Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-30 · Byla Nr. ATP-521-487/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
ATP-521-487/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03831-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Administracinė byla Nr. ATP-521-487/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03831-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.7.4.3.; 2.1.2.; 3.26.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo J. K. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str., 360 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimu J. K. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. kovo 14 d., apie 7 val. 29 min., Vilniuje, Eišiškių pl., vairavo automobilį „BMW 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,44 (±0,02 promilės) promilių girtumas. Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str., J. K. paskirta 360 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas atstovas (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą ir J. K. paskirti piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose.

Institucija apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl nuobaudos J. K. paskyrimo, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgė ir į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę ir padarė išvadą, jog, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, ATPK numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, J. K. skiriant ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą piniginę baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas sprendė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kad ir minimaliam terminui, nebūtų proporcinga nuobauda J. K. padarytam teisės pažeidimui.

Apeliaciniame skunde pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, ne kartą yra konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT konkrečiose bylose yra nepripažinęs šio pobūdžio aplinkybių išskirtinėmis, pakankamomis ATPK 30¹ str. taikymui: asmuo nuoširdžiai gailisi (administracinė byla Nr. N-3-020/2006), transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą (administracinė byla Nr. N-14-2082/2006), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis (administracinė byla Nr. N-16-1022/2006). Šių aplinkybių visuma nepakankama, kad būtų taikoma ATPK 30¹ str. numatyta nuobaudos švelninimo galimybė. Į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose. Kadangi J. K. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, jis privalo suvokti, toks jo elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes jam ir jo artimiesiems. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Administracinė nuobauda neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, siekiama, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (apie kuriuos asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas) yra adekvatūs J. K. neteisėtos veikos rezultatui, už kurį atsakingas yra jis pats. Realiai patirdamas nepatogumus dėl paskirtos nuobaudos, J. K. galės suvokti suteiktos specialios teisės vertę ir ateityje bijodamas prarasti šią teisę, nedarys pažeidimų, kas ir yra administracinės nuobaudos tikslu.

Atsiliepimas

Pažeidėjas J. K. ir jo atstovas advokatas V.Žiemelis atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodyta, kad apeliantas reikalauja įvykdyti formalų teisingumą, kadangi siekia ne individualizuoti bausmę atsižvelgus į J. K. asmenybę, jo padarytos veikos sunkumą ar sukeltą žalą, o formaliai taikyti įstatyme numatytą griežčiausią bausmę. Tenkinus apelianto pateiktus reikalavimus, J. K. bus paskirta neprotinga ir neadekvati jo padarytam teisės pažeidimui bausmė. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, įrodo byloje esančių išimtinių aplinkybių visuma. Leistiną alkoholio normą kraujyje J. K. viršijo tik 0,02 proc. promilės, kadangi jo kraujyje buvo nustatyta 0,44 (±0,02) proc. alkoholio koncentracija kraujyje. Atsižvelgiant į leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, t. y. 0,40 promilių bei galimą alkotesterio paklaidą ±0,02 promilės, J. K. padarytas pažeidimas yra ypatingai minimalus ir tik ypatingai nedaug viršijantis leistiną ribą. Teisės pažeidimas buvo padarytas ne dėl J. K. tyčinių veiksmų, o dėl neatsargumo bei netinkamai įvertintų fizinių pokyčių. J. K. alkoholį vartojo ne prieš sėsdamas prie vairo, o iš vakaro, ir paprasčiausiai nesitikėjo, kad alkoholis vis dar nebus išsisklaidęs iš jo organizmo, todėl teisės pažeidimas nebuvo pavojingas, nes leistina riba, kuomet dar galima vairuoti, buvo viršyta nežymiai, todėl toks pažeidimas negali būti laikomas pavojingu. Viso proceso metu J. K. pripažino kaltę, paaiškino įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi ir suprato savo padaryto pažeidimo rimtumą ir pavojingumą, kaip ir galimas pasekmes. Šios aplinkybės yra laikomos lengvinančiomis, o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pažeidimu nebuvo sukelta jokia žala visuomenei ar kitiems asmenims. Išimtinių aplinkybių buvimą šioje byloje patvirtina ir tai, kad J. K. yra charakterizuojamas teigiamai, tai patvirtina 2016-03-19 bei 2016-03-23 charakteristikos, galiojančių nuobaudų neturi, taip pat turi didelį vairuotojo stažą ir niekada nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviam. J. K. nebuvo sustabdytas dėl jo įtartino, netinkamo ar pavojingo vairavimo, o patikrinimas įvyko masinio patikrinimo metu, todėl jokia žala nebuvo sukelta dėl jo netinkamo ar pavojingo vairavimo. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad buvo teismų praktikoje numatomos išimtinės aplinkybės, kurios leido J. K. taikyti švelnesnę nei įstatymas numato nuobauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, pagrįstai konstatavo, kad teisės vairuoti atėmimas nebūtų proporcingas J. K. padarytam teisės pažeidimui. Visuma byloje nustatytų aplinkybių įrodo, kad teisės vairuoti atėmimas iš esmės prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams, nes nepagrįstai ir per daug suvaržys J. K. ir tokia nuobauda neatitiks keliamų tikslų. Administracinių teisės pažeidimų uždaviniai jau yra pasiekti, kadangi J. K. jau yra pamokytas, išvadas padarė, yra pagrindo manyti, jog nebedarys administracinių teisės pažeidimų, juo labiau, kad neigiamas pasekmes pajus paskyrus baudą, kurios neginčija.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad Institucija nesutinka su teismo nutarimo dalimi dėl J. K. paskirtos administracinės nuobaudos, o būtent, dėl švelnesnės nei įstatymas numato administracinės nuobaudos paskyrimo. Todėl teismas bylą nagrinėja tik dėl J. K. paskirtos nuobaudos pagrįstumo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tuo tarpu paskirta administracinė nuobauda turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje nurodyta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013, 2AT-13/2013, 2AT-11/2014, 2AT-10/2014, 2AT-20-942/2016 ir kt.).

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės siejami su išskirtinių aplinkybių byloje konstatavimu. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai sankcijoje numatytos nuobaudos pažeidėjui taikymas būtų aiškiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-29-2013, 2AT-9-746/2015).

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str., t.y. J. K. paskyrė švelnesnę, nei įstatymas numato, administracinę nuobaudą - už ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą baudą, artimą straipsnyje numatytam baudos vidurkiui, ir pagrįstai netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be šių aplinkybių, sprendžiant paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, įvertinta ir tai, kad J. K. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną normą, jis anksčiau nebaustas už tokio pobūdžio pažeidimus. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. pareigos darbe yra susijusios su transporto priemonės vairavimu, jis dažnai vyksta į komandiruotes, todėl, teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali būti susijęs su darbo praradimu. J. K. turi šeimą, augina 13 metų dukterį, darbe charakterizuojamas teigiamai, jo vairavimo stažas virš 20 metų, per šį laikotarpį jis nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, kas leidžia pagrįstai manyti, jog J. K. nėra būdingas eismo saugumui pavojingas elgesys, vairuojant transporto priemones.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, paminėtosios aplinkybės laikytinos sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, J. K. paskyrus tik straipsnio sankcijoje numatytą baudą, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuo metu formuojamą teismų praktiką, pagrįstai nusprendė neskirti J. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo išvada, kad, paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kad ir minimaliam terminui, tokia nuobauda, atsižvelgiant į J. K. nustatyto 0,44 promilių (±0,02 promilės) neblaivumo laipsnį ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams, pagrįsta. Visuomenės interesas bus užtikrintas, ir paskyrus švelnesnę nuobaudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad už ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą yra numatyta bauda nuo 289 Eur iki 434 Eur. Pirmosios instancijos teismas J. K. paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį - 360 Eur baudą, kurios J. K. neginčijo. Todėl darytina išvada, kad, paskyrus J. K. nurodyto dydžio baudą ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pažeidėjas yra nubaustas teisingai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2016 m. balandžio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, J. K. paskirta administracinė nuobauda adekvati ir proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti skundžiamą nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, t. y. netaikyti J. K. atžvilgiu ATPK 30¹ str., ir paskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė