Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-861-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
2A-861-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01991-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
B. B.
Ieškovas
V. K.
Advokatai
Osvaldas Martinkus, Rimvydas Paulauskas

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-861-730/2015

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-01991-2013-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.3.6.; 42.10; 63; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. liepos 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams I. K., advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovei B. B., atsakovės atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, išnagrinėjusi ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei B. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 27 000,00 JAV dolerių (108 000,00 Lt) skolą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 1999-07-01, 1999-12-01, 2000-02-01, 2001-06-01 paskolų sutarčių pagrindu jos dukra I. K., mirusi 2003-02-25, paskolino atsakovės sutuoktiniui E. B., mirusiam 2013-08-15, 27 000,00 JAV dolerių (108 000,00 Lt), kuriuos atsakovės sutuoktinis įsipareigojo grąžinti po vienerių metų ir vienos dienos nuo kiekvienos sutarties sudarymo. E. B. paskolintų pinigų negrąžino. Ieškovė, kaip I. K. palikimo įpėdinė, prašė priteisti 27 000,00 JAV dolerių (108 000,00 Lt) skolą iš E. B. palikimo įpėdinės, tai yra mirusio E. B. sutuoktinės – atsakovės B. B..

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-02-09 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. K. 579,24 Eur už advokato teisines paslaugas atsakovei B. B., 17,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovės dukra I. K. (teisių perleidėja) pagal paskolos sutartis realiai būtų perdavusi pinigus E. B., ir nėra duomenų, jog E. B. būtų skolą grąžinęs visiškai ar dalimis. Duomenų, jog laikotarpiu nuo I. K. (paskolos davėjos) mirties, tai yra nuo 2003-02-25, iki E. B. mirties 2013-08-15 ieškovė būtų kreipusis į E. B. su pretenzijomis dėl skolos grąžinimo, byloje taip pat nėra. Teismui pateikti sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog E. B. pervesdavo I. K. tam tikras pinigų sumas, tačiau kokiu pagrindu šios lėšos buvo pervedamos I. K. į sąskaitą, teismui nėra aišku, galbūt taip mokėta skola I. K., o galbūt skola mokėta ieškovei. I. K. pinigų paskolinimo fakto liudytojai ir ieškovės atstovė patvirtinti negalėjo, kaip ir patvirtinti, jog E. B. nėra grąžinęs skolos, kadangi jų teiginiai pagrįsti tik prielaidomis. Teismas nustatė, jog ieškinys pateiktas praleidus nustatytus senaties terminus, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti, be to, papildomai įvertino ir tai, kad ieškinys yra nepagrįstas ir leistinais įrodymais neįrodytas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.Pinigų perdavimą pagal paskolos sutartis patvirtina paskolų daugetas.Paskutinį kartą ieškinio senaties terminas nutrūko 2013 m. birželio mėnesį, grąžinant paskolą I. K..

