- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-14642-1203/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01873-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., Valstybės įmonė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
- 3.4.5.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo jį pradėjus faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B., Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pareiškimu prašo tikslu priimti palikimą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) po J. B. mirties palikimą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti jos dukra J. B.; 2) po J. B. mirties palikimą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti jo dukra J. B..
1.1. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja J. B. yra J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra;
1.2. Paaiškino, kad J. B. mirties dieną turėjo savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). J. B. mirties dieną turėjo savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
1.3. Nurodė, kad po tėvų mirties likusiu jų visu turtu naudojosi, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi vaikai: D. B., D. D., A. B. ir pareiškėja J. B., sesuo J. B. dar iki tėvų mirties buvo išvykusi gyventi į užsienį, o nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol;
1.4. Pažymėjo, kad nors visi Lietuvoje gyvenantys vaikai rūpinosi ir prižiūrėjo tėvų palikimą, tačiau niekas į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė. Visų pirma nežinojo, jog pareiškimas notarui dėl paveldėjimo priėmimo turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Be to, per labai trumpą laiką šeimą sukrėtė net trijų šeimos narių mirtys: mirus mamai po mažiau nei dviejų mėnesių mirė brolis J. B., o tada po mėnesio mirė tėvas. Po tokių sukrečiančių įvykių visiems prireikė nemažai laiko atsigauti ir susivokti;
1.5. Pareiškimas motyvuojamas tuo, kad po tėvų mirties vaikai toliau rūpinosi tėvų turtu. Pareiškėjos broliai D. B. ir A. B. liko gyventi tėvų namuose. Pareiškėja su seserimi D. D. nuolat atvažiuodavo, padėdavo tvarkytis, prižiūrėti aplinką ir pan. Visi likusiu tėvų turtu naudojosi kaip savo. Ne kartą tarėsi bei ruošėsi visi susitvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo, planavo visi kartu kreiptis į teismą prašydami nustatyti juridinį faktą, kad tėvams priklausiusį turtą visi keturi paveldėjo faktiniu valdymu. Tačiau 2008 m. kovo mėn. gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo padegti. Gaisro metu sudegė ūkinis pastatas, išdegė namo vidus, baldai, namų apyvokos daiktai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau padegėjas (-ai) nustatytas nebuvo. Neilgai trukus mirė ir sesuo D. D., vėliau ir abu broliai;
1.6. Pažymėjo, kad sesuo J. B. visą laiką gyveno užsienyje, todėl tėvų palikimu niekada nesidomėjo ir nesirūpino. Iš vaikų, kurie per tris mėnesius po tėvų mirties padėjo jų paliktą turtą valdyti, jį prižiūrėti ir juo rūpintis, liko tik pareiškėja (el. b. l. 1–3).
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 39–41).
3. Suinteresuotas asmuo BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė J. B. ir J. B. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui (el. b. l. 47–50).
4. Suinteresuotas asmuo J. B. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. J. B. gimė (duomenys neskelbtini), motina – J. B., tėvas – J. B. (el. b. l. 7);
5.2. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6);
5.3. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5);
5.4. J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis – sutuoktinis J. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: J. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), D. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), D. D., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. B., gimė (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), A. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. B., gimė (duomenys neskelbtini). Išvyko į užsienio valstybę nuo (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9);
5.5. J. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis – sutuoktinė J. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: J. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), D. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), D. D., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. B., gimė (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), A. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. B., gimė (duomenys neskelbtini). Išvyko į užsienio valstybę nuo (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10);
5.6. Ukmergės rajono savivaldybės 3–iojo notaro biuro notarė Vaidota Majūtė informavo, jog paveldėjimo bylos po J. B. ir J. B. mirties nebuvo užvestos (el. b. l. 12);
5.7. Po J. B. mirties palikimo niekas nepriėmė (el. b. l. 23);
5.8. Po J. B. mirties palikimo niekas nepriėmė (el. b. l. 24);
5.9. J. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – Pastatas–Gyvenamasi namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Kiti inžineriniai statiniai–Kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14–15);
5.10. J. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16–21).
6. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
7. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja J. B. yra palikėjų dukra, kuri paveldi pagal įstatymą kaip palikėjų vaikas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja nurodė, kad po motinos J. B. mirties J. B. perėmė palikėjai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o po tėvo J. B. mirties J. B. perėmė palikėjui priklausiusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip savininkė savo nuožiūra, mokėjo mokesčius. Jokių ginčų dėl palikėjų J. B. ir J. B. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus J. B., niekas kitas į palikėjų J. B. ir J. B. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, pareiškėja prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.
9. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus daroma išvada, jog pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad J. B. po savo motinos J. B. mirties (duomenys neskelbtini) ir po savo tėvo J. B. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti motinos J. B. ir tėvo J. B. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasi, rūpindamasi ir valdydama kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjų palikimo tarp pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
10. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos J. B. mirties (duomenys neskelbtini) ir po palikėjo J. B. mirties (duomenys neskelbtini) jų palikimą priėmė J. B., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.