Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-08-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-280-927/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-18
Bylos Nr.
II-280-927/2023
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00093-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas
S. V.
Suinteresuotas asmuo
R. V.
Advokatai
Deividas Dagis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-280-927/2022Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00093-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 3.1.2; 21.1.5; 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Skaistei Blažytei.,dalyvaujant pareiškėjai S. V. (toliau – Pareiškėja),jos atstovui advokatui Deividui Dagiui,suinteresuotam asmeniui R. V.,

nedalyvaujant institucijos – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Deivido Dagio skundą dėl 2023 m. birželio 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimo Nr. VUTAIT-ANR_N-919-2023 (ROIK: 23212445102) (toliau – Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. Pareiškėjos atstovas advokatas 2023 m. gegužės 8 d. Institucijai pateikė prašymą dėl tėvų valdžios lygiateisiškumo principo pažeidimų, tėvo pareigų netinkamo valdymo, vaiko teisės į saugią ir sveiką aplinką pažeidimų bei administracinių nusižengimų vaiko atžvilgiu požymių tyrimo. Pateiktu prašymu prašė pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti ar šiame prašyme nurodytais R. V. veiksmais ir neveikimu nėra pažeidžiamos šalių vaiko R. S. V., (a. k. (duomenys neskelbtini) teisės į saugią ir sveiką aplinką bei nėra psichologiškai traumuojamas; pradėti tyrimus administracinių nusižengimų teisenos nustatyta tvarka dėl galimų ANK 72 straipsnyje, 73 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo nepilnametės R. S. V. atžvilgiu, nustatyti kaltus asmens, inicijuoti administracinių nusižengimų teisenos procedūras; imtis visų būtinųjų priemonių ir paslaugų panaudojimo R. V. atžvilgiu dėl vienos esminių tėvo pareigų, t. y. pareigos nuolat ir aktyviai rūpintis savo vaiko sveikata, jo ugdymu, turinio ir įgyvendinimo būdų bei vaiko teisės j sveiką ir saugią aplinką užtikrinimo individualaus išaiškinimo (LR CK 3.156 str. l d). 2023 m. birželio 23 d. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nebuvo pradėta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. liepos 13 d. gautas Pareiškėjos skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1-10).

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

S. P. prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir įpareigoti Instituciją klausimą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad Pareiškėja kreipėsi su prašymu į Instituciją pagrįsdama, kad yra objektyviai būtinas Institucijos įsiterpimas bei turimos kompetencijos ribose būtinųjų priemonių ir paslaugų panaudojimas R. V. atžvilgiu dėl jo pareigos nuolat ir aktyviai rūpintis savo vaiko sveikata, jo ugdymu, turinio ir gyvendinimo būdų individualaus išaiškinimo (LR CK 3.156 str. l d.). Taip pat yra objektyviai būtinas esamų R. S. V. teisės į saugią ir sveiką aplinką pažeidimų fiksavimas R. V. veiksmais ir neveikimu, bei jų tyrimas ir turimos kompetencijos ribose būtinųjų priemonių ir paslaugų panaudojimas R. V. atžvilgiu dėl šios prievolės turinio ir tinkamo įgyvendinimo individualus išaiškinimas. Taip pat pareiškėja teikdama prašymą Institucijai akcentavo kitą savo motyvų grupę, siejamą su tuo, kad ypatingai atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad 2023 m. gegužės 6-7 dienomis R. V. šalių nepilnametei dukrai R. S. V. nurodė, kad „Geriausia dovana tavo seseriai (t. y. S. V.) dovana gimtadienio proga (kuris yra gegužės 6 dieną) yra jos padavimas į teismą. Dėl nurodyto tėvo pareiškimo nepilnametė R. S. V. patyrė itin didelį psichologinį stresą, kartu įtakojusį ir tolimesnę neigiamą vaiko fizinę būklę, bei sukėlė ilgalaikius neigiamus vaiko išgyvenimus. Pažymima, kad R. V. ne tik puikiai žino, kad šalių pilnametė dukra S. V. yra itin jautraus būdo ir reguliariai lankosi pas psichologą (beje netgi kartais kartu su R. V.), bet ir subjektyviai siekia šias aplinkybes panaudoti nepilnametės dukters R. S. V. didelei psichologinei įtampai sukurti. Pažymėtina, kad R. S. V., siekdama ginti savo vyresniąją sesę pati paskambino tėvui ir bandė ją ginti dėl nurodyto tėvo elgesio ir sprendimo tiesiogiai įtraukti dukrą į santuokos nutraukimo teisminį procesą. Nurodoma, kad R. S. V. bijo pasakoti mamai apie tėvo aštrius bei netoleruotinus komentarus, kadangi už tai jis „baudžia“ vaiką visišku nebendravimu, nenuvežimu į kavinę ar nenupirkimu tai ko norėtų dukra. Tačiau R. S. V. nori pasipasakoti mamai savo išgyvenimus dėl minėto tėvo elgesio ir prašo vėliau apie tai nesakyti nieko tėvui. Skunde taip pat teigiama, kad dėl nuolatinės R. V. manipuliacijos vaiko psichologine įtampa šalių nepilnametei dukrai nuolat primetamas kaltės jausmas, kad neva tėvas buvo dėl vaikų kaltės išvarytas iš namų. Pažymėtina, kad R. V. itin retų bendravimų su nepilnamete dukra R. S. V. metu pastoviai teikia akivaizdžiai netinkamą vaikui informaciją apie tėvų santuokos nutraukimo procesą, reiškiamus ginčo šalių reikalavimus bei santuokos nutraukimo kaltės klausimą. Tokiu būdu R. V. reguliariai tyčia sukuria bei sąmoningai siekia sukurti nepilnamečiam vaikui ne sveiką, saugią ir nestresinę aplinką, bet priešingą psichologinę įtampą ir stiprius neigiamus išgyvenimus, subjektyviai tikintis tokiu būdu paveikti S. V. santuokos nutraukimo procese bei sukurti jai įtemptą psichologinę aplinką namuose dėl dukters sveikatos problemų. Pareiškėja daro išvadą, kad nurodytuose R. V. veiksmuose yra akivaizdžių ANK 72 straipsnio ir 73 straipsnio administracinių nusižengimų objektyvieji požymiai, sudarantys pagrindą administracinių nusižengimų teisenų pradėjimui.

