- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- II-336-834/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00138-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
- Kategorijos
- 7.3Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti (ANK 110 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
sekretoriaujant Jolantai Voleikienei, Katažynai Žurienei, dalyvaujant pareiškėjai I. R. (toliau – Pareiškėjas), (dalyvavo 2023-10-06), pareiškėjos I. R. atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Tatjanai Balsienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. R. atstovo advokato Vaidoto Sviderskio skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2105-2023 (ROIK 23215520943), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto 2023 m. liepos 26 d. nutarimu I. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį paskyrė įspėjimą už tai, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje pusėje esanti tvora užima laisvos valstybinės žemės dalį, kai užėmimo plotas sudaro 0,0111 ha (t. y. 111 kv. m.).
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjos I. R. atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis skunde nurodo, kad dėl institucijos klaidos, t. y. dėl to, kad Pareiškėjos ir kitų (duomenys neskelbtini) g. sklypai buvo pažymėti neteisingai (nužymėtos neteisingai sklypų koordinatės, neteisinga nužymėta (nustatyta) Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono riba), žemės sklypų savininkai ir naudotojai negali savo sklypais laisvai disponuoti. 2023 m. kovo 5 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybė informavo Pareiškėją, o tai neišvengiamai privalėjo būti žinoma ir Institucijai, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kaip ir minėti kiti kaimyniniai sklypai), yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotas taip, kad jį kerta Vilniaus miesto savivaldybės administracinė riba. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad administracinė riba yra keičiama, o taip pat nurodoma, kad tai ilgas ir sudėtingas procesas, kuris baigiamas Seime Seimo sprendimu, o savivaldybių ribos tikslinamos įstatymu. Todėl Pareiškėja ir kiti kaimynai negalėjo ir negali padaryti tokių klaidų, kaip netinkamai įstatymu nustatyti rajono ribas, o tokio lygio institucinė klaida taisytina tik pačių institucijų, tačiau Institucija priėmė skundžiamą nutarimą, kuriame situaciją sumodeliuoja taip, kad už įstatymų ir institucijų klaidas padaromi atsakingais gyventojai, sklypų savininkai, o Institucija tarsi užtikrina žinomai neteisingo ir jau taisomo įstatymo laikymąsi, pati visiškai nesusimąstydama, kad įstatymas yra neteisingas, šiuo metu jau taisomas. Kaip liudija pridedamas susirašinėjimas, identifikavus sklypų ir Vilniaus miesto ir rajono ribas netinkamo nužymėjimo problemą – buvo parengtas teritorijos detalusis planas, o jį tvirtinti gali tik Seimas. Iki to laiko, kol Seimas priims atitinkamą įstatymą, niekas ir niekaip negali sklypais disponuoti, o taip pat negalima rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, be to, negalima įgyvendinti ir Skundžiamo nutarimo reikalavimų, kadangi juos įvykdžius – būtų sukurta arba realizuota faktiškai klaidinga situacija, kuri dabar ir yra taisoma Seime. Skunde pabrėžiama, kad tik po to, kai Seime bus priimtas įstatymas ir juo pakoreguotos Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribos (patvirtintas teritorijos detalusis planas) – sklypų savininkai atitinkamai galės koreguoti ir savo sklypų ribas. To darymas šiuo metu niekaip nepateisinamas, kadangi tai būtų darymas to, kas yra akivaizdžiai neteisinga ir net taisoma Seime. Pažymima, kad administracinė teisena savaime nėra savitikslė – ji skirta užtikrinti asmenims ir visuomenei reikšmingų gėrių apsaugą, o administracinė teisena ar aplaidus, niekuo nepagrįstas jos taikymas, kaip šiuo atveju reikalavimas to, kas akivaizdžiai klaidinga – ne tik, kad negalimas, bet ir diskredituoja visą Valstybę ir jos teisinę sistemą, o Institucijos darbas – aplaidžiai ir nesigilinant į bylos esmę ir akivaizdžius duomenis – laikytinas biurokratišku ir netoleruotinas, taip pat vertintinas ir skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno aplaidaus darbo atlikimo klausimas. Pareiškėjos atstovas advokatas, pateikdamas nuorodas į ANK, nurodo, kad pareiga įrodyti administracinį nusižengimą yra numatyta administracinį nusižengimą tiriantiems pareigūnams. Pažymi, kad nagrinėjama byla nėra civilinė byla, kurioje įrodinėjimo procesas yra grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, turi taikyti in dubio pro reo principą, reiškiantį, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomas baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Jis laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą ir visos abejonės vertinamos patrauktojo asmens naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad nors teismas ir vertina įrodymus remiantis savo vidiniu įsitikinimu, vidinis įsitikinimas tai ne išankstinė teismo pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami faktai, ištiriamos visos galimos versijos. Atsižvelgiant į pagrindinius administracinės teisenos principus, o taip pat remiantis tuo, kad ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, taip pat vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties parduoto skundo pabloginimo negalimumo principais, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinė teisena nutrauktina. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodė, kad Institucija, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę 2020 m. sausio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-32-(14.48.78), kuriame nurodyta, GPS imtuvu pamatuotos tvoros, esančios žemės sklypo šiaurinėje rytinėje pusėje (į (duomenys neskelbtini) g.), tvoromis uždaru kontūru užimta laisvos valstybinės žemės dalis, esanti Vilniaus rajono teritorijoje, kai užėmimo plotas sudaro 0,0111 ha (t. y. 111 kv. m.). Įvertinus patikrinimo rezultatus, Institucija Pareiškėją ir sklypo bendraturčius 2021 m. lapkričio 25 d. 10.00 val. pakvietė atvykti į Instituciją dėl nustatyto pažeidimo, aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo, persiunčiant susipažinti akto kopiją. Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo medžiagą, be kita ko, Pareiškėjos bendraturčių 2021 m. lapkričio 14 d. prašymą, kuriame pasirašytinai deklaruojama, kad „<...>2002 metais įsigijome šį sklypą su namu, tvora, dirbtine kieta (trinkelių) danga įvažiavimui į sklypą bei takeliu/šaligatviu. Per visą šį laikotarpį nuo 2002 m. statybos ir susiekimo komunikacijų tiesimo darbų nevykdėme <...>.“, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apie priimtą nutarimą ir siūlymą geranoriškai pašalinti pažeidimą iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. sklypo bendraturčiai ir Pareiškėja 2021 m. gruodžio 2 d. buvo informuoti raštu. Priimtas sprendimas dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo 2022 m. rugpjūčio 9 d. 10.00 val. apskųstas nebuvo. 2022 m. liepos 19 d. Institucijoje buvo gautas bendraturčių prašymas, kuriuo jie numatytą neplaninį patikrinimą atidėti dėl bendraturtės sveikatos būklės. Institucija patikrinimą atidėjo iki 2023 m. gegužės 17 d.. 2023 m. gegužės 17 d. atlikus pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad pažeidimas nepašalintas, t. y. tvoromis uždaru kontūru užimta laisvos valstybinės žemės dalis, esanti Vilniaus rajono teritorijoje, kai užėmimo plotas sudaro 0,0111 ha. 2023 m. birželio 12 d. žemės sklypo bendraturčiams ir Pareiškėjai buvo išsiųstas raštas ,,Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“. Atvykęs Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad minimo žemės sklypo riba buvo neteisingai nustatyta, taip pat neteisingai nustatyta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono riba, kadangi kerta Vilniaus miesto savivaldybės administracinę ribą. Administracinė riba yra keičiama Seimo sprendimu, o savivaldybių ribos tikslinamos įstatymu. Įvertinus patikrinimo rezultatus bei atsižvelgus į tai, kad Pareiškėja ir žemės sklypo bendraturčiai apie nustatytą pažeidimą ir siūlymą geranoriškai pašalinti pažeidimą iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. (priimant nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną) buvo informuoti dar 2021 m. lapkričio 9 d., o vėliau pažeidimo pašalinimo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. gegužės 17 d. Institucija 2023 m. liepos 26 d. Pareiškėjai ir žemės sklypo bendraturčiams surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-2015-2023 pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Institucija, vadovaudamasi Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktu bei ANK 110 straipsnio 1 dalimi Pareiškėjai skyrė minimalią nuobaudą – įspėjimą. Institucija pažymi, kad jai teisės aktais nesuteikta teisė įpareigoti pažeidėjus pašalinti pažeidimus (kai tokie nustatyti) arba surašyti pažeidėjams privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo pažeidimus (kai tokie nustatyti) arba surašyti pažeidėjams privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo pažeidimus (kai tokie nustatyti), todėl Pareiškėjai ir žemės sklypo bendraturčiams pasiūlyta geranoriškai pašalinti pažeidimą iki 2024 m. balandžio 26 d., o pasikeitus teisės aktams pažeidimo šalinimo terminas gali būti pratęstas priimant sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo. Institucija, nurodydama administracinio nusižengimo sudėties požymius bei praktiką, nurodo, kad konkrečiu atveju tvora, kuri aptveria žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje užima laisvos valstybinės žemės dalį, kai užėmimo plotas sudaro 0,0111 ha. Institucijos nuomone, pareiškėja turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jai nuosavybės teise nepriklausančiu 111 m² plotu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Šiuo atveju iš pateiktos fotofiksacijos ir situacijos schemos matyti, kad žemės sklypo savininkai valstybinę žemę savavališkai priskyrė sau, šį valstybinį žemės plotą naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui, aiškiai suprasdami, kad tam nėra teisinio pagrindo, neturint jokių teisių į aptariamą valstybinę žemę. Pažymima, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra registruotos Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais žemės sklypo duomenimis buvo konstatuotas padarytas pažeidimas. Institucija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto administracinių ribų galimas pakeitimas neatleidžia žemės sklypo bendrasavininkų nuo atsakomybės už neteisėtą statinį (tvorą) valstybinėje žemėje ir pareigos laikytis Žemės įstatymo 21 straipsnyje žemės savininkams ir naudotojams nustatytų pareigų nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Institucija nurodo, kad Vilniaus rajono skyriuje įvertinus patikrinimo metu gautus duomenis pagrįstai buvo konstatuota, kad padarytas anksčiau minėtas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Neteisėti Pareiškėjos veiksmai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakomybė pritaikyta tinkamai, o Pareiškėjos skundo argumentai, Institucijos nuomone, atmestini. Atsižvelgiant į Institucijos pagal ANK pavestą kompetenciją, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovas tinkamai taikė administracinę atsakomybę Pareiškėjos atžvilgiu, Pareiškėjos skundas teismui yra atmestinas kaip neapgrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja I. R. ir jos atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko. Kai jie (Pareiškėja ir jos bendrasavininkai) įsigijo namą su žemės sklypu ir tvora, namas buvo pastatytas 85 procentai. Ji kreipėsi į matininkus, kad sutvarkytų dokumentus. Namo priduoti negalėjo, kadangi jis stovi ant ribos su Vilniaus miestu. Riba buvo nustatyta Institucijai neatvykus į vietą. Jie negali sutvarkyti ir priduoti namo nuo 2014 metų, o prieš įsigydami namą, neįsitikino dėl sklypo koordinačių. Kažkada matininkai ir Vilniaus miesto savivaldybė, žymėdami ribą, padarė klaidą ir neteisingai tą ribą pažymėjo. Žmonės pamatė, kad neteisinga Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono riba. Šis klausimas šiuo metu yra sprendžiamas Seime. Iki to momento su šiuo sklypu nieko negalima padaryti, yra keliamas įpareigojimas pašalinti tvorą. Sklypo ribų klausimas paaiškėjo 2017 metais. Jei Seimas pakeistų Vilniaus miesto rajono ribas ir kad tvora yra Vilniaus rajono savivaldybėje, žmonės galėtų vėl pasistatyti tvorą. Bet tada reikalautų žalos atlyginimo. Neaišku, ką reikėtų daryti, ar namą griauti, ar tvorą stumti į vieną ar į kitą pusę. Nedrįsta pasakyti, kad sklypas liktų Valstybei, neaišku, kaip būtų, reikėtų detalaus plano. Kai bandė tvarkytis, jiems buvo atsakyta, kad kol nėra nustatyta, ar visas sklypas priklauso miestui ar rajonui, jie nieko negali daryti. Kol įstatymu nepatvirtintos ribos, generaliniu dokumentu (detaliuoju planu), jokie kiti veiksmai negalimi. Tik sulaukus detalaus plano, galima atlikti kitus veiksmus, ar išpirkti, ar griauti tvorą. Mano, kad ir plane yra klaidos. Dėl tvoros ant valstybinės žemės yra aišku, kad koordinatės nėra teisingos, nes tik po detalaus plano bus aiškios sklypo koordinatės. Sklypo riba keisis po detaliojo plano priėmimo.
Šalies argumentai
Institucijos atstovė Tatjana Balsienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu skundu nesutinka. Paaiškino, kad pažeidimas buvo užfiksuotas po to, kai į Instituciją kreipėsi Pareiškėjos kaimynė, nurodydama, kad kaimynų tvora galimai pastatyta ant valstybinės žemės. Po matininko matavimų paaiškėjo, kad sklypas yra valstybinėje žemėje. Pažeidimas būtų pašalintas, jeigu Pareiškėjos tvora būtų pašalinta iš valstybinės žemės. Pareiškėjai buvo duodamas laikas ištaisyti pažeidimą, t. y. pašalinti tvorą, kuri yra ant valstybinės žemės, bet nieko nebuvo padaryta. 2,84 x 2,79 m Pareiškėjos tvora yra ant valstybinės žemės. Tvora išsikiša iš sklypo ribų. Jeigu tvora būtų ant sklypo ribos, Institucija pretenzijų neturėtų. Nesvarbu, ar tai Vilniaus rajono savivaldybė, ar Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškėja galėtų kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl tos žemės privatizavimo. Negali atsakyti, ar kai yra sprendžiamas klausimas dėl miesto ir rajono ribų nustatymo, ar gali Pareiškėja kreiptis dėl žemės privatizavimo. Bet esmė yra vis tiek ta, jog tvora yra už Pareiškėjos sklypo ribos. Institucijos specialistas – matininkas, kuris važiuoja nustatyti pažeidimą, GPS imtuvu nusistato prietaisą ir lygina su Registrų centro duomenimis. Pagal koordinates, kurios jau yra registruotos, bet jos nėra teisingos, tačiau koordinatės yra užregistruotos Registrų centre ir jos nepakeistos, todėl laikomis teisingomis iki to laiko, kol nebus pakeistos (Nekilnojamojo turo registro įstatymo 4 straipsnis). Ar kirtimas Vilniaus rajono, ar miesto savivaldybėje, nėra svarbu. Tuo atveju, jei būtų pakeista, kam atitenka sklypo ribos miesto ar rajono savivaldybei, sklypo ribos nesikeistų, tiesiog būtų įteisinta, kiek arų užima sklypas. Registrų centre taškeliais nužymėtų sklypų koordinatės teisingos. Visą šią situaciją aptarinėjo, laukia, kol pasikeis įstatymas, tada galės išspręsti klausimą. NŽT įstatymai numato, kad skiria įspėjimą, jog yra pažeidimas ir jis turi būti pašalintas. Jie negali priversti, gali paraginti pašalinti geranoriškai. Jei geranoriškai nepašalina, po pakartotinio patikrinimo, jie kreipiasi į teismą su civiliniu ieškiniu, kad pašalintų pažeidimą. Prioritetas – pažeidimų prevencija ir įteisinimas. Minėto sklypo įteisinimą sprendžia ne NŽT. Pagal paaiškinimus asmuo patenka į spąstus. Institucija neturi teisinio pagrindo nutraukti teiseną, kadangi pažeidimas yra. Vieną kartą nepradėjo, kadangi savininkai nežinojo apie pažeidimą, todėl antrą kartą negali nepradėti. Neleidžia nustatyti ilgesnio termino pašalinti pažeidimą. I. R. neturi galimybės kreiptis išsipirkti dalies, nes nenustatytos miesto ir rajono ribos. Tai kad miesto ir rajono ribos netikslios buvo žinoma nuo 2017 m. Tai, kad tvora yra valstybinėje žemėje, todėl ir skirtas įspėjimas. Įteisinti tvoros dabar Pareiškėja neturi galimybės. Tai, kad Pareiškėja kreipėsi ir gavo neigiamą atsakymą dėl įteisinimo, valstybinės žemės užėmimas neišnyko. Šiuo atveju negalimas įteisinimas, nes nenustatytos Vilniaus miesto ir rajono ribos.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja Lina Stonienė teismo posėdžio metu nurodė, kad matavimai buvo atlikti galiojančiais Registrų centro duomenimis. Su GPS imtumu buvo nuvažiuota bei atmatuotos esančios teritorijos ribos. Konkrečiai tai buvo sukelta į geomatininko programą ir paskaičiuotas valstybinės žemės užėmimas. Pagal registro duomenis žemės sklypo ribos koreguotinos ir žyma pažymėta, kadangi sklypas patenka į Vilniaus rajono teritoriją, nors turėtų patektų į Vilniaus miesto. Koreguotinas tame, kad registravimo metu buvo palikti neatitikimai dėl įvairių priežasčių ir sklypas buvo įneštas į Registrų centro duomenis su tam tikromis paklaidomis. Šis sklypas negali kirsti dviejų administracinių ribų (jei kerta Vilniaus mieste, tai negali Vilniaus rajone būti). Pati Pareiškėja negali pakeisti Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto ribų, jas keičia Seimas įstatymu. Sklypas registruotas Vilniaus mieste ir pakeisti faktiškai ribų negali. Kai yra keičiama riba, tai kol nėra ji oficialiai neįregistruota Registrų centre, tai ribomis remtis negalima. Pažeidimą pašalinti galima tik nugriaunant tvorą, kuri yra ant valstybinės žemės, o tvora užregistruota užfiksuota už registruotos Registrų centre žemės sklypo ribos. Jei tvora būtų sklypo dalyje, nesvarbu, ar ji būtų Vilniaus mieste, ar rajone, ties užregistruota sklypo riba, niekas nebūtų jokių pretenzijų pareiškęs. Galimybė yra numatyta įsiteisinti tą tvorą, bet ta teritorija turi patekti į Vilniaus miesto ribas. Tvora yra už sklypo ribos, jei būtų sklypo teritorijoje, nematytų pretenzijų. Šiuo atveju negali kreiptis ir išsipirkti, nes nežino, kokia riba bus ir kur ji eis. Dabar turėtų nugriauti tvorą, tuomet jei bus galimybė, galės iš naujo pasistatyti tvorą, jei bus riba pakeista pagal jų tvorą. Sklypo ribos yra koreguotinos dėl to, kad yra netiksli miesto riba. Sklypas turėtų būti Vilniaus mieste.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. R. Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. liepos 26 d. nutarimu nubausta įspėjimu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 17 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje pusėje esanti tvora užima laisvos valstybinės žemės dalį, kai užėmimo plotas sudaro 0,0111 ha, t. y. 111 kv. m).
Iš Pareiškėjos atstovo skundo bei Pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio matyti, kad Pareiškėja nesutinka padariusi administracinį nusižengimą. Be kita ko, pažymi, kad Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, įstatymą taikė formaliai, neatsižvelgusi į susiklosčiusią situaciją, t. y. į tai, kad dėl to, kad Pareiškėjos ir kitų (duomenys neskelbtini) g. sklypai buvo pažymėti neteisingai (nužymėtos neteisingai sklypų koordinatės, neteisinga nužymėta (nustatyta) Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono riba), žemės sklypų savininkai ir naudotojai negali savo sklypais laisvai disponuoti, taip pat pabrėžia, jog iki to laiko, kol Seimas priims atitinkamą įstatymą, niekas ir niekaip negali sklypais disponuoti, negalima rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, galiausiai, negalima įgyvendinti ir Skundžiamo nutarimo reikalavimų, kadangi juos įvykdžius – būtų sukurta arba realizuota faktiškai klaidinga situacija, kuri dabar ir yra taisoma Seime.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taikant administracinę atsakomybę pagal šį ANK straipsnį, būtina nustatyti bent vieną alternatyvų objektyvųjį požymį – savavališką konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimą ir (arba) savavališką žemės, miško, vandens telkinio naudojimą.
Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).
Tačiau pažymėtina ir tai, jog norint patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį būtina nustatyti ne tik objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, tačiau ir nustatyti kaltę. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023). ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Institucija Skundžiamame nutarime nurodė, kad skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo kontrolę, patikrinę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą, surašė 2023 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-83-(14.48.78). Skyrius įvertinęs užfiksuotus duomenis nustatė, kad žemės sklypo šiaurinėje rytinėje pusėje esanti tvora užima laisvos valstybinės žemės dalį, kai užėmimo plotas sudaro 0.0111 ha (t. y. 111 kv. m). Visa tai objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus objektyviuosius požymius. Be to, nurodytais veiksmais taip pat pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos. Taigi, matyti, kad nutarime nurodytas tik valstybinės žemės užėmimo faktas, nedetalizuota, kieno ir kokiais veiksmais valstybinė žemė užimta, kada tai padaryta, nuo kada ir kaip ji naudojama. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu I. R. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl tų pačių aplinkybių, kadangi pareigūnas, tiriantis administracinį nusižengimą nenustatė I. R. tyčinių veiksmų. Tačiau 2023 m. gegužės 17 d. patikrinus I. R. bei K. K. ir R. K. priklausantį žemės sklypą, specialistai nustatė dar 2021 m. lapkričio 30 d. buvusią aplinkybę, t. y. jog žemės sklypo šiaurinėje tyrinėje pusėje esanti tvora užima laisvos valstybinės žemės dalį. Vien Institucijos nurodoma aplinkybė, kad ankstesniu nutarimu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, pareiškėjai tapo žinoma, kad yra užimtas valstybinės žemės plotas, neatskleidžia Pareiškėjos tyčios piktybiškai nenukelti tvoros. Taigi, 2023 m. gegužės 19 d. priimtu nutarimu, nedetalizavusi, kokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis remiantis, šįkart Institucija nustatė Pareiškėjos kaltę, t. y. tyčinius Pareiškėjos veiksmus.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jei jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, matyti, kad šiuo įstatymu asmenims, kurių statiniai ar įrenginiai užima valstybinės žemės dalį, įtvirtinta galimybę šią dalį nusipirkti. Be kita ko, Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise.
