Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis – 4 (keturi) mėnesiai ir R. B. paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. (1 para), nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 9 d. (1 para) bei kardomojo kalinimo – suėmimo terminas nuo 2021 kovo 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė - suėmimas - palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, R. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Šiuo nuosprendžiu J. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteista laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir dalį jų pardavė: R. B. iki 2020 m. rugsėjo 10 d., savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 34,491 g heroino, 0,060 g narkotinės medžiagos - morfino ir 0,429 g psichotropinės medžiagos - MDMA, automobilyje „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė 0,247 g narkotinės medžiagos - heroino, turėdamas tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Po to, 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10.15 val. prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, dalį automobilyje „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos - 0,012 g heroino už 20 Eur pardavė J. M.. R. B. likusius kiekius narkotinės medžiagos - 34,491 g heroino, narkotinės medžiagos - 0,060 g morfino, psichotropinės medžiagos - 0,429 g MDMA, toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir likusią narkotinės medžiagos - 0,235 g heroino, toliau neteisėtai laikė naudojamame automobilyje ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2020 m. rugsėjo 10 d. 13.43 val. automobilyje bei tą pačią dieną, 15.25 val. paminėtame bute, šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą: R. B. iki 2020 m. rugsėjo 10 d., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Umarexmod. Champion”, numeris 253067, kuris yra „C“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro revolveriams skirtais dujiniais ir garsiniais šoviniais, kol 2020 m. rugsėjo 10 d., 15.25 val., kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

Dėl BK 54 straipsnio, BK 64¹ straipsnio taikymo

Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tiek už atskirus nusikaltimus, tiek subendrinta bausmę paskyrė per griežtą, todėl, prašo jas švelninti ir, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą galutinę bausmę mažinti iki 5 metų laisvės atėmimo. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įstatymų keliamų reikalavimų nepažeidė.

Nuteistasis R. B., prašydamas jam mažinti paskirtas bausmes, tai sieja su jo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 64¹ straipsnio taikymu. Kitų argumentų dėl bausmės mažinimo skunde nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas, R. B. paskirdamas bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bei vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto veikdamas tiesioginė tyčia. Taigi jis padarė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu draudžiamais bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiais daiktais ir medžiagomis. R. B. baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 43-49). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad R. B. yra ne kartą teistas, iš jų 4 kartus už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 4, b. l. 50-62). Nors R. B. pripažįsta turintis ilgalaikę priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nededa jokių pastangų, jog šios priklausomybės atsisakytų (t. 5, b. l. 3). Nuteistasis, būdamas laisvėje, nedirbo. Nors nurodo, kad jį finansiškai remia užsienyje gyvenanti sesuo, tačiau neatmestina, kad R. B. lėšų pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamų veikų, platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo pastarojo piktybišką visuotinai priimtinų elgesio taisyklių bei normų ignoravimą. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai.

Parinkdamas R. B. bausmių rūšis bei dydžius, be jau aptartų aplinkybių, apygardos teismas įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad R. B. nusikalto, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apygardos teismas taip pat pasisakė dėl galimybės R. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra minėtame baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų ir pagrindų.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. B. skiriamų bausmių rūšį ir dydžius kiek didesnius, negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmes, proporcingas padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Nuteistasis skunde bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs, nenurodė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo, iš naujo vertindama tas pačias aplinkybes, kurias nuosprendyje jau įvertino apygardos teismas, nuteistajam švelninti jam paskirtas bausmes.

Taigi, įvertinus tai, kad praeityje būdamas ne kartą teistas R. B. padarė vieną labai sunkų, o kitą apysunkį tyčinius nusikaltimus, susijusius su disponavimu draudžiamais bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiais daiktais ir medžiagomis, jo asmenybę, tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, praeityje skiriamos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, nusikalto ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiku, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė proporcingas jo nusikalstamiems veiksmams ir teisingumo principą atitinkančias bausmes, kurių mažinti nėra pagrindo, nes jos nėra aiškiai per griežtos.

Už atskirų nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl nėra pagrindo spręsti, jog subendrinta bausmė yra per griežta. R. B. nusikalto Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl apygardos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, bendrino su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Laikyti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikta, kaip to prašo nuteistasis, R. B. nusikaltus šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra įstatyminio pagrindo, nes jis jos realiai neatliko.

BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu.

BPK 273 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio BPK 291 straipsnio reikalavimus, gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Šiuo atveju R. B. yra nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Šis nusikaltimas yra priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis). Ši aplinkybė eliminuoja BK 64¹ straipsnio taikymą. Taigi nėra sąlygų, leidžiančių nuteistojo R. B. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę.

Nuteistasis skunde prašo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog jis skundžiamu nuosprendžiu pagal šį baudžiamąjį įstatymą nenuteistas. Įvertinus šią aplinkybę bei tai, kad teismas, nagrinėdamas R. B. apeliacinį skundą, nuteistojo padėties pabloginti negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija plačiau dėl šio nuteistojo prašymo nepasisako

Dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalis)

R. B. nurodo, kad jį pavojingu recidyvistu apygardos teismas pripažino nepagrįstai, nes jis nėra ir negali būti laikomas pavojingu visuomenei.

BK 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu nustatomos šio BK straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos (visos arba bent viena iš jų) – jeigu šis asmuo: turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Kai tokios sąlygos nustatomos, teismas, vadovaudamasis dar ir BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad R. B., būdamas pilnametis, iki šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo, buvo teistas už tyčinius nusikaltimus: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 1 600 Lt įsiskolinimą; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; 3) Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, kuriuo nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį ir galutinė bausmė jam paskirta 5 metų terminuotas laisvės atėmimas; 4) Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį ir bausmes subendrinus, galutinė bausmė paskirta – 40 parų areštas; 5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; paskirtas 1 538 Eur turto konfiskavimas. Taigi R. B., būdamas recidyvistas, t. y. būdamas ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už juos, padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatytos aplinkybės atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas sąlygas, formaliai sudarančias pagrindą pripažinti asmenį pavojingu recidyvistu.

Iš BK 27 straipsnio 3 dalies matyti, kad teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą, privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje, taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, laikomasi nuostatų, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu turi būti aiškiai išdėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti ne tik įstatymo formuluotes, tačiau ir motyvuotas išvadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2012). Apygardos teismas šių baudžiamojo įstatymo nuostatų laikėsi, aptarė ankstesnius R. B. teistumas, išsamiai išanalizavo ir įvertino nuteistojo asmenybę, jo sunkėjantį nusikalstamą elgesį bei pastarajam skiriamų bausmių efektyvumą.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. ankstesniais nuosprendžiais skiriamos, be kitų bausmių ir realios laisvės atėmimo bausmės, jokios teigiamos įtakos neturėjo. Jis ir vėl darė tyčines nusikalstamas veikas. Labai sunkų nusikaltimą, už kurį R. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai, kad po teismo jam parodyto pasitikėjimo, sau keliamų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis laisvėje, R. B. nedėjo jokių pastangų keisti gyvenimo būdą, o priešingai, darė gerai suplanuotą labai sunkų nusikaltimą, rodo pastarojo cinišką požiūrį į įstatymų bei visuomenėje nusistovėjusių taisyklių laikymąsi.

Nuteistasis apeliaciniame skunde stengiasi sumenkinti savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, teisindamasis priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei neigdamas turėtą tikslą jas išplatinti. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ypač labai dideliais jų kiekiais, turint tikslą minėtas medžiagas išplatinti, kelia ypatingą žalą ir pavojų visuomenės sveikatai bei narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių asmenų gyvybei, įtraukiant juos į psichinę ir fizinę priklausomybę bei tokiu būdu siekiant savanaudiškų tikslų – pasipelnyti. Svarbu pažymėti ir tai, kad R. B. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, nustatytų aplinkybių pilnai nepripažino bei dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai nesigailėjo, kas rodo, jog nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį ir jo kritiškai nevertina. Aptartų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių dėl R. B. siekio ateityje pakartotinai nenusikalsti bei rodo jo padarytų nusikalstamų veiksmų ir jo asmenybės didelį pavojingumo visuomenei laipsnį. Nors nuteistasis turi sveikatos problemų, tačiau jos, kaip matyti iš bylos duomenų, jam netrukdo nusikalstamai veikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad yra BK 27 straipsnyje numatytos sąlygos ir pagrindai R. B. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Nuteistasis nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmė šališka teisėja, nes teisiamojo posėdžio metu buvo netenkintas jo prašymas nušalinti valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantį prokurorą V. G.. Toks nuteistojo argumentas nepagrįstas.

Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-388/2014). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Objektyvusis nešališkumas dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu. Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-217/2011, Nr. 2K-7-30-788/2017 ir kt.).