Pareiškėja savo skunde pažymi, kad nepaisant R. S. V. būsenos susijusios su (duomenys neskelbtini) liga pablogėjimai, ignoruojami daugkartiniai jos prašymai R. V. atžvilgiu paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir atvežti vaiką prie vaiko gyvenamosios vietos (t.y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)), vaikas yra paleidžiamas prie prekybos centro „Maxima“ ((duomenys neskelbtini)) jai jam liepiama iki ten ateiti savarankiškai ir taip yra sukeliamas itin didelis pavojus vaiko saugumui. R. V. yra ne kartą informuotas apie R. S. V. sveikatos problemas ir neprognozuojamus vaiko būk pablogėjimus, tačiau juos visiškai ignoruoja ir sukelia itin pavojingas situacijas vaiko sveikata saugumui. Šiuo aspektu taip pat pažymima, kad R. V. visiškai nedalyvauja R. S. V. sveikatos priežiūroje, nesidomi ir neperka vaiko būklę galinčių pagerinti vaistų, taip pat visiškai nesidomi ir vaiko reabilitacijos poreikiais. Atkreipiamas dėmesys, kad remiantis gydytojų rekomendacijomis šalių dukrai reikia nuolat tęsti fizioterapinį gydymą ir lankyti užsiėmimus baseine, tačiau objektyviai būtinieji vaiko poreikiai iš R. V. pusės visiškai ignoruojami. Per jau daugiau nei metus trunkantį skyrybų procesą R. V. ne tik nė karto nesirūpino vaiko sveikatos poreikiais bei reabilitacija, bet savo neveikimu ir itin atmestinu požiūriu į vaiko sveikatą sukelia minėtas itin pavojingas situacijas vaiko būsenai. Taip pat nurodoma, kad R. V. ne tik visiškai nesidomi vaiko kasdieniniais poreikiais ir nuolat kintančia sveikatos būkle, bet šiais klausimais visiškai nebendrauja su S. V. ir šiuos rūpesčius klausimus palieka išimtinai jos atsakomybei.

