Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-82-954/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-12-20
Bylos Nr.: 1-82-954/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00053-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Giedraitis
Kaltinamasis: T. O.
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Haroldas Juška

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-82-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00053-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.9.8; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.8.2; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis,sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Jolantai Dėdelienei,kaltinamajam T. O., jo gynėjui advokatui Haroldui Juškai,civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas:

1. 2006 m. liepos 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 70 MGL dydžio bauda;

2. 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 3 punktu, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme ir 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

3. 2016 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeitus 2015 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 25 MGL dydžio bauda ir 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams.

4. 2015 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 15 MGL dydžio bauda, bauda išieškota 2016 m. balandžio 14 d.;

5. 2015 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį – 250 MGL bauda;

6. 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnį – 45 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 30 MGL (1103,10 Eur) dydžio bauda;

7. 2020 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), BK 182 straipsnio 3 dalį (5 veikos) - 90 Eur (4500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta galutinė bausmė – 60 Eur (3000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 MGL dydžio bauda, jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (4129,80 Eur (3000+1129,80)) bauda, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. baudžiamąjį įsakymą;

8. 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 150 MGL, tai yra 7500 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL, tai yra 5000 Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo įsakymu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 190 MGL, tai yra 9129,80 Eur bauda (5000 Eur+4129,80 Eur=9129,80 Eur);

9. 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (17 nusikalstamų veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 258 MGL, t. y. 12 900 dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmės sumažinta ir paskirta bausmė – 172 MGL, t. y. 8 600 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 190 MGL, t. y. 9 129,80 Eur dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL, t. y. 14 629,80 Eur dydžio baudą, į bausmę įskaityta visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bei minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytus laikotarpius. Įpareigotas per 2 (dvejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. O. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, o būtent:

laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 13 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio „Teisingo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojo pareigos“ 1 dalies reikalavimus „laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“ ir 4 dalies reikalavimus „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, taip pat pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks...“, 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra...“ bei 2 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, taip pat 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai..“, taip pat 62 straipsnio „Neatskaitomas pirkimo ir importo PVM bei pirkimo ir importo PVM, kurio atskaita apribota“ 2 dalies reikalavimus „Negali būti atskaitomas:...3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos“, taip pat 69 straipsnio „PVM atskaitos tikslinimas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų arba likvidavimo“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų <...>, išregistruojamo iš PVM mokėtojų <...> PVM deklaracijoje šio Įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka patikslinama PVM atskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM“, taip pat 96 straipsnio „Atvejai, kai pirkėjas privalo išskaityti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą:...“, o būtent: vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę komercinę veiklą, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, veikdamas per laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužės buhalterinę apskaitą tvarkiusią L. B., laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. bei buhalterinę apskaitą tvarkiusią bei 2018 m. sausio 13 d. buhalterinę paslaugą suteikusią A. S., objektyviai neturėjusių galimybės suvokti ir nesuvokusių apie atliekamų veiksmų neteisėtumą, T. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nedeklaravo 42 741 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio bei elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas (forma - FR0600):

- 2016-08-23 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. birželio mėn. į 11 laukelį „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 830 Eur, nors turėjo įrašyti 1278 Eur, bei į 29 laukelį „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 174 Eur, nors turėjo įrašyti 268 Eur;

- 2016-08-24 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. liepos mėn. į 11 laukelį įrašė 9151 Eur, nors turėjo įrašyti 9551 Eur, bei į 29 laukelį įrašė 1922 Eur, nors turėjo įrašyti 2006 Eur;

- 2017-05-19 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėn. į 11 laukelį įrašė 32468 Eur, nors turėjo įrašyti 35567 Eur, bei į 29 laukelį įrašė 6818 Eur, nors turėjo įrašyti 7469 Eur;

- 2016-11-22 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. spalio mėn. 35 laukelį „Atskaitomas PVM“ įrašė 2957 Eur, nors turėjo įrašyti 1752 Eur;

- 2017-05-19 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėn. į 35 laukelį įrašė 41985 Eur, nors turėjo įrašyti 7208 Eur;

- 2017-10-16 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. vasario mėn. į 11 laukelį įrašė 62752 Eur, nors turėjo įrašyti 66648 Eur, į 29 laukelį įrašė 13178 Eur, nors turėjo įrašyti 13996 Eur bei į 35 laukelį įrašė 2226 Eur, nors turėjo įrašyti 1729 Eur;

- 2017-10-16 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. kovo mėn. į 35 laukelį įrašė 752 Eur, nors turėjo įrašyti 631 Eur;

- 2017-10-16 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. gegužės mėn. į 33 laukelį „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 536 Eur bei į 35 laukelį įrašė 756 Eur, nors turėjo įrašyti 220 Eur;

- 2017-10-16 PVM deklaraciją už 2017 m. liepos mėn. į 33 laukelį įrašė 562 Eur, nors turėjo įrašyti 7 Eur.

- 2018-01-13 pateiktoje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., 33 laukelyje „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 2092 Eur bei 35 laukelyje „Atstatomas PVM“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti, - 755 Eur.

Be to, jis pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra viso Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, taip pat 5 straipsnio „Mokesčio tarifai“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, taip pat 17 straipsnio „Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, taip pat 24 straipsnio „Mokesčiai“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „Iš pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, taip pat 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimus „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“ ir 2 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, pardavus prekių ir paslaugų bei padidindamas leidžiamus atskaitymus, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino 24 754 Eur pelno mokesčio, veikdamas per buhalterę A. S., nežinojusią apie nusikalstamą veiką, 2016 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (deklaracija PLN204), įrašė tik jam žinomus neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą bei 2017 m. birželio 14 d. deklaraciją elektroninio deklaravimo sistemos būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai t. y. 2017 m. birželio 14 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus, 18 laukelyje įrašė 347 724 Eur, nors turėjo įrašyti 368 176,81 Eur, į 19 laukelį įrašė 122 306 Eur, nors turėjo įrašyti 287 330,41 Eur bei į 55 laukelį įrašė 18 622 Eur, nors turėjo įrašyti 43 376 Eur, taip nedeklaravo 24 754 Eur pelno mokesčio bei jo nesumokėjo į valstybės biudžetą.

Be to jis, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio „Pajamų mokesčio tarifai“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato „Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų …” ir 23 straipsnio „Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį ...“, bendrovė nuo išmokėtų T. O. (bet kokia forma) išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo kitoms A klasės pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma –FR0572) 21 laukelyje nedeklaravo 107100 Eur, 22 laukelyje – 9 870 Eur, 23 laukelyje – 6 195 Eur, t. y. T. O. neapskaičiavo ir nedeklaravo 16065 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei nesumokėjo jo į valstybės biudžetą, o būtent:

- 2016-12-14 pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje už 2016 m. lapkričio mėnesį 21 laukelyje „Išmokėtų išmokų (neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą), neatėmus pajamų mokesčio ir PSD, suma“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 4300 Eur, 22 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 645 Eur.

- 2017-03-15 pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje už 2017 m. vasario mėnesį 21 laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 64800 Eur, 22 laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 9225 Eur bei 23 laukelyje "Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma" įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 495 Eur.

- 2017-05-09 pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje už 2017 m. balandžio mėnesį 21 laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 26 000 Eur bei 23 laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 3900 Eur.

- 2017-12-04 pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje už 2017 m. lapkričio mėnesį 21 laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 12 000 Eur bei 23 laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įrašyti 1800 Eur.

Taip T. O., siekdamas išvengti 24 754 Eur pelno mokesčio, 42 741 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 16 065 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą bei pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu valstybės biudžetui padarė 83 560 Eur žalą.

Taip pat jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovės) direktoriumi bei akcininku bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (BAĮ) 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ ir pagal 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 d., kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei...“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., kuriai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d. neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterę L. B., kuriai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. vasario 15 d. neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, bei buhalterę A. S., kuriai laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 9 d. visiškai neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinė apskaita negalėjo būti tvarkoma taip, kaip numato teisės aktai, t. y. T. O. pažeidė:

- BAĮ 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“ kuriame nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;

- BAĮ 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- BAĮ 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“;

- BAĮ 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

- 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnyje „Turinio viršenybės prieš formą principas“ numatytą reikalavimą „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, bei to paties įstatymo 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalyje numatytą reikalavimą „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams, o būtent:

- Bendrovės apskaitos registruose neapskaitė 2016-05-06 išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija MIN Nr. 16-009 UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbams už 21000 Eur, šio pardavimo į apskaitos registrus ir pelno (nuostolių) ataskaitą neįtraukė ir neteisingai apskaitė gautas pajamas, nuo šios neapskaitytos pajamų sumos Bendrovė nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pardavimo PVM.

- laikotarpyje nuo 2016-10-30 iki 2017-05-09, samdydamas subrangovą UAB „K. D.“, pristatė ir sumontavo aliuminio ir medinius langus, palanges ir vidaus pertvaras, adresu (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „K. D.“ sumokėjo už darbus 18515,37 Eur, Bendrovė liko skolinga 11063,14 Eur, už atliktus darbus iš A. R. gavo 30000 Eur, tačiau PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus neišrašė, gautų grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, kasos pajamų orderio neišrašė, šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo.

- laikotarpyje nuo 2017-07-21 iki 2017-08-04 samdydamas subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliko statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), viso už 12054,29 Eur, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)sumokėjo 2000 Eur bei liko skolinga 10054,29 Eur, už atliktus darbus iš A. R. gavo 10 000 Eur, tačiau PVM sąskaitų faktūrų neišrašė, gautų grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, kasos pajamų orderio neišrašė, šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo.

- 2017 m. liepos mėnesį, samdydamas subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliko statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), atliktus darbus už 2 640,91 Eur nurašė į sąnaudas, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1500 Eur, liko skolinga 1140,91 Eur, už atliktus darbus ir medžiagas PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio neišrašė, iš A. R. gautų grynųjų pinigų į bendrovės kasą neįnešė, šių ūkinių operacijų Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė.

- Samdydamas subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal gautą 2017-02-06 PVM sąskaitą faktūrą AVE Nr. 0108755, įsigijo PVC langus ir montavimo paslaugas, objekto adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2367,78 Eur plius 497,23 Eur PVM, iš viso už 2865,01 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros už sumontuotus langus neišrašė, pardavimo pajamų Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, dėl ko negalima nustatyti, kiek Bendrovė gavo pajamų už atliktus darbus adresu Ž. g.6, Vijūkų k., Kauno r.

- laikotarpyje nuo 2016-09-09 iki 2016-12-12, pagal 2016-09-08 rangos sutartį Nr. ML16/09/08-01 samdydamas subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už atliktus darbus gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, atliktus santechnikos darbus adresu (duomenys neskelbtini) už 6339,60 Eur plius 1331,33 Eur PVM, nurašė į sąnaudas, dėl ko negalima nustatyti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamų už atliktus darbus adresu (duomenys neskelbtini)

- išrašė 2017-02-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0217/00001, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią pardavė topo nuotraukos paslaugą už 200 Eur plius 42 Eur PVM, tačiau paslaugų pardavimo buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo, gautų pinigų neapskaitė.

- Bendrovės apskaitos registruose neapskaitė (duomenys neskelbtini)2016-09-05 išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija KST Nr. 16/09/05 statybos darbams už 619,84 EUR plius 130,17 Eur PVM, iš viso 750,01 Eur, atliktų darbų pardavimo apskaitos registruose neužregistravo, o bankiniu pavedimu gautą apmokėjimą apskaitė kaip gautą avansą buhalterinėje sąskaitoje „4420 pirkėjų gauti avansai“, taip neteisingai apskaitė gautas pajamas bei išvengė PVM mokesčio mokėjimo.

- pagal 2016-08-17 statybos rangos sutartį su V. B., atliko statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), išrašė 2016-10-11 PVM sąskaitą faktūrą KST 16/10/11 už 6 396,69 EUR plius 1 343,30 EUR PVM, kurią anuliavo, tačiau kitos PVM sąskaitos faktūros neišrašė, atliktų darbų vertės apskaitos registruose neužregistravo, neteisingai apskaitė 2016-09-16 iš V. B. banko sąskaitos pavedimu Bendrovei pervestus 3000 Eur bei išvengė PVM mokesčio mokėjimo.

- Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė gautos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurią 2016-12-12 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ekskavatorių – krautuvą (duomenys neskelbtini)-4PS, ekskavatoriaus įsigijimo buhalterinėje sąskaitoje neužregistravo.

- Bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistravo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, o būtent: pagal 2016-10-10 Statybos rangos sutartį, pasirašytą tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai darbų neatliko, tačiau surašė 2016-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija TIR Nr. 29/12/2016 už 100000 Eur plius 21000 Eur PVM, iš viso 121 000 Eur, pagal faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo užregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

- 2017 m., tiksliai nenustatytu laiku, samdydamas subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliko statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 30 d. surašytas Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 12/30-1 bei PVM sąskaita faktūra Serija TIR, Nr. 30/12/2016 38288,00 Eur plius 8040,00 Eur PVM sumai, už atliktus darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, tačiau darbus nurašė į sąnaudas, pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir sąskaitos faktūros neišrašė.

- Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų – prekių/paslaugų pardavimo įmonei UAB "(duomenys neskelbtini)", o būtent: 2017 m. laikotarpyje nuo vasario 1 d. iki 10 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. Ž. per 5 kartus gavęs 61 500 Eur avansinių mokėjimų už darbus, pasirašęs 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius:

• 2017-01-01 KIO Nr. 15 - 10000 Eur sumai;

• 2017-02-03 KIO Nr. 16 - 14000 Eur sumai;

• 2017-02-06 KIO Nr. 17 - 10000 Eur sumai;

• 2017-02-08 KIO Nr. 18 - 14000 Eur sumai;

• 2017-02-10 KIO Nr. 19 - 13500 Eur sumai, jų Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė.

- Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą žemę gautų 24 000 Eur, o būtent:

• į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė gautos paskolos iš V. J., susikaupusių palūkanų, paskolos ir palūkanų sumokėjimo pagal taikos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto mokėjimo pavedimo buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, o būtent: dėl T. O. asmeninės paskolos paėmimo, susikaupusių palūkanų ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos padengimo kreditorei V. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 12 000 EUR žalą ir dėl 0,0739 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo mažesne negu pirkimo kaina, Bendrovė patyrė 6 000 Eur nuostolių.

• įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-04-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė žemę įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24000 Eur (tame skaičiuje 4 165,29 EUR PVM), sumokėjus 24000 Eur (2017-11-23 sumokant 12000 Eur banko pavedimu į V. J. banko sąskaitą ir 2017-04-28 pagal pinigų priėmimo kvitą sumokant 12000 Eur grynais T. O.), Bendrovės buhalterinėje apskaitoje šios ūkinės operacijos neužregistruotos.

- 2016-06-16 išrašė pinigų priėmimo kvitą ir pagal jį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. R. priėmė 3 000 Eur grynų pinigų, tačiau šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų grynųjų pinigų neįnešė į Bendrovės kasą.

- 2017-04-27 pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. O. 14000 Eur kaip dalinį mokėjimą už žemę (pagal notarinę sutartį ir išrašytą 2017-04-26 PVM sąskaitą faktūrą, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perką dalį (412/1619=0,0412 ha gavęs 14000 Eur) žemės sklypo adresu A. V. g. 19, Kauno m. už 95041,32 Eur plius 19958,68 Eur PVM, iš viso už 115000 Eur, po ko minėtos 14000 Eur sumos neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, gautų grynųjų pinigų neįnešė į Bendrovės kasą.

- 2016-11-10 gavęs 4300 Eur, pagal 2016-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. O. ir L. Š.-A. pasirašytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavus L. Š.-A. lengvąjį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4300 Eur, neišrašė kasos pajamų orderio arba pinigų priėmimo kvito, gautų grynųjų pinigų neįnešė į Bendrovės kasą, neįtraukė ūkinių operacijų į apskaitos registrus.

- 2017 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) už sutartus statybos darbus iš M. N. gavęs 2600 Eur ir (duomenys neskelbtini) gavęs 700 Eur, t. y. viso 3300 Eur, neišrašė pinigų priėmimo kvito, gautų grynųjų pinigų neįnešė į Bendrovės kasą, neįtraukė ūkinių operacijų į apskaitos registrus.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d.

Taip pat jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovės) direktoriumi bei akcininku bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (BAĮ) 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ ir pagal 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 d., kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei...“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., kuriai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d. neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterę L. B., kuriai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. vasario 15 d. neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, bei buhalterę A. S., kuriai laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 9 d. visiškai neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinė apskaita negalėjo būti tvarkoma taip, kaip numato teisės aktai, t. y. T. O. pažeidė:

- BAĮ 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalyje numatytus reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ bei 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad

Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“.

- 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo“ 16 punkto reikalavimą „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, bei 3 punkte numatytą reikalavimą „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“ bei 9 punktą, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas <...> Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“,

-1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ bei 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunktį, kur nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų“, o būtent:

1. neišsaugojo Bendrovės išrašytų 2016 m. sąskaitų faktūrų, kurių serija MIN, Nr. 16-001, Nr. 16-002 ir Nr. 16-008 2017 m. sąskaitų faktūrų, kurių serija KST, Nr. 004, KST Nr. 005, jų į apskaitos registrus neįtraukė, todėl negalima nustatyti kam ir kokias paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė ar kam ir kokias prekes pardavė;

2. neišsaugojo kasos pajamų orderio (toliau – KPO), kurio Nr. MIN0001 į kasos knygą bei apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-09 neįtraukė, todėl negalima nustatyti, ar visos gautos pajamos įformintos kasos pajamų orderiais;

3. neišsaugojo prekių įsigijimo dokumentų, pagal kuriuos įsigijo aliuminio langus, stalių gaminius ir įformino jų pardavimą pagal 2017-02-17 PVM sąskaitą faktūrą, kurios Serija KST Nr. 170217, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės pavadinimas – Sąskaita faktūra pagal 2017-02-17 sutartį už stat. Medžiagas, suma 27 858,72 Eur plius 5 850,33 Eur PVM, iš viso 33 709,05 Eur ir pardavimą pagal 2017 06 27 PVM sąskaitą faktūrą Serija KST Nr. 003, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suma 22 465,76 Eur plius 4 717,89 Eur PVM, iš viso 27 183,65 Eur;

4. neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-01-09, todėl negalima patikrinti, ar gryni pinigai buvo išmokėti ir kokios sumos pagal darbo užmokesčio žiniaraščius turėjo būti išmokėtos;

5. bendrovės 2017 m. kasos knygoje nenurodyti kasos pajamų orderių numeriai, dalis išrašytų kasos pajamų orderių nebuvo numeruoti, t. y. vietoj numerio buvo įrašoma sutrumpinta kasos pajamų orderio išrašymo data, todėl negalima nustatyti, ar visiems gautiems gryniesiems pinigams apskaityti buvo išrašyti kasos pajamų orderiai, ar visi išrašyti kasos pajamų orderiai buvo įtraukti į kasos knygą ir pateikti dokumentiniam tyrimui, ar pinigai buvo gauti kasos pajamų orderių išrašymo dieną;

6. neišsaugojo kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31, 2017-02-28 kasos išlaidų orderio Nr. 41, suma 2 950 Eur;

7. neišsaugojo apskaitos dokumentų, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 lapkričio mėn. avanso ataskaitoje Nr. 2016-11-30 įrašė 15 100 Eur gavimą, todėl negalima patikrinti įrašų teisingumo avanso ataskaitoje ir VĮ „Registrų centras“ pateiktame balanse;

8. neišsaugojo Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-01-09, pinigų priėmimo kvitų, kurių numeracija nuo Serija KST Nr. 17009 iki Serija KST Nr. 17013, pateikė pinigų priėmimo kvitus, išrašytus laikotarpiu nuo 2017-01-03 iki 2017-04 02 ir nesunumeruotus didėjančia tvarka, išrašytus 2016-06-16 ir 2017-04-28 , kuriuose Serija ir Nr. nenurodyti, todėl negalima nustatyti ar visi gauti, sunaudoti ir/ar sugadinti pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukti į bendrijos apskaitos registrus ir ar visoms gautoms pajamos apskaityti buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, ar apskaitos registruose užregistruoti teisingi duomenys pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus.

9. neišsaugojo pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo dokumento, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti Bendrovei 83220 Eur: pagal 2017-07-13 reikalavimo (cesijos) sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pradinis kreditorius), kurią atstovavo T. O., kreditoriaus reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Skolininko) 83220 Eur skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija KST Nr. 17/04/10-1, kuri apskaityta buhalterinėje sąskaitoje „2410 pirkėjų skolų vertė“, perleido įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Naujajam kreditoriui). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad „už šios Sutarties 2 punkte minimą perimamą reikalavimo teisę Naujasis kreditorius sumokėjo Pradiniam kreditoriui atskirai prie šios sutarties pasirašytame šalių susitarime nustatyta tvarka ir sąlygomis“, tačiau Susitarimo ir pinigų sumokėjimo apskaitos dokumentas neišsaugotas, apskaitos registruose nėra įrašo dėl kreditorių pasikeitimo ir pinigų sumokėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola apskaitos registre laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-11-30 apskaityta, nors pateiktoje sutartyje parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas sumokėjo.

10. neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-01-09, todėl negalima nustatyti, ar prekių ir paslaugų įsigijimas apskaitytas buhalterinės apskaitos registruose.

11. laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformino prekių ir paslaugų pardavimus įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 89 466,29 EUR plius 18 787,93 EUR PVM, pardavimus užregistravo buhalterinėje sąskaitoje „5001 suteiktų paslaugų pajamos“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir paslaugas sumokėjo, tačiau parduotų ir sunaudotų medžiagų įsigijimo dokumentai neišsaugoti, parduotos ir sunaudotos medžiagos buhalterinėje apskaitoje neužregistruotos;

12. neišsaugojo įsigijimo dokumentų, pagal kuriuos įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ langus ir įformino jų pardavimą pagal 2017-06-27 PVM sąskaitą faktūrą Serija KST Nr. 003, pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, suma 22 465,76 Eur plius 4 717,89 Eur PVM, iš viso už 27 183,65 Eur.

Dėl šių išvardintų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taip pat jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovės) direktoriumi, pagal 2013 m. gruodžio 11 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusias ir turėtas Bendrovės pinigines lėšas, gautas iš kitų juridinių ir fizinių asmenų, jų neįtraukė į atitinkamų laikotarpių avansines apyskaitas, o būtent:

1. 2016-06-16, ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje gavęs 3000 EUR, pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-16 pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo Bendrovės direktoriui T. O. 3000 EUR avanso už medžiagas, gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į Bendovės kasą, taip 3000 Eur pasisavino

2. 2016-11-10 Kauno mieste, ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, gavęs 4300 Eur, pagal Bendrovės direktoriaus T. O. ir L. Š.-A. 2016-11-10 pasirašytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavęs L. Š.-A. lengvąjį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4300 Eur, gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į Bendovės kasą, taip 4300 Eur pasisavino.

3. gavęs 24000 Eur, sumokėtus pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-04-04 pasirašytą notarinę sutartį ir 2017-04-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, pardavus įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą (0,0739 ha adresu (duomenys neskelbtini) už 19834,71 Eur plius 4165,29 Eur PVM) iš viso už 24000 Eur, jam (T. O.) 2017-04-28 pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. R. sumokėjo jam (T. O.) 12000 Eur. Pagal minėtą žemės pirkimo-pardavimo notarinėje sutartyje nurodytus įsipareigojimus 2017-11-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimu (Mokėjimo dokumento numeris 11231304) pervedus 12000 Eur į V. J., kuriai T. O. asmeniškai buvo skolingas, sąskaitą banke. Gautų 24000 Eur už žemės sklypo dalį T. O. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, užskaitymų neatliko, taip 24 000 Eur pinigus pasisavino.

4. 2017 m. laikotarpyje nuo vasario 01 d. iki 10 d., ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. Ž. per 5 kartus gavęs 61500 Eur avansinių mokėjimų už darbus, pasirašęs 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius (toliau KIO):

-2017-02-01 KIO Nr. 15 – 10 000 Eur sumai-2017-02-03 KIO Nr. 16 – 14 000 Eur sumai-2017-02-06 KIO Nr. 17 – 10 000 Eur sumai-2017-02-08 KIO Nr. 18 – 14 000 Eur sumai

-2017-02-10 KIO Nr. 19 – 13 500 Eur sumai, gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į Bendrovės kasą, taip 61500 Eur pasisavino.

5. 2017-04-27 ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, gavęs 14000 Eur, 2017-04-27 pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas sumokėjo Bendrovės direktoriui T. O. 14000 Eur kaip dalinį mokėjimą už žemę pagal notarinę sutartį ir išrašytą 2017-04-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į Bendovės kasą, taip 14000 Eur pasisavino.

Tokiu būdu T. O. iš minėtų fizinių ir juridinių asmenų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. gavęs iš viso 106800 Eur, šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, pinigų į Bendovės kasą neįnešė, šių lėšų įmonės veikloje nepanaudojo, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 106800 Eur lėšas, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 106800 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis T. O. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo jo, buvo akcininku ir vadovu. Įmonė užsiėmė namų ir pastatų statybomis, statybinių medžiagų pardavimu, technikos nuomos paslaugomis. Dirbo daug darbuotojų. Pagrinde statė R., V., Š. gatvėje kotedžus, užsakovu buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Ten bedirbant pusbrolis D. R. paprašė pastatyti namą. Pasirašė sutartį su jo žmona A. R.. Pradėjo statybas, statė. Sutartyje buvo sutarta, kad aktuojama ir atsiskaitoma kvadratais, sąskaitos išrašomos nevardinant konkrečių dalykų. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo samdomas kaip subrangovas sumontuoti langus. Susiderinus spalvas, kokie turi būti langai, jie buvo užsakyti ir buvo sumokėtas avansas. „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo langus, pasipylė brokas. Kadangi jau buvo sustatyti langai, buvo atlikti ,, (duomenys neskelbtini)“ darbai, ten taip pat buvo kažkokių nesklandumų. Sutarčiai įsibėgėjus prasidėjo įtampa, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kiti subrangovai atliko nekokybiškai darbus, todėl padarė tokį susitarimą, jis grąžino R. visus pinigus, kuriuos buvo paėmęs. Pusbrolis iš naujo važiavo pas subrangovus, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, persirašinėjo sutartis. Grąžindamas visus pinigus nutraukė visus darbus. Iš kaltinamojo akto suprato, kad turėjo tas sąskaitas deklaruoti, rašyti. M. N. juos susirado pagal skelbimą. Jie įrenginėjo kelią, kasė griovį vandeniui. Atlikinėjo darbus, pradėjo vėluoti atsiskaitymas. N. teisme minėjo, kad atvykęs į ofisą, Jonavos gatvėje, sumokėjo apie 3000 eurų, taip tai buvo, tačiau N. nepaminėjo, kad ten darbus atlikinėjo ir kiti darbuotojai, kuriuos N. pasamdė, o jis prižiūrėjo. Kadangi kasė kelią, tai visi darbai ėjo po jų. N. buvo susiderinęs su valymo įrenginių montuotojais, jie dirbo paskui juos. Tuos pinigus N. ne jam davė, o kad sumokėtų darbuotojams, kurie statė valymo įrenginius. N. liko skolingas, neatsiskaitė, atsirado įtampa, todėl nutraukė darbus dėl neatsiskaitymo. Skola liko jiems, o darbuotojams jis sumokėjo. Dėl buhalterinės apskaitos – visą skaičiavimą atlikinėjo buhalterija, didžioji dalis dokumentų jiems pakliūdavo, kurie nepasimesdavo arba kurių nepamiršdavo išrašyti. O PVM jam sakė, kad jis yra atvirkštinis, todėl niekur nesirašo ir niekas jo nemoka. Mano, kad tuos darbus turėjo daryti buhalterija, buhalterė blogai apskaičiavo PVM deklaraciją. Prieš Astą buvo kita buhalterė, Lilė, kuri jam sukėlė įtarimų dėl darbo, todėl pasisamdė kitą buhalterę, kuri rado labai daug klaidų, tai Lilė grąžino už visus tuos metus pinigus tai naujai buhalterei, kad visą tą buhalteriją sutvarkytų. Mano, kad tikrai buhalterė turėjo užpildyti prašymą dėl PVM mokėtojo. Buhalterė skaičiavo GPM, kaip ji apsiskaičiavo nežino, tai buhalterio darbas. Visi žmonės dirbo, jie turėjo darbo sutartis, gaudavo atlyginimą kas savaitę ar dvi. Jie gaudavo tai kas nurodyta, buhalterė turėjo tai deklaruoti. Buvo tokių darbuotojų, kurie sirgo, tai jie gaudavo išmokas iš SODROS. Dėl ,,N.“ darbų, tai nebuvo išrašytos konkrečios sąskaitos, buvo mokama už kvadratus, o ne už langus. Aptarė kvadrato kainą, taip ir buvo rašomos sąskaitos. Dėl ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo tas pats, grąžino pinigus užsakovam ir jie viską išsiaiškino su ,,(duomenys neskelbtini)“. D. R. važiavo į įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“ ir viską susitvarkė, perėmė visus įsipareigojimus, taip padarė ir su ,,(duomenys neskelbtini)“. Tų pinigų neįnešė į sąskaitą, kadangi juos grąžino užsakovams. Situacijos su įmone ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Neveronių lopšeliui darželiui dažė sienas, lubas, buvo atsiskaityta pavedimu, neišsiuntė sąskaitos. Mokėjo savivaldybė, o ne pats darželis. Savivaldybė išsiuntė užklausą, jie išsiuntė visus patvirtinimus, bet sąskaitos neišrašė. V. B. sumokėjo avansą į sąskaitą pavedimu, K. g., atliko visus darbus, o B. pasakė, kad daugiau nemokės. Krautuvą pirko iš ,,N.“, kuris buvo tame objekte nuo pat statybų pradžios, juo naudojosi. ,,(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė jį nusipirkti, persirašė dokumentus, o ta sąskaita kažkaip buhalterės nepasiekė dėl užimtumo. Už jį atsiskaityta, skolos nėra. Nedeklaruodami šios sąskaitos prarado PVM. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusio sandorio, tai buvo metų galas, išrašė sąskaitą-faktūrą dėl metalinių konstrukcijų. Po dviejų savaičių ta sąskaita buvo anuliuota pilnumoje, mokesčių inspekcijai davė parodymus, kad ta sąskaita buvo anuliuota. (duomenys neskelbtini) gatvėse galėjo atlikinėti darbus. Galėjo būti, kad darbai buvo nurašyti į sąnaudas, pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir sąskaitos faktūros neišrašė. Iš A. Ž. gavęs pinigus mokėjo už statybines medžiagas, kurios buvo parduotos ,, (duomenys neskelbtini)“. Šiuos pinigus gaudamas atsiskaitinėjo už statybines medžiagas, tačiau jam neišrašė sąskaitų-faktūrų, todėl negalėjo parodyti šių pinigų apskaitoje. Jis buvo išrašęs pinigų priėmimo kvitus. Tuos pinigus turėjo kaip atskaitingas asmuo, nes buvo save pasiskyręs atskaitingu asmeniu. Tie pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti. Dėl įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotos žemės. Pirko sklypą Ž. gatvėje, jie sumokėjo apie 20000 Eur plius PVM. Kai ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko tą sklypą, tai jis buvo įkeistas 12000 eurų. Kai jie išsipirkinėjo, tai jie pervedė dalį V. J., o kitą dalį ,, (duomenys neskelbtini)“. Kai ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko tą sklypą, tai jis paskolino savus pinigus įmonei, tai gavosi, kad jie už jį tą paskolą sumokėjo. Buhalterijai buvo pristatęs žemės pirkimo-pardavimo dokumentus, ji gaudavo banko išrašus, juose viskas atsispindėjo. A. R. buvo daugiau davusi nei 3000 eurų. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigų neįnešė į bendrovės kasą, nes jie buvo panaudoti įmonėms reikmėms, avansams, medžiagų pirkimui. Automobilio pardavimas A., tai analogiška situacija, neišrašė dokumentų, bet tikrai ne dėl mokesčių išvengimo. Tai grynai užmaršumas. Dėl aplaidumo savo kaltę pripažįsta. Darbuotojai atlygį gaudavo grynais, dėl atlyginimo nusiskundimų nebuvo. Būdavo, kad dokumentai nepasiekdavo buhalterės, nes tai likdavo statybininkų namelyje, tai kokiam objekte. Jie pasimesdavo. Sąskaitų-faktūrų galėjo neišsaugoti dėl užimtumo, kraustymosi. Taip pat neišsireikalavo dokumentų dėl medžiagų pardavimo ,, (duomenys neskelbtini)“, jie neišrašė nei sąskaitos, nei apmokėjimo kvito. Jie už tas medžiagas atsiskaitė, tačiau dokumentų surinkti nesugebėjo. Kasos pajamų orderius gal ne visada išrašydavo, nes kartais jie pasibaigdavo, tai neturėdavo galimybių jų atsispausdinti statybose. Pinigų priėmimo kvitai nebuvo iš eilės, kadangi jie pas mus būdavo numeruojami pagal datą. Dėl įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ yra nesusipratimas, pardavė skolą už 14000 Eur. Čia įsivėlusi ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“. Buvo viena suma, kad neatsiskaitė ,,(duomenys neskelbtini)“ su jais, buvo padaryta sutartyje klaida. Skaičiais buvo parašyta viena suma, o žodžiu buvo parašyta kita suma. Teisinga suma buvo parašyta skaičiais, todėl tas išliko. Kadangi jie neatsiskaitė, tada davė į teismą, kad skolingi nuo didesnės sumos. Tada pasirašė taikos sutartį su ,, (duomenys neskelbtini)“, o jie skolą pardavė ,, (duomenys neskelbtini)“. Jie tik apeliavo į tą didelę sumą, kad atgauti mažesnę. Gali būti, kad neišsaugojo buhalterinės apskaitos registrų. Įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ 3000 Eur nepasisavino, jie yra gauti ir išleisti įmonės reikmėms, medžiagų pirkimui, avansų mokėjimui. Už automobilį BMW pinigai gauti ir išleisti, iš R. pinigai gauti ir grąžinti atgal. Dėl buhalterinės apskaitos kaltu savęs nelaiko, apskaitą turėjo prižiūrėti ir teisingai vesti buhalterė. Buhalterės kaltę mato dėl PVM ir dėl pelno mokesčio paskaičiavimo, o savo kaltę mato, kad nepateikė reikiamų dokumentų. Patys perskaičiavimai buhalterės buvo paskaičiuoti vieni, po to jie persiskaičiavo. Nežino ar VMI buvo pateiktos neteisingos PVM deklaracijos, pelno ir GPM deklaracijos, bet buvo vienos pateiktos, o tyrimo metu jos visos pasikeitė. Jos automatiškai keitėsi ir traktuojama, kad jos buvo neteisingai pateiktos. Jei kokią sąskaitą nepateikė, tai deklaracijos buvo netikslios. Kaltinime išvardintos PVM, pelno ir GPM deklaracijos nurodytos, kad buvo pateiktos neteisingos, bet kokios jos turėjo būti pateiktos nežino. GMP atsirado iš to, kad jam priskaito, kad jis paėmė daug pinigų, kažkur į atostogas išvažiavo, namų prisipirko, ir jam nuo to reikia mokėti GPM. Bet to ten nebuvo, nepirko nei namų, nei mašinų, neišleido nei vieno cento savo reikmėms. Sutinka, kad įmonės vadovas atsako už įmonės apskaitos vedimo politiką ir organizuoja. Tų dokumentų didelę krūvą padavė, stengėsi ją organizuoti tinkamai, mano, kad nelabai tinkamai gavosi organizuoti. Jis anksčiau teistas buvo už analogiškas nusikalstamas veikas, jam yra žinomos vadovo funkcijos, kas liečia apskaitą. Jis pats apskaitos netvarkė, nes neturi tokių žinių. Su trimis buhalterėmis buvo sudarytos sutartys. Sutartyse buvo numatyta, kad tos įmonės privalo teikti teisingus duomenis pagal joms pateiktus dokumentus, tinkamai tvarkyti apskaitą. Tiriamuoju laikotarpiu nerengė ir neteikė deklaracijų, jas rengė ir teikė buhalterės, jos buvo įpareigotos. Negaudavo atgalinio ryšio, kokių duomenų reikia buhalterėms. Nežino kada iš avanso išskaitomas pridėtinės vertės mokestis, visos buhalterės buvo sakiusios, kad nuo avanso jokie mokesčiai nesiskaičiuoja. Buhalterėms buvo teikiami banko išrašai, avansai juose matėsi. Viską jos turėjo matyti iš banko išrašų, iš orderių, iš sutarčių. Buhalterinių registrų iš buhalterių negaudavo. Iš buhalterijos gaudavo tik tuos lapus dėl darbo užmokesčio. D. R. namo statybos, buvo išrašytos sąskaitos su atvirkštiniu PVM. Gavę paslaugas pradėjo lysti brokas, todėl grąžino R. visus pinigus, kad jis viską aiškintųsi su tomis įmonėmis. Buvo bendrovės vadovu, atskaitingu asmeniu ir kasininku. Įmonės lėšos visada buvo naudojamos, jos niekada negulėjo, mokėdavo tai atlyginimus, avansus, už prekes. Buhalterei teikdavo informaciją iš kur gauna pinigus ir kur juos išleidžia. V. J. pinigus pervedė į jo asmeninę sąskaitą, kadangi tam sklypui buvo uždėta hipoteka. Kai ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko tą sklypą, tai trūko pinigų ir jis skolinosi pinigų iš V. J.. Kai perdavė sklypą, kad nuimtų hipoteką turėjo atsiskaityti su hipotekos turėtoju. Jis skolinosi, kadangi įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo SODROS vėlavimų, nebuvo pačios geriausios kredito istorijos, todėl jai, kaip įmonei, bankai kredito nedavė. Davė tik jam, kaip laiduotojui, akcininkui. 106800 Eur nepasisavino, juos panaudojo bendrovės reikmėms, medžiagų pirkimui, atsiskaitymams, visai įmonės veiklai. Traktorių pirko būtent iš šių pinigų. Statybines lėšas, kurias perpardavė, taip pat pirko iš šių lėšų. Savo veikas, kurias pripažįsta, vertina taip, kad turėjo į viską pasižiūrėti atidžiau. Gailisi. Šiuo metu dirba žemės ūkio bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu. Yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, 10 ir 8 metų. Vienas iš jų turi neįgalumą (10 t., b. l.141-145).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- liudytojo A. E. parodymais, kuriais nustatyta, kad susipažino su T. 2017 m. kai vykdė darbus (duomenys neskelbtini). Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybų direktoriumi. 2016-2017 m. dirbo K. B. vardo gimnazijos teritorijos ir B. vardo parko sutvarkyme. Projektas gal ir vadinosi mokyklos, bet paties pastato kaip gimnazijos netvarkė. T. kompanija UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos pagrindais atlikinėjo dalį darbų. T. „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buvo lyg darbų vadovas, organizatorius. Su T. bendravo ir telefonu ir gyvai apie konkrečias statybas, terminai, darbai, vykdymo, nevykdymo. Buvo kilę problemų dėl vykdomų terminų ir darbų kokybės. Darbų buvo atlikta pagal aktus už 100 059,45 eurus. Atsiskaityta pilnai, bankiniais pavedimais. D. G., kuris pasirašęs už atliktų darbų atlikimą, nežino. D. N. taip pat. Jis darbų priėmimo aktus tvirtindavo, pasirašydavo. Gali būti jei nurodė, kad atliktų darbų aktus dažniausiai gaudavo iš T.. T. apibūdino, kaip asmenį, kuris nesilaiko žodžio. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino T. asmenį. Darbai truko kokius 2-3 mėn., tai kokius 6-is kartus yra matęs. Kas liečia darbų organizavimą, darbų atlikimą, tai konkrečiai su šiuo T. kuris šiandien yra teismo posėdžio salėje bendravo (9 t., b. l. 191-193);

- liudytojo R. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. galo iki 2019 m. birželio ar liepos mėn. vyr. buhalteriu. Įmonei pradžioje vadovavo D. Š., po to dar vienas vadovas buvo, galiausiai U. pilietis buvo vadovas, akcininkai pardavė įmonę ir atsirado naujas vadovas. Įmonės akcijas pardavė 2018 m. pabaigoje arba 2019 m. pradžioje. Liko Š. kažkiek su dalimi akcijų, tada Z., U. ir T. B.. Kasininkas pradžioje buvo Š., po to išėjus jam iš darbo T. B. kasininku buvo. Apskaita buvo vedama pagal visas taisykles, vadovaujantis įstatymais, duomenys teikiami VMI, Sodrai, statistikai. Buvo operatyviniai VMI patikrinimai, viskas buvo tvarkoje. Su O. susipažino kai „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovas. Akcijas įsigijo U. pilietis, tapo pagrindiniu akcininku ir direktoriumi. T. buvo kaip įgaliotas asmuo to direktoriaus. Įgaliojimas buvo O. veikti kaip įmonės vadovui. Įsigijus akcijas, visus dokumentus, registrus buvo atidavęs, jie buvo suruošti, sunumeruoti, sudarytas netgi aprašas tų dokumentų. Viską atidavė akcininkams ir daugiau tų dokumentų nematė. Toliau viskas pateikiama VMI, Sodrai, tačiau ant rankų neturėjo buhalterijos, negalėjo normaliai visko vesti. Neturint dokumentų, negaunant atlyginimo. Jis buvo atjungtas nuo visų šių bankinių operacijų, nuo sąskaitos, nematė srautų judėjimo, dokumentų negaudavo, tai sunku pasakyti ar kažkas buvo. Deklaracijose nėra pateikti duomenys apie prekių pirkimą, o dėl automobilio, tai pateikus VMI PVM deklaraciją, atėjo informacinis pranešimas, kad yra klaidingai deklaruoti pirkimai iš ES, trečių šalių, nors jokių dokumentų neturėjo. Dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ buvo susidūręs su „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo konfliktą su „(duomenys neskelbtini)“ dėl K. gimnazijos sutarties. Jis gaudavo atliktų darbų aktus, pagal kuriuos išrašydavo sąskaitas faktūras, nes tik patvirtinus atliktų darbų aktus rašydavo sąskaitą faktūrą. 2017-2018 m. vėlavo atrodo T. įmonė atlikti tuos darbus numatytus sutartyje, tada jų įmonė nutraukimą buvo siuntusi, kvietusi atvykti atstovams, kad suderinti atliktus darbus, išrašyti realią sąskaitą faktūrą pagal atliktų darbų aktus, kai buvo šis nesutarimas, „(duomenys neskelbtini)“ buvo paduotas į teismą visai sutarties sumai. Vyko ginčas, tačiau pasirašė taikos sutartį, mokėjo ženkliai mažesnę sumą nei numatyta sutartyje. Kreditorinis reikalavimas buvo parduotas, bylinėjosi su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklausė tam pačiam O.. Dokumentų aktą pasirašė buvęs direktorius ir naujasis direktorius. T. Z. už statybos darbus nebuvo atsakingas, visus darbus, visą priežiūrą darbų objektuose dalyvavo A. Č., jis buvo konkrečiai statybos darbų vadovas. T. Z. darbas daugiau vadybinis, administracinis, konkursai, objektai, sąmatų parengimai, kuravo tai (9 t., b. l. 193-197);

- liudytojos V. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad T. O. reikėjo pinigų ir jam paskolino. T. O. yra jos vyro draugo draugas, jie planavo, pirko, statė, tam reikėjo pinigų, taip ir buvo paskolinti pinigai. Paskolino 8200 eurų 2016 m. pabaigoje. Paskolos sutartis buvo sudaryta notaro biure įkeičiant žemės sklypą, dalyvavo ji ir T. O.. Žemės sklypas randasi (duomenys neskelbtini). Su T. O. 2016 m. rugsėjo 22 d. pasirašė paskolos sutartį, kurią patvirtino notarė E. J.. Skolą T. O. įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 22 d. Žemės sklypas priklausė kažkokiai įmonei. Paskola buvo skirta asmeniškai T., buvo mėnesinės 2% palūkanos. O. paskolos iki numatyto termino negrąžino, nebuvo mokamos palūkanos, todėl viską perdavė antstoliams. Antstolė S. V. paskelbė varžytines įkeisto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimui. Po varžytinių paskelbimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai kreipėsi į antstolį dėl varžytinių atšaukimo, tačiau antstolė prašymo netenkino. Vėliau, tiksliai datos nepamena, T. O. kreipėsi į teismą, kad būtų sumažintos palūkanos ir delspinigiai. Kaip tretieji asmenys, dalyvaujantys teisminiame procese, buvo įtraukti Kauno miesto 25 ojo notaro biuro notarė E. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Kuo buvo susijusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Paskolos ir hipotekos sutartyje viskas buvo susiję tik su T. O. bei jo vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kuomet Kauno apylinkės teismas T. O. prašymų netenkino, į ją kreipėsi T. O. advokatas su prašymu sudaryti taikos sutartį. Su T. O. advokatu bendravo jos advokatas bei viskas buvo suderinta, kad sudaro taikos sutartį ir sutaria, kad T. O. sumokės 13000 Eur. Buvo padaryta 12000 Eur pavedimu ir 1000 grynais posėdžio metu. Daugiau su O. reikalų neturėjo (10 t., b. l. 8-9);

Žemesnės instancijos teismas

- liudytojo M. N. parodymais, kuriais nustatyta, kad internete ieškojo rangovo, kad atliktų darbus, nuvestų vandentiekį iki namo, padarytų nuotekas, lietaus kanalizaciją, drenažą ir keliuką. Rado įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“. Paskambino telefonu, pasikalbėjo ir atvyko du asmenys prie statomo namo, kurių vienas prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius T. O.. Vietoje aptarė kokius darbus reikia atlikti, darbų kainas, atsiųs sutartį. Netrukus, keleto dienų bėgyje, T. O. atsiuntė statybos rangos sutartį, kurioje surašyti darbai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti ir numatytos kainos. Buvo sutarta, kad už darbus sumokės 5082 eurus, tik nebuvo į sutartį įtraukti kelio tiesimo darbai, jie buvo pridėti vėliau. Sutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks darbus, t. y. atves komunikacijas - vandentiekį ir nuotėkas bei atliks su tuo susijusius darbus, t. y. padarys lietaus vandens ir drenažo surinkimo sistemą aplinkui namą. Prašė pervesti 1172 eurų avansą. Darbai prasidėjo 2017 m. vasario mėnesį, jie darbų iki galo nepadarė. Jie dirbo apie mėnesį laiko. Bedarant darbus prireikė keliuko. Dėl keliuko tarėsi su T., sutarė, kad 2000 eurų. Rašytinės sutarties dėl keliuko nebuvo. Pradėjus daryti darbus, gal po savaitės T. paprašė privežti pinigų. Vieną kartą nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), kur pačiam T. O. į rankas perdavė 2600 eurų, o kitą kartą, jau prie namo, esančio Didvyrių k., Kauno r., kur buvo vykdomi darbai, perdaviau T. O. į rankas 700 eurų, kuriuos davė gal po dviejų savaičių prasidėjus darbams. Tuo metu darbininkai dar dirbo. Pinigus davė grynais, jokių pinigų priėmimo kvitų nedavė, pats neprašė, manė, kad vėliau pateiks. Tai viso grynais pinigais T. O. perdavė 3300 eurų, tačiau jokio mokėjimą patvirtinančio dokumento iš T. O. negavo. Po darbų vėlai važiavo namo, paskambino O. ir paprašė užvežti pinigus. Atvažiavo į ofisą, kaip suprato vėliau, ten net ne jo ofisas buvo. Kai padavė pinigus, tai O. pradingo kelioms dienoms. Bandė ieškoti, skambinėjo, tada važiavo į ofisą jo ieškoti, paklausus kur galima rasti O., atsakė, kad toks čia nedirba, kad čia buhalterinės apskaitos įmonė. Po kiek laiko jis vėl atsirado. Ofise pinigų perdavimo niekas nematė, o prie namo perdavimą galėjo matyti darbuotojai. ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė ne visus darbus. Padarė nuotekas, lietaus nuvedimą, drenažą padarė nekokybiškai, vandentiekio darbų nepabaigė, kelio nepabaigė. T.i iš viso sumokėjo 4472 eurus. Paskaičiavo, kad už duotus pinigus darbus atliko, po to nusamdė kitą įmonę (10 t., b. l. 9-10);

- liudytojos L. Š.-A. parodymais, kuriais nustatyta, kad š O. pirko automobilį BMW. Jos draugai Paulius ir K. M. pasiūlė automobilį. Ji norėjo BMV markės automobilio, nes anksčiau tokį turėjo. Draugai supažindino ją su T.. Apžiūrėjo automobilį, pravažiavo, patiko ir nusipirko. 2016 m. su O. susipažino sportuojant. Žinojo, kad automobilis priklauso T. O.. Tai buvo BMW 730, sutarė 4300 eurų sumą. Važiavo į Regitrą ir ten viską suformino, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. T.i už automobilį sumokėjo grynais Regitroje. Automobiliu naudojosi iki 2016 m. pavasario, kadangi neįvažiavo su automobiliu į kalną. Regitroje pamatė, kad automobilis buvo ne O. asmeninė nuosavybė, o įmonės. T. buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Dar buvo vienas sandoris su T.. T. O. ir P. M. pasiūlė investuoti pinigus į vaikų kambarį. Pasirašė pas notarą pinigų paskolos vekselį 5500 eurų sumai. Gal tai buvo 2018 ar 2019 metai. Paskola lyg buvo metams, pinigai negrąžinti (10 t., b. l. 23-24);

- liudytojo J. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis buvo statybininkas – atlikdavo visus statybų darbus, t. y. lauko ir vidaus. 2019 metais dirbant statybų objekte susipažino su T. O.. T. O. ieškojo kas galėtų sudėti pamatus gyvenamajam namui R.. T. O. davė savo telefono numerį ir šis 2019 m. vasarą paskambino ir susitarė, kad jis sudės pamatus. T. su juo atsiskaitė pilnai. Pamatus dėjo gal mėnesį, dirbo vienas. Buvo kalba dėl įdarbinimo. Jam reikėjo darytis operaciją, todėl prašė T., kad įdarbintų kol pasidarys operaciją. T. O. pasakė, kad be problemų įdarbins jam priklausančioje įmonėje, tačiau neminėjo kokioje, ir netrukus T. O. į vietą, kur dėjo pamatus, atvežė kažkokius dokumentus pasirašyti. Jis nematė ir nežinojo kokioje įmonėje buvo įdarbintas. Vėliau, darbų eigoje, kuomet kažkokios įmonės atstovas su sunkvežimiu atvežė statybines medžiagas, lyg blokelius pamatams, iš pateiktų medžiagų pirkimo dokumentų suprato, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašė ant prekių priėmimo. Daugiau prašymų iš O. negavo. Į Registrų centrą važiavo dėl įdarbinimo. Į Registrų centrą nuvyko T. O. nurodytą dieną ir valandą ir su T. O. kartu tenai nuėjo. Visus reikalus Registrų centre tvarkė T. O., o jis tik sėdėjo ir laukė bei vėliau pats T. O. atnešė kažkokius dokumentus pasirašyti. Tuo metu turėjo sveikatos problemų –akių gleokoma, todėl net nebūtų perskaitęs kokie tai buvo dokumentai. Kai buvo iškviestas į FNTT tik tada sužinojo, kad buvo įdarbintas direktoriumi. Išėjus iš Registrų centro O. jokių dokumentų nedavė, todėl neturėjo ką pateikti FNTT. Šiuo metu taip pat jokių įmonės dokumentų neturi. Įdarbino 2019 m. spalio 19 d. Dokumentų dėl atleidimo nėra gavęs. Jam mokėjo už pamatus. Kai buvo direktorius jokio atlyginimo negavo. Galutinė suma 400 eurų. Kol nebuvo sumokėjęs 150 eurų, tol nepasirašė. Viskas sumokėta tik po apklausos FNTT. Su T. susisiekė pasiaiškinti dėl direktoriaus pareigų, T. paaiškino, kad kur buvo, ten ir įdarbino (10 t., b. l. 62-63);

- liudytojos A. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki motinystės atostogų. Dukra gimė 2018 m. birželio mėnesį. Įmonės veikla – automobilių nuoma, nekilnojamo turto pirkimas – pardavimas, pervežimo paslaugos. 2017 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės, pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo su pamatais dvibučio namo statybai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo minėtą sklypą bei jame, ant paruoštų pamatų, statys dvibutį namą, kurį pastačius parduos. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris vyko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu T. O.. Su juo visi klausimai ir buvo derinami. Prieš perkant sklypą, T. O. pati asmeniškai perdavė dalį pinigų, t. y. 12 000 Eur. Pinigai buvo perduoti pas notarę. Tvirtina, kad sumokant pinigus, T. O. išrašė pinigų priėmimo kvitą, kurį abu su T. O. pasirašė. Pinigų priėmimo kvitas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie buhalterijos dokumentų. Likusią dalį pinigų, t. y. 12 000 Eur pervedė iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kai pilnai atsiskaitė su T. O., t. y. sumokėjo sutartus už sklypą 24 000 Eur, tuomet ėjo pas notarą pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį. Sandorį pasirašinėjo pas notarę Lijaną. Sandorį pasirašė ji ir T.. Tarp minėtų įmonių dar kažkada buvo pasirašytas vienas sandoris dėl automobilio pirkimo pardavimo. 2016 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį BMW 7. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji, kaip fizinis asmuo, turėjo vieną sandorį su T. O. vadovaujama įmone. 2016 metais statėsi sau asmeniškai namą (duomenys neskelbtini). Namo statybai samdė bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei su T. O., bendrovės vadovu pasirašė sutartį, kurioje buvo numatyta, kad T. O. vadovaujama bendrovė turėjo pastatyti gyvenamąjį namą. Sutartos kainos nepamena, kainą už kvadratą sutartyje buvo aptarę. Buvo paimta, paskola ir savi pinigai. Yra T. ir grynais mokėjusi. Asmeniškai mokėjo iš savo santaupų už atliktus darbus, ,,(duomenys neskelbtini)“ T. paduodavo sąskaitas, ji atsiskaitydavo ir grynais ir pavedimu. ,,(duomenys neskelbtini)“ yra pardavusi statybines medžiagas, buvo jų nusipirkę namo statybai, darė sudengimą. Nepamena, kaip dokumentais buvo sutvarkyta. Nepamena už kiek pardavė. Sutartis dėl namo statybos buvo nutraukta, nes buvo nepatenkinti dėl langų, dėl grindų. Į namą langai jau buvo sudėti ir grindys išlietos iki sutarties nutraukimo. T. O. sumokėta pinigų: iš kredito unijos – apie 20 000 Eur, už langus ir su jais susijusius priedus – ne mažiau nei 30 000 Eur, už grindis ir laiptus – ne mažiau nei 10 000 Eur. Galėjo dar kažkiek sumokėti pinigų už darbus, tačiau nepamena nei kiek, nei kada, nei už kokius darbus. T. O. pinigai buvo mokami dalimis pagal namo išbaigtumą. Tyrėja sąskaitas parodė, tai tas sumas patvirtino, tvirtina ir dabar. Kol buvo sutartis su ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo samdomos kitos įmonės. Židinį įrenginėjo subrangovai, toji įmonė ir dabar dar atlieka židinio sistemos profilaktinę priežiūrą. Atsiskaitymai buvo tik su T.. Dėl atsiskaitymų problemų nebuvo (10 t., b. l. 63-65);

- liudytojos A. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – VPC) buhaltere. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ su jų įmone buvo sudarę sutartį dėl buhalterinių paslaugų. Santykiai su jais buvo apie šešis mėnesius - nuo 2017 m. kovo iki 2017 m. rugsėjo, o dokumentus matė, gal tris mėnesius. Sutartį turėjo pasirašyti T. O., tačiau tiksliai nežino. Jos funkcija buvo, gavus dokumentus suvesti į ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos programą. Dokumentus pateikdavo direktorius. Ant stalo būdavo padėti padėklai, į kuriuos įmonės sudėdavo dokumentus, o ji tvarkydavo. Būdavo teikiami: statybinės sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai, orderiai. Įmonėje kasininku buvo direktorius. Tvarkydavo tik buhalteriją, prieigos prie banko neturėjo, gaudavo tik bankinius išrašus. Grynųjų pinigų nematė. Suvesdavo tik tai, kas būdavo pateikta pagal faktą. 2016 m. balansas buvo padarytas kitos buhalterės. 2017 m. kovo mėnesį gavo prižiūrėti įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tvarkė 2016 metų pabaigos dalį dokumentų, dokumentus, susijusius su įmonės gautomis pajamomis. Valstybinė mokesčių inspekcija buvo informavusi, kad deklaracijose yra netikslumų, bei juos reikia ištaisyti, dėl ko, 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesių deklaracijas taisė ji. Kuomet buvo netikslios deklaracijos, ji ieškojo reikiamų dokumentų pas T. O. bei paslaugų gavėjų ir tiekėjų pagalba, sutikrinus Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje i'SAF pateiktus dokumentus. Trūko sąskaitų. Gavo trūkstamus duomenis. Ant dokumentų turbūt pasirašinėdavo tik T. O., gal dar statybos vadovas Ž.. Sutartis buvo nutraukta, kadangi įmonė VPC bankrutavo. Jai dokumentai už praeitus metus nebuvo pateikti. Buvo pateiktas kompaktinis diskas, kuriame buvo buhalteriniai registrai, kasos knyga, likučiai ir pan. Kas toliau vedė apskaitą jai nežinoma. Įmonės VPC direktorius buvo P. M.. Sutartį dėl skolos pirkimo gal ir matė, lyg girdėtas atvejis. ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nuomojama. Dokumentai turbūt likę ,,(duomenys neskelbtini)“ serveriuose, tačiau tiksliai nežino. T. O. buvo atskaitingas asmuo. Atskaitingas asmuo iš savo piniginių lėšų mokėti gali, o vėliau atsiimti pinigus iš kasos pinigines lėšas, bet tai viskas turi įvykti iki mėnesio pabaigos. Mėnesio gale įmonė neturi likti skolinga atskaitingam asmeniui, jei turi pinigų. Iki jai perimant šią įmonė, buhalterija nebuvo vykdoma tvarkingai, trūko dokumentų. Darbo užmokestį skaičiuodavo ji jei buvo darbuotojai. Kai gauna įmonė avansą, tai PVM moką po metų. Tikrai nieko apie ekskavatorių nepamena. Prie jos buvo pardavimas, tai tikrai bus įtrauktas pardavimo PVM (10 t., b. l. 65-67);

- liudytojo P. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad su O. kolegos buvo statybose. Jis buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, buvo vykdoma buhalterinių paslaugų teikimo ir statybos darbų veikla. Įmonės akcininkais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas taip pat buvo T. O.. Po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas T. O., jis šioje įmonėje nedirbo. Buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos. Negali pakomentuoti šių parodymų: ,,Pamena, kad pagal sutartį jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui prieš pasirašydamas sutartį sumokėjo sutartyje nurodytą 83 220 EUR sumą, tačiau šiuo meta neprisimena, kokiu būdu“. Pamena, kad buvo sumokėti 9000 eurų, buvo atsiskaitoma statybos paslaugomis. Su T. O. bendravo tik darbiniais reikalais. Vaikų kambarį ruošėsi įkurti su kolega, buvo ir T., su juo konsultuodavosi. Vaikų kambario įrengimui skolinosi iš unijos. Jis pateikė civilinį ieškinį, buvo sudaryta taikos sutartis, sumokėti 9740 eurų. Jis realiai vykdė savo funkcijas, ne tik pasirašinėjo dokumentus (10 t., b. l. 67-68);

- liudytojo H. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014 metų pardavinėjo dėdamas skelbimus į įvairius skelbimų portalus. 2016 m. jam paskambino susidomėjęs asmuo pirkti parduodamą sklypą. Dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. O.. Su juo suderėjo, kad jo vadovaujama įmonė nupirks parduodamą sklypą už 29 000 Eur. 2016 m. rugsėjo 26 d. pasirašė pirkimo pardavimo sutartį. T. O. sumokėjo avansu 3325,02 Eur, kuriuos perdavė grynais pinigais pas notarę L. G.. Pasirašė sutartį, kurioje numatė, kad likusią pinigų dalį sumokės per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Dėl savo neapdairumo ir pasitikėjimo notare, nepasižiūrėjo, kad sutartyje nebuvo numatyta, jog nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkėjai - įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pereis tik po visiško finansinio atsiskaitymo. Praėjus sutartam laikui, negavęs pinigų už žemės sklypą, pradėjo reikalauti pinigų, tačiau jie nebuvo sumokėti. Buvo vis žadama, kad pinigus sumokės, tačiau išskyrus avansą, kurį minėjo gavęs notarės biure, negavo nei cento. Tuomet kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kur sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu ir minėtam nekilnojamam turtui uždėtas areštas. Sužinojęs situaciją, nedelsdamas kreipėsi į T. O., kad spręstų situaciją, bei sakė, kad neišsprendus kreipsis į teismą. Su T. O. sutarė nutraukti 2016 m. rugsėjo 26 d. pasirašytą pirkimo - pardavimo sutartį bei kad sudarys naują pirkimo pardavimo sutartį, kur žemės sklypo pirkėja bus R. O.. 2017 m. balandžio 4 d. su R. O. pasirašė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį. Jis grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui 3000 Eur avansą, po ko tuos pačius 3325,02 Eur R. O. sumokėjo kaip avansą už žemės sklypą. 2017 m. balandžio 13 d. su R. O. pasirašė naują pirkimo pardavimo sutartį, kur visas atsiskaitymo sąlygas ir nuosavybės teisės perleidimo sąlygas numatė sutartyje. Sutarties pasirašymo dieną iš R. O. gavo 1350 Eur (dalį grynais notarės biure, dalį banko pavedimu). Tai viso iki sutarties pasirašymo iš R. O. gavo 4350,00 Eur. Likusią dalį, t. y. 24 650,00 Eur sutarė, kad iki 2017 m. gegužės 5 d. perves banko pavedimu į jam priklausančią banko sąskaitą. Jis minėtam žemės sklypui buvo pasiėmęs paskolą bei gavęs pinigus už sklypą, padengė paskolos likutį. Su O. daugiau jokių reikalų neturėjo (10 t., b. l. 68-69);

- liudytojo D. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad T. O. yra matęs notarinėje, kai buvo perrašomos akcijos. Perrašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, buvo 5 akcininkai, jis, T. Z.. T. B., T. U., I. M.. Įmonė užsiėmė statybomis. Pradžioje buvo įkūrėjas, direktorius, šimtaprocentinis akcininkas. Įmonė įkūrė 2016 m. 2018 m. išėjo iš vadovo pareigų, kurias perėmė T. B. ir savo akcijas pardavė. Įmonė toliau vykdė savo veiklą. Po akcininkų susirinkimo buvo nutarta įmonę parduoti. Įmonė buvo parduota U. ar B. atstovui, tai turi būti notaro sutartyje. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo T. O., kartu su tuo pirkėju. Visi akcininkai pardavė įmonę. Buhalterinę apskaitą vykdė K., kasininku buvo jis. R. K. turėjo Direktoriaus įgaliojimą vykdyti visus finansinius reikalus, kaip buhalteris. Dėl (duomenys neskelbtini) objekto buvo atsakingas Z.. Lyg atliko stadiono renovaciją ar pagrindinio įėjimo, tiksliai negali pasakyti. Pradėjus vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jis, kaip subrangovai, 2016-2017 metai pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įsipareigojo atlikti Kaišiadoryse esančios A. M. B. gimnazijos remontą. Jie dar savo darbuotojų, galinčių atlikti tokios apimties darbus, neturėjo, todėl nutarė ieškoti subrangovų. Už tai buvo atsakingas T. Z.. Šiam objektui surado įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo T. O.. Šios sutarties sudarymo metu O. nematė, viskas buvo perduota Z.. Pagal šią sutartį atėjus laikui, kuomet pagal sutartį turėjo būti padaryti darbai, darbai nebuvo baigti. Jis stengėsi į tai nesikišti, tai pavedė kontroliuoti T. Z.. Tuomet dalį darbų atliko kiti darbuotojai. Galiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko ir pasiūlė sutartį nutraukti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie nutrauktą sutartį buvo informuoti visais būdais – el. paštu, paštu bei skambučiu. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atliktų darbų aktą, kuriame duomenys visiškai neatitiko tikrovės bei pateikė sąskaitą faktūrą pagal pasirašytą subrangos sutartį. Sumos nepamena, kokia buvo įrašyta sąskaitoje, tačiau pamena, kad ji visiškai neatitiko to, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų. Pinigų pagal pateiktą sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. Ginčas pasiekė teismą, kuriame buvo pasirašyta taikos sutartis. Susitarė, kad sumokės apie 11 000 Eurų. Nežinojo, kad dėl jų skolos buvo perleidimas. Mano, kad darė mokėjimus pavedimais dėl taikos sutarties. Kuomet buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų, dokumentų perdavimo aktu dokumentus perdavė T. B. bei nuo to laiko nieko, kas susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir neturi (10 t., b. l. 69-70);

- liudytojos R. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, po to ji pakeitė pavadinimą į ,,(duomenys neskelbtini)“. Sutartį pasirašė 2015 m. gruodžio 3 d. Dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, yra direktorė akcininkė, turi dar 5 darbuotojus. Apskaitą šios įmonės vykdė pati. Dokumentus pateikė nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Įmonė buvo įkurta anksčiau, tačiau dokumentai dar nebuvo sutvarkyti, visus dokumentus turėjo sutvarkyti nuo įmonės įkūrimo. Vadybininkė D. R., kuri dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“, dokumentus tiesiog atnešdavo į biurą, ko trūkdavo, tai susirašydavo el. paštu, ar susitardavo telefonu. Tuos dokumentus atnešdavo arba atsiųsdavo el. paštu. T. O. matė tik kartą, nes jis dokumentų nenešdavo. Apskaita buvo vykdavo pagal pateiktus dokumentus. Kartais dokumentų reikėdavo paieškoti, nes pagal banko išrašą matydavosi, kad daryti pavedimai, o dokumentų neturi. Prieigos prie sąskaitos neturėjo, turėjo tik direktorius. Atnešdavo banko išrašus, taip ir tikrindavo ar visi dokumentai atnešti. Darbo užmokestį tik paskaičiuodavo, užpildydavo visas privalomas deklaracijas ir pranešdavo kiek mokėti. Niekas nesiskundė, kad negavo atlyginimo, mokesčiai taip pat nereiškė pretenzijų, kad nesumokėti mokesčiai. Lyg kasos nebuvo, buvo viskas ant atskaitingo asmens T. O.. Jei jis pasiimdavo pinigus, tai savo žiniai. O. pats priimdavo sprendimą ar išsimokėti pinigus. Apskaitą vedė iki 2016 m. liepos 7 d., sutartis buvo nutraukta, kadangi nesutarė dėl atlygio. Visus turimus dokumentus pasiėmė Loreta Krušinskienė, ji turėjo įgaliojimą ir antspaudą. Įgaliojimas buvo atsiimti dokumentus. Nepamena, ar rengė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bet jie buvo, juos galėjo ruošti ir D. R.. Per 6 mėnesius darbuotojams buvo išmokėta apie 6000 eurų, tai nedideli atlyginimai. Pradžioje buvo gal 3 darbuotojai, po to lyg 7 darbuotojai, buvo kaita. O. iš asmeninių lėšų neatsiskaitė, nes visą laiką buvo avansinis likutis, kad skolingas, tačiau tai daryti galėjo. Avansinėse apyskaitose atsispindėjo iš banko pasiimti pinigai, o kam išmokėjo, tai yra išmokų dokumentai. Jos apskaitos tvarkymo laikotarpiu įmonė buvo įregistruota PVM mokėtoja, šis sprendimas turbūt buvo padarytas direktoriaus. Prievolė įregistruoti įmonę į PVM atsiranda, kai pasiekia 45000 Eur, arba vykdo paslaugas su užsienio įmonėms. Tuo laikotarpiu įmonė 45000 Eur nebuvo pasiekusi, nors buvo labai arti, gal todėl ir įregistravo. Balansą paruošė už 2015 metus. Jos darbo laikotarpiu atvirkštinių PVM nebuvo. Paskolos sutarties nebuvo, bet pas O. pinigų būdavo. Mano, kad O. gali pasirašyti paskolos sutartį ir tuos pinigus perkelti fiziniam asmeniui, kuris skolinasi pinigines lėšas. Galima įnešti ir į kasą. Dažniausiai įneša į kasą, o iš kasos išlaidų orderiais pagal paskolos sutartis registruoja, bet tai turi būti įmonės įstatuose. Gauti avansai įforminami pagal sutartį. PVM sąskaita-faktūra išrašoma atlikus darbus, atlikus paslaugą. Jei avansas guli 12 mėnesių, tai avansas apmokestinamas PVM. Tikrai buvo problemų su pas vadovą esančiomis piniginėmis lėšomis, kad atėjus tam tikram laikui nepateikiamos ataskaitos, kad neaišku kur panaudoti pinigai. Buvo rašyti el. laiškai, kad kažkokiai įmonei sumokėjo 500, kad pateiktų dokumentus. Jos darbo laikotarpiu ne visos lėšos, kaip pas atskaitingą asmenį, buvo pateisintos. Tas likutis kaupėsi, tai viena iš priežasčių dėl ko buvo nutraukta sutartis. Galutinis O. įsiskolinimas įmonei buvo 22800 eurų, 2015 m. gruodžio mėnesiui, po to augo, 2016 m. birželio 30 d. 51489,78 eurai. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė, kai juos perdavinėjo (10 t., b. l. 96-98);

- liudytojos L. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutartį sudarė su T. O.. Dokumentus atnešdavo, arba atsiųsdavo el. paštu T. ir D.. Pirminiai apskaitos dokumentai, pirkimai, pardavimai, banko išrašai, kasos orderiai, darbo sutartys, bet ne visos, pirkimo-pardavimo sutartys ir suvesdavo į buhalterinę programą bei pagal tai pateikdavo deklaracijas. Teikdavo GPM, PVM, pelno mokesčio ataskaitas. Įmonė buvo PVM mokėtoja. Kasos orderių neišrašinėjo, tik įvesdavo. Orderius išrašydavo T., kuris buvo kasininku. Neturėjo dokumento, kuriuo būtų paskirtas kasininkas. Kasa įmonėje buvo, buvo grynųjų pinigų. Kai pasirašė sutartį, likučiai buvo perduoti. Viską gavo iš prieš tai buvusios įmonės. Priėjimo prie sąskaitos neturėjo, matydavo tik popierius. Apskaitą vykdė pagal dokumentus, kuriuos gaudavo. Atsiųsdavo banko išrašus PDF formatu, todėl nesimatydavo, kas darydavo pavedimus. Sutartį nutraukė 2016 m. gale, nors norėjo nutraukti daug kartų dėl skolų, dokumentų pristatymo vėlavimo. Kai perėmė kita buhalterė A., su ja viską tikrino, trūko banko išrašų, kelių sutarčių, tikrai buvo trūkumų. Ant avansų buvo likę daug sumų. 2016 m. gruodžio 31 d. buvo likę apie 10000 Eur, buvo nenurašytos prekės, nes neturėjo inventorizacijos aktų, ir labai didelės skolos tiekėjams, apie 257000 eurų. Ant atskaitingo asmens buvo likę 53000 Eur, kasoje apie 31000 eurų. Atskaitingas asmuo buvo T. O.. Kasos suformavimui reikalingas kasos pajamų arba kasos išlaidų orderis. Visą tvarką nustato kasininkas ir pagal tai viskas yra tvarkoma ir daroma. Kasininkas turi išleisti vidinį teisės aktą. Įmonėje turi būti kažkoks dokumentas, pagal tai kaip tūrėtų būti vykdoma kasa. Darbuotojų buvo įmonėje, darbo sutartis gaudavo ne visas. Darbo užmokestį skaičiuodavo ji, bet užtenka laiško, nes yra toks susitarimas sutartyje, kad užsakovas atsako už savo žodžius. Jei jis pasako, kad žmogus yra įdarbintas ant minimumo, tai tuo ir pasitiki. Darbo užmokesčio žiniaraščius pildydavo ji ir padėjėja. Dėl pakankamai didėlės sumos pas atskaitingą asmenį būdavo rašomi paklausimai, pastabos. Kai siųsdavo ataskaitą, tai aprašydavo visą situaciją įmonėje. Parašydavo, kad trūksta. Tikslino PVM deklaracijas. 2016 m. spalio mėnesį buvo VMI tikrinimas. Darbo laiko apskaičiavimo žiniaraščius pildė. Darbo išmokėjimo žiniaraščiai su darbuotojų parašais buvo grąžinami, bet ne visi. Sodrai duomenis teikdavo pagal jų paskaičiuotą darbo užmokestį, neatsižvelgiant ar buvo išmokėta, ar ne. Darbo užmokestis būdavo mokamas arba grynais, arba pavedimu, kas mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, nežino. Aktas buvo pasirašytas 2017 m. kovą, tačiau 2017 metų netvarkė. Nežino kas faktiškai išrašydavo sąskaitas-faktūras, jas atnešdavo arba atsiųsdavo el. paštu. Numeracijos pas juos nebuvo galima atsekti, apie tai rašė, kadangi nėra atsekamų numerių. Tuo metu, kai tvarkė, tai įmonei prievolė sąskaitas teikti SAV atsirado nuo 2016 m. spalio mėnesio. Visus dokumentus buvo perdavę A. S.. Buvo visi buhalteriniai likučiai pagal faktą, tikslinimų nedarė. Jei pradžioje būna gaunamas avansas, tai nėra išrašoma sąskaita-faktūra, sąskaita-faktūra išrašoma po darbų atlikimo, tačiau tai priklauso nuo susitarimo. Vieni rašo tą patį mėnesį, kiti rašo po paties atlikimo, kiti rašo dalinę (10 t., b. l. 98-101);

- specialisto E. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad tvirtina savo specialisto išvadą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Įmonė nuostolius patyrė dėl subrangovų UAB ,,K. D.“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų, kai pajamos neapskaitytos, dėl kreditoriaus reikalavimo teisės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl gautų pajamų iš kitų įmonių, kurie nebuvo įrašyti į kasos pajamas ir dėl paskolų suteikimo. Paskolos sutartys buvo pateiktos, tos paskolos nebuvo grąžintos pagal dokumentus. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai nebuvo pateikti. Išvadoje rašė, kad pagal 2016 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderį (toliau - KIO) Nr. 011 R. J. išmokėta 46,52 Eur darbo užmokesčio, tačiau R. J. parašo nėra, taip pat ir kitiems darbuotojams, kurių duomenys buvo nurodyti kasos išlaidų orderiuose. Mokestine prasme šiuos orderius vertino, atsakė į antrą klausimą savo išvadoje (52 išvados lapas). Šie 4 orderiai neįtraukti. Išvadoje parašė, kad pagal 2017 m. kovo 16 d. sąskaitų aktyvumo ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buhalterinę sąskaitą buvo išduota tiek, buvo išleista tiek ir likutis toks, kad likutis nesutampa. Dėl kreditorinio reikalavimo UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, perleidimo išvadoje rašė, kad dokumentiniam tyrimui, pinigų sumokėjimą įrodantis apskaitos dokumentas nepateiktas, apskaitos registruose nėra įrašo dėl kreditorių pasikeitimo ir pinigų sumokėjimo. Jam nežinoma, ar UAB ,,K. D.“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinti bankroto byloje kreditoriais. Išvados 20 lape yra vieni sandoriai, o 24 išvados lape yra kiti sandoriai aprašyti. Išvadoje rašė, kad tyrimo metu buvo gauta priešpriešinė informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sutapo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, todėl pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus negalima nustatyti, iš kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo aliuminio langus, kurių pardavimą įformino statybai. Duomenis, kad paskutinis asmuo, kuris tvarkė buhalterinę apskaitą buvo A. S., paėmė iš FNTT centrinės informacinės sistemos, joje nurodyta kokiu laikotarpiu ir koks asmuo buvo įgaliotas tvarkyti apskaitą. Po tyrimo dokumentus atidavė tyrėjui. Išvados 55 lape esančioje lentelėje nurodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. dar buvo pateikta A. S. deklaracija už lapkričio mėnesį, o prieš tai buvo teikta dar už 2017 m. liepos mėnesį. 9 lentelėje GPM, o 10 lentelėje PVM. Bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. spalio mėn. nepagrįstai įtraukė 255 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą pagal subrangovo UAB „K. D.“ išrašytą 2016 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KDS 0003628, nepagrįstai įtraukė 894 Eur pirkimo PVM, bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėn. nepagrįstai įtraukė 5 299 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „K. D.“ išrašytą 2016 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KDS 0003690, bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. liepos mėn. nepagrįstai įtraukė 555 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2017 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EG3179. Sąskaitą dėl 536 eurų nebuvo įtraukta į apskaitą, nedeklaravo 33 laukelyje. Dėl ekskavatoriaus akte nurodyta, kad Kauno apskrities VMI patikrinimo akte nurodyta, kad 2016 m. balandžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorių pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kuri įsigyto ekskavatoriaus įmonės vardu neįregistravo ir 2016 m. balandžio 29 d. perpardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatoriaus įmonės vardu taip pat neįregistravo ir 2016 m. gruodžio 12 d. jį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2016 m. gruodžio 12 d. įregistravo ekskavatorių savo vardu pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta suma - 11 000 Eur be PVM. UAB „N.“ išrašytos sąskaitos-faktūros ,,(duomenys neskelbtini)“ nematė. Registruose tos sąskaitos nematė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2018 m. balandžio 13 d. paaiškinime Nr. 4.2.3-AU29-693 nurodė, kad „bendrovė nedeklaravo pirkimo sąskaitos, nes ji pasimetė ar buvo negauta, šiuo metu bando susiderinti su pardavėjais ir gavę sąskaitą faktūrą įtrauks į apskaitą ir patikslins deklaraciją“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurią įsigijo ekskavatorių, dokumentiniam tyrimui nepateikė, ekskavatoriaus įsigijimo buhalterinėje sąskaitoje neužregistravo. Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovėje dirbo 40 darbuotojų, tačiau tik 10 darbuotojų dirbo ilgiau nei 60 dienų, tuos darbuotojus išvardino (10 t., b. l. 101-102);

- specialistės S. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad susipažinusi su išvada gali patvirtinti jos teisingumą. Patikrinimo akto 3 lapas - dokumentų apie išmokėtą darbo užmokestį pateikta nebuvo, buvo pateikta tik kažkokio vieno laikotarpio žiniaraščiai. Deklaracijose buvo teikiami duomenys apie išmokėtą darbo užmokestį, tik nebuvo pateikti pirminiai dokumentai ir žiniaraščiai. Negalima buvo pasakyti, kad buvo deklaruotos teisingos sumos, kadangi nėra žiniaraščių, nėra su kuo palyginti. Patikrinimo akto 4 lapas - dėl ekskavatoriaus pirkimo buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę, kuri pateikė sąskaitas faktūras ir iš to nustatyta kaip vyko perpardavimas krautuvo. Ekskavatoriaus pirkimas nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus. Įsigijimas neapskaitytas. Dėl apmokėjimo negali pasakyti. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateikti duomenys apie kitų išvardintų (patikrinimo akto 5 lapas) atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų judėjimas. Akte specialistė pažymėjo, kad buvo atsiskaitoma labai nedidelėmis sumomis. Patikrinimo akto 9 lapas - įmonė PVM įsiregistruoti turi sandorio sudarymo metu, viršijo 45000 ir turėjo registruotis. PVM deklaracijos teikiamos kas mėnesį. Jie įsiregistravo vėliau PVM mokėtoju, tačiau jie gegužės mėnesio deklaracijos nepateikė nei kaip registruoto asmens, nei kaip įregistruoto. Pas juos ta suma nei apskaityta, nei deklaruota, jie sąskaitos nepateikė. Atskirais atvejais pridėtinės vertės mokestis yra skaičiuojamas nuo gauto avanso, jeigu yra įrodoma, kad už tą avansą buvo atlikti darbai. Kadangi ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas žemės sklypas, nei atlikti darbai, kaip ir paneigti visi tie darbai, tai ir PVM objekto nėra. O fiziniams asmenims, kadangi buvo sudarytos sutartys, vyko susirašinėjimai, patys patvirtina, kad ten kažkokia dalis darbų buvo atlikta, tai tiems avansams skaito, kad dalis darbų buvo atlikta ir tuos avansus turėjo užsiskaityti kaip pajamas, išrašyti sąskaitas-faktūras, nuo jų ir apskaičiavo PVM. Jei pagal avansą jokie darbai neatlikti, tai PVM nesiskaičiuoja, bet jei darbai atlikti, tai tam avansui skaičiuojamas PVM. Patikrinimo akto 14 lapas - buvo sandoris tarp trijų subjektų, užsakovas A. R., tai fizinis asmuo, sudarė sutartį su ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl namo statybos, subrangovas UAB ,,K. D.“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“. Buvo priskaičiuota prievolė sumokėti PVM ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ neišrašė PVM sąskaitų A. R.. Kadangi ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį už 49000 Eur, tai jie tai sumai, galėjo išrašyti vieną bendrą sąskaitą ir priskaičiuoti PVM, nuo visų, tame tarpe ir subrangovo, atliktų darbų, nes R. sudarė sutartį būtent su ,,(duomenys neskelbtini)“. Jie sąskaitą R. turėjo išrašyti su PVM. Neturi duomenų, kad R. atsiskaitė su ,,(duomenys neskelbtini)“, ar buvo tarp jų kažkokie susitarimai, to taip pat pasakyti negali. Atsiskaitymas PVM prievolei tikrai neturėjo įtakos, yra sąskaitos-faktūros, o jie neišrašė sąskaitų-faktūrų, neapsiskaitė pas save nei tų pajamų gautų neparodė, nieko, o kaip jie ten atsiskaitė neaišku. Prievolėm atsiskaitymas tikrai neįtakoja, turi būti išrašytos sąskaitos-faktūros. Sutartis yra sudaryta tarp R. ir ,,(duomenys neskelbtini), todėl PVM skaičiavo būtent nuo tos sumos, atsiskaitymo būdas, ar R. atsiskaitė tiesiogiai apeidamas ,,(duomenys neskelbtini)“ įtakos neturi tam, kad turėjo deklaruoti PVM. Patikrinimo akto 35 lapas, 4.2 punktas -O. gaudamas iš kitų asmenų pinigus, jų į įmonės kasą neįnešė, nei per avansines apyskaitas, todėl ir tvirtinama, kad jis tuos pinigus pasisavino. Lygiai taip pat ir gauti avansai neįnešti į kasą, todėl teigiama, kad visi šie pinigai liko pas T. O.. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas, niekas jo neskundė, niekas pretenzijų nepareiškė. Kai atsirado teisė skųsti, tai įmonė buvo bankrutuojanti, todėl įmonės vadovas negali skųsti, o skųsti gali bankroto administratorius. Bankroto byloje VMI kreditorinį reikalavimą teikė. Domėjosi kiek buvo nesumokėta mokesčių tikrinimo akto pradžioje ir koks įsiskolinimas bankroto įsiteisinimo dienai, tai buvo tos pačios sumos, PVM mokėtas visiškai nebuvo, dar prisideda jų akto mokesčiai (10 t., b. l. 119-121);

- liudytojo D. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad T. yra jo pusbrolis, vertėsi statybomis, tai paprašė, kad padėtų su namo statybomis. Žmona pradėjo su T. pyktis dėl kokybės. Pykčiai prasidėjo nuo pat pradžių, nuo pamatų. Buvo sutarę atsiskaitymą grynais pinigais. Pirmas mokėjimas buvo lyg į priekį, po to kaip buvo kiti mokėjimai nepamena. Darbai buvo atliekami su brokais, todėl pradėjo ieškoti savo subrangovų. Kadangi yra giminaičiai, nusprendė patys pasibaigti namą, kad nebūtų piktumų. Paprašė, kad grąžintų visus pinigus. T. grąžino pinigus. Jis pats tiesiogiai važiavo į ,,(duomenys neskelbtini)“ ir buvo sutaręs, kad jiems tiesiogiai mokės. Dar bendravo su ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl langų. Visus įsipareigojimus iš T. su ,,(duomenys neskelbtini)“ perėmė. Su ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo tas pats, moka jiems dalimis. Dar buvo, kad perėmė židinį iš įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“, jiems savo namuose pinigus perdavė. Iš T. atgavo apie 30000 eurų. Grąžinimas buvo dalimis. Pradžioje jis padavė didesnę dalį, apie 10000 eurų. Kai gavo tuos pinigus, tada sumokėjo didesnę dalį ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kitiems. Statybos vyko du metus. Grąžino grynais pinigais, buvo pasirašomi orderiai. Kvitukų nesaugojo. Kvitukai buvo įmonės (10 t., b. l. 149);

- liudytojo A. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad dirbo apie 7 metus ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo vykdančiuoju direktoriumi. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ yra girdėta, lyg sandorių buvo. Gali būti, kad buvo iš šios įmonės įsigiję prekių. Tikrai nepamena, kokias prekes galėjo pirkti iš šios įmonės. Jie turėjo ir nuolatinius tiekėjus ir subrangovus. Kiek pamena, kad bendradarbiavo su 400-500 ir daugiau įmonių. ,,(duomenys neskelbtini)“ pamena dėl skambaus pavadinimo. Dėl tiekėjų ir subrangovų būdavo strateginiai susitarimai dėl stambiausių pirkimų, įmonės struktūra buvo išskirstyta į kategorijas. Kiti pirkimai būdavo konkursuojami individualiai, tiekėjai pas juos į ofisą ateidavo, nes turėjo gamybinę bazę, visi tai Kaune žinojo, kur ji yra. Kai tiekėjai nori padaryti pardavimų kuo daugiau, tai jie būdavo aktyvūs. Kreipdavosi ir į jį, ir į kolegas, važiuodavo tiesiai į statybos aikštelę. Atsiskaitymas vykdavo pagal individualų susitarimą, ir medžiagomis, ir pinigais, ir pavedimais. Nepamena kaip atsirado ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo atsiskaityta su šią įmonę nepamena, lyg grynais pinigais. Dažniausiai atsiskaitymas grynais pinigais vykdavo po prekių ar paslaugų (10 t., b. l. 150);

- liudytojo V. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2007 m. iki 2019 m. kovo mėnesio. Per kažkokius pažįstamus ar darbuotojus buvo susiėję su T. O., yra iš ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkę medžiagų, darbų. Kokios medžiagos buvo pirktos tikrai nepasakys. Buvo pirktos smulkios metalo konstrukcijos keliems objektams - Donelaičio/Maironio objektui, Karbono objektui, smulkios santechnikos detalės, glaistai, dažai, K. L. pirkta. Gaudavo sąskaitas ir pasirašydavo jas. Galėjo būti perkami metalo apdirbimo darbai, kelio gruntas. Atsiskaitymai buvo grynais pinigais už gautas prekes. Pasirašydavo kasos pajamų orderius. Ne vien su ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdavo atsiskaitymas grynais pinigais. Bendradarbiavimas su ,,(duomenys neskelbtini)“ vyko apie kelis metus. ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo iš mažųjų tiekėjų. Jie buvo rangovais, jei nupirkdavo kažkokias medžiagas, tai viskas būdavo perduodama užsakovui. Darbų atlikimo aktuose medžiagos galėjo būti konkrečiai išvardintos, o kartais tos medžiagos būdavo to darbo dalis, pavyzdžiui pamatai. Turėjo kelis vadybininkus atsakingus už pirkimus, tačiau ne jie sprendimą priimdavo dėl pirkimų. Jis, vykdomasis direktorius ir akcininkai nuspręsdavo iš ko pirkti (10 t., b. l. 150-151);

- 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu Nr. (12.1-4.7.1)-K-3192 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos“, kuriuo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" , į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) galimai apgaulingai tvarkė apskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 19 d. bei galimai buvo pasisavinta didelės vertės bendrovės lėšų, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių, nepateikė mokestiniam patikrinimui dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, nefiksavo dalies ūkinių operacijų ir pinigų gavimo (1 t., b. l. 1, 2);

- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2018 m. liepos 30 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-321 su priedais, kuriuo nustatyta, kad T. O., kaip atskaitingas asmuo, gavęs iš pirkėjų L. Š.-A., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais 110100 Eur, jų neįnešė į bendrovės kasą ar sąskaitą banke neapskaitė buhalterinėje apskaitoje; UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijęs iš subrangovų - UAB „K. D.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų paslaugas, jų neperpardavė ir nepanaudojo savo veikloje, tačiau įtraukė į sąnaudas 144628 Eur ir į PVM atskaitą 37635 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikęs dalį statybos darbų ir už juos gavęs avansinius mokėjimus iš dviejų fizinių asmenų (V. B. ir M. N.), neapskaičiavo 6175,21 Eur apmokestinamų pajamų ir 1296,79 Eur pardavimo pridėtinės vertės mokesčio; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikęs statybos darbus ir išrašęs sąskaitą faktūrą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Įvertinus atliktų statybos darbų vertę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45 000 Eur ribą. Mokėtojas neapskaičiavo 17355,37 Eur pajamų ir 3644,63 Eur pardavimo PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė mokestiniam patikrinimui dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, nefiksavo dalies ūkinių operacijų ir pinigų gavimo dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, PVM, pelno ir gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei deklaravimo teisingumo už tikrintą laikotarpį (1 t., b. l. 3-21, 115-200, 2 t., b. l. 1-133);

- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-300 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas ir paskaičiuota papildomai 46386 Eur PVM, 24754 Eur pelno mokesčio ir 16515 Eur GPM nuo A klasės nesusijusių du darbo santykiais pajamų, viso 87655 Eur (1 t., b. l. 23, 24);

Žemesnės instancijos teismas

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 20 d. informacija Nr. R.2020-1, kuria nustatyta, kad 2019 m. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pabaigos, 2019 m. birželio 13 d. dokumentai perduoti saugoti į archyvą ir 2019 m. birželio 28 d. įmonės išregistruota (1 t., b. l. 66);

- 2016 m. lapkričio 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė L. Š.-A. automobilį BMW 730, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), už 4300 Eur (1 t., b. l. 73);

- 2019 m. gruodžio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo liudytojas A. E. atpažino T. O. kaip asmenį, kuris 2016 m. rudenį ir 2017 m. pavasarį vykdė statybos darbus, t. y. organizavo M. A. B. gimnazijos kapitalinio remonto atlikimą atstovaudamas įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 97-99);

- 2020 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo liudytojas J. P. atpažino T. O. kaip asmenį, kuris samdė jį 2019 m. vasarą lieti pamatus (duomenys neskelbtini) bei įdarbino įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 103-105);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus R. Ž. 2018 m. spalio 10 d. raštu, kuriuo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus: 2016 m. pirkimo - pardavimo dokumentus (218 l.), 2016 m. banko, DU, pirkimo, kasos dokumentus (316 l.), 2016 m. nurašymo ir inventorizacijos aktus (29 l.), 2017 m. pardavimo dokumentus (65 l.), 2016-2017 m. ilgalaikio turto apskaitos dokumentus (9 l.), 2016-2017 m. apskaitos registrus (235 l.), 2017 m. pirkimų dokumentus (411 l.), 2017 m. banko ir kasos dokumentus (247 l.), 2016-2017 m. transporto priemonių ir kitų mašinų įsigijimo dokumentus (18 l.), 2016-2017 m. sutartis (219 l.), 2017-2018 m. bandomuosius balansus, sąskaitų aktyvumo ataskaitas (125 l.), 2016 m. DVD-R diską (1 vnt.) (2 t., b. l. 135);

- liudytojo H. B. pateiktais dokumentais – 2016 m. birželio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. LG-6009, pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nekilnojamo turto – žemės sklypo su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo bei 2017 m. balandžio 4 d. pasirašytu susitarimu nutraukti minėtą sutartį, pinigų mokėjimą patvirtinančiais dokumentais bei 2017 m. balandžio 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. MV-2568, pasirašyta su R. O. dėl nekilnojamo turto – žemės sklypo su pastatais, adresu H. ir O. M. g. 38, Kaunas, pirkimo - pardavimo (2 t., b. l. 149-200, 3 t., b. l. 1-2);

- 2019 m. rugsėjo 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo V. J. pateikė dokumentus: 2016 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartį su T. O. dėl 8200 Eur paskolos, sutarties pagrindu įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentus susijusius su skolos išieškojimu (3 t., b. l. 6-35);

- BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės I. S. 2019 m. rugsėjo 18 d. pateiktais dokumentais susijusiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais už 2017 m.: 2017 m. sausio 4 d. sutartis dėl statybinių medžiagų pirkimo; tarpusavio suderinimo aktais, PVM sąskaitos – faktūros ir apmokėjimo dokumentai (3 t., b. l. 38-114);

- 2019 m. rugsėjo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais – 2016 m. gruodžio 1 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr.01-12-16-/1, pagal kurią kredito gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė nekilnojamąjį turtą, adresu A. V. g. 19, Kauno m. sav., pagal minėtą sutartį gauti ir/ar atlikti mokėjimus patvirtinantys dokumentais, išrašytos sąskaitos - faktūros, apskaitos registrai (3 t., b. l. 116-169);

- VĮ Registrų centras 2019 m. rugsėjo 4 d. pateiktais duomenimis: 2016 m. gruodžio 6 d. sutartinė hipoteka tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, finansinės ataskaitos, aiškinamieji raštai dėl finansinių ataskaitų pateikimo, 2016 m. lapkričio 30 d. sutartis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. R. (3 t., b. l. 171-200, 4 t., b. l. 1-15);

- 2019 m. rugsėjo 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius sandorius ir ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ - Sąskaitas faktūras, pirkimo pardavimo sutartį, paslaugų teikimo sutartį (4 t., b. l. 19-37);

- 2020 m. sausio 14 d. R. K. pateiktais dokumentais – 2016 m. spalio 21 d. subrangos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų kiekių žiniaraščius, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, pretenziją dėl sutarties nutraukimo, sąskaitą – faktūrą, civilinį ieškinį bei 2017 m. lapkričio 9 d. taikos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 47-87);

- 2019 m. spalio 1 d. Kauno miesto savivaldybės Dokumentų skyriaus Archyvų poskyryje susipažinus su bankrutavusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, rastas 2017 m. birželio 6 d. Susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo pagal 2016 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 16/10/21, pinigų sumokėjimus patvirtinančių dokumentų nerasta (4 t., b. l. 89);

- 2019 m. gruodžio 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus, susijusius su Kaišiadorių mieste atliktos A. M. B. parko rekonstrukcijos ir A. M. B. gimnazijos pastato kapitaliniu remontu – subrangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitas – faktūras, atliktų darbų aktus, mokėjimo dokumentus, subrangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitą, atliktų darbų aktą ir apmokėjimo dokumentus (4 t., b. l. 93-134);

- 2020 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, susijusiais su Kaišiadorių mieste atliktos A. M. B. parko rekonstrukcijos ir A. M. B. gimnazijos pastato kapitaliniu remontu - sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankinių pavedimų išrašai, sąskaitos, atliktų darbų aktai, lokalinės sąmatos (4 t., b. l. 136-200, 5 t., b. l. 1);

- 2020 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, susijusiais su 2016 m. rugsėjo 8 d. rangos sutartimi Nr. ML16/09/08-01, pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. O.. Pateikti dokumentai - rangos sutartis, PVM sąskaitos faktūros (5 t., b. l. 3-14);

- 2020 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, susijusiais su 2017 m. paslaugų ir medžiagų pardavimu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikti dokumentai - PVM sąskaita faktūra, kasos pajamų orderis, pinigų priėmimo kvitas, medžiagų sunaudojimo sąmata ir skolų suderinamumo aktas (5 t., b. l. 16-21);

- 2019 m. spalio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-40-10447 ir jos priedais, kuria konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. liepos 5 d., JAR registruotas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 22 d., T. O..

Apgaulingas apskaitos tvarkymas: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ne visos ūkinės operacijos įformintos dokumentais ir apskaitytos laikantis buhalterinės apskaitos ir kitų teisės aktų reikalavimų.

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2016 m. gegužės 6 d. sąskaitą faktūrą Serija MIN Nr. 16-009 už 21 000 Eur, tačiau šio pardavimo pajamų į apskaitos registrus ir pelno (nuostolių) ataskaitą neįtraukė ir neteisingai apskaitė gautas pajamas. Bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 16 straipsnio 1 dalimi, „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu <...> per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, 24 straipsnio 1 dalimi, „eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos“ ir 2003 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 123 punktu „Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip“. (Specialisto išvados 32 lapas, 5 t., b. l. 190).

2. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, UAB „K. D.“ pateiktą informaciją Kauno apskrities VMI, UAB „K. D.“ išrašytus sutarties-užsakymo darbų priėmimo aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2017 m. pristatė ir sumontavo aliuminio ir medinius langus, palanges ir vidaus pertvaras, adresu (duomenys neskelbtini), samdydama subrangovą UAB „K. D.“, už atliktus darbus gavo 30 000 Eur, tačiau PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus neišrašė, darbų atlikimo aktų ir pinigų priėmimo kvitų neišsaugojo, gautų grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, kasos pajamų orderio neišrašė, šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai <...> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunkčiu „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo“ 16 punktu „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, 3 punktu „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“ ir patyrė 30 000 Eur nuostolių (Specialisto išvados 16-20, 36 l., 5 t., b. l. 174-178).

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. atliko statybos darbus adresu, (duomenys neskelbtini), samdydamas subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už atliktus darbus gavo 10 000 Eur, tačiau PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus neišrašė arba neišsaugojo, darbų atlikimo aktų ir pinigų priėmimo kvitų neišsaugojo, gautų grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, kasos pajamų orderio neišrašė, šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 ir dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 ir 10.37 papunkčiais „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ „prekių, darbų ir paslaugų priėmimo aktai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo“ 16 punktu „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, 3 punktu „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“ ir patyrė 10 000 Eur nuostolių (Specialisto išvados 21-23, 37 l., 5 t., b. l. 179-181, 195).

Žemesnės instancijos teismas

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus adresu, (duomenys neskelbtini) nurašė į sąnaudas, tačiau pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, PVM sąskaitos faktūros neišrašė, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir patyrė 2 640,91 Eur nuostolių (Specialisto išvados 23-24, 38 l., 5 t., b. l. 181-182, 196).

5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2017 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AVE Nr. 0108755 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ langus ir montavimo paslaugas už 2 367,78 Eur plius 497,23 Eur PVM. Dokumentiniam tyrimui buvo pateikta 2017 m. vasario 6 d. atitikties deklaracija Nr. 3087216, kurioje nurodytas objekto adresas - Ž. g. 6, Kaunas, užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ (žr. 67 priedą). Kauno apskrities VMI duomenimis 2017 m. vasario 6 d. objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nenurodytas langų pardavimas ir montavimas, dokumentiniam tyrimui darbų priėmimo perdavimo aktai nepateikti. UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros neišrašė už sumontuotus langus UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė, gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė priešpriešinės informacijos apie 2017 m. vykdytus sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalima nustatyti, kiek pajamų gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)" atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (Specialisto išvados 25-26, 39 l., 5 t., b. l. 183-184, 197).

6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus adresu (duomenys neskelbtini) nurašė į sąnaudas, tačiau pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir sąskaitos faktūros neišrašė nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir patyrė 6 339,60 Eur (Specialisto išvados 26, 40 l., 5 t., b. l. 184, 198).

7. Kauno apskrities VMI patikrinimo akte (žr. 47 priedą) nurodyta, kad gavus priešpriešinę informaciją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2017 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0217/00001, pagal kurią pardavė topo nuotraukos paslaugą už 200 Eur plius 42 Eur PVM (žr. 50 priedą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentiniam tyrimui PVM sąskaitos faktūros nepateikė, paslaugų pardavimo buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo (Specialisto išvados 26, 40 l., 5 t. b. l. 184, 198).

8. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius 2018 m. vasario 7 d. pateikė 2016 m. rugsėjo 5 d. Statybos rangos sutarties (žr. 51 priedą), 2016 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos faktūros serija KST Nr. 16/09/05 už 619,84 Eur plius 130,17 Eur PVM, atliktų statybos remonto darbų akto kopijas (žr. 52 priedą), pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko laiptinių sienų ir lubų paruošimo dažymui, dažymo, kitus remonto baigiamuosius ir apdailos darbus, pastolių montavimo darbus (duomenys neskelbtini) (JAR kodas (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), o Kauno rajono savivaldybės administracija 2016-09-12 pavedimu sumokėjo už atliktus darbus (žr. 53 priedą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentiniam tyrimui sutarties, PVM sąskaitos faktūros nepateikė ir atliktų darbų akto nepateikė, atliktų darbų pardavimo apskaitos registruose neužregistravo, o bankiniu pavedimu gautą apmokėjimą apskaitė kaip gautą avansą buhalterinėje sąskaitoje „4420 pirkėjų gauti avansai“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsniu „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunkčiu „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų (Specialisto išvados 26-27, 40-41 l., 5 t., b. l. 184-185, 198-199).

Žemesnės instancijos teismas

9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus, adresu Knygnešių g. 50, Kaunas, išrašė 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą KST 16/10/11 už 6 396,69 Eur plius 1 343,30 Eur PVM, kurią anuliavo, tačiau kitos PVM sąskaitos faktūros neišrašė, atliktų darbų vertės apskaitos registruose neužregistravo ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ (Specialisto išvados 41 l., 5 t., b. l. 199). Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2016 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutartį su V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur (žr. 61 priedą). V. B. 2016 m. rugsėjo 16 d. pervedė bendrovei 3 000 Eur avansą (žr. 53 priedą), kurį bendrovė apskaitė buhalterinėje sąskaitoje „4420 iš pirkėjų gauti avansai“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. spalio 11 d. atliktų darbų aktą Nr. 11/10/2016 atliko statybos darbų už 7 740 Eur ir išrašė 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą KST 16/10/11 už 6 396,69 Eur plius 1 343,30 Eur PVM, tačiau šios ūkinės operacijos buhalterinėje apskaitoje neužregistravo (Specialisto išvados 27 l., 5 t., b. l. 185).

10. 2017 m. kovo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorių – krautuvą (duomenys neskelbtini)-4PS pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) už 21 000 Eur plius 4410 Eur PVM (žr. 80 priedą), ekskavatoriaus pardavimą apskaitė buhalterinėje sąskaitoje „5400 ilgalaikio turto perleidimo pelnas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies apmokėjo už įsigytą ekskavatorių – 15 100 Eur bankiniais pavedimais ir grynaisiais. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą suminių skolų registrą, 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 10 310 Eur (25 410 Eur-15 100 Eur) (žr. 57 priedą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2018 m. balandžio 13 d. paaiškinime Nr. 4.2.3-AU29-693 nurodė, kad „bendrovė nedeklaravo pirkimo sąskaitos, nes ji pasimetė ar buvo negauta, šiuo metu bando susiderinti su pardavėjais ir gavę sąskaitą faktūrą įtrauks į apskaitą ir patikslins deklaraciją“ (žr. 85 priedą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurią įsigijo ekskavatorių, dokumentiniam tyrimui nepateikė, ekskavatoriaus įsigijimo buhalterinėje sąskaitoje neužregistravo ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunkčiu „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų (Specialisto išvados 28-29, 41-42 l., 5 t., b. l. 186-187, 199-200).

Žemesnės instancijos teismas

11. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2017 m. balandžio 4 d. susitarimą nutraukti sutartį Nr. LG-1934, patvirtintą notarės L. G., 2017 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV-2568, patvirtintą notaro M. V., 2019 m. rugsėjo 4 d. liudytojo apklausos protokolą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „INFOSTATYBA“ duomenis, Kauno AVMI patikrinimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu H. ir O. M. g. 38, Kaunas, faktiškai darbų neatliko, surašė 2016 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TIR Nr. 29/12/2016 už 100 000 Eur plius 21 000 Eur PVM, iš viso 121 000 Eur, išrašęs asmuo D. Č., priėmęs asmuo T. O., pagal faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, jeigu sąskaita faktūra surašyta pagal 2016 m. spalio 10 d. Statybos rangos sutartį, sudarytą tarp rangovo UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai neįvykusias ūkines operacijas užregistravo buhalterinėje apskaitoje ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsniu „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“. (Specialisto išvados 29-31, 42 l., 5 t., b. l. 187-188, 199-200).

12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurašė į sąnaudas, tačiau pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir sąskaitos faktūros neišrašė, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir patyrė 38 288 Eur nuostolių (Specialisto išvados 42 l., 5 t., b. l. 200). Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 12/30-1, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atliko metalo darbus pagal sutartį už 38 288 Eur plius 8 040,48 Eur PVM. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte yra rangovo ir užsakovo parašai (žr. 87 priedą). Dokumentiniam tyrimui sutartis nebuvo pateikta. Pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TIR Nr. 30/12/2016 už 38 288 Eur (žr. 88 priedą), kurioje yra išrašiusio ir gavusio asmens parašai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūra buhalterinėje sąskaitoje „4431 prekybos skolos tiekėjams“ užregistravo paslaugų pirkimas (žr. 12 priedą) ir įtraukė į sąnaudas, o apskaičiuotą 8 040,48 Eur PVM – buhalterinėse sąskaitose „2431 Gautinas pridėtinės vertės mokestis“ ir „24311 Atvirkštinis PVM 96 str.“ (žr. 19 priedą). Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 28 d. aiškinamąjį raštą „sąnaudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįstamos kaupimo bei palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos“ ir „paslaugų teikimo sąnaudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo pripažintos pajamos už suteiktas paslaugas“. Pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek pajamų gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus metalo darbus, adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus nurašė į sąnaudas, tačiau pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir sąskaitos faktūros neišrašė, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir patyrė 38 288 Eur nuostolių (Specialisto išvados 30-31 l., 5 t., b. l. 188-189).

13. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus dokumentus tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų – prekių/paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius (toliau – KIO), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio – vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 120 500 Eur (žr. 12 lentelę). Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą už 2017 m. (žr. 17 priedą) ir kasos pajamų orderius (toliau – KPO) (žr. 6 priedą) UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 59 000 Eur. Pagal pateiktą sąskaitų aktyvumo ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. sausio mėn. gauti 59 000 Eur užregistruoti buhalterinėje sąskaitoje „4420 iš pirkėjų gauti avansai“. Pateiktoje kasos knygoje už 2017 m., 2017 m. vasario mėn. gautų 61 500 Eur grynųjų pinigų įnešimas neįrašytas, pateiktose avanso ataskaitose taip pat neįrašytas, pagal pateiktus banko išrašus grynieji pinigai į banko sąskaitą nebuvo įnešti. Pagal pateiktą sąskaitų aktyvumo ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. vasario mėn. gauti 61 500 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužregistruoti. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti įsiskolinimo tiriamojo laikotarpio pabaigoje, nes kasos dokumentai ir apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nebuvo pateikti (Specialisto išvados 58-59 l., 6 t., b. l. 16-17).

14. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LG-1945, patvirtintą notarės L. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 0,0739 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). pardavė už 24 000 Eur UAB?ei „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas buvo įkeistas pagal 2016 m. rugsėjo 23 d. Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą, , Nr. 20120160073304, todėl pirkimo-pardavimo sutarties 4 dalies 4.2.1 punkte nurodyta „iki 2017 m. gegužės 04 d. įskaitytinai bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėti 12 000,00 Eur (dvylika tūkstančių Eur 00 ct) pervedant į hipotekos kreditoriaus V. J., nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, mokėjimo paskirtyje nurodant „T. O. paskolos grąžinimui pagal 2016 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės E. J. patvirtintą paskolos sutartį, reg. Nr.EJ-5213“. 2017 m. balandžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo pardavimą įformino PVM sąskaita faktūra NR. (duomenys neskelbtini) už 24 000 Eur (tame skaičiuje 4 165,29 Eur PVM). Žemės pardavimas užregistruotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Buhalterinėje sąskaitoje „24110 pirkėjų skolos vertė“ užregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 000 Eur skola už įsigytą žemės sklypą. Dokumentiniam tyrimui buvo pateiktas 2017 m. balandžio 28 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio Serija ir Nr. nenurodyti. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „už sklypą – adresu (duomenys neskelbtini) – dalinis mokėjimas“. Išmokėta suma – 12 000 Eur. Sumokėjęs asmuo nurodytas A. R., yra sumokėjusio asmens parašas. Dokumente yra pinigus gavusio asmens parašas, vardas ir pavardė nenurodyta. Buhalterinėje apskaitoje pinigų priėmimas neužregistruotas. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 12 000 Eur į pirkimo 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. LG-1945 nurodytą hipotekos kreditoriaus V. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „pagal taikos sutartį 2017 11 23, dėl NT žemės sklypo ginčo“. Buhalterinėje apskaitoje atsiskaitymas su kreditoriumi neužfiksuotas (Specialisto išvados 46, 60-62 l., 6 t., b. l. 4, 18-20).

15. Dokumentiniam tyrimui buvo pateiktas 2016 m. birželio 16 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio Serija ir Nr. nenurodyti. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „už medžiagas – avansas“. Išmokėta suma – 3 000 Eur. Sumokėjęs asmuo nurodytas A. R., yra sumokėjusio asmens parašas. Dokumente yra pinigus gavusio asmens parašas, vardas ir pavardė nenurodyta. Buhalterinėje apskaitoje pinigų priėmimas neužregistruotas. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti įsiskolinimo tiriamojo laikotarpio pabaigoje, nes kasos dokumentai ir apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nebuvo pateikti (Specialisto išvados 46, 60-62 l., 6 t., b. l. 4, 18-20).

16. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LG-2069, patvirtintą notarės L. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 115 000 Eur pardavė 0,1619 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 1901-0287-0410, adresu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas buvo įkeistas pagal 2016 m. gruodžio 6 d. sutartinę hipoteką Nr. 8630 IĮ S. V. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui pagal 2016 m. gruodžio 1 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr.01-12-16-/1, todėl pirkimo-pardavimo sutarties 4 dalies 4.2.1 punkte nurodyta „iki 2017 m. balandžio 28 d. įskaitytinai bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėti 49 000,00 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius Eur 00 ct) pervedant į hipotekos kreditoriaus IĮ S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), prievolės įvykdymui pagal 2016 m. gruodžio 1 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr.01-12-16-/1“. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. balandžio 28 d. imtinai pervedė 49 000 Eur į 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. LG-2069 nurodytą hipotekos kreditoriaus IĮ S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 49 000 Eur į 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. LG-2069 nurodytą hipotekos kreditoriaus IĮ S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje šios ūkinės operacijos neužregistravo ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepervedė 49 000 Eur į 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. LG-2069 nurodytą hipotekos kreditoriaus IĮ S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 49 000 Eur nuostolių. 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LG-2069 4.1.1 punkte nurodyta, kad „3 000,00 Eur (tris tūkstančius Eur 00 ct) Pardavėjas gavo iš Pirkėjo prieš pasirašant šią Sutartį“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 3 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį Nr. KTS170016. Buhalterinėje sąskaitoje „4420 iš pirkėjų gauti avansai“ užregistruotas iš UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ gautas 3 000 Eur avansas. 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LG-206 4.2.2 punkte nurodyta, kad „iki 2017 m. gegužės 18 d. įskaitytinai bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėti 63 000,00 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius Eur 00 ct), pervedant į Pardavėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke“, tačiau pagal pateiktą banko išrašą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus, banko pavedimas nebuvo atliktas. 2017 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą NR. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino žemės pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 115 000 Eur (tame skaičiuje 19 958,68 Eur PVM). Žemės pardavimo operacija užregistruota bendrovės buhalterinėje apskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje sąskaitoje „24110 pirkėjų skolos vertė“ užregistravo UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 115 000 Eur skolą už įsigytą žemės sklypą, tačiau gauto avanso nesudengė su užregistruota 115 000 Eur skola ir nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku;3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“. Pagal pateiktus apskaitos registrus, 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola, įvertinus sumokėtą avansą, sudarė 112 000 Eur. Dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nebuvo pateikti, todėl negalima nustatyti skolos likučio tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Dokumentiniam tyrimui buvo pateiktas 2017 m. balandžio 27 d. kasos išlaidų orderis Nr. 04. Mokėjimo pagrindas „dalinis už žemę (duomenys neskelbtini) 2017.04.26 14000.00“. Išmokėta suma – 14 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. O. nurodytas kaip gavėjas. Dokumente yra gavėjo, kasininko bei vyriausiojo finansininko parašai. Gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur suma nebuvo įnešta į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, nebuvo neįrašyta T. O. avanso ataskaitoje, nebuvo apskaityta buhalterinės apskaitos registruose. Bendrovės direktorius nurodė, kad „šiuos pinigus gavus, juos pasiskolinau asmeniškai, todėl jų neįnešiau į įmonės kasą“, tačiau dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikta paskolos sutartis dėl 2017 m. balandžio 27 d. gautų 14 000 Eur, apskaitos registruose 2017 m. balandžio 27 d. nėra užregistruota suteikta paskola (Specialisto išvados 63-67 l., 6 t., b. l. 21-25).

17. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2016 m. lapkričio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW 730“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) L. Š.-A. už 4 300 Eur, tačiau pardavimas buhalterinėje apskaitoje neužregistruotas. L. Š.-A. 2018 m. spalio 23 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „už automobilį T. O. sumokėjau grynais pinigais 4300 eurų, kuriuos padaviau jam asmeniškai į rankas“, tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas pinigų gavimas iš L. Š. - A.. Bendrovės direktorius pateiktame paaiškinime nurodė, kad „už automobilį gavome apmokėjimą ir įtraukėme į apskaitą, kodėl pas jus papuolė duomenys apie tai, kad yra išlikusi skola pirkėjo, negaliu paaiškinti (manau, kad buhalterinė klaida)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pardavimo, grynųjų pinigų gavimo neužregistravo buhalterinėje apskaitoje, gautų grynųjų pinigų į kasą neįnešė (Specialisto išvados 67-68 l., 6 t., b. l. 25-26).

18. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus dokumentus tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų – prekių/paslaugų pardavimo M. N.. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą banko išrašą 2017 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 172 Eur iš M. N. „avansas už darbus“. Gauti pinigai apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, buhalterinėje sąskaitoje „4420 Iš pirkėjų gauti avansai“. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2018 m. sausio 12 d. balansą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buhalterinės sąskaitos likutis iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo nepasikeitęs. M. N. 2018 m. spalio 23 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „su T. O. sutarėme, kad į nurodytą sąskaitą pervesiu 1 172 eurus avansą. <...> 2017 m. vasario pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pradėjo vykdyti sutartus darbus“. „su T. O. <...> suderėjome, kad už 2000 eurų jie padarys keliuką, tačiau dėl šio susitarimo jokios rašytinės sutarties nebuvo. Jau darbininkams bedirbant, atlikus kai kuriuos darbus, <...> nuvykau į jų ofisą adresu Jonavos g. 62A, Kaune, kur pačiam T.i į rankas padaviau 2 600 eurų, o kitą kartą, jau prie namo, Didvyrių k., Kauno r., kur buvo vykdomi darbai, padaviau T.i į rankas 700 eurų“. T. O. 2018 m. kovo 29 d. paaiškinime Nr. 4.2.3-AU29-622 nurodė, kad „M. N. ir V. B. sąskaitas norėjome perduoti daug kartų, bet jie nepriima. Ir atsisako apmokėti. M. N. mokėjo avansą 2000 - apie“. Dokumentiniam tyrimui M. N. išrašytos sąskaitos nebuvo pateiktos, avansu gauti grynieji pinigai neįnešti į bendrovės kasą, šios ūkinės operacijos neužregistruotos buhalterinėje apskaitoje, todėl negalima nustatyti, kokios vertės darbai buvo atlikti, kokio pirkėjo skola ar permoka už atliktus darbus. Dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nebuvo pateikti, todėl negalima nustatyti skolos likučio tiriamojo laikotarpio pabaigoje (Specialisto išvados 68-69 l., 6 t., b. l. 26-27).

Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas: T. O. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio „Teisingo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojo pareigos“ 1 dalies reikalavimus „laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“ ir 4 dalies reikalavimus „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, taip pat pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks...“, 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra...“ bei 2 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, taip pat 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai..“, taip pat 62 straipsnio „Neatskaitomas pirkimo ir importo PVM bei pirkimo ir importo PVM, kurio atskaita apribota“ 2 dalies reikalavimus „Negali būti atskaitomas:...3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos“, taip pat 69 straipsnio „PVM atskaitos tikslinimas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų arba likvidavimo“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų <...>, išregistruojamo iš PVM mokėtojų <...> PVM deklaracijoje šio Įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka patikslinama PVM atskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM“, taip pat 96 straipsnio „Atvejai, kai pirkėjas privalo išskaityti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas“ 1 dalies reikalavimus, kuri numato, kad „PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą:...“ (Specialisto išvados 57 lapas, 6 t., b. l. 15).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nustatė, kad bendrovė neteisingai apskaičiavo mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), pelno mokestį bei gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų, neteisingai deklaravo arba visai nedeklaravo ir jų nesumokėjo:

· bendrovė nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos (forma - FR0608) už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m., gegužės 17 d. ir 8 laukelyje nedeklaravo 17 355 Eur prekių (paslaugų) tiekimų, apmokestinamu standartiniu tarifu, 12 laukelyje – 3 645 Eur PVM sumos;

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje (forma – FR0600) už 2016 m. birželio mėn., 11 laukelyje nedeklaravo 8 Eur apmokestinamų sandorių ir 29 laukelyje – 2 Eur pardavimo PVM, pagal 2016 m. birželio 21 d. bendrovės išrašytą Pinigų priėmimo kvitą serija KST Nr. 1, gavus 10 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbuotojo A. V. nuomą, nedeklaravo 440 Eur apmokestinamosios vertės 11 laukelyje ir 92 Eur pardavimo PVM 29 laukelyje, pagal 2016 m. birželio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MIN 16-010 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 233623430) už transporto paslaugas;

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. liepos mėn. nedeklaravo 400 Eur apmokestinamosios vertės 11 laukelyje ir 84 Eur pardavimo PVM 29 laukelyje, pagal 2016 m. liepos 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MIN 16/07/26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 233623430) už transporto paslaugas;

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėn., 11 laukelyje nedeklaravo 620 Eur apmokestinamosios vertės ir 29 laukelyje 130 Eur pardavimo PVM pagal bendrovės 2016 m. rugsėjo 5 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija KST Nr. 16/09/05 Kauno raj. Neveronių lopšeliui darželiui (ne PVM mokėtojui) už statybos darbus; nedeklaravo 521 Eur pardavimo PVM 29 laukelyje nuo V. B. 2016 m. rugsėjo 16 d. sumokėto 3 000 Eur avanso [3000x 21 : (100+21)] ir 11 laukelyje 2 479 Eur apmokestinamosios vertės;

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. spalio mėn. nepagrįstai įtraukė 255 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą pagal subrangovo UAB „K. D.“ išrašytą 2016 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KDS 0003628 aliuminio langams ir jų montavimui už 1214,88 Eur plius 255,12 Eur PVM; nepagrįstai įtraukė 894 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. spalio 17 d. - MIKP Nr. 932 - santechnikos ir šildymo įrengimo darbams už 2171,84 Eur plius 456,09 Eur PVM, iš viso - 2627,93 Eur ir 2016 m. spalio 17 d. - MIKP Nr. 933 - santechnikos ir šildymo įrengimo darbams už 2083,88 Eur plius 437,62 Eur PVM, iš viso - 2521,50 Eur; nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą 56 Eur pirkimo PVM pagal 2016 m. spalio 28 d. gautą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą išsinuomotam lengvajam automobiliui Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 268,60 Eur plius 56,40 Eur PVM, iš viso už 325,00 Eur;

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėn. nepagrįstai įtraukė 5 299 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „K. D.“ išrašytą 2016 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KDS 0003690 stalių gaminiams (aliuminio ir mediniams langams) ir jų montavimui už 25 231,40 Eur plius 5 298,59 Eur PVM; nepagrįstai įtraukė 29 040 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. gruodžio 29 d. - TIR 29/12/2016 už 100 000 Eur plius 21000 Eur PVM bei 2016 m. gruodžio 30 d. -TIR 30/12/2016 už 38 288 Eur plius 8 040,48 Eur PVM; nepagrįstai įtraukė 438 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2016 m. gruodžio 12 d., PVM sąskaitą faktūrą MIKP Nr. 975 statybos montavimo darbams už 2083,88 Eur plius 437,62 Eur PVM, iš viso - 2521,50 Eur;

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. vasario mėn. nedeklaravo 11 laukelyje 200 Eur apmokestinamosios vertės ir 29 laukelyje 42 Eur pardavimo PVM pagal bendrovės 2017 m. vasario 2 d. išrašytą sąskaitą faktūrą = Nr. 0217/00001 UAB „(duomenys neskelbtini)“ topo nuotraukos paslaugoms; nedeklaravo 776 Eur pardavimo PVM 29 laukelyje nuo M. N. sumokėto 4472 Eur (2017 m. vasario 21 d. - 1172+3300) avanso [4472 x 21 : (100+21)] ir 11 laukelyje – 3 696 Eur apmokestinamosios vertės; nepagrįstai įtraukė 497 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytą 2017 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą AVĖ 0108755 PVC langams ir jų montavimo paslaugoms už 2 367,78 Eur plius 497,23 Eur PVM;

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. kovo mėn. nepagrįstai įtraukė 121 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „K. D." išrašytą 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KDS 0003754 stalių gaminiams (palangėms) ir jų montavimui už 578,51 Eur plius 121,49 Eur PVM;

Žemesnės instancijos teismas

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. gegužės mėn. nepagrįstai įtraukė 536 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „K. D.“ išrašytą 2017 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą KDS 0003774 stalių gaminiams (pertvaroms) ir jų montavimui už 2553,72 Eur plius 536,28 Eur PVM; nedeklaravo 33 laukelyje „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ 536 Eur pardavimo PVM pagal 2017 m. gegužės 9 d. UAB „K. D.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už įsigytus statybos darbus 2 553,72 Eur plius 536,28 Eur PVM;

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. liepos mėn. nepagrįstai įtraukė 555 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2017 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EG3179 ugniakuro montavimui už 2640,91 Eur plius 554,59 Eur PVM;

Žemesnės instancijos teismas

· bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., 33 laukelyje „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ nedeklaravo 2 092 Eur pardavimo PVM pagal 2018 m. sausio 3 d. išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą už įsigytus statybos darbus 9 962,22 Eur plius 2 092,07 Eur PVM;

· bendrovė neatstatė 775 Eur pirkimo PVM už prekes ir paslaugas, kurios nebus skirtos bendrovės PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, ją išregistravus nuo 2018 m. sausio 10 d. iš PVM mokėtojų registro (žr. 8 lentelę);

· bendrovė 2017 m. birželio 14 d. A. S. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma – PLN204) už 2016 metus 18 laukelyje nedeklaravo 20 452,81 Eur (17355,37+619,84+2479,34-1,74) apmokestinamųjų pajamų, gautų pagal 2016 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MIN Nr. 16-009 už atliktus statybos darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (17 355,37 Eur plius 3 644,63 Eur PVM), gautų pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KST Nr. 16/09/05 už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) (619,84 Eur plius 130,17 Eur PVM), gautų iš V. B. kaip avanso, kai už dalį atliktų darbų nebuvo surašytas atliktų darbų aktas ir nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (3000-(3000*21 proc./121 proc.)), sumažinant gautas pajamas 1,74 Eur, kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti 10 Eur už darbuotojo A. V. nuomą buvo įtraukti į bendrovės pajamas, tačiau PVM nuo jų nebuvo apskaičiuotas. Bendrovė įtraukdama į leidžiamus atskaitymus pirkimus už 144 571,60 Eur (138288+6340-56,40), kurie nebuvo skirti pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TIR 29/12/2016 (projektavimo ir pastato gamybos darbai už 100 000 Eur plius 21 000 Eur PVM), pagal 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TIR Nr. 30/12/2016 (metalo sijos ir montavimas, stoginės karkasas ir montavimas, vartų karkasas ir montavimas, metalinis tinklas ir montavimas, laiptų armatūra ir montavimas, pamato armatūra ir montavimas, tvoros stulpai ir montavimas už 38288 Eur plius 8040,48 Eur PVM), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MIKP Nr. 932 (santechnikos ir šildymo įrengimo darbai už 2 171,84 Eur plius 456,09 Eur PVM), pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MIKP Nr. 933 (santechnikos ir šildymo įrengimo darbai už 2083,88 Eur plius 437,62 Eur PVM), pagal 2016 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą MIKP Nr. 975 (statybos montavimo darbai už 2083,88 Eur plius 437,62 Eur PVM), pridedant 56 Eur neatskaitomo pirkimo PVM už lengvojo automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, kuris nebuvo įtrauktas į leidžiamus atskaitymus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (268,60 Eur plius 56,40 Eur PVM), sumažino bendrovės pelną, 19 laukelyje nedeklaravo 165 024,41 Eur (20452,81+144571,60) pelno ir 55 laukelyje nedeklaravo 24 754 Eur. (165024*15 proc.) pelno mokesčio.

Bendrovė pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma – FR0572) už 2016-2017 m. nedeklaravo T. O. išmokėtų sumų. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą Kauno apskrities VMI 2018 m. liepos 30 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-321 (žr. 47 priedą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys tikrinamuoju laikotarpiu įrašė neteisingus duomenis pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma – FR0600), metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma – PLN204), mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma – FR0572), pateiktose Valstybinei mokesčio inspekcijai. Taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos (forma - FR0608) už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai apskaičiavo pridėtinės vertės, pelno ir gyventojo pajamų mokesčius ir jų tiriamuoju laikotarpiu nesumokėjo į valstybės biudžetą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateiktos Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos (forma - FR0608) už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. ir 8 laukelyje nedeklaravo 17 355 Eur prekių (paslaugų) tiekimų, apmokestinamu standartiniu tarifu, 12 laukelyje – 3 645 Eur PVM sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų 11 laukelyje nedeklaravo 7 843 Eur, 29 laukelyje – 1 647 Eur, 33 laukelyje 2 628 Eur, 35 laukelyje deklaravo 38 466 Eur daugiau atskaitomo PVM ir sumažino mokėtiną PVM į valstybės biudžetą (žr. 10 lentelę).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 14 d. A. S. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma – PLN204) už 2016 metus 18 laukelyje nedeklaravo 20 452,81 Eur (17355,37+619,84+2479,34-1,74) apmokestinamųjų pajamų, gautų pagal 2016 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MIN Nr. 16-009 už atliktus statybos darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (17 355,37 Eur plius 3 644,63 Eur PVM), gautų pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KST Nr. 16/09/05 už atliktus statybos darbus Kauno raj. Neveronių lopšeliui darželiui (619,84 Eur plius 130,17 Eur PVM), gautų iš V. B. kaip avanso, kai už dalį atliktų darbų nebuvo surašytas atliktų darbų aktas ir nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (3000-(3000*21 proc./121 proc.)), sumažinant gautas pajamas 1,74 Eur, kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti 10 Eur už darbuotojo A. V. nuomą buvo įtraukti į bendrovės pajamas, tačiau PVM nuo jų nebuvo apskaičiuotas.

Bendrovė įtraukdama į leidžiamus atskaitymus pirkimus už 144 571,60 Eur (138288+6340-56,40), kurie nebuvo skirti pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TIR 29/12/2016 (projektavimo ir pastato gamybos darbai už 100 000 Eur plius 21 000 Eur PVM), pagal 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TIR Nr. 30/12/2016 (metalo sijos ir montavimas, stoginės karkasas ir montavimas, vartų karkasas ir montavimas, metalinis tinklas ir montavimas, laiptų armatūra ir montavimas, pamato armatūra ir montavimas, tvoros stulpai ir montavimas už 38288 Eur plius 8040,48 Eur PVM), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MIKP Nr. 932 (santechnikos ir šildymo įrengimo darbai už 2 171,84 Eur plius 456,09 Eur PVM), pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MIKP Nr. 933 (santechnikos ir šildymo įrengimo darbai už 2083,88 Eur plius 437,62 Eur PVM), pagal 2016 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą MIKP Nr. 975 (statybos montavimo darbai už 2083,88 Eur plius 437,62 Eur PVM), pridedant 56 Eur neatskaitomo pirkimo PVM už lengvojo automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, kuris nebuvo įtrauktas į leidžiamus atskaitymus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (268,60 Eur plius 56,40 Eur PVM), sumažino bendrovės pelną, 19 laukelyje nedeklaravo 165 024,41 Eur (20452,81+144571,60) pelno ir 55 laukelyje nedeklaravo 24 754 Eur. (165024*15 proc.) pelno mokesčio ir jo nesumokėjo į valstybės biudžetą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma –FR0572) 21 laukelyje nedeklaravo 110 100 Eur, 22 laukelyje – 9 870 Eur, 23 laukelyje – 6 645 Eur (žr. 11 lentelę).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Kauno AVMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-300 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1,2 ir 4 dalimis, 58 straipsnio 1 dalimi, 62 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsnio l ir 2 dalimi, 77 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 4 dalimi, 86 straipsniu, 92 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.

Pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-300 Kauno AVMI patvirtino papildomai apskaičiuotų mokesčių sumas: pridėtinės vertės mokesčio – 46 386 Eur, pelno mokesčio – 24 754 Eur, gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų – 16 515 Eur, iš viso – 87 655 Eur; delspinigius: pridėtinės vertės mokesčio – 6 529,47 Eur, Pelno mokesčio – 2 763,96 Eur, gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės nesusijusių ss darbo santykiais pajamų – 2 193,24 Eur, iš viso – 11 486,67 Eur; skirtas baudas: pridėtinės vertės mokesčio – 4 638 Eur, pelno mokesčio – 2 475 Eur, gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų – 1 651 Eur, iš viso – 8 767 Eur.

Patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nustatyta papildoma mokėtojo priskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių įsiskolinimo suma 107 905,67 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2019 m. birželio 28 d. mokesčių deklaracijų ir ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė (Specialisto išvados 56-58 lapai (6 t., 6, b. l. 10-16, 7 t., b. l. 117-130).

Aplaidus apskaitos tvarkymas: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ne visos ūkinės operacijos įformintos dokumentais ir apskaitytos laikantis buhalterinės apskaitos ir kitų teisės aktų reikalavimų

Žemesnės instancijos teismas

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentiniam tyrimui nepateikė 2016 m. sąskaitų faktūrų, kurių serija MIN, Nr. 16-001, Nr. 16-002 ir Nr. 16-008 (2 lentelė), 2017 m. sąskaitų faktūrų, kurių serija KST, Nr. 004, KST Nr. 005, jų į apskaitos registrus neįtraukė, todėl negalima nustatyti kam ir kokias paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė ar kam ir kokias prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė (Specialisto išvados 32, 44 l., 5 t., b. l. 190, 6 t., b. l. 2).

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (toliau – KPO), kurio Nr. MIN0001, dokumentiniam tyrimui nepateikė, į kasos knygą bei apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. neįtraukė (žr. 8 ir 9 priedus), todėl negalima nustatyti, ar visos gautos pajamos įformintos kasos pajamų orderiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo“ 16 punktu „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, 3 punktu „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“ (Specialisto išvados 32 l., 5 t., b. l. 190).

Žemesnės instancijos teismas

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo įsigijimo dokumentų, pagal kuriuos įsigijo aliuminio langus, stalių gaminius ir įformino jų pardavimą 2017 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija KST Nr. 170217, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės pavadinimas – Sąskaita faktūra pagal 2017 m. vasario 17 d. sutartį už statybines medžiagas, suma 27 858,72 Eur plius 5 850,33 Eur PVM, iš viso 33 709,05 Eur ir 2017 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija KST Nr. 003, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suma 22 465,76 Eur plius 4 717,89 Eur PVM, iš viso 27 183,65 Eur, ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 ir 10.37 papunkčiais „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ „prekių, darbų ir paslaugų priėmimo aktai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų. (Specialisto išvados 19-21, 36-37, 49, 63 l., 5 t., b. l. 177-179, 194-195, 6 t., b. l. 7, 21). UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame 2017 m. sausio 3 d. pasiūlyme Nr. 0103 (žr. Specialisto išvados 42 priedą – 6 t., b. l. 152) nurodytų prekių savikaina, pagal 2016 m. gruodžio 31 d. inventorizacinį apyrašą buvo 17 409,28 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyme nurodytoms prekėms pagal 2017 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KST Nr. 17/02/02, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės pavadinimas – sąsk. faktūra pagal 2017 m. sausio 4 d. sutartį už statybines medžiagas, suma 34 140,26 Eur plius 7 169,46 Eur PVM, iš viso 41 309,72 Eur, išrašęs asmuo – T. O. (žr. (žr. Specialisto išvados 38 priedą – 6 t., b. l. 145) įformino pardavimą, tačiau iš buhalterinės sąskaitos „2010 žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės“ iškėlė ir į sąnaudas įtraukė 34 140,26 Eur vertę, t. y. 16 730,98 Eur didesnę sumą negu įformintų parduotų prekių savikaina, ir sąnaudas nepagrįstai padidino. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame 2017 m. vasario 2 d. pasiūlyme Nr. 0202 (žr. Specialisto išvados 43 priedą – 6 t., b. l. 155) ir krovinio važtaraštyje Nr. 0202 nurodytų prekių savikaina, pagal 2016 m. gruodžio 31 d. inventorizacinį apyrašą buvo 9 229,39 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyme nurodytoms prekėms pagal 2017-02-17 PVM sąskaitą faktūrą Serija KST Nr. 170217, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės pavadinimas – Sąskaita faktūra pagal 2017 m. vasario 17 d. sutartį už statybines Medžiagas, suma 27 858,72 Eur plius 5 850,33 Eur PVM, iš viso 33 709,05 Eur, išrašęs asmuo – T. O. įformino pardavimą, tačiau iš buhalterinės sąskaitos „2010 žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės“ iškėlė ir į sąnaudas įtraukė 27 858,72 Eur vertę, t. y. 18 629,33 Eur didesnę sumą negu įformintų parduotų prekių savikaina, ir sąnaudas nepagrįstai padidino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentiniam tyrimui nepateikė 2017 m. finansinių atskaitų, todėl negalima patikrinti, ar nepagrįstai padidinta savikaina įtraukta į pelno nuostolio ataskaitą (Specialisto išvados 37 lapas, 5 t., b. l. 195).

4 ir 6 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderio Nr. 41, suma 2 950 Eur, neišsaugojo ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai <...> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunkčiu „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų. Jeigu 2 950 Eur nebuvo išmokėti, bendrovė patyrė 2 950 Eur nuostolių (Specialisto išvados 33-34 l., 5 t., b. l. 191-192).

Žemesnės instancijos teismas

5. 2017 m. kasos knygoje nenurodyti kasos pajamų orderių numeriai, dalis išrašytų kasos pajamų orderių nebuvo numeruoti, t. y. vietoj numerio buvo įrašoma sutrumpinta kasos išlaidų orderio išrašymo data, todėl negalima nustatyti, ar visiems gautiems gryniesiems pinigams apskaityti buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, ar visi išrašyti kasos išlaidų orderiai buvo įtraukti į kasos knygą ir pateikti dokumentiniam tyrimui, ar pinigai buvo gauti kasos pajamų orderių išrašymo dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 4 straipsniu „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku;3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo“ 16 punktu „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai.“ (Specialisto išvados 33 l., 5 t., b. l. 191)

7. Dokumentiniam tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė apskaitos dokumentų, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 lapkričio mėn. avanso ataskaitoje Nr. 2016 m. lapkričio 30 d. įrašė 15 100 Eur gavimą, todėl negalima patikrinti įrašų teisingumo avanso ataskaitoje ir VĮ „Registrų centras“ pateiktame balanse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 lapkričio mėn. avanso ataskaitoje Nr. 2016 m. lapkričio 30 d. įrašė 15 100 Eur gavimą neišsaugojo ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai <...> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunkčiu „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų. Pagal T. O. avanso ataskaitas 2017 m. T. O. buvo išduota 234 609,77 Eur, išleista – 286 606,03 Eur, likutis 2017 m. spalio 31 d. sudarė 37,20 Eur, 2017 lapkričio – gruodžio mėn. ūkinių operacijų nebuvo (žr. 4 lentelę). Gautų ir išleistų grynųjų pinigų ūkinės operacijos užregistruotos buhalterinėje sąskaitoje „244501 iš atskaitingų asmenų T. O.“. T. O. gautų grynųjų pinigų ne rečiau kaip kartą per mėnesį į bendrovės kasą neįnešdavo ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo“ 9 puntu „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“ (Specialisto išvados 34 l., 5 t., b. l. 192).

8. Bendrovė dokumentiniam tyrimui nepateikė Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., nepateikė pinigų priėmimo kvitų, kurių numeracija nuo Serija KST Nr. 17009 iki Serija KST Nr. 17013, pateikė pinigų priėmimo kvitus, išrašytus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. balandžio 2 d. ir nesunumeruotus didėjančia tvarka (žr. 5 lentelę), išrašytus 2016 m. birželio 16 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. , kuriuose Serija ir Nr. nenurodyti, todėl negalima nustatyti ar visi gauti, sunaudoti ir/ar sugadinti pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukti į bendrijos apskaitos registrus ir ar visoms gautoms pajamos apskaityti buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, ar apskaitos registruose užregistruoti teisingi duomenys pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus. Bendrovė nesivadovavo 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-240 redakcija) 7 punktu „Visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. <...> Numeris sudaromas didėjančia seka“. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos, pinigų priėmimo kvitų neišsaugojo, tai nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai <...> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunkčiu „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos nepildė, tai nesivadovavo 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-240 redakcija) 9 punktu „ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą“, „Kvitų blankų apskaitos knygoje turi būti registruojami visi įsigyti (jeigu ūkio subjektas kvitų blankus gauna iš spaustuvės arba dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto), atskaitingiems asmenims išduoti, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti kvitų blankai. Kiekviena blankų operacija turi būti įrašoma kvitų blankų apskaitos knygos atskiroje eilutėje. Gavus kvitų blankus iš spaustuvės ar dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto, kvitų blankų apskaitos knygos atitinkamose skiltyse įrašoma: gavimo data, spaustuvės (ūkio subjekto) pavadinimas, apskaitos dokumento, kuriuo įformintas blankų pirkimas, data ir numeris, gautų kvitų blankų kiekis, serija ir numeris, atsakingo asmens parašas“.(Specialisto išvados 34-35 l., 5 t., b. l. 195-193).

9. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2017 m. liepos 13 d. reikalavimo (cesijos) sutartį (žr. 22 priedą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pradinis kreditorius), kurią atstovavo T. O., kreditoriaus reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Skolininko) 83 220 Eur skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija KST Nr. 17/04/10-1 (žr. 23 priedą), kuri apskaityta buhalterinėje sąskaitoje „2410 pirkėjų skolų vertė“ (žr. 18 priedą), perleido UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ (Naujajam kreditoriui), kurią atstovavo P. M.. Sutarties 11 punkte nurodyta, kad „ši Sutartis pasirašyta 3 (trimis) lygiaverčiais egzemplioriais. Sutartis sudaryta lietuvių kalba. Po vieną Sutarties egzempliorių atitenka Pradiniam kreditoriui, Naujajam kreditoriui, o likusį Sutarties egzempliorių Naujasis kreditorius pateiks Skolininkui“. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad „už šios Sutarties 2 punkte minimą perimamą reikalavimo teisę Naujasis kreditorius sumokėjo Pradiniam kreditoriui atskirai prie šios sutarties pasirašytame šalių susitarime nustatyta tvarka ir sąlygomis“, tačiau dokumentiniam tyrimui, pinigų sumokėjimą įrodantis apskaitos dokumentas nepateiktas, apskaitos registruose nėra įrašo dėl kreditorių pasikeitimo ir pinigų sumokėjimo, UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ skola apskaitos registre laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. apskaityta, nors pateiktoje sutartyje parašyta, kad UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ lėšas sumokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir patyrė 83 220 nuostolių (Specialisto išvados 35-36 l., 5 t., b. l. 193-194).

10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentiniam tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., todėl negalima nustatyti, ar prekių ir paslaugų įsigijimas apskaitytas buhalterinės apskaitos registruose. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų neišsaugojo, tai bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.19 papunkčiu „Apskaitos registrai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų; jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų, vykdytų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįtraukė į buhalterinę apskaitą, tai bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (Specialisto išvados 38 l., 5 t., b. l. 196).

11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformino prekių ir paslaugų pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 89 466,29 Eur plius 18 787,93 Eur, pardavimus užregistravo buhalterinėje sąskaitoje „5001 suteiktų paslaugų pajamos“, UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir paslaugas sumokėjo, tačiau parduotų ir sunaudotų medžiagų įsigijimo dokumentai nepateikti, parduotos ir sunaudotos medžiagos buhalterinėje apskaitoje neužregistruotos: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 ir dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 ir 10.37 papunkčiais „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ „prekių, darbų ir paslaugų priėmimo aktai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų (Specialisto išvados 38-39 l., 5 t., b. l. 196-197).

12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo įsigijimo dokumentų, pagal kuriuos įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ langus ir įformino jų pardavimą 2017 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija KST Nr. 003, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suma 22 465,76 Eur plius 4 717,89 Eur PVM, iš viso 27 183,65 Eur, ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2011?03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 ir 10.37 papunkčiais „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ „prekių, darbų ir paslaugų priėmimo aktai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų (Specialisto išvados 25,39 l., 5 t., b. l. 183, 197).

Žemesnės instancijos teismas

Turto pasisavinimas:

1. Dokumentiniam tyrimui buvo pateiktas 2016 m. birželio 16 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio Serija ir Nr. nenurodyti. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „už medžiagas – avansas“. Išmokėta suma – 3 000 Eur. Sumokėjęs asmuo nurodytas A. R., yra sumokėjusio asmens parašas. Dokumente yra pinigus gavusio asmens parašas, vardas ir pavardė nenurodyta. Buhalterinėje apskaitoje pinigų priėmimas neužregistruotas. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti įsiskolinimo tiriamojo laikotarpio pabaigoje, nes kasos dokumentai ir apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nebuvo pateikti (Specialisto išvados 46, 60-62 l., 6 t., b. l. 4, 18-20).

2. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2016 m. lapkričio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW 730“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) L. Š.-A. už 4 300 Eur, tačiau pardavimas buhalterinėje apskaitoje neužregistruotas. L. Š.-A. 2018 m. spalio 23 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „už automobilį T. O. sumokėjau grynais pinigais 4300 eurų, kuriuos padaviau jam asmeniškai į rankas“, tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas pinigų gavimas iš L. Š.-A.. Bendrovės direktorius pateiktame paaiškinime nurodė, kad „už automobilį gavome apmokėjimą ir įtraukėme į apskaitą, kodėl pas jus papuolė duomenys apie tai, kad yra išlikusi skola pirkėjo, negaliu paaiškinti (manau, kad buhalterinė klaida)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pardavimo, grynųjų pinigų gavimo neužregistravo buhalterinėje apskaitoje, gautų grynųjų pinigų į kasą neįnešė (Specialisto išvados 67-68 l., 6 t., b. l. 25-26).

3. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LG-1945, patvirtintą notarės L. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 0,0739 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pardavė už 24 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas buvo įkeistas pagal 2016-09-23 Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą, , Nr. 20120160073304, todėl pirkimo-pardavimo sutarties 4 dalies 4.2.1 punkte nurodyta „iki 2017 m. gegužės 04 d. įskaitytinai bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėti 12 000,00 Eur (dvylika tūkstančių Eur 00 ct) pervedant į hipotekos kreditoriaus V. J., nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, mokėjimo paskirtyje nurodant „T. O. paskolos grąžinimui pagal 2016-09-22 Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės E. J. patvirtintą paskolos sutartį, reg. Nr.EJ-5213“. 2017 m. balandžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo pardavimą įformino PVM sąskaita faktūra NR. (duomenys neskelbtini) už 24 000 Eur (tame skaičiuje 4 165,29 Eur PVM). Žemės pardavimas užregistruotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Buhalterinėje sąskaitoje „24110 pirkėjų skolos vertė“ užregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 000 Eur skola už įsigytą žemės sklypą. Dokumentiniam tyrimui buvo pateiktas 2017 m. balandžio 28 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio Serija ir Nr. nenurodyti. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „už sklypą – adresu (duomenys neskelbtini) – dalinis mokėjimas“. Išmokėta suma – 12 000 Eur. Sumokėjęs asmuo nurodytas A. R., yra sumokėjusio asmens parašas. Dokumente yra pinigus gavusio asmens parašas, vardas ir pavardė nenurodyta. Buhalterinėje apskaitoje pinigų priėmimas neužregistruotas. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 12 000 Eur į pirkimo 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. LG-1945 nurodytą hipotekos kreditoriaus V. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „pagal taikos sutartį 2017 11 23, dėl NT žemės sklypo ginčo“. Buhalterinėje apskaitoje atsiskaitymas su kreditoriumi neužfiksuotas (Specialisto išvados 46, 60-62 l., 6 t., b. l. 4, 18-20).

4. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus dokumentus tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų – prekių/paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius (toliau – KIO), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio – vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 120 500 Eur (žr. 12 lentelę). Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą už 2017 m. (žr. 17 priedą) ir kasos pajamų orderius (žr. 6 priedą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 59 000 Eur. Pagal pateiktą sąskaitų aktyvumo ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. sausio mėn. gauti 59 000 Eur užregistruoti buhalterinėje sąskaitoje „4420 iš pirkėjų gauti avansai“. Pateiktoje kasos knygoje už 2017 m., 2017 m. vasario mėn. gautų 61 500 Eur grynųjų pinigų įnešimas neįrašytas, pateiktose avanso ataskaitose taip pat neįrašytas, pagal pateiktus banko išrašus grynieji pinigai į banko sąskaitą nebuvo įnešti. Pagal pateiktą sąskaitų aktyvumo ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. vasario mėn. gauti 61 500 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužregistruoti. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti įsiskolinimo tiriamojo laikotarpio pabaigoje, nes kasos dokumentai ir apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nebuvo pateikti (Specialisto išvados 58-59 l., 6 t., b. l. 16-17).

5. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LG-2069, patvirtintą notarės L. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 115 000 Eur pardavė 0,1619 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas buvo įkeistas pagal 2016 m. gruodžio 16 d. sutartinę hipoteką Nr. 8630 IĮ S. V. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui pagal 2016 m. gruodžio 1 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr.01-12-16-/1, todėl pirkimo-pardavimo sutarties 4 dalies 4.2.1 punkte nurodyta „iki 2017 m. balandžio 28 d. įskaitytinai bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėti 49 000,00 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius Eur 00 ct) pervedant į hipotekos kreditoriaus IĮ S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), prievolės įvykdymui pagal 2016- m. gruodžio 1 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr.01-12-16-/1“. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. balandžio 28 d. imtinai pervedė 49 000 Eur į 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. LG-2069 nurodytą hipotekos kreditoriaus IĮ S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 49 000 Eur į 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. LG-2069 nurodytą hipotekos kreditoriaus IĮ S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje šios ūkinės operacijos neužregistravo ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepervedė 49 000 Eur į pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. LG-2069 nurodytą hipotekos kreditoriaus IĮ S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 49 000 Eur nuostolių. 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LG-2069 4.1.1 punkte nurodyta, kad „3 000,00 Eur (tris tūkstančius Eur 00 ct) Pardavėjas gavo iš Pirkėjo prieš pasirašant šią Sutartį“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 3 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį Nr. KTS170016. Buhalterinėje sąskaitoje „4420 iš pirkėjų gauti avansai“ užregistruotas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas 3 000 Eur avansas. 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LG-206 4.2.2 punkte nurodyta, kad „iki 2017 m. gegužės 18 d. įskaitytinai bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėti 63 000,00 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius Eur 00 ct), pervedant į Pardavėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke“, tačiau pagal pateiktą banko išrašą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus, banko pavedimas nebuvo atliktas. 2017 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą NR. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino žemės pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 115 000 Eur (tame skaičiuje 19 958,68 Eur PVM). Žemės pardavimo operacija užregistruota bendrovės buhalterinėje apskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje sąskaitoje „24110 pirkėjų skolos vertė“ užregistravo UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 115 000 Eur skolą už įsigytą žemės sklypą, tačiau gauto avanso nesudengė su užregistruota 115 000 Eur skola ir nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku;3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“. Pagal pateiktus apskaitos registrus, 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola, įvertinus sumokėtą avansą, sudarė 112 000 Eur. Dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nebuvo pateikti, todėl negalima nustatyti skolos likučio tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Dokumentiniam tyrimui buvo pateiktas 2017 m. balandžio 27 d. kasos išlaidų orderis Nr. 04. Mokėjimo pagrindas „dalinis už žemę (duomenys neskelbtini) 2017.04.26 14000.00“. Išmokėta suma – 14 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. O. nurodytas kaip gavėjas. Dokumente yra gavėjo, kasininko bei vyriausiojo finansininko parašai. Gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur suma nebuvo įnešta į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, nebuvo neįrašyta T. O. avanso ataskaitoje, nebuvo apskaityta buhalterinės apskaitos registruose. Bendrovės direktorius nurodė, kad „šiuos pinigus gavus, juos pasiskolinau asmeniškai, todėl jų neįnešiau į įmonės kasą“, tačiau dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikta paskolos sutartis dėl 2017 m. balandžio 27 d. gautų 14 000 Eur, apskaitos registruose 2017 m. balandžio 27 d. nėra užregistruota suteikta paskola (Specialisto išvados 63-67 l., 6 t., b. l. 21-25) (5 t., b. l. 159- 7 t., b. l. 130).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje

Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Pagal galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatytą tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius mokestinius santykius.

Nors BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali (nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai), neteisingų duomenų pateikimas tiesiogiai lemia prievolės mokėti mokestį nebuvimą arba prievolę sumokėti mažesnį, nei priklauso, mokestį. Būtinas šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas išvengti mokesčių – asmuo suvokia, kad jis į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ar jų panaudojimą ir pateikė tokį dokumentą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori, t. y. veika padaroma tiesiogine tyčia. BK 220 straipsnio 2 dalyje suformuluota šios nusikalstamos veikos sudėtis, kuri taikoma tada, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 750 MGL.

Išklausius teisme kaltinamojo T. O. parodymus, įvertinus liudytojų R. B., L. B., A. S. parodymus, specialistų paaiškinimus, specialistų išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis T. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nedeklaravo 42 741 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, pardavus prekių ir paslaugų bei padidindamas leidžiamus atskaitymus, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino 24 754 Eur pelno mokesčio, įrašė tik jam žinomus neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą bei deklaraciją elektroninio deklaravimo sistemos būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo 24 754 Eur pelno mokesčio bei jo nesumokėjo į valstybės biudžetą bei mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose neapskaičiavo ir nedeklaravo 16065 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei nesumokėjo jo į valstybės biudžetą. Kaltinamasis neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nurodė, kad visus paskaičiavimus atlikinėdavo buhalterija. Buhalterės skaičiuodavo gyventojų pajamų mokestį, kaip jis būdavo apskaičiuojamas jis nežino. Apskaitą prižiūrėti ir teisingai vesti turi buhalterė, todėl mano, kad buhalterės kaltos dėl PVM ir pelno mokesčio paskaičiavimo, o jis tik ne visada pateikdavo dokumentus. Kaltinamojo kaltės nepripažinimas laikytinas jo pasirinkta gynybine pozicija, kurios nepatvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad dėl buhalterijos teisingo vedimo, mokesčių apskaičiavimo yra atsakingos apskaitą vedusios buhalterės paneigia liudytojų A. S., R. B. ir L. B. parodymai. Liudytoja A. S. parodė, kad nuo 2017 m. kovo mėn. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, tikslino VMI deklaracijas, kadangi trūko dokumentų, nors sutartis galiojo 6 mėnesius, tačiau dokumentus gavo tik tris mėnesius. Iki jai perimant buhalterijos tvarkymą buhalterija nebuvo vedama tvarkingai, trūko dokumentų. Panašias aplinkybes nurodo ir liudytoja R. B.. Ji patvirtino, kad buhalteriją tvarkė pagal gaunamus dokumentus, jos darbo laikotarpiu įmonė buvo įregistruota PVM mokėtoja, ji ruošė 2015 m. balansą. Liudytoja L. B. taip pat nurodė, kad buhalteriją tvarkė pagal gaunamus dokumentus, ne visus dokumentus gaudavo ir ne visi dokumentai dėl to būdavo suvedami į apskaitos programą. Dokumentų pristatymas nuolat vėlavo, tikslino PVM deklaracijas. Pildydavo darbo išmokėjimo žiniaraščius, jie būdavo grąžinami, tačiau nepilnai užpildyti. Šie liudytojų parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad būtent kaltinamasis nepateikdavo visų reikiamų dokumentų, ką pripažino ir pats, kurių pagrindu būtų galima teisingai užpildyti PVM mokesčio deklaracijas, būtų teisingai apskaičiuotas mokėtinas pelno mokestis bei gyventojų pajamų mokestis. Liudytojų parodymus patvirtina ir 2019 m. spalio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-40-10447, kuria konstatuota, kad T. O. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, kadangi bendrovė neteisingai apskaičiavo mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), pelno mokestį bei gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų, neteisingai deklaravo arba visai nedeklaravo ir jų nesumokėjo: bendrovė nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos; bendrovė pateiktose PVM deklaracijose: už 2016 m. birželio mėn. nedeklaravo 8 Eur apmokestinamų sandorių; už 2016 m. liepos mėn. nedeklaravo 400 Eur apmokestinamosios vertės ir 84 Eur pardavimo PVM; už 2016 m. rugsėjo mėn. nedeklaravo 620 Eur apmokestinamosios vertės ir 130 Eur pardavimo PVM; nedeklaravo 521 Eur pardavimo PVM nuo V. B. sumokėto 3 000 Eur avanso ir 2 479 Eur apmokestinamosios vertės; už 2016 m. spalio mėn. nepagrįstai įtraukė 255 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą pagal subrangovo UAB „K. D.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; nepagrįstai įtraukė 894 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras; nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą 56 Eur pirkimo PVM pagal 2016 m. spalio 28 d. gautą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą iš viso už 325,00 Eur; už 2016 m. gruodžio mėn. nepagrįstai įtraukė 5 299 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „K. D.“ išrašytą 2016 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą; nepagrįstai įtraukė 29 040 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas dvi PVM sąskaitas; nepagrįstai įtraukė 438 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; už 2017 m. vasario mėn. nedeklaravo 200 Eur apmokestinamosios vertės ir 42 Eur pardavimo PVM pagal išrašytą sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“; nedeklaravo 776 Eur pardavimo nuo M. N. sumokėto avanso ir 3 696 Eur apmokestinamosios vertės; nepagrįstai įtraukė 497 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą; už 2017 m. kovo mėn. nepagrįstai įtraukė 121 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „K. D.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; už 2017 m. gegužės mėn. nepagrįstai įtraukė 536 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „K. D.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; nedeklaravo „Pardavimo PVM (96 straipsnyje. nustatytais atvejais)“ 536 Eur pardavimo PVM pagal UAB „K. D.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; už 2017 m. liepos mėn. nepagrįstai įtraukė 555 Eur pirkimo PVM pagal subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., „Pardavimo PVM (96 straipsnyje nustatytais atvejais)“ nedeklaravo 2 092 Eur pardavimo PVM pagal išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą; bendrovė neatstatė 775 Eur pirkimo PVM už prekes ir paslaugas, kurios nebus skirtos bendrovės PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, ją išregistravus nuo 2018 m. sausio 10 d. iš PVM mokėtojų registro; bendrovė 2017 m. birželio 14 d. A. S. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus nedeklaravo 20 452,81 Eur apmokestinamųjų pajamų, nedeklaravo 165 024,41 Eur pelno ir nedeklaravo 24 754 Eur pelno mokesčio; bendrovė pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose nedeklaravo 110 100 Eur. Specialistas E. G. pateikęs išvadą ją patvirtino ir papildomai nurodė, kad įmonė nuostolius patyrė dėl subrangovų UAB ,,K. D.“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų, kai pajamos neapskaitytos, dėl kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimo, dėl gautų pajamų iš kitų įmonių, kurios nebuvo įrašytos į kasos pajamas ir dėl paskolų suteikimo, kurios nebuvo grąžintos pagal dokumentus. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai nebuvo pateikti. 2017 m. deklaracijos buvo teikiamos nereguliariai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurią įsigijo ekskavatorių, dokumentiniam tyrimui nepateikė, ekskavatoriaus įsigijimo buhalterinėje sąskaitoje neužregistravo. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2018 m. liepos 30 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-321 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijęs iš subrangovų - UAB „K. D.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų paslaugas, jų neperpardavė ir nepanaudojo savo veikloje, tačiau įtraukė į sąnaudas 144628 Eur ir į PVM atskaitą 37635 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikęs dalį statybos darbų ir už juos gavęs avansinius mokėjimus iš dviejų fizinių asmenų (V. B. ir M. N.), neapskaičiavo 6175,21 Eur apmokestinamų pajamų ir 1296,79 Eur pardavimo pridėtinės vertės mokesčio; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikęs statybos darbus ir išrašęs sąskaitą faktūrą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Įvertinus atliktų statybos darbų vertę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45 000 Eur ribą. Mokėtojas neapskaičiavo 17355,37 Eur pajamų ir 3644,63 Eur pardavimo PVM. Specialistė S. M. patvirtino patikrinimo akto teisingumą ir parodė, kad deklaracijose buvo teikiami duomenys apie išmokėtą darbo užmokestį, tik nebuvo pateikti pirminiai dokumentai ir žiniaraščiai, todėl negalima nustatyti, kad buvo deklaruotos teisingos sumos. Ekskavatoriaus pirkimas nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, įsigijimas neapskaitytas. Taip pat patvirtino išvadoje nustatytą aplinkybę, kad pridėtinės vertės mokestis yra skaičiuojamas nuo gauto avanso, jeigu yra įrodoma, kad už tą avansą buvo atlikti darbai. Duomenys gauti prie išvados patvirtino, kad dalis darbų pagal sutartis buvo atlikti, todėl turėjo būti skaičiuojamas PVM nuo gauto avanso. Taip pat nurodė, kad prievolė sumokėti PVM buvo priskaičiuota dėl to, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ neišrašė PVM sąskaitų A. R. ir ta aplinkybė, kas atsiskaitė su kreditoriais neturi reikšmės PVM prievolei, įmonė neišrašė sąskaitų-faktūrų, neapsiskaitė pas save nei tų pajamų gautų neparodė.

Nors kaltinamasis neigdamas savo kaltę nurodė, kad neteisingai paskaičiuoti mokesčiai ir jų nesumokėjimas yra tiesiogiai susijęs su buhalterių veiklai ir jų netinkamu darbų atlikimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad būtent kaltinamojo veiksmai lėmė, kad buvo pateikti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą. Būtent tai, kad kaltinamasis nepateikė visų dokumentų buhalterėms, kurių pagrindu būtų galima teisingai apskaičiuoti pridėtinės vertė mokestį, pelno mokestį bei gyventojų pajamų mokestį, buvo priežastis nulėmusi pateiktas neteisingas PVM deklaracijas, neteisingai apskaičiuotą ir nesumokėtą pelno mokestį bei neteisingai apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. Buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys nebuvo tinkami informuojami apie atliekamas ūkines operacijas, todėl turėjo galimybės suvokti ir nesuvokė atliekamų veiksmų neteisėtumo.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo T. O. veika pasireiškė tyčia, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę komercinę veiklą, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, objektyviai neturėjusius galimybės suvokti ir nesuvokusių apie atliekamų veiksmų neteisėtumą, PVM deklaracijose nedeklaravo 42 741 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio bei elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, pardavus prekių ir paslaugų bei padidindamas leidžiamus atskaitymus, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino 24 754 Eur pelno mokesčio, veikdamas per buhalterę A. S., nežinojusią apie nusikalstamą veiką, 2016 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, įrašė tik jam žinomus neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą bei deklaraciją elektroninio deklaravimo sistemos būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas nuo išmokėtų T. O. (bet kokia forma) išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo kitoms A klasės pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose neapskaičiavo ir nedeklaravo 16065 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei nesumokėjo jo į valstybės biudžetą, tokiu būdu T. O., siekdamas išvengti 24 754 Eur pelno mokesčio, 42 741 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 16 065 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą bei pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu valstybės biudžetui padarė 83 560 Eur žalą. Kaltinamasis suvokė, kad veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, įrašydamas į deklaracijas neteisingus duomenis, jis daro žalą valstybės biudžetui ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Išklausius teisme kaltinamojo T. O. parodymus, įvertinus liudytojų L. Š.-A., M. N., A. R., V. J., R. B., L. B., A. S., D. R. parodymus, specialistų paaiškinimus, patikrinimo aktą ir specialisto išvadą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei akcininku bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusias buhalteres neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 9 d. visiškai neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinė apskaita negalėjo būti tvarkoma taip, kaip numato teisės aktai ir dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d.

Kaltinamasis T. O. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad visą skaičiavimą atlikinėjo buhalterija, didžioji dalis dokumentų pakliūdavo, kurie nepasimesdavo arba kurių nepamiršdavo išrašyti. „(duomenys neskelbtini)“, ‚(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pinigų į sąskaitą neįnešė, nes grąžino užsakovams. Neišrašė sąskaitos už (duomenys neskelbtini). Krautuvą pirko iš „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sąskaita buhalterės nepasiekė dėl užimtumo. Šilagirio ir Ž. gatvėse darbai buvo nurašyti į sąnaudas, pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir sąskaitos faktūros neišrašė. Iš A. Ž. gavęs pinigus mokėjo už statybines medžiagas, kurios buvo parduotos „Ava statyba“, tačiau neišrašė sąskaitų faktūrų. Dėl užmaršumo neišrašė sąskaitos dėl automobilio pardavimo L. A.. Tiriamuoju laikotarpiu nerengė ir neteikė deklaracijų, nežinojo, kad iš avanso išskaitomas PVM, buhalterės jam sakė, kad mokesčiai nesiskaičiuoja. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės laikytinos jo gynybine pozicija, kurios nepagrindžia kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytoja L. Š.-A. patvirtino, kad iš T. O. pirko automobilį, tik VĮ Regitra pamatė, kad automobilis yra įmonės, už automobilį sumokėjo grynais T. O.. Liudytojas M. N. patvirtino, kad už atliktus statybos darbus T. O. sumokėjo grynais 3300 Eur, tai pat buvo padaręs 1172 Eur avansą, tačiau jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra gavęs. Liudytoja V. J. nurodė, kad paskolino T. O. pinigus įkeičiant žemės sklypą. Paskola nebuvo grąžinta, todėl sklypas buvo pardavinėjamas iš varžytinių, tačiau vėliau buvo sudaryta taikos sutartis ir T. O. sumokėjo 13000 Eur. Liudytoja A. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko žemės sklypą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį pinigų pervedė T. O., o kitą dalį į įmonės sąskaitą. Taip pat buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl namo statybos. T. O. išrašydavo sąskaitas, ji atsiskaitydavo ir grynais, ir pavedimais. Atsiskaitydavo tik su T. O., pagal namo užbaigtumą. A. R. nenurodė jokių aplinkybių, kad nutraukiant sutartį T. O. grąžino sumokėtus pinigus už namo statybą. Liudytoja R. B. patvirtino, kad apskaitą vykdė pagal pateiktus dokumentus, prieigos prie sąskaitos neturėjo. Jos apskaitos tvarkymo laikotarpiu įmonė buvo įregistruota PVM mokėtoja, sprendimas buvo priimtas direktoriaus, atvirkštinių sąskaitų nebuvo. Liudytoja L. B. taip pat nurodė, kad apskaitą vykdė pagal gaunamus dokumentus, dažnai dokumentai vėluodavo. Nežinojo, kas faktiškai išrašydavo sąskaitas faktūras. Liudytoja A. S. taip pat patvirtino, kad buhalteriją vedė pagal pateikiamus dokumentus, iki jai perimant buhalterijos tvarkymą ji nebuvo tvarkoma tvarkingai, trūko dokumentų. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad buhalterės, kurios tvarkė įmonės buhalteriją, nebuvo informuojamos apie įmonėje vykstančius procesus ir gaudavo tik tuos dokumentus, kuriuos T. O. norėdavo pateikti. R. B. neturėjo galimybės valdyti įmonės sąskaitos, todėl neturėjo objektyvių galimybių spręsti kuomet įmonė peržengė sumą, nuo kurios reikalinga įregistruoti juridinį asmenį kaip PVM mokėtoją. Kaltinamojo atsakomybę apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą patvirtina ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. liepos 30 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-321, kuriuo nustatyta, kad įsigijęs iš subrangovų - UAB „K. D.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų paslaugas, jų neperpardavė ir nepanaudojo savo veikloje, tačiau įtraukė į sąnaudas 144628 Eur ir į PVM atskaitą 37635 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikęs dalį statybos darbų ir už juos gavęs avansinius mokėjimus iš dviejų fizinių asmenų (V. B. ir M. N.), neapskaičiavo 6175,21 Eur apmokestinamų pajamų ir 1296,79 Eur pardavimo pridėtinės vertės mokesčio; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikęs statybos darbus ir išrašęs sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė mokestiniam patikrinimui dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, nefiksavo dalies ūkinių operacijų ir pinigų gavimo dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, PVM, pelno ir gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei deklaravimo teisingumo už tikrintą laikotarpį. Šį patikrinimo aktą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė S. M.. Ji patvirtino, kad ekskavatoriaus pirkimas nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus. Taip pat nurodė, kad įmonė PVM mokėtoja įsiregistruoti turi kai sandorio sudarymo metu vertė viršija 45000 Eur, todėl įmonė turėjo registruotis, tačiau įmonė įsiregistravo vėliau ir gegužės mėnesio deklaracijos nepateikė nei kaip registruoto asmens, nei kaip neįregistruoto asmens. Fiziniai asmenys patvirtino, kad kažkokia dalis darbų buvo atlikta, todėl avansus turėjo užsiskaityti kaip pajamas, išrašyti sąskaitas faktūras ir nuo jų apskaičiuoti PVM. Nurodė, kad įmonė turėjo išrašyti sąskaitas A. R., ir paskaičiuoti PVM, tarp jų ir subrangovo atliktus darbus. Atsiskaitymas PVM prievolei tikrai neturėjo įtakos, jie neišrašė sąskaitų faktūrų, neapsiskaitė pas save nei pajamų gautų neparodė, kaip atsiskaitė neaišku. Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus patvirtina ir 2019 m. spalio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-40-10447. Šia išvada konstatuota, kad: UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2016 m. gegužės 6 d. sąskaitą faktūrą Serija MIN Nr. 16-009 už 21 000 Eur, tačiau šio pardavimo pajamų į apskaitos registrus ir pelno (nuostolių) ataskaitą neįtraukė ir neteisingai apskaitė gautas pajamas; 2016-2017 m. pristatė ir sumontavo aliuminio ir medinius langus, palanges ir vidaus pertvaras, adresu (duomenys neskelbtini), samdydama subrangovą UAB „K. D.“, už atliktus darbus gavo 30 000 Eur, tačiau PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus neišrašė, darbų atlikimo aktų ir pinigų priėmimo kvitų neišsaugojo, gautų grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, kasos pajamų orderio neišrašė, šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo ir patyrė 30000 Eur nuostolių; 2017 m. atliko statybos darbus adresu, (duomenys neskelbtini), samdydamas subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už atliktus darbus gavo 10 000 Eur, tačiau PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus neišrašė arba neišsaugojo, darbų atlikimo aktų ir pinigų priėmimo kvitų neišsaugojo, gautų grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, kasos pajamų orderio neišrašė, šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo ir aptyrė 10000 Eur nuostolį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus adresu, (duomenys neskelbtini) nurašė į sąnaudas, tačiau pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir patyrė 2 640,91 Eur nuostolių; pagal tyrimui pateiktą 2017 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AVE Nr. 0108755 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ langus ir montavimo paslaugas už 2 367,78 Eur plius 497,23 Eur PVM. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nenurodytas langų pardavimas ir montavimas UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros neišrašė už sumontuotus langus UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė; UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus adresu (duomenys neskelbtini) nurašė į sąnaudas, tačiau pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir sąskaitos faktūros neišrašė ir patyrė 6 339,60 Eur nuostolių; UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2017 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0217/00001, pagal kurią pardavė topo nuotraukos paslaugą už 200 Eur plius 42 Eur PVM, tačiau PVM sąskaitos faktūros nepateikė, paslaugų pardavimo buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko laiptinių sienų ir lubų paruošimo dažymui, dažymo, kitus remonto baigiamuosius ir apdailos darbus, pastolių montavimo darbus Neveronių lopšelyje-darželyje, o Kauno rajono savivaldybės administracija pavedimu sumokėjo už atliktus darbus. Bendrovė sutarties, PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų akto nepateikė, atliktų darbų pardavimo apskaitos registruose neužregistravo, o bankiniu pavedimu gautą apmokėjimą apskaitė kaip gautą avansą buhalterinėje sąskaitoje; pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutartį su V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur. V. B. 2016 m. rugsėjo 16 d. pervedė bendrovei 3 000 Eur avansą, kurį bendrovė apskaitė buhalterinėje sąskaitoje „4420 iš pirkėjų gauti avansai“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. spalio 11 d. atliktų darbų aktą Nr. 11/10/2016 atliko statybos darbų už 7 740 Eur ir išrašė 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą KST 16/10/11 už 6 396,69 Eur plius 1 343,30 Eur PVM, tačiau šios ūkinės operacijos buhalterinėje apskaitoje neužregistravo; gautos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurią įsigijo ekskavatorių, dokumentiniam tyrimui nepateikė, ekskavatoriaus įsigijimo buhalterinėje sąskaitoje neužregistravo; faktiškai neįvykusias ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo buhalterinėje apskaitoje; pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek pajamų gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus metalo darbus, adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus nurašė į sąnaudas, tačiau pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir sąskaitos faktūros neišrašė ir patyrė 38 288 Eur nuostolių; 2017 m. vasario mėn. gautų 61 500 Eur grynųjų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įnešimas neįrašytas, pateiktose avanso ataskaitose taip pat neįrašytas, pagal pateiktus banko išrašus grynieji pinigai į banko sąskaitą nebuvo įnešti. Pagal pateiktą sąskaitų aktyvumo ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. vasario mėn. gauti 61 500 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužregistruoti; Žemės pardavimas užregistruotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Buhalterinėje sąskaitoje „24110 pirkėjų skolos vertė“ užregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 000 Eur skola už įsigytą žemės sklypą. Dokumentiniam tyrimui buvo pateiktas 2017 m. balandžio 28 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio Serija ir Nr. nenurodyti. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „už sklypą – adresu (duomenys neskelbtini). – dalinis mokėjimas“. Išmokėta suma – 12 000 Eur. Sumokėjęs asmuo nurodytas A. R.. Buhalterinėje apskaitoje pinigų priėmimas neužregistruotas. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 12 000 Eur į pirkimo 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. LG-1945 nurodytą hipotekos kreditoriaus V. J. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „pagal taikos sutartį 2017 11 23, dėl NT žemės sklypo ginčo“. Buhalterinėje apskaitoje atsiskaitymas su kreditoriumi neužfiksuotas; 2016 m. birželio 16 d. pinigų priėmimo kvitas, išmokėta suma – 3 000 Eur. Sumokėjęs asmuo nurodytas A. R., yra sumokėjusio asmens parašas. Dokumente yra pinigus gavusio asmens parašas, vardas ir pavardė nenurodyta. Buhalterinėje apskaitoje pinigų priėmimas neužregistruotas; 2017 m. balandžio 27 d. kasos išlaidų orderis Nr. 04. Mokėjimo pagrindas „dalinis už žemę (duomenys neskelbtini) 2017.04.26 14000.00“. Išmokėta suma – 14 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. O. nurodytas kaip gavėjas. Gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur suma nebuvo įnešta į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, nebuvo neįrašyta T. O. avanso ataskaitoje, nebuvo apskaityta buhalterinės apskaitos registruose. Bendrovės direktorius nurodė, kad „šiuos pinigus gavus, juos pasiskolinau asmeniškai, todėl jų neįnešiau į įmonės kasą“, tačiau dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikta paskolos sutartis dėl 2017 m. balandžio 27 d. gautų 14 000 Eur, apskaitos registruose 2017 m. balandžio 27 d. nėra užregistruota suteikta; pagal 2016 m. lapkričio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW 730“ L. Š.-A. už 4 300 Eur, tačiau pardavimas buhalterinėje apskaitoje neužregistruotas, gauti grynieji pinigai į kasą neįnešti; tyrimui M. N. išrašytos sąskaitos nebuvo pateiktos, avansu gauti grynieji pinigai neįnešti į bendrovės kasą, šios ūkinės operacijos neužregistruotos buhalterinėje apskaitoje, todėl negalima nustatyti, kokios vertės darbai buvo atlikti, kokio pirkėjo skola ar permoka už atliktus darbus. Specialistas E. G. patvirtino išvada ir papildomai nurodė, kad įmonė nuostolius patyrė dėl subrangovų UAB ,,K. D.“, UAB ,,(duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų, kai pajamos neapskaitytos, dėl kreditoriaus reikalavimo teisės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl gautų pajamų iš kitų įmonių, kurie nebuvo įrašyti į kasos pajamas ir dėl paskolų suteikimo. 2016 m. balandžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorių pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kuri įsigyto ekskavatoriaus įmonės vardu neįregistravo ir 2016 m. balandžio 29 d. perpardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatoriaus įmonės vardu taip pat neįregistravo ir 2016 m. gruodžio 12 d. jį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2016 m. gruodžio 12 d. įregistravo ekskavatorių savo vardu pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta suma - 11 000 Eur be PVM. UAB „N.“ išrašytos sąskaitos-faktūros ,,(duomenys neskelbtini)“ nematė, registruose taip pat sąskaitos nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2018 m. balandžio 13 d. paaiškinime Nr. 4.2.3-AU29-693 nurodė, kad „bendrovė nedeklaravo pirkimo sąskaitos, nes ji pasimetė ar buvo negauta, šiuo metu bando susiderinti su pardavėjais ir gavę sąskaitą faktūrą įtrauks į apskaitą ir patikslins deklaraciją“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurią įsigijo ekskavatorių, dokumentiniam tyrimui nepateikė, ekskavatoriaus įsigijimo buhalterinėje sąskaitoje neužregistravo. Visos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad būtent T. O. veikdamas per buhalteriją tvarkančius asmenis, neteikė visų reikalingų apskaitos dokumentų, o tam tikru laikotarpiu iš viso neorganizavo buhalterinės apskaitos, dėl ko buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytos pajamos, neįnešti pinigai ar neišrašytos sąskaitos, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo T. O. veika pasireiškė tyčia, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei akcininku bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusias buhalteres neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 9 d. visiškai neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinė apskaita negalėjo būti tvarkoma taip, kaip numato teisės aktai, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., jis suvokė, kad nepateikdamas apskaitą tvarkantiems asmenims visų apskaitos dokumentų ar tam tikru laikotarpiu iš viso neorganizuodamas buhalterinės apskaitos pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų visų trijų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nustatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Pagal teismų praktiką, buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat ir už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įsakymą dėl įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje bei apskaitos dokumentų išsaugojimo. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, tokiais atvejais pripažįstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-133-697/2019). Pagal teismų praktiką įmonės vadovas yra tinkamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes būtent jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-1073/2019).

Išklausius teisme kaltinamojo T. O. parodymus, įvertinus liudytojų R. B., L. B., A. S., P. M., A. E., J. P., R. K., D. Š., A. B. ir V. R. parodymus, specialisto E. G. paaiškinimus, specialisto išvadą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, vienu laikotarpiu iš viso neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos, dėl ko įmonės apskaitai nebuvo tvarkoma kaip numato teisės aktai ir dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Kaltinamasis T. O. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad būdavo, jog dokumentai, sąskaitos nepasiekdavo buhalterės dėl užimtumo, kasos pajamų orderius ne visada išrašydavo, nes kartais jie pasibaigdavo, gali būti, kad neišsaugojo buhalterinės apskaitos registrų. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja R. B. parodė, kad apskaita buvo vykdoma pagal apskaitos dokumentus, kurių reikėdavo paieškoti, kadangi pagal banko išrašą matydavo, kad daryti pavedimai, tačiau dokumentų neturėdavo. Per jos darbo laikotarpį, ne visos lėšos, kaip pas atskaitingą asmenį, buvo pateisintos, direktorius būdavo skolingas įmonei. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. B.. Ji parodė, kad apskaita buvo vykdoma pagal gaunamus dokumentus. Sutartis dėl apskaitos vedimo nutraukė dėl dokumentų pristatymo vėlavimo. Siųsdama ataskaitas apie veiklą, nurodydavo ko trūksta buhalterijoje. Kasos pajamų orderių numeravimo nebuvo, jie buvo neatsekami. Liudytoja A. S. taip pat patvirtino, kad tvarkant buhalteriją trūko dokumentų, tikslino deklaracijas, ieškojo dokumentų tiek pas T. O., tiek pas tiekėjus. Pas atskaitingą asmenį – T. O. buvo daug pinigų, iki jai perimant buhalterijos tvarkymą, buhalterija nebuvo vykdoma tvarkingai, trūko dokumentų. Visos buhalterės patvirtino, kad nemokėjo darbo užmokesčio, tiesiog jį paskaičiuodavo, o mokėjimus darė T. O.. Liudytojas P. M. patvirtino, kad buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis ir kad buvo sumokėta 9000 Eur. Liudytojas J. P. patvirtino, kad būtent jis T. O. paprašė jį įdarbinti, vyko kartu su juo į VĮ Registrų centrą, kur T. O. jam atnešė kažkokius dokumentus pasirašyti ir tik vėliau iškviestas į FNTT sužinojo, kad buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau jokių įmonės dokumentų negavo ir jų neturi. Liudytojas R. K. patvirtino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalteriu. Pamena, kad buvo konfliktas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) sutarties. Buvo teisminis procesas, tačiau vėliau pasirašyta taikos sutartis ir buvo sumokėta žymiai mažesnė suma nei buvo reikalauta. Liudytojas D. Š. patvirtino, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo konfliktas dėl (duomenys neskelbtini) sutarties vykdymo ir atliktų darbų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitą, tačiau jie nesutiko sumokėti, todėl viskas pasiekė teismą, tačiau vėliau buvo pasirašyta taikos sutartis. Liudytojai A. B. ir V. R. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko statybines medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitydavo grynais, pasirašydavo kasos pajamų orderius. 2019 m. spalio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-40-10447, kuria konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2016 m. sąskaitų faktūrų, kurių serija MIN, Nr. 16-001, Nr. 16-002 ir Nr. 16-008, 2017 m. sąskaitų faktūrų, kurių serija KST, Nr. 004, KST Nr. 005, jų į apskaitos registrus neįtraukė; kasos pajamų orderio, kurio Nr. MIN0001 nepateikė, į kasos knygą bei apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. neįtraukė; neišsaugojo įsigijimo dokumentų, pagal kuriuos įsigijo aliuminio langus, stalių gaminius ir įformino jų pardavimą 2017 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija KST Nr. 170217, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderio Nr. 41, suma 2 950 Eur, neišsaugojo ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2017 m. kasos knygoje nenurodyti kasos pajamų orderių numeriai, dalis išrašytų kasos pajamų orderių nebuvo numeruoti; nepateikė apskaitos dokumentų, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio mėn. avanso ataskaitoje Nr. 2016 m. lapkričio 30 d. įrašė 15 100 Eur gavimą, todėl negalima patikrinti įrašų teisingumo avanso ataskaitoje ir VĮ „Registrų centras“ pateiktame balanse; nepateikė Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., nepateikė pinigų priėmimo kvitų, kurių numeracija nuo Serija KST Nr. 17009 iki Serija KST Nr. 17013, pateikė pinigų priėmimo kvitus, išrašytus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. balandžio 2 d. ir nesunumeruotus didėjančia tvarka, išrašytus 2016 m. birželio 16 d. ir 2017 m. balandžio 28 d., kuriuose Serija ir Nr.; pinigų sumokėjimą įrodantis apskaitos dokumentas nepateiktas, apskaitos registruose nėra įrašo dėl kreditorių pasikeitimo ir pinigų sumokėjimo, UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ skola apskaitos registre laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. apskaityta, nors pateiktoje sutartyje parašyta, kad UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ lėšas sumokėjo; nepateikė buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformino prekių ir paslaugų pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 89 466,29 Eur plius 18 787,93 Eur, pardavimus užregistravo buhalterinėje sąskaitoje „5001 suteiktų paslaugų pajamos“, UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir paslaugas sumokėjo, tačiau parduotų ir sunaudotų medžiagų įsigijimo dokumentai nepateikti, parduotos ir sunaudotos medžiagos buhalterinėje apskaitoje neužregistruotos; neišsaugojo įsigijimo dokumentų, pagal kuriuos įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ langus ir įformino jų pardavimą 2017 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija KST Nr. 003, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialistas E. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadoje konstatuotus buhalterinės apskaitos pažeidimus.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo T. O. pasireiškė tyčia, jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei akcininku bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas buhalterinę apskaitą tvarkiusias buhalteres neteikė visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 9 d. visiškai neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinė apskaita negalėjo būti tvarkoma taip, kaip numato teisės aktai, t. y. T. O. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, Kasos darbo taisykles, Dokumentų saugojimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaltinamasis suvokė, kad nepateikdamas ir nesaugodamas dokumentų pažeidžia teisės aktus, dėl ko apskaita yra tvarkoma apgaulingai ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo.

Išklausius teisme kaltinamojo T. O. parodymus, įvertinus liudytojų L. Š.-A., M. N., A. R., D. R., V. J., R. B., L. B., A. S. parodymus, specialisto išvadą, patikrinimo aktą, specialistų paaiškinimus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusias ir turėtas Bendrovės pinigines lėšas, gautas iš kitų juridinių ir fizinių asmenų, jų neįtraukė į atitinkamų laikotarpių avansines apyskaitas 106800 Eur, šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, pinigų į Bendrovės kasą neįnešė, šių lėšų įmonės veikloje nepanaudojo, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 106800 Eur lėšas. Kaltinamasis T. O. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 106800 Eur nepasisavino, šias lėšas panaudojo bendrovės reikmėms, medžiagų pirkimui, atsiskaitymams, traktorių pirko būtent iš šių lėšų, statybines medžiagas, kurias perpardavė. A. R. grąžino visus pinigus nutraukdamas sutartį, M. N. gautas lėšas sumokėjo kitiems darbuotojams, kurie statė valymo įrenginius. Iš A. Ž. gavęs pinigus mokėjo už statybines medžiagas, kurios buvo parduotos „Ava statyba“, tačiau neišrašė sąskaitų faktūrų ir pinigų į įmonės sąskaitą neįnešė. Tai laikytina kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija, kurią paneigia teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Aplinkybes, kad lėšas jis naudojo įmonės veiklai, paneigia liudytoja R. B., kuri parodė, kad buvo problemų su pas direktorių esančiomis piniginėmis lėšomis, nebuvo teikiamos ataskaitos kur panaudojami pinigai, nebuvo pateisinamos lėšos kaip pas atskaitingą asmenį. Tuo laikotarpiu kai ji dirbo, direktoriaus įsiskolinimas įmonei pakilo nuo 22800 Eur iki 51489,79 Eur. Panašias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. B., kuri nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. T. O. buvo skolingas įmonei 53000 Eur, o kasoje buvo 31000 Eur. Liudytoja A. S. patvirtino, kad būtent T. O. buvo atskaitingas asmuo. Aplinkybes, kad T. O. buvo mokama grynais pinigais patvirtina liudytoja L. Š.-A., kuri parodė, kad iš T. O. pirko automobilį BMW, pasirašė sutartį ir jam grynais padavė 4300 Eur. Liudytojas M. N. patvirtino, kad nors su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs sutartį dėl statybos darbų, tačiau už atliktus darbus sumokėjo T. O. grynais 3300 Eur ir negavo jokio mokėjimą patvirtinančio dokumento. Liudytoja A. R. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkant žemės sklypą, asmeniškai sumokėjo T. O. 12000 Eur, T. O. išrašė pinigų priėmimo kvitą. Liudytojas D. R. nurodė, kad T. O. nutraukdamas sutartį dėl namo statybos, grąžino visus pinigus, gražindavo dalimis, apie 30000 Eur, tačiau duomenų, kurie leistų teigti, kad T. O. tokius pinigus grąžino nėra, tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytoja A. R.. Liudytoja V. J. patvirtino, kad buvo paskolinusi T. O. pinigų ir kaip užstatas įkeistas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Vėliau su T. O. buvo daryta taikos sutartis ir sumokėta 13000 Eur, iš jų 12000 Eur pavedimu. 2019 m. spalio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-40-10447, kuria konstatuota, kad: tyrimui buvo pateiktas 2016 m. birželio 16 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio Serija ir Nr. nenurodyti. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „už medžiagas – avansas“. Išmokėta suma – 3 000 Eur. Sumokėjęs asmuo nurodytas A. R., yra sumokėjusio asmens parašas. Dokumente yra pinigus gavusio asmens parašas, vardas ir pavardė nenurodyta. Buhalterinėje apskaitoje pinigų priėmimas neužregistruotas; 2016 m. lapkričio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW 730“ L. Š.-A. už 4 300 Eur, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pardavimo, grynųjų pinigų gavimo neužregistravo buhalterinėje apskaitoje, gautų grynųjų pinigų į kasą neįnešė; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 0,0739 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pardavė už 24 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas buvo įkeistas. Buvo pateiktas 2017 m. balandžio 28 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio Serija ir Nr. nenurodyti. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „už sklypą – adresu (duomenys neskelbtini) – dalinis mokėjimas“. Išmokėta suma – 12 000 Eur. Sumokėjęs asmuo nurodytas A. R., yra sumokėjusio asmens parašas. Dokumente yra pinigus gavusio asmens parašas, vardas ir pavardė nenurodyta. Buhalterinėje apskaitoje pinigų priėmimas neužregistruotas; UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų – prekių/paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktą sąskaitų aktyvumo ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. vasario mėn. gauti 61 500 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužregistruoti; buvo pateiktas 2017 m. balandžio 27 d. kasos išlaidų orderis Nr. 04. Mokėjimo pagrindas „dalinis už žemę (duomenys neskelbtini) 2017.04.26 14000.00“. Išmokėta suma – 14 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. O. nurodytas kaip gavėjas. Dokumente yra gavėjo, kasininko bei vyriausiojo finansininko parašai. Gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur suma nebuvo įnešta į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, nebuvo neįrašyta T. O. avanso ataskaitoje, nebuvo apskaityta buhalterinės apskaitos registruose. Specialistas E. G. atlikęs tyrimą, patvirtino savo išvadą, kurioje padarytos išvados dėl kaltinamojo pasisavintų lėšų. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2018 m. liepos 30 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-321 nustatyta, kad T. O., kaip atskaitingas asmuo, gavęs iš pirkėjų L. Š. - A., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais 110100 Eur, jų neįnešė į bendrovės kasą ar sąskaitą banke neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Specialistė S. M. patvirtino patikrinime akte nustatytas aplinkybes ir parodė, kad T. O. gaudamas iš kitų asmenų pinigus, jų į įmonės kasą neįnešė, nei per avansines apyskaitas, taip pat gauti avansais neįnešti į kasą, todėl pinigai liko pas T. O.. Nors kaltinamasis T. O. nurodė, kad pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms, tačiau tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Šiuo atveju byloje nenustatyta jokių duomenų, kad kaltinamasis paimtus pinigus panaudojo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, todėl pagrįstai nustatyta, kad T. O. šias lėšas pasisavino.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo T. O. veika pasireiškė tyčia, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusias ir turėtas Bendrovės pinigines lėšas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už medžiagas, iš L. Š. – A. už automobilį, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už žemės sklypą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. Ž. už darbus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už žemę, iš minėtų fizinių ir juridinių asmenų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. gavęs iš viso 106800 Eur, šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, pinigų į Bendrovės kasą neįnešė, šių lėšų įmonės veikloje nepanaudojo, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 106800 Eur lėšas, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“106800 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis suvokė, kad gautas lėšas panaudodamas savo reikmėms, savinasi ne jam priklausantį turtą ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę T. O., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), padaryti du sunkūs, vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę. T. O. teistas 9 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (7 t., b. l. 132-142, 161-200, 8 t., b. l. 1-190), administracine tvarka baustas (7 t., b. l. 144-160), paskirtų baudų nemoka (7 t., b. l. 143). Jis dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje charakterizuojamas gerai (10 t., b. l. 133-135). Turi neįgalų sūnų (10 t., b. l. 136, 138).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teistas 9 kartus, bausmių nėra atlikęs, padarė du sunkius, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijose, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurių laikotarpis įvertinus kaltinamojo asmenybę, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtinas artimas bausmių vidurkiui, bausmės subendrintinos taikant bausmių bendrinimo taisykles.

BK 75 straipsnis reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą asmeniui padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių kaltu pripažintinas kaltinamasis gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamasis yra teistas jau 9 kartus, jo atžvilgiu dar yra nagrinėjama viena baudžiamoji byla, kaltinamojo atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamai kaltinamojo nepaveikė, jis toliau daro nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl ir nėra teisinio pagrindo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Paskirtoji bausmė subendrintina su 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir įskaitytina bausmės dalis atlikta pagal baudžiamąjį įsakymą. Įvertinus baudžiamajame įsakyme nurodytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytas baudžiamajame įsakyme nustatytas baudos sumokėjimo terminas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 83560 Eur turtinės žalos, padarytos valstybės biudžetui iš T. O.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad T. O., siekdamas išvengti 24754 Eur pelno mokesčio, 42741 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 16065 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų, į bendrovės deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą bei pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo padarydamas žalą valstybės biudžetui (1 t., b. l. 59-61).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė civilinį ieškinį atmesti.

Mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau - MAĮ) ir kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Šių santykių esmę sudaro mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolė mokėti mokesčius (pagal MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (bendrovės) pareiga. Todėl mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai, ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Nors civilinės atsakomybės subjektu dėl mokesčių nesumokėjimo yra juridinis asmuo, tačiau vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246–6.249 straipsniai), fizinio asmens turtinė atsakomybė (kuri vertinama kaip subsidiari) taip pat atsiranda, kai žalą lemia jo kaip juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) neteisėti veiksmai, esant kaltei. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018; Nr. 2K-7-86-303/2018 ir kt.).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. O., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, padarė žalą valstybės biudžetui nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (vadovo) nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis (vadovas) atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 28 d. išregistruota (1 t., b. l. 66), vadinasi juridinis asmuo baigė savo egzistavimą. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, kurių pagrindu valstybės biudžetas negavo pajamų, nustačius, kad būtent kaltinamojo veiksmai lėmė šių nesumokėtų mokesčių susidarymą, tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos valstybės biudžetui yra tiesioginis priežastinis ryšys, nesant juridinio asmens, kaip mokesčio mokėtojo, žalą biudžetui privalo atlyginti juridinio asmens vadovas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina 83560 Eur turtinės žalos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pripažįstama, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2011). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmeniui bausmė ir kitos baudžiamajame įstatyme nustatytos valstybės prievartos priemonės yra taikomos individualiai, t. y. konkrečiam asmeniui, kuris teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, o kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2013).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. O. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino 106800 Eur. Šios lėšos yra turtinė nauda, kurią kaltinamasis gavo neteisėtai pasipelnydamas iš nusikalstamos veikos, todėl šios lėšos atitinka konfiskuotino turto apibrėžimą ir gali būti konfiskuotinos. Šiuo nuosprendžiu tenkintas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo valstybės biudžetui dėl nesumokėtų mokesčių. Įvertinus šias aplinkybes, konfiskuotina suma mažintina civilinio ieškinio suma ir iš kaltinamojo konfiskuotina 23240 Eur (106800-83560) suma (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (9 t., b. l. 35-40, 48-53, 67-71) pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos patalpose (9 t., b. l. 85-87), grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais

nusprendžia:

T. O. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 3 (tris) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas visiškai sudedant ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo ir 300 MGL, t. y. 14 629,80 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą pagal 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo T. O. civiliniam ieškovui Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 83560 Eur (aštuoniasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, pervedant į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti iš T. O. 23240 Eur (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.

Įpareigoti T. O. per 2 (dvejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (nuo 2021 m. birželio 9 d.) baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Algirdas Giedraitis