Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios patarėjos S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. nutarimo L. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniosios patarėjos S. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos atstovė nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu L. S. atžvilgiu.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs L. S. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo jo veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms bei motyvams dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Pažymėtina, kad naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reiktų priimti priešingą sprendimą, Institucija teismui nenurodė, pateikdama subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos arba juos vertino netinkamai, vertinant atskirus įrodymus, padarė neteisingas arba prieštaraujančias, bylos įrodymų neatitinkančias arba prieštaraujančias viena kitai arba rašytiniems įrodymams išvadas. Taigi, iš šio skundo argumento formuluotės neaišku, ar apylinkės teismas apskritai neįvertino įrodymų visumos, ar juos vertino netinkamai, padarydamas neteisingas ar apskritai prieštaraujančias išvadas.

9. Nagrinėjamu atveju L. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vizito pas šeimos gydytoją metu mažamečio sūnaus T. S. akivaizdoje elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, nereagavo į pastabas dėl jo netinkamo elgesio, dėl ko vaikas išsigando, patyrė stresą, pasislėpė už stalo, tokiais veiksmais pažeisdamas VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, CK 3.163 straipsnio 1 dalį. CK 3.163 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. VTAPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.

10. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną L. S. atžvilgiu grindė tuo, kad nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog L. S. būtų priešingai vaiko interesams panaudojęs savo kaip tėvo valdžią ir taip padaręs neigiamą įtaką savo nepilnamečiui vaikui kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad gydytojos kabinete pokalbis vyko tarp dviejų seniai tarpusavyje konfliktuojančių tėvų, kurie bendraudami jautė įtampą ir nerimą, kas ir galėjo išprovokuoti ne visiškai teisingo L. S. elgesio modelio pasirinkimą, į kurį atitinkamai įsitraukė ir vaiko motina, savo elgesiu iš esmės priešindamasi vaiko tėvo pasiūlymams iš vaiko aplinkos pašalinti sintetinius daiktus, jų ginčas tęsėsi.

12. Sutiktina su Institucija, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (administracinį nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu. Be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-38/2014).

13. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną L. S. atžvilgiu, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, o būtent - apklausė asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino rašytinius įrodymus, buvo perklausytas byloje esantis garso įrašas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena Institucijoje buvo pradėta 2020 m. gruodžio 4 d. gavus vaiko motinos K. J. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad L. S. jau antrą kartą vizito pas gydytoją metu elgiasi netinkamai, vaikui esant kartu, rėkia, įžeidinėja ją, kaltina, žemina. Vaikas bando pasislėpti, jam daroma įtaka. L. S. nuteikinėja vaiką prieš ją (1 t., b. l. 28). Institucijos 2020 m. gruodžio 28 d. Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 4 d. 13.20 val., t. y. po vizito pas šeimos gydytoją, T. S. atrodė ramus, drąsiai atsakinėjo į klausimus, su tėčiu sutaria gerai, su juo praleis savaitgalį. Berniukas nurodė, kad buvo su tėvais pas gydytoją, tėtis labai garsiai kalbėjo, o jis išsigando ir pasislėpė už stalo. Tėtis kaltina mamą, kad jo negydo (1 t., b. l. 29-33). Institucijos atstovų apklaustas L. S. 2021 m. sausio 5 d. paaiškino, kad vizito pas šeimos gydytoją metu, prieš įeinant į gydytojos kabinetą, sustabdė konfliktą, kurį darė K. J., nes kaltino dėl nepakrauto sūnaus mobilaus ryšio telefono. Kalbėjo nerėkdamas, dėstė faktus, kurie yra pripažinti, kuriuos galima įrodyti. Po vizito sūnus su juo bendravo drąsiai ir linksmai (1 t., b. l. 46). Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. birželio 22 d. Pagalbos plane nurodyta, kad, L. S. teigimu, per tris mėnesius, kol paslaugas teikė socialinė darbuotoja, kai kurie klausimai su vaiko motina išsispręsdavo lengviau, tačiau ir toliau kyla konfliktinių situacijų, žymesnio pokyčio nėra. Vaiko tėvas taip pat nurodė, kad K. verčia vaiką meluoti. Institucijos atstovams bendraujant su vaiku, T. neužsiminė, kad tėtis netinkamai elgtųsi jo atžvilgiu ar keltų balsą. Kelis kartus vaikas pasakė, kad, kai jam bus 14 metų, galės pasakyti viską, ką nori. Tam, kad abu tėvai sutartų, T. nuomone, mama turėtų nemeluoti ir pripažino, kad jis taip pat yra melavęs, tik prašė nieko nesakyti mamai. Vaikui galimai daroma įtaka, bandoma nuteikti (1 t., b. l. 94-98).

14. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme L. S. nurodė, kad įvykio dieną jis buvo provokuojamas K. J., girdimi priekaištai. Jo kalbėjimo tonas visada yra garsus, vaikas prie to pripratęs. Kai jis pradėjo kalbėti, vaikas nuėjo už jo prie žaidimų stalo ir žaidė. Nebuvo taip, kad vaikas baimę jaustų. Kabinete pas gydytoją jis elgėsi tėviškai ir rūpinosi T. sveikata. Išėjus iš gydytojo kabineto, vaikas su juo atsisveikino, apsikabino. Susitikus vakare, T. buvo linksmas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojos R. R. parodymus. Pirmosios instancijos teisme apklausta šeimos gydytoja R. R. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. vykusio vizito pas ją metu, tarp vaiko tėvų kilo konfliktas dėl vaiko gydymo. Konflikto eigoje, L. S. kėlė balso toną, o T. pasidarė nerimastingas, pradėjo vaikščioti po kabinetą, glamžyti drabužius. Vis dėlto, akcentuotina, kad gydytoja pripažino, kad pati vaiko visada nematė, kadangi tuo metu labiausiai koncentravosi į vaiko tėvus. Nematė, kad kada nors vizito metu T. būtų pasislėpęs. Skundžiamame nutarime, priešingai, nei nurodo Institucijos atstovė, išsamiai aprašyti liudytojos R. R. parodymai, duoti teisme, atliktas jų vertinimas visų byloje esančių duomenų kontekste ir liudytojos parodymai nėra paimti iš konteksto. Nutarime yra užfiksuotos skunde nurodytos aplinkybės dėl gydytojos nurodyto vaiko ir jo tėvo elgesio kabinete. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šios liudytojos parodymai gali būti ne visiškai objektyvūs L. S. atžvilgiu, kadangi pastarasis yra teikęs skundus dėl jo sūnui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, įskaitant ir liudytojos R. R. veiksmus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas T. S.. Šią aplinkybę pagrindžia byloje esantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 21 d. įsakymas ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaita (1 t., b. l. 99-108), kurioje konstatuota, kad T. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, patikrinimo metu buvo vertinami ir pačios R. R. veiksmai, gydant pacientą T. S. bei konstatuota, kad ji, atlikdama vaiko profilaktinį patikrinimą, neatliko visų privalomųjų veiksmų ir tai laikoma teisės aktų pažeidimu.

15. Apylinkės teisme apklaustas Institucijos atstovas E. J., apklausęs T. S. po kilusio incidento, nurodė, kad nieko neįprasto nepastebėjo, T. logiškai atsakinėjo į klausimus, neverkė, elgėsi normaliai, akivaizdaus streso nematė. Vaikas pasakojo, kad buvo pas gydytoją kabinete, tėtis kaltino mamą, garsiai kalbėjo, o jis slėpėsi už stalo. Byloje esančiame vizito pas šeimos gydytoją R. R. darytame garso įraše užfiksuotas tarp T. S. tėvų kilęs tarpusavio konfliktas. Vizito metu aiškinamasi situacija dėl T. sveikatos būklės, bėrimo alergijos, tariamasi dėl gydymo eigos, mitybos. Gydytoja nurodo valgyti kuo mažiau alergenų turinčio maisto, galinčio vaikui sukelti niežulį. Tuomet L. S. vaiko motinai išsako priekaištus dėl vaiko higienos, teigia, kad iš vaiko kambario turėtų būti pašalinta kiliminė danga. Į tai K. J. sureaguoja priekaištais L. S. atžvilgiu dėl sintetinės patalynės, užvalkalų, čiužinio. Įtampa pradeda augti tarp vaiko tėvų, esant nesutarimams dėl vaiko gyvenimo sąlygų pas tėtį ir mamą. L. S. išties pradeda garsiau kalbėti ir pakelia balso toną. Tuomet vaiko motina pareiškia, kad iškvies Vaikų teises, kad jos nežemintų ir jį (L. S.) sutvarkytų.

16. Šios nutarties 13-15 punktuose išdėstyti įrodymai patvirtina, kad vizito pas šeimos gydytoją metu L. S. savo vaiko T. S. akivaizdoje išties kalbėjo pakeltu balso tonu. Vis dėlto, kaip minėta, negalima kiekvieno vaiko akivaizdoje kilusio konflikto vertinti kaip administracinio nusižengimo. Tokiu atveju svarbu įvertinti atliktų veiksmų pavojingumą, konflikto priežastis, veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu. Taigi, vertinant L. S. veiksmus šeimos gydytojos kabinete, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens balso tonas nekėlė grėsmės aplinkai, o konkrečiai – T. S., o elgesys nebuvo agresyvus vaiko atžvilgiu. Pagrindžiant šią išvada, akcentuotina, kad iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad L. S., išsakydamas savo poziciją dėl vaiko gydymo, sveikatos ir priekaištus vaiko motinai, nerėkė, nerodė jokios agresijos, jo balso tonas buvo tik šiek tiek pakeltas. Be to, L. S. veiksmai – išsakyta kritika dėl vaiko gydymo, priežiūros, buvo nukreipta ne į vaiką, bet į jo motiną – K. J., nebuvo siekiama išprovokuoti konflikto ir, priešingai, nei nurodo vaiko motina, buvo kalbama be įžeidinėjimų, žeminimo. Įvertintina ir tai, kad vizitas pas gydytoją truko apie 10 minučių, didžiąją laiko dalį L. S. kalbėjo ramiu tonu ir balso tonas šiek tiek buvo pakeltas itin trumpą laiką (1-2 minutes). Šiuo atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl įvykusio konflikto tarp L. S. ir K. J., T. S. būtų pravirkęs, šaukęs ar kitaip išreiškęs susijaudinimą, išgąstį ar kitas neigiamas emocijas. Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad emocinį vaiko tėvų susijaudinimą ir tą lydėjusius veiksmus paveikė vaiko sveikata, ilgalaikis nesėkmingas gydymas dėl besikartojančių bėrimų ant kūno, žaizdelių, atsiradusių dėl nusikasymo, kuri visiems kėlė įtampą ir neigiamas išgyvenimus. Natūralu, kad vaiko tėvas L. S., rūpindamasis savo vaiko sveikata, turėjo pagrindą reikšti susirūpinimą dėl nekintančios vaiko sveikatos ir ilgai besitęsiančio gydymo, galimai netinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo motinos namuose, sukeliančių jo sūnui alergiją, kadangi, būnant tėvo namuose, kaip teigia L. S., vaiko sveikata pagerėja. Visi L. S. žodžiai ir veiksmai buvo nukreipti tik į K. J.. Konflikto metu tiesiogiai prieš vaiką L. S. neišreiškė jokių žodžių ar veiksmų, kurie galėtų padaryti neigiamą įtaką vaikui, jo veiksmai apskritai nebuvo nukreipti į vaiką. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog L. S. savo veiksmais būtų pažeidęs vaikų teises, t. y. priešingai vaiko interesams panaudojo tėvų valdžią ir taip padaręs neigiamą įtaką savo sūnui. Didesnę įtampa tarp vaiko tėvų galėjo sukelti ir vaiko motinos išsakyti priekaištai L. S. dėl nepakrauto sūnaus mobilaus ryšio telefono dar prieš einant pas gydytoją į kabinetą, kurie girdimi ir garso įraše. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp vaiko tėvų nuolat vyksta konfliktai, tarpusavio nesutarimai buvo sprendžiami ir civilinėse bylose. Šioje situacijoje taip pat kilo konfliktas dėl T. S. alergijos, nepriežiūros ir gyvenimo sąlygų. Nors šis konfliktas kilo vaiko akivaizdoje, tačiau nėra neginčijamų ir objektyvių duomenų apie tai, kad konflikto situacija vaikui būtų sukėlusi neigiamus padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad po incidento pas šeimos gydytoją, apklausiant vaiką Institucijoje, jis atrodė ramus, atsakinėjo į klausimus, jokių neigiamų padarinių neužfiksuota. Byloje esantis įrašas patvirtina buvus konfliktą tarp vaiko tėvų, tačiau nėra jokių duomenų apie L. S. elgesio poveikį vaikui, jo veiksmų kryptingumo vaiko atžvilgiu. Nors L. S. gydytojos kabinete kalbėjo šiek tiek pakeltu tonu, išsakė priekaištus vaiko motinai, tačiau šie veiksmai savaime nėra laikytini pavojingais, pakenkusiais vaikui ir neturėtų būti laikomi kaip neteisėti ANK 73 straipsnio 1 dalies prasme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esančiame garso įraše nėra užfiksuota, kad gydytoja R. R. būtų reiškusi L. S. kokias nors pastabas dėl netinkamo elgesio. Inkriminuoto L. S. agresyvaus elgesio vaiko akivaizdoje taip pat nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog L. S. veiksmuose nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai. Apygardos teismas daro išvadą, kad vien Institucijos subjektyvus vertinimas, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atlikti veiksmai - kalbėjimas pakeltu tonu vaiko akivaizdoje, nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Atsižvelgiant į tai, Institucijos atstovės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti L. S. atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šis prašymas netenkinamas, kadangi iš teismui pateikto dokumento (ekrano kopijos), nėra aišku koks konkrečiai asmuo ir kokioje byloje advokatei K. R. sumokėjo už atstovavimo paslaugas teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniosios patarėjos S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nepriteisti L. S. atstovavimo išlaidų.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.