Taip pat skunde nurodoma, kad Pareiškėjos nuomone Skundžiamame nutarime formaliai nurodoma, kad Vaiko nuomonė užfiksuota 2023-05-26 Vaiko nuomones išklausymo akte Nr. 3VAIK-159, tačiau pabrėžiama, kad minėtas aktas buvo parengtas ne Institucijai reaguojant į pareiškėjos prašymą, bet vykdant santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančio teismo įpareigojimą dėl institucijos išvados pateikimo, atsižvelgiant į atsakovo R. V. pareikštą priešieškinį. Vienas esminių šio skundo pagrindinių motyvų yra tas, kad Skyrius nors turėjo objektyvius tiesioginius įrodymus apie nepilnamečio vaiko sunkią psichologinę būseną dėl tėvo R. V. sąmoningais veiksmais sukeltos psichologinės įtampos, tačiau visiškai jų nevertino ir pažeidžia vaiko teisę į saugią bei sveiką aplinką, o taip pat vaiko teisę į apsaugą nuo bet kokios formos smurto, dėl jų Skundžiamame nutarime net nepasisakė. Be kita ko nurodoma, kad Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyti mergaitės paaiškinimai tiesiogiai objektyviai patvirtina pareiškėjos 2023-05-08 prašyme nurodytas aplinkybes bei sudaro tiesioginį pagrindą administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui ir detaliam tyrimui (b. l. 1-4).

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaiko savo skundą. Nori pridėti, kad prieš apytiksliai mėnesį buvo su dukra Palangoje ir netyčia susitiko su R., jis važiavo su paspirtuku, sustojo, pamatė, bet dukrai priėjus prie perėjos jis numojo ranka ir nuvažiavo. Jai buvo didelis stresas. Po šito įvykio dukra pati vengia bendravimo, nelabai nori atsakyti į žinutes. Ji nori bendrauti su tėčiu, bet kai gauna neigiamos informacijos, tai kurį laiką nebenori. Pareiškėja teigė, kad ji visą laiką skatino bendrauti, sakė, kad čia nėra svarbu ką sako tėtis. Jai dabar (duomenys neskelbtini) metų. Santuokos nutraukimo procesas dar vyksta, gyvenamoji vieta yra nustatyta. 3 vaikai yra ir du pilnamečiai jau. Prasidėjo nuo oficialaus santuokos nutraukimo proceso. Tvirtino, kad bandė susiekti su R. ir pasakyti, kad ji neturi tame dalyvauti, bet ji visko prisiklauso iš tėčio. Sesės padavimas į teismą jai sukėlė baimę, ji iki dabar kalba apie tai. Kai buvo sesės gimtadienis, dukra R. S. pasakė tėčiui, kad S. gimtadienis ir jis pasakė, kad geriausia dovana tavo sesei padavimas jos į teismą. Bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, dėl periodiškumo nebuvo klausimai iškelti. Pareiškėja tvirtino, kad neriboju bendravimo su dukra. Kai teko į reabilitaciją vežioti dukrą, tai bandė derinti su R., bet gal vieną kokį kartą nuvežė, tačiau iš esmės visa priežiūra yra jos atsakomybė, jis sako, kad dirba, tačiau ir ji dirba, bet negali negalėti. Dienos metu kai dukra būna mokykloje, kartais jai įvyksta nedideli priepuoliai ir ji atvažiuoja du kartus iš miesto ir žino, kad tėtis nevažiuos, nes jis dirba. Dėl bausmės tai vaikų teisių tarnybą turi priimti sprendimą, nubausti reikėjo už netinkamą elgesį su vaiku, ne baudime esmė, o išaiškinime. Dukra pasakoja, kad jie nueina į parduotuvę ir tėtis neleidžia pasiimti tai ką ji nori. Nekalba apie viską, bet ji pati neriboja vienu daiktu, paima tiek, kiek reikia, kartu nusprendžia, ko reikia, būdamos parduotuvėje. Pareiškėja teigė suprantanti, kad yra ribos, bet dėl tų pirkimų yra paprasti pavyzdžiai, vaikas tėčio pieštukų paprašo, tai sako, kad tegul tau „močia“ perka pieštukus, pasirenka vaikas kokios dešrytės, bet agurkų jau nenupirks, nes bus per daug. Išlaikymą priteistą moka R.. Vaikas jaučiasi visą laiką skriaudžiamas, per gimtadienius nebūna jokių pasveikinimų, dovanų. Pareiškėjos nuomone tai nėra normalu, o ar bausti ar nebausti už tai palieka nuspręsti teismui. Perteklinių norų pas dukrą nėra, Pareiškėja pati pirko ir dviratį ir visą kitą. O dėl tų pirkinių, tai ji neima ir nekrauna viso krepšio, bet ji pasakė, kad tėtis leidžia pasiimti vieną daiktą ar kelis, tačiau Pareiškėjai tokie dalykai yra nesuprantami, ji net siūlė R., kad apmokės pirkinius, svarbu, kad nebūtų skriaudos. Ne vieną kartą dukra sako visa tai, tai turi pagrindą ir mano, kad tikėti reikia ja (b. l. 60-62).

Pareiškėjos atstovas advokatas pažymėjo, kad Skundžiamas nutarimas yra plačios aprašomosios dalies, yra minima ir tai, kad nepilnametis vaikas buvo apklaustas, cituojama ką jis pasakė ir panašiai, tačiau motyvuose kalbant apie tai apsiribojama, kad tėvų parodymai prieštaringi ir jų paneigti nepavyko. Pareiškėjos nuomonė apie pažeidimo sudėtį yra tiesiog samprotavimai, Institucija, kuri gina vaiko interesus, motyvuose apie vaiko interesą išvis nekalba, nemini to, kokia yra priežastis, kodėl vaikas jaučia įtampą ir atstovo advokato nuomone tokio amžiaus vaikas neturėtų žinoti apie tėvų skyrybų procesą, ar apie tai, kad tėvas paduoda jos sesę skyrybų procese į teismą. Tai ir yra esmė dėl ko buvo kreiptasi, o tos visos kitos aplinkybės, kurias vaikas nurodo kaip nuoskaudas yra neišvengiamos. Akcentavo, kad kai tėvas paima vaiką bendravimui, tai turi ir pristatyti į gyvenamąją vietą, nepaleisti kažkur prie prekybos centro, žinodamas, kad vaikas turi problemą su (duomenys neskelbtini) ir tai gali kelti pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei. Institucijos nutarime net nėra nurodyta, kad buvo užduotas toks klausimas tėvui, „ar jūs paliekate vaiką prie prekybos centro, jei taip tai kodėl“. Kita vertus nėra pagrindo abejoti vaiko paaiškinimais, kad jis sužinojo iš tėvo, kad yra paduota sesė į teismą, tai yra užfiksuota, vaikas detaliai tai paaiškino. Pareiškėja skunde nurodė laikotarpį, datą kada tai buvo sužinota, visos tos aplinkybės nėra tarpusavyje prieštaraujančios. Institucija vaiko parodymų nevertina motyvuojamoje dalyje, nesigilino į tai, koncentruojasi į tai, kad jei yra kažkokios abejonės jos vertinamos galimo pažeidėjo naudai, bet nesigilino į tai, kad nėra pašalintos abejonės dėl vaiko pažeistų interesų. Atsakant į teismo klausimą ar tikslas yra nubausti, tai esmė yra kokia yra sankcija už tokius pažeidimus, tai pakanka įspėjimo, to skundo tikslas buvo tam, kad tėvas suvoktų atsakomybės ribas, nes problema, kad jis to nesuvokia. Todėl atstovo advokato manymu skundas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Iinstitucijos atsiliepimas nepaneigia skundo esminių motyvų, kad nebuvo vertinti nepilnametės dukros paaiškinimai. Taipogi būtina įvertint kitas aplinkybes, tuos epizodus apie kuriuos buvo kalbėta nagrinėjant bylą iš esmės, ko institucija nepadarė ir pašalinti visas tas abejones dėl vaiko teisių pažeidimo (b. l. 62-63,66).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šita byla atsirado, tada kai jo advokatai užginčijo akcijų perrašymą dukrai vyresniajai, tada išėjo iš savęs Pareiškėja, jam paskambino ir pasakė, kad „tu negalvok, kad tau taip praeis, aš kreipsiuosi į tarnybas, tavo gyvenimas pasikeis“ ir tuo pačiu metu padavė, kad jis nesirūpina vaikais. Po to jis su dukra matėsi vieną kartą arba du. Vieną kartą sutiko su drauge prekybos centre, pasikalbėjo, pasimaudė, paskui į kavinę nuvažiavo pavalgyti ir po to jam kitą dieną skambino Pareiškėja ir pareiškė, kad jis psichologiškai traumavo