Nors nuteistasis R. B. nurodo, kad apygardos teismo teisėja jo prašymo nušalinti prokurorą netenkino nepagrįstai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareikštas nušalinimas prokurorui buvo išspręstas teismo motyvuota nutartimi. Nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti prokuroro suinteresuotumą baudžiamosios bylos baigtimi, ar kad prokuroras būtų netinkamai atlikęs įstatymu jam deleguotas funkcijas arba peržengęs savo, kaip valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikančio prokuroro, įgaliojimų ribas (t. 6, b. l. 5-7).

R. B. teigimu, tai, kad prokuroras buvo šališkas, patvirtina ta aplinkybė, jog kratos, atliktos 2021 m. kovo 8 d., metu jo išnuomotame automobilyje „Toyota Corrola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas folijos lankstinukas su medžiaga, dėl kurios jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o taikomos švelnesnės kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2021 m. kovo 8 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą R. B. išnuomotame automobilyje „Toyota Corrola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kitų daiktų, buvo rastas ir paimtas folijos gniužulas su baltos spalvos kristaline medžiaga (t. 2, b. l. 121). Atlikus kokybinį šios medžiagos tyrimą 2021 m. kovo 19 d. gauta išvada, kad baltos spalvos kristalinės medžiagos sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų nerasta (t. 2, b. l. 137-139). Būtent šios 2021 m. kovo 19 d. specialisto išvados pagrindu ikiteisminis tyrimas R. B. atžvilgiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 23 d. nutarimu buvo nutrauktas, o po specialisto tyrimo likusį tuščią folijos gniužulą pavesta sunaikinti (t. 5, b. l. 43-46). Nuteistasis minėtą nutarimą apskundė vyriausiajam prokurorui, nurodydamas, kad galimai minėtą folijos lankstinuką automobilyje paliko patys pareigūnai, siekdami, kad R. B. būtų suimtas, todėl, siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, prašė ikiteisminį tyrimą tęsti. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu R. B. skundas netenkintas (t. 5, b. l. 52-54). Vien nuteistojo subjektyvus įsitikinimas ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumu, nepateikiant tai galinčių patvirtinti objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo savaime jų veiksmus pripažinti neteisėtais ar tikslingais, siekiant pakenkti nuteistajam. Nagrinėjamu atveju nuteistojo automobilyje rasta medžiaga, kurios sudėtyje nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų nerasta, todėl daryti prielaidą, kad pareigūnai ją patys padėjo nuteistojo automobilyje, siekdami apsunkinti jo teisinę padėtį, nėra jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog, vadovaujantis BPK 123 straipsniu, kardomąją priemonę – suėmimą skiria ir jo terminą nustato teismas. Šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė – suėmimas R. B. atžvilgiu buvo paskirta motyvuota Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi, esant manymui, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Minėtoje nutartyje išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas (t. 5, b. l. 89-92). Vien prokuroro kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės R. B. paskyrimo, savaime niekaip nepatvirtina prokuroro šališkumo ar tendencingumo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nes tokio prašymo pagrįstumą, atsižvelgęs į visus ikiteisminio tyrimo duomenis, vertino teismas.

Ta aplinkybė, kad valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis prokuroras yra vadovavęs kitiems R. B. atžvilgiu atliekamiems ikiteisminiams tyrimams ar palaikęs valstybinį kaltinimą teismuose, t. y. vykdęs įstatymuose numatytas savo funkcijas, savaime jo šališkumo nepatvirtina.

Taigi tai, kad apygardos teismo teisėja R. B. prašymą nušalinti prokurorą išsprendė pastarajam nepalankiai, nepatvirtina teisėjos išankstinio nusistatymo byloje. Įvertinus pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolus ir priimtą nuosprendį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nepažeistas, prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. B. teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį R. B. ginti parinktas advokatas Viktoras Muravskis, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo R. B. gynėju (t. 7, b. l. 5) ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo R. B. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 195 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).

Nors baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu nuteistojo atžvilgiu yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Būdamas laisvėje R. B. nedirbo, nurodė, jog nuo 2019 m. dėl padidėjusio darbingumo lygio negauna išmokos dėl neįgalumo, išgyventi jam padeda užsienyje gyvenanti sesuo (t. 6, b. l. 9). Aptartos aplinkybės apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 195 Eur išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš R. B. neišieškoti.