Byloje esančiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. kovo 5 d. rašte dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. 10 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) I. R. nurodyta, kad nagrinėti klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo būtų pertvarkomas minėtas žemės sklypas, nėra galimybės tol, kol nėra priimti sprendimai dėl savivaldybės administracijos ribos, kadangi šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracinė riba yra keičiama. Šis raštas patvirtina, kad kol įstatymu nebus nustatytos Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių ribos, tol Pareiškėja negalės anksčiau minėtos Žemės įstatyme įtvirtintomis galimybės. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ne tik Pareiškėja ir Pareiškėjos atstovas advokatas, bet ir pripažinto Institucijos atstovė. Pažymėtina, jog Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjai ir kitiems žemės sklypo bendrasavininkams neįvykdžius pareigos pašalinti objektyviuosius pažeidimo požymius, buvo priimtas Skundžiamas nutarimas, o tai, jog nenustatytos Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių ribos, reikšmės neturi. Tačiau ši Institucijos atstovės pozicija paneigtina minėtu raštu ir byloje surinktais duomenimis. Pareiškėja dėl Seime svarstomo projektų negali privatizuoti tos valstybinės žemės dalies, ant kurios stovi tvora, nors tokia galimybė numatyta būtent minėtose Žemės įstatymo normose.
Teismo posėdžio metu Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad būtent įsigydama žemės sklypą, su jame esančiu namu bei aptverta tvora, bandė susitvarkyti dokumentus, tačiau nuo 2014 metų namo negalėjo priduoti, kadangi šis stovi ant Vilniaus miesto ribos. Darytina išvada, kad tik institucijoms priėmus atitinkamus sprendimus, Pareiškėja galės ne tik išspręsti minėtą situaciją, bet ir įgyvendinti Institucijos nurodytą prašymą, t. y. išaiškėjus Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono administracinėms riboms arba pašalinti tvorą, arba išsipirkti valstybinės žemės dalį.
Taigi šiuo atveju vien formalus įstatymu taikymas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principo yra ydingas. Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-327/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos atstovė savo nutarimą grindė jau aptartomis skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. valstybinės žemės užėmimo faktu, tačiau kaip ir aukščiau minėta, tai tėra objektyvioji administracinio nusižengimo pusė, yra būtinas ir Pareiškėjos kaltės nustatymas, o šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad Pareiškėja jau įsigijo sklypą, kurio ribos kerta Vilniaus miesto ribą, bandydama išspręsti susiklosčiusią situaciją, Pareiškėja kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau nesėkmingai, be kita ko, Institucija anksčiau nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą dėl tapačių egzistavusių aplinkybių administracinę teiseną nutraukė nenustačius Pareiškėjos kaltės. Administracinio nusižengimo tyrimo metu Instituciją neįvertino visapusiškai ir aukščiau minėtų šiuo metu egzistuojančių ir nuo Pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių, kurioms išnykus Pareiškėja galėtų ne griauti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią tvorą, o pasinaudoti kitomis įstatyme anksčiau detalizuotomis galimybėmis.
Teismas, įvertindamas aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad Pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Todėl administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjos atžvilgiu nutrauktina, ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Šioje byloje Pareiškėjos I. R. atstovas advokatas V. Sviderskis skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjos atžvilgiu administracinė teisena šiuo nutarimu nutrauktina, pripažinus nepadarius inkriminuojamojo administracinio nusižengimo, tačiau pažymėtina, kad tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikta, tad atstovo advokato prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos I. R. atstovo advokato skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. NZT-ANR_N-2105-2023 (ROIK 23215520943) ir administracinio nusižengimo teiseną I. R. atžvilgiu nutraukti.
Prašymą dėl bylinėjimo išlaidų palikti nenagrinėtu.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.