vaiką, kalbėjo apie pinigus ir apie skyrybas, nors apie tai jokios kalbos ir būti negali, nes ji buvo su drauge. Pažymėjo, kad dukra savarankiškai keliauja po Pilaitę, šita liga yra naudinga Pareiškėjai pateikti kaip invalidumą. Dukrai būna epilepsija dalinė, ji turi apsikabinti, pasėdėti, pabūti, bet ji savarankiškai ir keliauja. Po to kai susitarė prie ežero eiti ir į kavinę ir jai sakė kieno tu atsakomybei, ji sako sesers S., jis S. paskambino ir pasakė, kad ji turėtų omenyje. Pareiškėja aiškina kaip ji jos nepaleidžia niekur, tačiau Pareiškėja dingsta ir savaitgaliais, palieka vaiką arba sesers arba močiutės globai, jis šitą išsiaiškino visai netyčia, nes ji tai nuo jo slepiama. Taip pat paaiškino, kad jų namas yra šalia prekybos centro, jis sako dukrai ateik prie prekybos centro, kad jam nereikėtų važinėti, o taip pat dukra pati nenori, sako, kad „tu geriau mane čia paleisk“. Šita byla yra skirta tam, kad anoje byloje turėtų pretenzijas jam, kad galėtų prisiteisti daugiau turto. Jis niekada su R. S. apie tai nekalbėjau, kad sesę į teismą paduoti reikia. Jis pasikvietė S. pas savo motiną, jie pakalbėjo, jis paaiškino, kad ji yra įkaitė ir nieko čia nepadarysi, kad jis jos nei kvies į teismą ir tiek. Ji grįžusi namo pas Pareiškėją aišku pradėjo aiškintis ir jam R. S. paskambino ir sakė „tu nesveikas, tu padavei į teismą sesę“. Jis S. pasakė, kad nelįstų prie jo įmonėles, o jis prie jos. Vaikas konkrečiai sužinojo iš vyresnės dukros ir iš Pareiškėjos. Jis yra sakęs dukrai, kad labai brangių dovanų negali pirkti, nes mane jį tampo po teismus ir neturi pinigų. Dėl parduotuvėje pirkimo, jai pasako, kad tu pasiimk tris daiktelius, nes ji pradeda saldumynų imti ir jis taip daro ir darys, nes mano, kad cukraus vata yra „niekalas“, o jei jai leidi tai ji viską pradeda imti, jai ribas reikia nustatyti. Netiesa, kad nenuperka agurko prie dešrytės, ji su ja kai susitinka jie nesimaitina agurkais, jie eina į kavinę ir ten valgo. Dėl gimtadienio visiška nesąmonė, jis ilgai tarėsi su ja, sakė pasiimti ir draugę, bet taip ir nesusitiko, nes ji vis užimta, todėl taip ir neatšventė, bet apskritai, tai yra pasveikinęs. Apie aplinkybes jo klausė, tai ką papasakojo tą ir žinojo, tuo metu ir pretenzijų nebuvo, apie šitą bylą sužinojo prieš dvi dienas. Jei kas ir pažeidžia teises, tai Pareiškėja, nes jis su vaikais matosi epizodiškai, neilgai, todėl negalėtų taip neigiamai paveikti. Tie faktai, kad neatveža po susitikimo iki namų vartų, yra apversti aukštyn kojomis. Jis kai tariasi su ja susitikti, klausia ar atvažiuoti prie vartų ar ateisi, ji sako, kad ateis prie „Maximos“, jis jos nepaleidžia niekada tamsoje. Jei vaikas pasako, kad ateis, tai ateina, ji niekada nepasakė jam, kad privažiuotų prie vartų, ji būdavo kai ją atveža, tai sakydavo paleisk arčiau, nes nenori, kad važiuotų prie vartų. Tvirtino, kad jis mato pro langą, kad ji pasiekia namus. Formaliai galima prie jo prisikabinti, bet jis mano, kad yra pakankamai atsakingas(b. l. 63-65).