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-09 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinys nepagrįstas leistinais įrodymais. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog tas faktas, kad E. B. skolinosi pinigus iš I. K. artimų žmonių ir šiuos pinigus grąžino, liudija jo piniginės prievolės pagal 1999–2000 m. paskolos sutartis pripažinimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino faktinius duomenis ir tinkamai taikė paskolos teisinius santykius ir ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, dėl to teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. B. ir I. K. 1999-07-01 sudarė palaikos sutartį, pagal kurią I. K. paskolino E. B. 20 000,00 Lt (5000,00 dolerių), kuriuos E. B. įsipareigojo grąžinti praėjus vieneriems metams ir vienai dienai nuo sutarties pasirašymo dienos (I tomas, b. l. 7). Tarp tų pačių šalių sudaryta 1999-12-01 palaikos sutartis, pagal kurią I. K. paskolino E. B. 40 000,00 Lt (10 000,00 dolerių), kuriuos E. B. įsipareigojo grąžinti praėjus vieneriems metams ir vienai dienai nuo sutarties pasirašymo dienos (I tomas, b. l. 8). Tarp tų pačių šalių pasirašyta 2000-02-01 palaikos sutartis, pagal kurią I. K. paskolino E. B. 40 000,00 Lt (10 000,00 dolerių), kuriuos E. B. įsipareigojo grąžinti praėjus vieneriems metams ir vienai dienai nuo sutarties pasirašymo dienos (I tomas, b. l. 9). Tarp tų pačių šalių sudaryta 2001-06-01 palaikos sutartis, pagal kurią I. K. paskolino E. B. 8000,00 Lt (2000,00 dolerių), kuriuos E. B. įsipareigojo grąžinti praėjus vieneriems metams ir vienai dienai nuo sutarties pasirašymo dienos (I tomas, b. l. 10). I. K. mirė 2003-02-25 (I tomas, b. l. 11). Kauno miesto 21-asis notarų biuras 2005-01-20 išdavė liudijimą, kad po I. K. mirties palikimą priėmė jos motina V. K. (I tomas, b. l. 12). Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei V. K. išduotas 2014-11-25 (I tomas, b. l. 195). 2013-10-23 I. K., pagal įgaliojimą atstovaujanti V. K., kreipėsi per Kauno 21-ąjį notarų biurą į B. B. su reikalavimu grąžinti E. B., mirusio 2013-08-15, pasiskolintą 108 000,00 Lt (27 000,00 dolerių) sumą (I tomas, b. l. 14). B. B. priėmė palikimą po sutuoktinio E. B. mirties 2013-08-15 (I tomas, b. l. 20). Teismui pateikti I. K. sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog E. B. į jos sąskaitą pervesdavo po 500,00 Lt, po 1000,00 Lt, po 1500,00 Lt (I tomas, b. l. 59–93, 117–190).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl 108 000,00 Lt skolos priteisimo pagal nurodytas sudarytas palaikos (paskolos) sutartis.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202–213).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, jog pagal E. B. ir I. K. sudarytas 1999-07-01, 1999-12-01, 2000-02-01, 2001-06-01 palaikos (paskolos) sutartis E. B. I. K. paskolino bendroje sumoje 108 000,00 Lt sumą, kurios E. B. nėra grąžinęs. Atsakovė, mirusiojo E. B., sutuoktinė, teigia, jog apie paskolas nieko nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju susiklostę civiliniai teisiniai santykiai pagal nurodomas palaikos sutartis kvalifikuotini kaip paskolos teisiniai santykiai.

Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, taip pat aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202–213).

Vertinant šalių sudarytų palaikos (paskolos) sutarčių tekstą, matyti, kad visose keturiose sutartyse surašytos identiškos sąlygos, jog „E. B. paima palaikai atitinkamai 20 000,00 Lt, 40 000,00 Lt, 40 000,00 Lt, 8000,00 Lt“, „laiduoja už paimtą palaiką savo turtu, su sąlyga grąžinti pinigus grynais“, „įsipareigoja grąžinti palaiką praėjus vieneriems metams ir vienai dienai nuo sutarties pasirašymo dienos“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartyse vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai, šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir dėl kitų paskolos sąlygų, šalys, pasirašydamos sutartis, nustatė grąžinimo terminą. Svarbu ir tai, jog palaikos (paskolos) sutarčių originalai yra likę pas mirusiosios I. K. teisių perėmėją ieškovę V. K..

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog paprastai dokumentuose turėtų būti atskirai padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202–213).

Nors nagrinėjamoje byloje pateiktose palaikos (paskolos) sutartyse pinigų perdavimo ar grąžinimo faktas nėra atskirai pažymėtas, tačiau reikšminga ir tai, kad visose keturiose sutartyse yra vartojama ta pati sutarties sąlygos formuluotė „E. B. paima palaikai“, ši aplinkybė, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, sudaro pagrindą vertinti, kad E. B. visais atvejais atitinkamu būdu pasirašytos palaikos (paskolos) sutartys patvirtina paskolos dalyko perdavimo momentą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovė šioje byloje įrodė paskolos sutarčių dalyko perdavimo E. B. faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, jog nėra aišku, kokiu pagrindu E. B. pervedė I. K. 2003–2013 m. laikotarpiu 68 800,00 Lt, nusišalino nuo įrodymų tyrimo, kadangi privalėjo įrodymus vertinti remdamasis visa bylos medžiaga ir savo vidiniu įsitikinimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka apeliacinio skundo argumentu.

Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertindamas, kokiu pagrindu buvo pervedamos lėšos iš E. B. į I. K. sąskaitą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi šių įrodymų netyrė, motyvuodamas, jog galbūt skola mokėta I. K., o galbūt ieškovei.

Kaip nustatyta, atsakovė, nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, 2015-06-17 teismo posėdyje paaiškino, jog apie palaikos (paskolos) sutarčių sudarymą tarp mirusio sutuoktinio E. B. ir I. K. nežinojo. Nurodė, jog pirmą kartą palaikos (paskolos) sutartis pamatė notaro kontoroje. Paaiškino, jog sutuoktinis buvo labai valdingas, tvarkė visus namų reikalus, apie tai, jog turi skolų, nekalbėjo. Kokia piniginių pervedimų paskirtis, kuriuos patvirtina byloje esantys įrodymai apie tai, jog Evaldas B. I. K. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. liepos mėnesio bankinių pavedimų būdu pervedinėjo pinigines lėšas, atsakovė negalėjo paaiškinti, kadangi apie atliekamus bankinius pavedimus nežinojo. Kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovės sutuoktinis būtų negavęs pinginių lėšų arba skolą pagal sudarytas palaikos (paskolos) sutartis būtų grąžinęs, neteikė.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, E. B. 2003–2013 m. laikotarpiu bankiniais pavedimais į ieškovės atstovės I. K. sąskaitą pervedė 65 800,00 Lt (I tomas, b. l. 59–93, 117–190). Ieškovės atstovė I. K. 2015-06-17 teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtu laikotarpiu E. B. pervestos lėšos nėra atsiskaitymas pagal 1999-07-01, 1999-12-01, 2000-02-01, 2001-06-01 palaikos (paskolos) sutartis, o yra atsiskaitymas pagal kitas tarp E. B., I. K. ir L. G. bei R. G. sudarytas paskolos sutartis, kadangi E. B. ne vieną kartą iš minėtų asmenų skolinosi. Savo poziciją ieškovė grindė liudytojų L. ir R. G. parodymais, kurie apklausti pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog I. K. prašymu R. G. paskolino E. B. 2004 m. 20 000,00 Lt, po to 2009 m. 12 000,00 Lt, L. G. 2006 m. paskolino 20 000,00 Lt. Teigė, jog E. B. pinigus grąžino visus, mokėdamas dalimis per I. K., paskolos sutartys buvo suplėšomos, pinigus grąžinant. Asmeniškai į rankas liudytojai yra gavę bendroje sumoje iš viso 6000,00 Lt iš E. B.. Atsiskaitymas vyko per I. K., kadangi I. K. pati prašydavo paskolinti jos pusbroliui pinigų.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo, įvertinęs tai, jog atsakovė įrodymų apie tai, jog jos sutuoktinis skolą būtų grąžinęs ieškovei, nepateikė, kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog E. B. skolą grąžino, byloje nėra, įvertinęs ieškovės atstovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus, daro išvadą, jog E. B. pagal 1999-07-01, 1999-12-01, 2000-02-01, 2001-06-01 palaikos sutartis nėra grąžinęs ieškovei 108 000,00 Lt.

Dėl senaties termino

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys pateiktas, praleidus nustatytus senaties terminus, kadangi palaikos (paskolos) sutartys sudarytos 1999-07-01, 1999-12-01, 2000-02-01, 2001-06-01, todėl dešimties metų ieškinio senaties terminai atitinkamai baigėsi 2010-07-01, 2010-12-02, 2011-02-02, 2012-06-02.

Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, jog senaties terminas buvo nutrūkęs 2013 m. birželio mėnesį, kai E. B. grąžino skolą I. K.. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

Ieškinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.

Kaip jau minėta, tarp I. K. ir E. B. palaikos (paskolos) sutartys sudarytos 1999-07-01, 1999-12-01, 2000-02-01, 2001-06-01, visose keturiose sutartyse nurodyta, jog E. B. įsipareigoja grąžinti palaiką, praėjus vieneriems metams ir vienai dienai nuo sutarties pasirašymo dienos. Taigi skola pagal palaikos (paskolos) sutartis turėjo būti grąžinta atitinkamai 2000-07-02, 2000-12-02, 2001-02-02, 2002-06-02. Ieškinio senaties terimo eigos pradžia – tai fakto klausimas, senaties terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Tarp šalių ginčo, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo atitinkamai 2000-07-02, 2000-12-02, 2001-02-02, 2002-06-02, nėra. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog paskolos davėja I. K. iki savo mirties 2003-02-25 būtų kreipusis į E. B. dėl paskolų grąžinimo, nors terminas skoloms grąžinti buvo suėjęs. Taip pat po I. K. mirties jos teisių perėmėja ieškovė iki E. B. mirties 2013-08-15 nesikreipė į paskolos gavėją dėl pinigų grąžinimo. Ieškovės atstovė 2015-06-17 teismo posėdžio metu paminėjo, kad ieškovė žinojo, jog I. K. yra paskolinusi pinigus E. B., palaikos (paskolos) sutartis laikė spintoje. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys pareikštas 2013-11-15, t. y. praleidus dešimties metų ieškinio senaties terminą.

Nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, jis nėra naikinamasis; įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktika bylose dėl ieškinio senaties termino taikymo ar jo atnaujinimo iš esmės yra suformuota; kasacinis teismas nuosekliai aiškino, kad vienai iš šalių reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti; kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymas nenumato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

Ieškovės atstovė I. K. 2015-06-17 teismo posėdžio metu teigė, jog jos mama V. K. po I. K. mirties labai išgyveno, sirgo depresija, todėl apie paskolintus pinigus negalvojo. Įrodymų, dėl kokių priežasčių ieškovė ieškinio nereiškė daugiau nei 10 metų, nenurodė. Ieškovė įrodinėjo, jog ieškinio senaties terminas nutrūko, kadangi E. B. iki pat savo mirties pripažino įsiskolinimą pagal palaikos (paskolos) sutartis, kadangi atliko veiksmus, liudijančius prievolės pripažinimą. CK 1.130 straipsnis numato ieškinio senaties termino nutraukimą. Jis siejamas su dviem faktais – ieškinio teikimu arba skolininko atlikimu veiksmų, kurie liudija prievolės pripažinimą. Tokiais veiksmais, anot ieškovės, laikytina tai, jog E. B. papildomai skolinosi pinigus iš I. K. artimų žmonių ir liudytojų ir šiuos pinigus grąžino, todėl paskutinį kartą senaties terminas nutrūko 2013 m. birželio mėnesį, kai E. B. grąžino pinigus I. K.. Toks apeliantės argumentas nepagrįstas, kadangi E. B. veiksmai, skolinantis iš I. K. ar liudytojų, nesusiję su skolos grąžinimu paskolos davėjai, o vėliau ieškovei, be to, kaip paaiškino liudytojai, pirmą kartą pinigų paskolino E. B. 2004 m., tai yra praėjus dvejiems metams nuo paskutinėje palaikos (paskolos) sutartyje nurodyto termino skolai grąžinti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės elgesys laikytinas itin pasyviu, ji negynė savo teisių beveik 13 metų. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinio senaties terminas praleistas net 3 metus, kokių nors įrodymų apie priežastis, objektyviai sutrukdžiusias ieškovei laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, byloje nėra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ar pripažinti, jog senaties terminas nutrūko, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nors byloje įrodyta, jog pagal palaikos (paskolos) sutartis paskolos gavėjas pinigus gavo, o įrodymų, pavirtinančių, jog paskola yra grąžinta, nėra, tačiau vadovaudamasi tuo, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, daro pagrįstą išvadą, jog teisinio pagrindo tenkinti ieškinį nėra (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, ir dėl to nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė pinigų perdavimo fakto paskolos gavėjui, ir pažeidė įrodymų vertinimo procesines normas, tačiau tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą (CK 1.125 straipsnis, 1.127 straipsnis, 1.131 straipsnis), dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 200,00 Eur (II tomas, b. l. 39) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 150,00 Eur dydžio advokato išlaidas už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodytų dydžių, todėl netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. K. 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės B. B. naudai.

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajVirginija Nijolė Griškevičienė