-637/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00762-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. U., V. S., antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad antstolio Jono Petriko padėjėjos R. S. 2020 m. sausio 8 d. parengti dokumentai, t. y. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-172-521, nurodymas nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-172-522, nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-20-172-523, nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-20-172-524, patvarkymas dėl darbo užmokesčio arešto Nr. S20-607, patvarkymas areštuoti lėšas Nr. S20-606, patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S20-608, patvarkymas dėl pasiūlymo skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S20-618, yra niekiniai ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksui (toliau – CPK).

Antstolis, išnagrinėjęs P. V. skundą, priėmė 2020 m. vasario 3 d. patvarkymą, kuriuo su skundu nesutiko ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundžiamus patvarkymus antstolio padėjėja R. S. surašė veikdama antstolio vardu ir pavedimu, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas yra vedęs, vedybinės ar povedybinės sutarties nesudaręs, todėl vadovaudamasis CK 3.88 straipsniu, CPK 667 straipsniu areštavo skolininko sutuoktinės turtą ir pasiūlė pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pareiškėjo reikalavimas nutraukti priverstinio vykdymo veiksmus jo sutuoktinės atžvilgiu yra nepagrįstas, kadangi antstolis nevykdo jokio išieškojimo iš sutuoktinės, o vykdomosiose bylose skolininkui yra nustatytas terminas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. U. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimu iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. V., A. V., Ž. V., V. V., periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pareiškėjas teismo sprendimo nevykdo, šiuo metu pareiškėjo skola sudaro apie 40 000 Eur.

Kiti suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

2020 m. vasario 27 d. teisme gautas pareiškėjo T. V. nuomonė į suinteresuoto asmens R. U. atsiliepimą, kuriuo pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nutarties teisėtumo baudžiamojoje byloje, suėjus senačiai vykdomosiose bylose įpareigoti antstolį jas nutraukti; grąžinti pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, atskaičiavus sumą, numatytą CPK.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra trys vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0172/16/00325 pradėta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-95-586/2016 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. V., A. V., Ž. V., V. V., periodinėmis išmokomis išieškojimo iš skolininko P. V.; vykdomoji byla Nr. 0172/08/00523 pradėta pagal 2008 m. vasario 20 d. Klaipėdos m. 2-ojo PK VP viešosios policijos nuovados nutarimą dėl 115,85 Eur išieškojimo iš skolininko P. V. ir vykdomoji byla Nr. 0172/09/00810 pradėta pagal 2009 m. gegužės 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko P. V. valstybės naudai. 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. S17-40272 administracinės baudos pagal 2008 m. vasario 20 d. nutarimą išieškojimas nutrauktas, toliau tęsiant vykdymo išlaidų išieškojimą (v. b. Nr. 0172/08/00523, b. l. 165). Skundžiami patvarkymai yra vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/00810.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiami 2020 m. sausio 8 d. patvarkymai prieštarauja CK ir CPK nustatytai tvarkai.

Susipažinus su bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 8 d. parengti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-172-521 ir Nr. S-20-172-522, kuriais antstolis areštavo skolininkui P. V. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas vykdomosiose bylose Nr. 0172/16/00325 ir Nr. 0172/09/00810 (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 110, 111). 2020 m. sausio 8 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S20-608 areštuota 358543,88 Eur suma nurodant, jog išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 116).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) nustatyta išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų) tvarka; išskaitų iš tokių pajamų dydis nustatytas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, nurodytas CPK 668 straipsnyje. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (minimalus mėnesio atlyginimas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kuriuos negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas.

Išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) (CPK 689 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatai). Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Kasacinis teismas konstatavo, kad išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-969/2017).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad 2020 m. sausio 8 d. parengti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-172-521 ir Nr. S-20-172-522, kuriais antstolis areštavo skolininkui P. V. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, pažeistų CPK nustatytą išieškojimo iš skolininko piniginių lėšų tvarką, patvarkymai Nr. S-20-172-521 ir Nr. S-20-172-522 savo turinio ir forma atitinka reikalavimus, nustatytus privalomam nurodymui, kuris teiktinas PLAIS.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma -30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

CPK 733 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

2020 m. sausio 8 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S20-608 nurodyta nustačius visą skolininko turto masę, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 116). Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika antstolis nurodė, jog pagal CPK 668 straipsnį, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Taigi skundžiamas patvarkymas nepažeidžia CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų iškaitų tvarkos ir priimtas pagrįstai. Pagrindo naikinti šį patvarkymą nėra.

Dalis pareiškėjo skundo argumentų susiję su pareiškėjo sutuoktinės turto areštu. Pareiškėjas nesutinka, kad jo skolos būtų išieškomos iš sutuoktinės.

Atsakant į pareiškėjo skundo argumentus šioje dalyje pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. sausio 7 d. patikrinęs duomenis Gyventojų registre antstolis nustatė, jog skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs V. S., skolininkas ir sutuoktinė vedybinės sutarties nėra sudarę (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 100, 102). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sekančią dieną (2020 m. sausio 8 d.) parengti nurodymai nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-20-172-523 ir Nr. S-20-172-524, kuriais areštuotos skolininko sutuoktinei V. S. nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos vykdomosiose bylose Nr. 0172/16/00325 ir Nr. 0172/09/00810 (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 112, 113). 2020 m. sausio 8 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. S20-606, vadovaujantis CPK 688 straipsniu ir 749 straipsniu areštuota skolininko sutuoktinei V. S. pagal 2019 m. gegužės 14 d. pensijų kaupimo sutartį priklausanti turtinė teisė į 33801,71 Eur skolos ir 2052,17 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 35853,88 Eur suma, esanti ir/ ar pateksianti į UAGDPB „Aviva Lietuva“ sąskaitą (-as) ar kasą (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 121). 2020 m. sausio 8 d. patvarkymu dėl darbo užmokesčio arešto Nr. S20-607, areštuotas skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis nurodant kiekvieną mėnesį iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų išskaičiuoti 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaičiuotas sumas saugant UAB „I.“ sąskaitoje ar kasoje (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 122). 2020 m. sausio 8 d. turto arešto aktu Nr. B20-217 antstolis 35853,88 Eur sumai areštavo skolininko sutuoktinei nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigose, turtinę teisę į 35853,88 Eur sumą, esančią ir/ ar pateksiančią į UAGDPB „Avivą Lietuva“ bei darbo užmokestį (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 118-120). 2020 m. sausio 8 d. parengtas patvarkymas Nr. S20-618 „Dėl pasiūlymo skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“, kuriuo siūloma skolininkui per dvidešimt dienų, nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tą pačią dieną parengtas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 125-126, 127-128).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (nagrinėjamu atveju būtent tokią nuomonę skunde išsakė pareiškėjas), antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2VP-30599-512/2020, kurioje ir bus sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teismas taip pat pažymi, jog turto areštas yra tik teisės disponuoti areštuotu turtu suvaržymas. Šiuo atveju antstolis apribojo pareiškėjo sutuoktinės teisę disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis, tačiau nurodymo pervesti šias lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina 2020 m. sausio 10 d. atsakymas V. S. darbdaviui (v. b. Nr. 0172/09/00810, b. l. 134), kur antstolis nurodo, kad išieškojimas iš šio turto bus atliekamas tik nustačius skolininko turto dalį areštuotame turte CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad V. S., nesutikdama su vykdymo procese atliekamais veiksmais, turi teisę pati kreiptis į antstolį arba teikti su tuo susijusius pareiškimus teismui.

Pareiškėjo argumentai, jog antstolio padėjėja negalėjo surašyti pareiškėjo skundžiamų patvarkymų atmestini kaip nepagrįsti, kadangi antstolio padėjėja yra antstolio kontoros darbuotoja. Antstolių įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio antstolio padėjėjo teises ir pareigas, 1 dalyje, nustatyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Antstolis J. Petrikas patvirtino, kad padėjėja R. S. veikė antstolio vardu bei jo pavedimu.

Dėl pareiškėjo skundo motyvų, jog jo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos turi būti nutrauktos dėl senaties, pažymėtina, kad pareiškėjo skundas pateiktas dėl antstolio veiksmų vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00325. Be to, tiek iš paties pareiškėjo skundo, tiek ir skundžiamų patvarkymų turinio bei kitų bylos duomenų matyti, kad antstolis vykdo priverstinį išlaikymo pareiškėjo nepilnamečiams vaikams išieškojimą. Išlaikymo išieškojimo pagrindas – antstoliui pateiktas teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas.

Vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro daugiau nei 33000 Eur, todėl pareiškėjo motyvai dėl senaties taikymo nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti antstolio priimtų procesinių dokumentų teisėtumu, nes vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis).

2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. S17-40272 administracinės baudos pagal 2008 m. vasario 20 d. nutarimą išieškojimas nutrauktas, toliau tęsiant vykdymo išlaidų išieškojimą (v. b. Nr. 0172/08/00523, b. l. 165). Taigi gavus išieškotojo prašymą administracinės baudos priverstinis vykdymas iš skolininko (pareiškėjo) vykdomojo byloje Nr. 0172/08/00523 nutrauktas ir tęsiamas vykdymo išlaidų išieškojimas. CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Darytina išvada, kad vykdymo išlaidų išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00523 tęsiamas pagrįstai.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).

Pareiškėjas kelia nuosprendžio, priimto jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje, teisėtumo klausimą ir prašo teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis teismas pasisakytų ar apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas.

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018).

Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, o ne baudžiamoji byla, kuri pareiškėjo atžvilgiu yra išnagrinėta ir joje priimtas galutinis procesinis sprendimas įsiteisėjęs (v. b. Nr. 0172/16/00325, v. b. l. 5). Teismui nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl teisės normų, taikytinų nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, konstitucingumo. Bylos nagrinėjimo ribas ir aplinkybes, kurios turi būti išaiškintos nagrinėjant bylą, apibrėžia pareiškėjo pateiktas skundas, jo faktinis ir teisinis pagrindas. Teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir spręsti klausimų, kurie keliami kitoje, t. y. baudžiamojoje byloje. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjo prašymas grąžinti jam priklausančias pinigines lėšas atskaičiavus sumą, numatytą CPK yra neaiškus, abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė kokias konkrečias, kada išskaitytas sumas prašo grąžinti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo skundas dėl neteisėtai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo buvo išnagrinėtas 2020 m. sausio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo priimta nutartis neįsiteisėjo, nes buvo gautas atskirasis skundas, kuris perduotas Klaipėdos apygardos teismui. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie po minėto ankstesnio pareiškėjo skundo išnagrinėjimo atliktas išskaitas iš pareiškėjo, todėl nagrinėjamoje byloje šis klausimas nenagrinėtinas.

Dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. U. teiginių apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, teismas pažymi, kad bet kuris asmuo turi teisę pats kreiptis su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, esant įstatymo numatytiems pagrindams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu,

Teismas nutaria:

pareiškėjo P. V. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Netenkinti pareiškėjo P. V. prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/08/00810 ir Nr. 0172/08/00523 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Vykdomąją bylą Nr. 0172/16/00325 nelaukiant nutarties įsiteisėjimo grąžinti Klaipėdos apygardos teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Audra Ežerskė