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeista. Savo atsiliepime nurodė, kad Institucija 2023 m. gegužės 9 d. gavo S. V. prašymą dėl tėvų valdžios lygiateisiškumo principo pažeidimų, tėvo pareigų netinkamo vykdymo, vaiko teisės į saugią ir sveiką aplinką pažeidimų bei administracinių nusižengimų nepilnamečio vaiko atžvilgiu požymių tyrimo. Atliekant vaiko situacijos vertinimą su vaiko motina S. V. buvo bendrauta 2023 m. gegužės 19 d. 13.55 val. telefonu. Motina pasakė, kad šiuo metu ji su dukra yra ligoninėje, mergaitei atliekami tyrimai, su ja jau susisiekė Skyriaus psichologė dėl vaiko nuomonės išklausymo, susitarė susiskambinti pirmadienį ir susitarti. Pokalbio metu moteris dar kartą paminėjo jos pateiktame prašyme išdėstytas aplinkybes dėl tėvo netinkamų veiksmų vaiko atžvilgiu, mergaitės įtraukino į suaugusių reikalus, manipuliavimo vaiku, žinant, kad dukra yra jautri ir turi sveikatos problemų. Mamos teigimu, dėl tokios patiriamos neigiamos patirties R. S. atsirado psichologinės pagalbos poreikis, sutriko miegas, paūmėjo priepuoliai. Apibendrindama S. V. nurodė, kad ji norėtų konstruktyvaus tarpusavio bendravimo su vaikų tėvu, ramybės, dukters ir tėvo kokybiško bendravimo, tėvo adekvatumo ir pagarbos mamai. Pasak pašnekovės, dukrai paklausus, ar ji myli tėtį, motina jai atsako, kad tėtis yra tėtis ir ji jį mylinti kaip savo vaikų tėtį. Su vaiko tėvu buvo bendrauta 2023 m. gegužės 11 d. 11.40 val. telefonu. Tėvas pasakė, kad S. V. melagingu būdu įmonės akcijas perrašė dukrai be jo žinios, jo advokatai akcijų perrašymą užginčijo, todėl moteris ir kreipėsi į kitas institucijas su skundais. Vyras teigė, kad su R. S. paskutinį kartą matėsi praėjusią savaitę, buvo nuėję į kavinę, pavalgė, o nuo to laiko mama nebeleidžia jiems bendrauti. Pasak pašnekovo, jis kaip tėtis daro tiek, kiek mama leidžia, paskutiniu metu jis nebelenda, nes nežino, kuo viskas gali baigtis. Tėvo nuomone, tarp tėvų turėtų būti ne karas, o bendros pastangos padėti vaikui, dėl to, vyro žodžiais, jis ir išsikraustė iš namo. Anot R. V., mama yra įkaitėmis paėmusi dukras. Tėvas nurodė, jog jokia bendravimo tvarka su R. S. nėra nustatyta, kadangi mergaitė bendrauja tik tada, kada nori. Tėvas nurodė, jog seka dukters ei. dienyną, buvo nuvykęs į dukters mokyklą, bendravo su pedagogais, siūlė mergaitei pagalbą pamokų ruošoje, bet paskutiniu metu dukra tokio poreikio neišsakė. Vaiko nuomonė užfiksuota 2023-05-26 Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 3VAIK-159. Su mergaite buvo bendrauta 2023 m. gegužės 25 d. Institucijos vaiko kambaryje asmeniškai, be pašalinių žmonių. Užmegzti kontaktą su mergaite buvo pakankamai sudėtinga. Pokalbio pradžioje R. S. pati beveik nieko nepasakojo, kalbėjo tyliai, trumpomis frazėmis. Vienintelė tema, kuri buvo mergaitei įdomi (šypsojosi, pradėjo gestikuliuoti, kalbos tempas pagreitėjo, žiūrėjo tiesiai į psichologę), tai pasakojimas apie jos naminius gyvūnus, kurių turi keturis (tris katinus ir šunį). Eigoje mergaitė šiek tiek atsipalaidavo, tačiau atsakydama į klausimus nedetalizavo, kelis kartus teko prašyti papasakoti daugiau. Apie motiną kalbėjo ramiu tonu, kai buvo paklausta apie santykius su tėvu mergaitė pradėjo jaudintis, kalbos tempas pagreitėjo, intonacija pasikeitė, vietomis R. S. kalbėjo su pasipiktinimu (pvz. jis man neperka, blogai kalba apie mamą ir pan.). Pastebėta, kad apie tėvą mergaitė kalbėjo plačiau, nei apie kitus šeimos narius. Atkreiptinas dėmesys, kad mergaitė sunkiai orientuojasi laike, ji negalėjo pasakyti įvykių datų, negebėjo įvertinti laiko tarpų, pvz. kiek laiko truko kelionė į Instituciją, negebėjo pasakyti šeimos narių (brolio, sesers) gimtadienių datų. Mergaitės žodynas pakankamai skurdus, jai kilo sunkumų formuluojant atsakymus. Apie savo savijautą tam tikrose situacijose mergaitė kalbėjo nenoriai, jai buvo sudėtinga apibūdinti savo savijautą, įvardyti jausmus, dažnai pasakydavo tik gerai arba blogai. Pokalbio eigoje R. S. kelis kartus sakė, kad jai baisu dėl sesers, dėl brolio ir mamos. Apskritai baimės ir nerimo tema kelis kartus kildavo pokalbio metu. Mergaitė teigė bijanti, kad tėvas paduos sesę ir brolį į teismą. Bet paaiškinti dėl ko tėvas galėtų taip pasielgti negebėjo. Taip pat mergaitė sakė, kad nerimauja dėl savo katės, nes tėvas ją mušė, kai dar gyveno su jais ir nuo to laiko katė jo bijo ir slepiasi, kai tėvas ateina. Taip pat R. S. sunkiai sekėsi apibūdinti kitų žmonių jausmus. Pasakodama apie save mergaitė paminėjo, kad turi atminties sutrikimų, kad jai sunku įsiminti skaičius, kad greitai pamiršta juos. Dar mergaitė papasakojo, kad turi sveikatos problemų, kad jai naktimis būna priepuoliai ir skauda kojos. Apie sveikatą kalbėjo su liūdesiu. Pokalbio pabaigoje psichologė vėl paklausė R. S. apie savijautą, mergaitė gūžtelėjo pečiais ir atsakė, kad jaučiasi gerai.

Iš surinktų duomenų nustatyta, kad tarp vaiko R. S. V. motinos S. V. bei tėvo R. V. vyksta skyrybų procesas, tarp šalių santykiai yra priešiški. Vaiko motina nurodė, kad vaiko tėvas nesidomi ir nesirūpina vaiko sveikata, skyrybų proceso metu nuteikinėja vaiką prieš motiną, manipuliuoja situacija. Vaiko tėvas nurodė, kad jis kaip tėtis daro tiek, kiek mama leidžia, paskutiniu metu jis „nebelenda“, nes nežino, kuo viskas gali baigtis. Tėvo nuomone, tarp tėvų turėtų būti ne karas, o bendros pastangos padėti vaikui, dėl to jis ir išsikraustė iš namo. Su dukra R. S. paskutinį kartą matėsi praėjusią savaitę, buvo nuėję į kavinę, pavalgė, o nuo to laiko mama nebeleidžia jiems bendrauti. Tėvų parodymai prieštaringi, tyrimo metu pašalinti šiuos prieštaravimus nepavyko. Taip pat nebuvo nustatyta objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad dėl R. V. veiksmų buvo pažeista vaiko teisė į sveikatą ir teisė į saugią bei sveiką aplinką. Gautų duomenų pagrindu vertinant, ar R. V. padarė tyčinius smurtinius veiksmus (psichologinį smurtą) mažametės R. S. V. atžvilgiu, vienintelis tiesioginis duomenų šaltinis yra mažametės paaiškinimai, kiti duomenys - išvestiniai, gauti iš pačios mergaitės paaiškinimų, pasakojimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju jie nėra pakankami, kad iš jų galima būtų spręsti ne dėl paties galimo psichologinio smurto, bet dėl pirminio duomenų šaltinio teikiamos informacijos patikimumo, ir šie išvestiniai duomenys negali būti absoliučiu pažeidėjo kaltės įrodymu. Todėl patenkinus skundą ir atnaujinus įrodymų tyrimą, naujų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti pažeidėjo tyčią, nebus galimybės gauti, nes įvykį tiesiogiai mačiusių asmenų nėra, vaiko tėvų parodymai prieštaringi, tyrimo metu pašalinti šiuos prieštaravimus nepavyko, išvestiniai įrodymai negali būti vertinami kaip nekeliantys abejonių, o visos kylančios abejonės vertinamos pažeidėjo naudai (b. l. 44-48).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo gautas Institucijos prašymas nagrinėti Pareiškėjos skundą Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 54)

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išaiškinimai

3. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, ją išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

4. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Bylos duomenimis Pareiškėja kreipėsi su prašymu į Instituciją dėl ANK 72 straipsnyje, 73 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo nepilnametės R. S. V. atžvilgiu. Pateiktu prašymu prašė pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti ar jos prašyme nurodytais R. V. veiksmais ir neveikimu nėra pažeidžiamos šalių vaiko R. S. V.. 2023 m. birželio 23 d. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nebuvo pradėta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.

ANK 72 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus. ANK 72 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Šio pažeidimo padarymas pakartotinai užtraukia atsakomybę pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius.

Vaiko teisės yra įtvirtintos ir ginamos tiek tarptautiniuose teisės aktuose dalyvaujančių šalių sudarytuose susitarimuose, tiek ir vidaus teisės, atskirų teisės šakų norminiuose aktuose bei kitokio pobūdžio dokumentuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią ratifikavo visos ES valstybės narės, 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog konvencijos valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, šiurkštaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Konvencijoje pripažįstama visų vaikų teisė turėti geriausias teises gyvenimui pradėti, sveikai ir laimingai augti bei vystyti visą savo potencialą. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, priimtoje Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija, pabrėžiama, kad vaiko teisės yra žmogaus teisės. Būtent todėl vaiko teisių apsauga ir skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos (toliau – ES) darbo ES viduje ir užsienyje tikslas. Jis nustatytas ES pagrindinių teisių chartijoje. Šio tarptautinio teisės akto 24 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Jie gali laisvai reikšti savo nuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą (ES pagrindinių teisių chartija, 2012/C326/02) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2021)

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas (Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-113-383/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (administracinį nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu. Be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-38/2014).

5. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja skundu ginčija sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 72, 73 straipsniuose numatyto administracinių nusižengimų, nes, jos nuomone, byloje esančios faktinės aplinkybės įvertintos netinkamai ir dėl to priimtas neteisingas sprendimas.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Iš Institucijos atsiliepimo matyti, kad prie priimant Skundžiamą nutarimą buvo vaiko situacijos vertinimas, bendrauta su abejais vaiko tėvais, išklausyti jų paaiškinimai. Taip pat užfiksuota vaiko nuomonė 2023 m. gegužės 26 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 3VAIK-159. Be to gauti medicininiai dokumentai apie R. S. V. sveikatos būklę. Iš visų surinktų duomenų Institucijai nenustatė, kad yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Skundžiamame nutarime akcentavo priešiškus vaiko tėvų santykius dėl vykstančio skyrybų proceso.

Teismo posėdžio metu išklausius tiek Pareiškėjos tiek suinteresuoto asmens R. V. paaiškinimus taip pat buvo aiškiai matoma, jog dėl asmenų tarp šių asmenų yra susiklostę priešiški santykiai dėl lygiagrečiai vykstančių teismo procesų susijusių su santuokos nutraukimu. Teismas įvertinęs tiek Pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens paaiškinimus daro išvadą, kad labai skiriasi tėvų auklėjimo modelis, dėl ko galimai vyksta nesutarimai ir Pareiškėja kai kuriuos R. V. veiksmus, tokius kaip daiktų pirkimo ribojimą, supranta kaip pažeidimą. R. V. paaiškino, kad supranta esamą dukros sveikatos būklę, bet po susitikimų prie pat namų vartų jos neatveža, nes pati dukra to prašo, o išleidęs šiek tiek toliau nuo namų, stebi kol dukra saugiai grįš namo, t. y. elgiasi atsakingai. Teismas mano, kad Institucija pakankamai išsamiai ištyrė visas aplinkybes, o teismo posėdžio metu šios aplinkybės tik pasitvirtino.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, rašytinę bylos medžiagą, išklausęs pareiškėją, jos atstovą advokatą, suinteresuotą asmenį, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad R. V. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 72 straipsnyje ir 73 straipsnyje, požymių. Minėtos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nustačius, kad tarp asmenų vyksta konfliktas, asmenų paaiškinimai yra prieštaraujantys vieni kitiems, nesant objektyvių duomenų apie tai, jog R. V. naudoja savo kaip tėvo valdžią priešningai dukros R. S. V. interesams, taip pat, kad jis kokiais nors savo veiksmai ar neveikimu pažeidžia padarytą dukros R. S. V. teises, todėl konstatuotina, kad administracinė teisena R. V. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucijos 2023 m. birželio 23 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo naikinti nėra pagrindo ir Pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutarė:

S. V. atstovo advokato Deivido Dagio skundo netenkinti ir Institucijos 2023 m. birželio 23 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ROIK 23212445102 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė