Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-335-957/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-25
Bylos Nr.: AN2-335-957/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01697-2024-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Marijus Kursevičius
Pažeidėjas: M. E.
Advokatai: Marius Inta, Rapolas Kasparavičius

Kategorijos

1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-335-957/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01697-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4; 8.10; 22.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. atstovo advokato Rapolo Kasparavičiaus (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties, kuria M. E. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė

1. UAB „P“ atstovas advokatas Marius Inta 2024 m. spalio 24 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį UAB „T“ vadovui“ M. E., skiriant jam sankcijos ribose nustatytą baudą (b. l. 2-5).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi M. E. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, šioje nutartyje suformuluojant jam kaltinimą dėl akcininkų teisių pažeidimo (b. l. 26-28).

3. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarimu M. E. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 480 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) direktorius iki 2024 m. spalio 18 d. nepateikė įmonės akcininkui UAB „P“, turinčiam 50 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų, akcininko UAB „P“ 2024 m. spalio 4 d. prašyme nurodytos informacijos apie bendrovę: 1) bendrovės finansinių metų rinkinio (pasirašyto bendrovės vadovo ir vyr. buhalterio/asmens, galinčio tvarkyti apskaitą) už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus; 2) bendrovės kreditorių sąrašo (nurodant kreditorių ir reikalavimo sumą) 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis ir 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis; 3) bendrovės debitorių sąrašo (nurodant debitorių ir reikalavimo sumą) 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis ir 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis; 4) bendrovės detalių didžiosios buhalterinės knygos duomenų (operacijos data, pavadinimas, turinys, korespondencijos, kontrahentas, dokumento numeris, suma, valiuta) excel formatu (.xlsx arba.xls plėtiniu) ir pdf formatu už 2023 metus ir 2024 metų 9 mėnesius, 5) informacijos apie bendrovės sudarytus sandorius su susijusiais asmenimis (jei tokių yra), paaiškinimus šių sandorių įtakos bendrovės pelningumui ir bendrovės veiklos rezultatams, paaiškinimų, ar dėl bendrovės sudarytų sandorių su susijusiais asmenimis negalėjo kilti bendrovės vadovybei interesų konfliktas; 6) duomenų apie konkrečius bendrovės skolininkus, kurių skolos laikomos beviltiškomis skolomis (jei tokių yra) ir visų sutarčių ir kitų dokumentų, kurių nevykdymas lėmė beviltiškų skolų atsiradimą (jei tokių yra), jei skolininkas yra juridinis asmuo, informacijos apie tokio juridinio asmens galutinius naudos gavėjus; 7) paaiškinimų raštu, dėl kokių priežasčių nebuvo sušauktas bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) nustatytu terminu, tokiais veiksmais pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrovės UAB „T“ akcininko UAB „P“ teises (b. l. 141-148).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. atstovas advokatas Rapolas Kasparavičius prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti UAB „P“ pareiškimo dėl administracinės atsakomybės M. E. taikymo. Atstovo advokato Rapolo Kasparavičiaus apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Skundo argumentai, kuriais teigiama, kad M. E. veiksmuose nėra kaltės

4.1. Iš UAB „P“ pareiškimo nebuvo aišku, kokią kaltės formą ir rūšį UAB „P“ įrodinėjo. Skundžiamame nutarime taip pat nėra pateikta kaltės formos ir rūšies analizė, tik lakoniškai užsimenama, kad M. E. „tyčia sąmoningai neatliko įstatyme numatytos pareigos“. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad įstatyme numatyta pareiga (pateikti akcininkui nurodytą informaciją) buvo neatlikta tyčia ir sąmoningai. Priešingai, byloje esantys įrodymai liudija, kad M. E. veiksmuose nėra kaltės, todėl kaltės elementas šioje administracinio nusižengimo byloje laikytinas neįrodytu.

4.2. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent objektyvios aplinkybės nulėmė tai, kad UAB „P“ reikalavimai dėl informacijos pateikimo nedelsiant nebuvo realizuoti, todėl jo veiksmuose nėra kaltės ir jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė.

4.3. Prasta UAB „T“ finansinė padėtis nulėmė tai, kad patenkinti UAB „P“, kaip bendrovės akcininko, prašymus dėl informacijos pateikimo objektyviai buvo neįmanoma, nes UAB „P“, kaip bendrovės akcininko, prašymams realizuoti buvo reikalingos buhalterinės paslaugos, kurių bendrovė tuo metu negalėjo įpirkti. Bendrovė nėra nemoki ir turi didelės vertės turtą Vilniaus centre, tačiau negali jo realizuoti, nes ilgą laiką tam nebuvo bendrovės akcininkų sutarimo. UAB „T“ turi du akcininkus – UAB „P“ ir UAB „V“, abiejų akcijų dalys bendrovėje lygios – po 50 procentų. Šių dviejų akcininkų sutarimas yra privalomas, kad turtas būtų sėkmingai parduotas. Vadovaujantis bendrovės įstatų 6.2.5 ir 7.3 punktais, cituojamais skunde, M. E., būdamas bendrovės vadovu, be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo neturėjo teisės disponuoti bendrovės nekilnojamuoju turtu Vilniaus centre, tuo tarpu bendrovės akcininkai dėl turto pardavimo sąlygų ilgą laiką nesutarė. M. E. dėjo pastangas, kad šis turtas būtų parduotas (tai patvirtina į bylą pateikti 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. gruodžio 18 d. elektroniniai laiškai bendrovės akcininkams). Vėliau turtą sutarta parduoti aukcione, tačiau jau du turto pardavimo aukcionai neįvyko. Taigi, UAB „T“ nėra nemoki, turi didelės vertės turto, tačiau neturi piniginių lėšų ir tai nėra bendrovės vadovo kaltė, o pats bendrovės vadovas tapo abiejų akcininkų nesutarimo auka. M. E. nuo 2023 m. birželio net nėra mokamas atlyginimas už jo darbą bendrovėje, įskaitant ir akcininkų prašymų dėl informacijos pateikimo tenkinimą. UAB „T“, neturėdama piniginių lėšų, neturėjo galimybės susimokėti už buhalterines paslaugas ir parengti akcininko prašomus dokumentus.

4.4. Pareiškimo teismui tikslas buvo ne informacijos gavimas (nes UAB „P“ yra viskas žinoma apie bendrovę), o padaryti spaudimą bendrovės vadovui M. E. ir per jį – kitam akcininkui – ir taip pasiekti derybinį pranašumą akcininkų nesutarime. Bendrovei UAB „T“ buhalterines paslaugas ilgą laiką teikė buhalterė, dirbanti kitose su UAB „P“ susijusiose įmonėse, taigi iš esmės visą svarbiausią informaciją UAB „P“ visada turėjo. Be to, į bylą pateikta nuotrauka iš failų debesijos patvirtina, kad UAB „P“, kaip bendrovės UAB „T“ akcininkas, turi prieigą prie plačios apimties įmonės dokumentų, o iki 2024 m. balandžio 16 d. net pats keldavo duomenis apie bendrovės finansus, pasinaudodamas jo samdoma buhaltere.

4.5. 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu UAB „P“ atstovas patvirtino, kad UAB „P“ jau yra gavusi 90 procentų pareiškime įvardintų dokumentų, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, šiuo pagrindu nuspręsdamas skirti M. E. minimalią įstatyme numatytą baudą. Tame pačiame teismo posėdyje UAB „P“ atstovas pažymėjo, kad visas paklausimas bylos nagrinėjimo metu buvo patenkintas, išskyrus vieno bendrovės skolininko parašo ant skolų suderinimo akto su bendrove nebuvimą (dėl ko nėra M. E. kaltės, nes jis neturi jokios galimybės priversti skolininką pasirašyti dokumentą), todėl tariamai pažeistos UAB „P“ teisės jau buvo apgintos ir tęsti šios administracinio nusižengimo procedūros nebebuvo tikslo ir prasmės.

4.6. UAB „T“ vadovas M. E. pagrįstai tikėjosi, kad akcininkai ras sprendimą, išspręs įmonės likvidumo problemą ir atsiras galimybė pateikti UAB „P“ prašomus duomenis arba akcininkas savo reikalavimo atsisakys. Tai taip pat sąlygojo akcininko prašomos informacijos nepateikimą iki bylos. M. E. iš esmės neklydo dėl akcininkų galimybės susitarti, nes po ilgai trukusių nesutarimų bendrovės akcininkai visgi susitarė dėl turto pardavimo per aukcioną, tik, deja, turto parduoti vis dar nepavyko.

4.7. UAB „T“ vadovas neturėjo jokio piktybinio nusistatymo dėl informacijos akcininkui nepateikimo, ką pagrindžia ir tai, kad, sužinojęs apie tokį UAB „P“ paklausimą, M. E. dėjo pastangas, kad informacija būtų pateikta UAB „P“, dėl ko vienas iš akcininkų apmokėjo už buhalterines paslaugas, taip suteikiant galimybę parengti bendrovės finansines ataskaitas ir pateikti jas akcininkui. Tai pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti pačios bendrovės UAB „P“ 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu.

Skundo argumentai, kuriais teigiama, kad UAB „P“ paklausimas nebuvo įteiktas UAB „T“ įstatų nustatyta tvarka

4.8. UAB „P“ reikalavimas pateikti informaciją nebuvo pateiktas UAB „T“ įstatų numatyta tvarka, nes nebuvo išsiųstas bendrovei registruotu laišku. UAB „P“ nurodė, kad reikalavimą dėl informacijos pateikimo pateikė M. E. tik elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). UAB „P“ 2024 m. spalio 4 d. elektroniniame laiške prašė elektroninio pašto adresu patvirtinti elektroninio laiško gavimą, tačiau tokio patvirtinimo negavo. 2025 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu teismo M. E. nurodė, kad nepamena, jog būtų gavęs į UAB „P“ paklausimą. UAB „T“ įstatų, kurie pridėti Prie UAB „P“ pareiškimo, 10.1 punktas numato, kad visi bendrovės pranešimai, dokumentai siunčiami registruotu laišku arba įteikiami asmeniui pasirašytinai. Atitinkamai nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes akcininko pareiškimas dėl informacijos pateikimo pateiktas nesilaikant bendrovės įstatų numatytos tvarkos.

4.9. Nesutiktina, kad, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, minėta bendrovės įstatų nuostata taikoma tik UAB „T“ pareiškimams jos akcininkams, o ne akcininkų pareiškimams bendrovei UAB „T“. Nors bendrovės įstatų 10.1 punkte nėra nurodyta tiesiogiai, kad šiame punkte įtvirtinta nuostata remiamasi ir bendrovės akcininkų pranešimams bendrovei, tačiau ši nuostata taikytina pagal analogiją, t. y. jeigu įmonė turi pareigą teikti informaciją akcininkams registruotu laišku, bendrovės vadovas taip pat gali turėti pagrįstą lūkestį tikėtis, kad ir jam informacija bus teikiama analogišku būdu. Šiuo atveju UAB „P“ turėjo galimybę pateikti paklausimą registruotu laišku, tačiau jo nepateikė, o patvirtinimo iš M. E., kad paklausimas gautas, taip pat negavo, nors tokį prašymą elektroniniame laiške reiškė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „P“ įgaliotas atstovas advokatas Marius Inta prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Apeliaciniu skundu nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. E. UAB „P“ 2024 m. spalio 4 d. prašymą pateikti informaciją apie UAB „T“ faktiškai gavo ir apie jį buvo tinkamai informuotas. UAB „P“ 2024 m. spalio 4 d. prašymą dėl informacijos apie UAB „T“ finansinę būklę pateikimo UAB „T“ vadovui M. E. pateikė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovėje buvo susiklosčiusi dalykinė praktika, kurios pagrindu visi klausimai, susiję su UAB „T“, buvo sprendžiami ir apsikeičiama informacija naudojant elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), o pats M. E. šiuo elektroniniu paštu naudojosi ir vis dar naudojasi. Priešingai nei teigiama skunde, UAB „T“ įstatai nenumato, kad UAB „T“ akcininkai prašymus dėl informacijos UAB „T“ turėtų pateikti registruotu laišku.

5.2. UAB „T“ vadovas M. E. tyčia (sąmoningai) neatliko Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 12 dalies 16 punkte įtvirtintos pareigos savalaikiai pateikti akcininkui informaciją ir iki šiol nėra pateikęs visos UAB „P“ prašytos informacijos. Apeliaciniame skunde ši išvada nepaneigta. M. E., atsisakydamas pateikti 2024 m. spalio 4 d. prašymu nurodytą informaciją, paprasčiausiai ignoravo UAB „P“ bei nebuvo ir vis dar nėra nei raštu, nei kitaip atsakęs, kodėl jis iki pat šiol atsisako pateikti visą 2024 m. spalio 4 d. prašymu UAB „P“ prašytą pateikti informaciją. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, galiojantys teisės aktai nenumato galimybės netaikyti ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės vadovui tais atvejais, kai bendrovės vadovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 12 dalies 16 punkte įtvirtintą pareigą savalaikiai pateikti akcininko prašomą informaciją apie bendrovę ir, juolab, tais atvejais, kada bendrovės vadovas vis dar (praėjus daugiau nei 9 mėnesiams) nėra pateikęs akcininko prašytos pateikti informacijos apie bendrovę.

5.3. Neegzistavo ir neegzistuoja objektyvios priežastys, kodėl vadovas nevykdo įstatyme numatytų pareigų. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e2AT-11-628/2024, 2AT-3-387/2022, 2AT-16-976/2021, 2AT-40-489/2018), tuo atveju, jei UAB „T“ vadovas tariamai negalėjo (ir negali) pateikti UAB „P“ prašytos informacijos, tokiu atveju vadovas bent jau privalėjo raštu atsakyti į 2024 m. spalio 4 d. prašymą ir nurodyti tokio atsisakymo priežastis bei pagrindimą. Tuo tarpu, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nutarime, M. E. tiesiog ignoravo ir neatsakė į UAB „P“ 2024 m. spalio 4 d. prašymą pateikti UAB „T“ informaciją. Apeliaciniame skunde, šiurkščiai prieštaraujant tikrovei ir siekiant suklaidinti, teigiama, kad neva UAB „P“ 2024 m. spalio 4 d. prašymu prašomą informaciją turėjo pats ir pats rūpinosi jos gavimu iš buhalterių, ką, ant UAB „T“ vadovo, patvirtina jo byloje pateikta akcininkų susirašinėjimo medžiaga. Viena vertus, UAB „T“ vadovo pateiktas susirašinėjimas iš esmės vyko tik tarp šios bendrovės akcininkų, kita vertus, jis vyko daug anksčiau, nei buvo pateiktas 2024 m. spalio 4 d. prašymas patekti informaciją.

5.4. UAB „T“ vadovas apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli apie jo iki at šiol nepateiktos informacijos svarbą ir reikšmę UAB „P“, kaip akcininko, teisėms ir teisėtiems interesams. UAB „P“ prašyta pateikti informacija yra objektyviai būtina kaip akcininkei, siekiant išsiaiškinti, kokia yra reali UAB „T“ finansinė padėtis, ar egzistuoja grėsmė UAB „T“ gyvybingumui ar netgi mokumui. Dėl M. E. neteisėto neveikimo buvo ir vis dar yra tiesiogiai ir nepateisinamai apribotos UAB „P“, kaip akcininko galimybės priimti informuotus ir realiais finansiniais duomenimis pagrįstus sprendimus, susijusius su UAB „T“ finansinio stabilumo užtikrinimu, žalingų veiksnių finansiniam stabilumui šalinimu, tolimesnėmis UAB „T“ veiklos perspektyvomis ir UAB „T“ akcijų vertės įvertinimu.

Šalies argumentai

6. Pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. atstovo advokato Rapolo Kasparavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes bei padarius pagrįstą išvadą dėl M. E., kaip UAB „T“ vadovo, kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

8. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato Rapolo Kasparavičiaus apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas dvejomis argumentų grupėmis, t. y., kad: 1) M. E. veiksmuose nėra kaltės, taigi – ir ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties; 2) UAB „P“ paklausimas nebuvo įteiktas UAB „T“ įstatų numatyta tvarka.

9. Pažymėtina, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

10. Be pirmiau aptartų ANK normų pažymėtina ir tai, kad asmuo gali būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai M. E. veikoje yra nustatyti ir įrodyti ANK 569 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. E. kaltu dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, rėmėsi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Esminiai įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų ar kiti procesiniai pažeidimai, nagrinėjant M. E. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, nepadaryti, teismo išvados logiškos, nuoseklios ir pagrįstos.

12. ANK 119 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. Šio ANK straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia, be kita ko, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams. Atsakomybės pagal šią teisės normą subjektai yra juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose.

Žemesnės instancijos teismas

13. Akcininko teisė gauti informaciją apie bendrovę yra neturtinė teisė, įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, numatančiame, kad akcininkai turi neturtinę teisę gauti šio įstatymo 18 straipsnio dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Taigi, Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas duomenų ir dokumentų sąrašas nėra baigtinis, kadangi akcininkai, be kita ko, bendrovės gali pareikalauti pateikti ir kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Nagrinėjamu atveju aktualūs ir UAB „T“ įstatai, pagal kurių 11.1 punktą kiekvienas bendrovės akcininkas turi teisę nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti informaciją pateikimo susipažinti su visais bendrovės dokumentais (įskaitant teisę pasidaryti dokumentų kopijas) ir gauti visą informaciją apie jos veiklą, šios teisės neribojant jokiais apribojimais, tokiais kaip reikalavimai pasirašyti konfidencialumo susitarimus, pagrįsti būtinybę juos gauti ir pan. (b. l. 15-17).

14. Bylose dėl ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021 ir kt.).

15. Šioje administracinio nusižengimo byloje M. E. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „T“ direktoriumi iki 2024 m. spalio 18 d. nepateikė įmonės akcininkui UAB „P“, turinčiam 50 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų, akcininko UAB „P“ 2024 m. spalio 4 d. prašyme nurodytos informacijos apie bendrovę, kuri nurodyta skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje ir šios nutarties 3 punkte.

16. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2021 m. gruodžio 10 d. UAB „P“ yra akcininkė bendrovės UAB „T“, kurios vadovas (direktorius) nuo 2021 m. gruodžio 17 d. yra M. E. (b. l. 6, 8). Be to, nustatyta, kad UAB „T“ akcininkė UAB „P“, atstovaujama advokato Mariaus Intos, 2024 m. spalio 4 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės UAB „T“ vadovui prašymą („Akcininko prašymas dėl informacijos pateikimo ir bendrovės metinės finansinės atskaitomybės“) pateikti bendrovės dokumentus ir informaciją apie jos veiklą, kurie išvardinti šios nutarties 3 punkte (b. l. 10-14). Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad dokumentai ir informacija, kuriuos prašė pateikti UAB „T“ akcininkas UAB „P“, patenka į duomenų ir dokumentų, kurių iš bendrovės gali reikalauti akcininkas, sąrašą. Nagrinėjamu atveju taip pat nekilo ginčas dėl to, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „T“ vadovui M. E., o elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso bendrovei UAB „T“, vadovaujamai M. E. Antai, 2025 m. sausio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu M. E. patvirtino, kad naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 88), be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šis elektroninio pašto adresas iš tiesų yra naudojamas M. E. (pvz., b. l. 34), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) bendrovės UAB „T“ dokumentuose nurodomas kaip priklausantis bendrovei UAB „T“ (pvz., b. l. 63). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog M. E. gavo minėtą 2024 m. spalio 4 d. reikalavimą pateikti prašomus dokumentus ir informaciją apie bendrovę UAB „T“.

17. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje atmeta apelianto argumentus, kuriais jis, cituodamas UAB „T“ įstatų 10.1 punktą, teigia, kad akcininkės UAB „P“ 2024 m. spalio 4 d. paklausimas nebuvo įteiktas UAB „T“ įstatų nustatyta tvarka, nes nebuvo išsiųstas bendrovei registruotu laišku. Kaip jau buvo nustatyta šios nutarties 16 punkte, UAB „T“ akcininkė UAB „P“, atstovaujama advokato Mariaus Intos, 2024 m. spalio 4 d. prašymą („Akcininko prašymas dėl informacijos pateikimo ir bendrovės metinės finansinės atskaitomybės“) pateikti bendrovės dokumentus ir informaciją apie jos veiklą pateikė UAB „T“ vadovui M. E. jo paties ir bendrovės UAB „T“ naudojamais elektroninio pašto adresais, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde neginčijama aplinkybė, kad minėtą paklausimą UAB „T“ vadovas M. E. gavo. Visgi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad UAB „T“ įstatų 10.1 papunktis pagal analogiją taikytina ir akcininkų bendrovei siunčiamiems pranešimams, todėl paklausimas bendrovei neva turėjo būti siunčiamas registruotu laišku. Pažymėtina, kad UAB „T“ įstatų 10 punkto pavadinimas yra „Bendrovės pranešimų skelbimo tvarka“ (b. l. 15-17), kas reiškia, kad šio punkto papunkčiai reglamentuoja būtent bendrovės UAB „T“ pranešimų skelbimo tvarką. Skunde akcentuojamame UAB „T“ įstatų 10.1 papunktyje nėra nustatyta, kokiu būdu bendrovės UAB „T“ akcininkai turi siųsti pranešimus bendrovei ar bendrovės vadovui, to nenustato ir kiti teisės aktai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju, UAB „T“ įstatų 10.1 papunktyje įtvirtintos nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, kaip įtvirtinančios akcininkų pareigą bendrovei UAB „T“ pranešimus siųsti registruotu laišku. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „T“ įstatų 10.1 punktas pareigą pranešimus siųsti registruotu laišku nustato tik pačios bendrovės korespondencijos teikimo atveju, bet ne atvirkštine kryptimi, todėl akcininko reikalavimą pateikus bendrovės vadovui elektroniniu paštu, UAB „T“ įstatų reikalavimai nebuvo pažeisti. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad UAB „P“ patvirtinimo iš M. E. apie paklausimo gavimą negavo, nors tokį prašymą elektroniniame laiške reiškė. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamas faktas, kad byloje aktualų 2024 m. spalio 4 d. paklausimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gavo ir tai yra esminės aplinkybė ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl skundo argumentai apie laiško patvirtinimą nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

18. Kaip jau buvo minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, gavus 2024 m. spalio 4 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės UAB „T“ direktorius turėjo keturias teisėto elgesio alternatyvas, kurios išvardintos šios nutarties 14 punkte. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta ir apeliaciniame skundė nėra ginčijama aplinkybė, kad nei vieno iš nurodytų alternatyvių veiksmų UAB „T“ direktorius M. E. per Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neatliko. Be to, nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija aplinkybės, kad su akcininkų neturtinės teisės gauti apie bendrovę informaciją įgyvendinimu susijęs teisinis reguliavimas ir iš šio reguliavimo kylančios bendrovės direktoriaus pareigos M. E. buvo žinomi, tačiau esant rašytiniam akcininko UAB „P“ prašymui pateikti informaciją, M. E. įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė, taip pažeisdamas vieną iš akcininko neturtinių teisių, įtvirtintų Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Taigi, pritartina skundžiamo nutarimo išvadai, kad nustačius, jog M. E. neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigų suteikti akcininkui informaciją realizavimo variantų, jo veika atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. Šios išvados nepaneigia nei apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės apie prastą UAB „T“ finansinę padėtį ar apie tai, kad akcininkui šiuo metu yra pateikta didžioji dalis prašytų dokumentų, kurių dalis jam, apelianto teigimu, buvo prieinami ir anksčiau, nei aplinkybės apie administracinėn atsakomybėn patrauko asmens viltis išspręsti bendrovės likvidumo problemą, nei juo labiau aplinkybės apie tai, kad M. E. neva neturėjo piktybinio nusistatymo dėl informacijos akcininkui neteikimo, o akcininkas su pareiškimu į teismą kreipėsi siekdamas padaryti spaudimą bendrovės vadovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jame dėstomos aplinkybės nelaikytinos M. E. atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad viena iš teisėtų UAB „T“ direktoriaus M. E. elgesio alternatyvų, įtvirtintų Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, buvo aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus), tačiau šios teisėto elgesio alternatyvos neįtakoja nei prasta bendrovės finansinė padėtis, nei kiti skunde dėstomi argumentai. M. E. atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui per įstatyme nustatytą terminą aiškiai informuoti akcininką apie atsisakymą suteikti prašomą informaciją ar dokumentus ir to priežastis. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad skundžiamu nutarimu M. E. pagrįstai pripažintas realizavęs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius.

19. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kuriais teigiama, kad skundžiamame nutarime nėra pateikta M. E. kaltės formos ir rūšies analizė ir nenurodyta, kokių įrodymų pagrindu padaryta išvada apie tai, kad įstatyme numatyta pareiga (pateikti akcininkui nurodytą informaciją) buvo neatlikta tyčia ir sąmoningai. Pirmiausia atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas konstatavo tai, kad M. E. turėjo pareigą atlikti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus – per įstatymo nustatytą terminą pateikti akcininko prašomą informaciją arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus), taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai siaurinančiai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. E. turėjo tik įstatyme numatytą pareigą pateikti akcininkui nurodytą informaciją. Skundžiamame nutarime, pasisakant dėl M. E. kaltės formos ir rūšies, nurodyta, kad jis, kaip juridinio asmens vadovas, žinodamas, kad turi pareigą atlikti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tyčia sąmoningai neatliko įstatyme nustatytos pareigos per įstatymo nustatytą terminą pateikti akcininko prašomą informaciją arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Taigi, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs M. E. veikoje sąmoningą neveikimą, iš esmės konstatavo jo tiesioginę tyčią, reiškiančią, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šią išvadą, nors ir labai lakoniškai, pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybe, kad M. E. žinojo tai, kad turi pareigą atlikti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginės tyčios kryptingumą patvirtina ir jo paaiškinimai pirmosios instancijos teismui, kurie, nors ir aptariant kaltės formą bei rūšį papildomai nepažymėti skundžiamame nutarime, tačiau užfiksuoti administracinio nusižengimo byloje. Antai, 2025 m. sausio 14 d. posėdžio metu M. E. paaiškino, kad „Ta informacija man pasirodė daugiau kaip bandymas prisikabinti, prašyti paaiškinti dalykus, kuriuose akcininkai dalyvavo abu kartu, viską žinojo, man asmeniškai tai pasirodė kaip ruošimasis ilgam bylinėjimuisi. Į tuos prašomus punktus nežiūrėjau skubos tvarka <...>“; „<...) į tą dalį aš nežiūrėjau pernelyg rimtai, nes aš neturėjau kaip atsimušti į ilgiausius teisinius dokumentus. Jie buvo ilgi ir labai agresyvūs, su daug grasinimų, neturėjau jokių galimybių samdytis teisininkus, kurie į tai atsakinėtų, praleidau šituos dalykus“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie M. E. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai rodo, kad jo neveikimas Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų kontekste buvo tyčinis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 636 straipsnio 4 dalis, kurioje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje motyvuojamajai daliai, nenustato, kiek pirmosios instancijos teismo nutarime turi būti motyvų apie subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime pagrįstai ir pakankamai motyvuotai nustatyta, kad M. E. neveikimas pasireiškė tiesiogine tyčia.

20. Apibendrinamas aptartas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, objektyviai ir nešališkai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl keisti ar naikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, apeliantas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų bei teisinio reguliavimo vertinimą, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Skundžiamas nutarimas šiuos reikalavimus atitinka, dėl byloje esančių įrodymų vertinimo išvados yra motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos, su jomis sutinka ir apygardos teismas.

21. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo paskirta minimalaus dydžio bauda, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą ar neproporcingą nėra pagrindo. M. E. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos, yra baustas administracine tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. E. skirtiną nuobaudą, įvertino ir apelianto skunde nurodomas aplinkybes apie tai, kad didžiąją dalį 2024 m. spalio 4 d. paklausimų prašytų dokumentų bendrovė akcininkei UAB „P“ jau yra pateikusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip sudarančios pagrindą skirti pažeidėjui minimalią ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, o ne šalinančios M. E. atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. E. administracinę nuobaudą, ANK nuostatų nepažeidė.

22. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. atstovo advokato Rapolo Kasparavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Marijus Kursevičius