- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2YT-794-1040/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Ž., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – E. Ž., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo J. Ž. mirties 1992 m. lapkričio 21 d., per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti savo tėvo J. Ž. turtą.
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), jis testamento nebuvo sudaręs, todėl atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Pareiškėjos tėvai po santuokos sudarymo liko gyventi mirusio J. Ž. gimtinėje, kur buvo nacionalizuota jo tėvo J. Ž. (pareiškėjos senelio) žemė. Pareiškėjos tėvai santuoką nutraukė 1975 m., pasidalino santuokoje įgytą turtą. Vėliau tėvas jam atitekusią nekilnojamojo turto dalį (1/2 namo, 1/2 ūkinių pastatų bei 1/2 žemės) pardavė ir iki mirties neturėjo jokio registruotino turto. Po santuokos nutraukimo išsikraustė gyventi į Rokiškį, sudarė kitą santuoką su suinteresuotu asmeniu E. Ž., kuriai išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į piniginį indėlį bei investicinę sąskaitą po sutuoktinio mirties. Pareiškėja yra vienintelis velionio vaikas ir pirmos eilės įpėdinė, kuri palikimą priėmė faktiniu valdymu ir į notarą nesikreipė, manė, jog tėvo turtas tėra teisė atkuri nuosavybės teises. 1992 m. balandžio 30 d. palikėjas J. Ž. parašė prašymą dėl žemės grąžinimo ir, praėjus keliems mėnesiams nuo jo pateikimo, mirė. Jo mirties momentu egzistavo teisė atkurti nuosavybės teises, nors pačios nuosavybės teisės į žemės sklypą dar nebuvo. Pareiškėja teigia, kad visada žinojo, kur yra jos senelių žemė. Atkūrus valstybės nepriklausomybę, nors senelių sklypas faktiškai ir priklausė valstybei, tačiau pareiškėja, dar tėčiui esant gyvam, dalį sklypo, padedant mamai, prižiūrėjo kaip savo. Po tėvo mirties tą priežiūrą tęsė - pareiškėjos vyras arba paprašyti žmonės šienaudavo pievą, veždavo mamai sausuolius iš žemėje esančio miškelio, tvarkė tvenkinuką, jį apšienaudavo, vasarą pramogaudavo ir jame žvejojo, kartais sklypą pareiškėjos prašymu prižiūrėdavo jos mama. Pastaroji nuolatos augino triušius, todėl jie buvo šeriami iš šiame sklype ruošto šieno, žolės. Niekas jokių pretenzijų į sklypą nereiškė - nei fiziniai asmenys, nei valstybė. Pareiškėjos tėčio antra žmona yra pasakiusi, jog yra velionio dukra ir būtent jai turi priklausyti tėvo žemė. Pasak pareiškėjos, ši žemė yra labai brangi, nes joje stovėjo jos senelių namai, juose pareiškėja gyveno iki 7 m. Su seneliais ją siejo šilti santykiai. Pareiškėja prižiūri, lanko senelių kapus, pastatė jiems naują paminklą. Nors nuo tėčio mirties V. P. žinioje buvo žemės sklypas ir ji juo periodiškai rūpindavosi arba pavesdavo tai padaryti kitiems asmenims, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija sprendimą dėl žemės grąžinimo priėmė (toliau - Sprendimas) tik 2004 m., t. y. praėjus dvylikai metų po pareiškėjos tėvo mirties. Būtent tada turtinė teisė transformavosi į konkretų turtą - žemės sklypą. Sprendimo originalas atiduotas pareiškėjai kaip velionio įpėdinei, kuri faktiškai rūpinosi sklypu ir žemėtvarkos atstovai tai matė. Dar iki šio Sprendimo gavimo, t. y. maždaug 2003-2004 m. pareiškėja užsakė preliminarius sklypo matavimus, už juos sumokėjo, ji ir pasirašė ant žemės sklypo plano už savo tėvą. Gavusi Sprendimą, pareiškėja galutinai laikė save sklypo savininke ir pradėjo dar intensyviau rūpintis juo. Ji prašydavo ūkininkų padėti sutvarkyti, įdirbti žemę ir nuo pat 2004 m. ją deklaruodavo, joje augino įvairias kultūras, vykdė sėjomainą. Šiais metais sklypą dirbti draugišku sutarimu leido ūkininkui, kuris ir įtraukė jį į savo deklaruojamų plotų sąrašą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys E. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius atsiliepimų teismui nepateikė.
Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po tėvo J. Ž. mirties pareiškėja V. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 173 (el. b. l. 12). J. Ž. 1992 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą Ukmergės rajono Lyduokių apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl 2,99 ha žemės grąžinimo (el. b. l. 14-15). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 2.6-81-19875 J. Ž. buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) (el. b. l. 10-11). V. P. 2003 m. užsakė preliminarius minėto žemės sklypo matavimus ir už juos sumokėjo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis žemės sklypo planas, pasirašytas V. P. ir mokėjimo pranešimai (el. b. l. 13, 23-24). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. lapkričio 13 d. išraše matyti, kad Sklypas registruotas J. Ž. vardu (el. b. l. 26-27). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Lyduokių seniūnijos 2018 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 1-31 nurodyta, kad Sklypas, priklausantis J. Ž. iki nuosavybės teisių atkūrimo (2004 m. gegužės 13 d.) priklausė valstybei ir buvo nuomojamas. Nuo 2004 m. iki 2014 m. šį žemės sklypą prižiūrėjo ir deklaravo V. P.. 2015-2016 m. Sklypą prižiūrėjo ir deklaravo A. P., o 2017-2018 m. jį prižiūrėjo, dirbo ir deklaravo ūkininkas E. M. (el. b. l. 22). Rokiškio rajono notaro 1993 m. gegužės 25 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. 2534 ir 1997 m. lapkričio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. IVVR-4456 patvirtina, kad J. Ž. sutuoktinė E. Ž. priėmė palikimą ir paveldėjo investicinę sąskaitą bei piniginį indėlį (el. b. l. 17-18). V. P. teikė 2010-2014 m. paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti (el. b. l. 31-57). E. Ž. pretenzijų į Sklypą nereiškia.
Dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjos pareiškime nurodytais duomenimis, byloje esančiais įrodymais ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas palikimo po J. Ž. mirties atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas vertina, kad V. P., tiek sužinojusi apie atkurtą nuosavybės teisę į Sklypą, tiek ankstesniu metu, savo aktyviais veiksmais, t. y. tvarkydama, prižiūrėdama, deklaruodama minėtą žemės sklypą, užsakydama sklypo preliminarius matavimus bei atlikdama kitus veiksmus priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.