Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-386-881/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
2A-386-881/2012
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00683-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
Atsakovas
L. R.
Ieškovas
L. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-386-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00683-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-10100-131/2011 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei L. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, valstybės institucija, byloje teikianti išvadą, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl išlaikymo priteisimo – priteisti išlaikymą nepilnametei M. R. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimu buvo nustatyta ieškovo tėvystė nepilnametės M. R. atžvilgiu ir priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos iki jos pilnametystės. Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. teismo sprendimu išlaikymo dydis buvo padidintas iki 400 Lt per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra registruotas Darbo biržoje. Kadangi ieškovui diagnozuotas lėtinis pieloniefritas (kairiojo inksto stoka), jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo. 2010 m. kovo 17 d. ieškovas susilaukė dar vieno vaiko – K. G., kurią taip pat reikia išlaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškovo L. G. ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnametei M. R. dydį ir iš ieškovo L. G. nepilnametei M. R. priteisė po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja nepilnamečio vaiko motina atsakovė L. R.. Teismas nurodė, kad ieškovas yra darbingas, jam nenustatytas neįgalumas, jauno amžiaus, todėl objektyviai gali susirasti geriau apmokamą darbą. Teismo manymu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Kito vaiko gimimas yra aplinkybė, sudaranti pagrindą mažinti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiui dydį, tačiau tas faktas, kad ieškovas privalo išlaikyti kitą vaiką, nepaneigia kitų jo vaikų teisių į išlaikymą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nepilnametė dukra gyvena su atsakove, kuri teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdieniais vaikų priežiūros ir ugdymo klausimais. Teismas nenustatė, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo ir pažymėjo, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė L. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ginčo šalių turtinių galimybių, t. y. kokias pajamas gauna ieškovas, kokių pastangų jis ėmėsi pajamoms uždirbti, kokius turi finansinius įsipareigojimus, neatsižvelgė į protingų vaiko poreikių kriterijų, dėl ko netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalies nuostatas, taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), nes spręsdamas dėl šalių turtinės padėties neištyrė visų rašytinių bylos duomenų.

2. Ieškovas nepadeda apeliantei auginti dukros, visa vaiko auginimo našta tenka vaiko motinai. Teismo iš ieškovo priteisto šalių nepilnametės dukros išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu yra nepakankama suma minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, šios sumos pakaktų tik vaiko maitinimui (mėnesiui), o turint omenyje tai, kad ieškovas net ir teismo sprendimu nustatyto išlaikymo savo vaikui neskyrė ir neskiria, išlaikymo dydžio sumažinimas iki 300 Lt per mėnesį jokios praktinės funkcijos neatlieka.

3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės – ieškovas yra registruotas bedarbis, gauna bedarbio pašalpą, brangiausiame šalies mieste nuomojasi būstą, gyvena santuokoje ir veda bendrą ūkį su kitu asmeniu, tuo tarpu atsakovė nors ir turi darbą, tačiau jos darbo užmokestis tėra nežymiai didesnis už nedarbo socialinio draudimo išmoką, nepilnametę dukrą augina viena. Ieškovo profesija (statybininkas), faktinė turtinė padėtis ir galimybės save realizuoti darbo rinkoje leidžia jam teikti didesnį išlaikymą nei 300 Lt per mėnesį, kuris atitiktų išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.).

4. Šalių nepilnametė dukra yra šešerių metų amžiaus, vien jos poreikiai ugdymui ir lavinimui yra kur kas didesni nei antros ieškovo nepilnametės dukros, kas yra reikšminga aplinkybė, leidžianti nukrypti nuo lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo.

5. Ieškovas nurodė, kad nedirba, jo sutuoktinė taip pat, tačiau mieste jie nuomojasi būstą, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar ieškovas, gyvendamas brangiausiame mieste, išgyvena vien tik iš nedarbo socialinio draudimo išmokos ir/ar jo sutuoktinei mokamos motinystės pašalpos.

6. Ieškovo tėvai yra ūkininkai, todėl ieškovas, neturėdamas darbo Vilniuje, galėtų persikelti gyventi pas tėvus į ūkį, kas jam leistų nemokėti nuomos, komunalinių mokesčių ir šias sumas skirti vaikams išlaikyti. Atsakovė sutiktų dalį išlaikymo priimti natūra – pienu, grietine, kiaušiniais ir t. t.

7. Esanti situacija, kai tėvas propaguoja gyvenimą iš pašalpų, formuoja klaidingą augančio vaiko suvokimą, koks turi būti tėvas vaikams šeimoje.

Atsiliepimas

Ieškovas L. G. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliacinio skundo teiginiai išeina už ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ribų.

2. Atsakovė siekia visą vaiko išlaikymo pareigą permesti ieškovui.

3. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikiamos prielaidos dėl ieškovo asmeninio gyvenimo ir buities aplinkybių, kurios neturi jokio ryšio su byla, prieštarauja protingumo principui.

4. Apeliantė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismas būtų nesilaikęs Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, CK 3.156 straipsnio, 3.192 straipsnio 2, 3 d. nuostatų.

5. Teismo padarytos išvados, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis yra objektyviai sunki, ir kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, yra neteisėtos ir nepagrįstos. Ieškovas yra bedarbis, o atsakovės vidutinis darbo užmokestis – 1 226 Lt. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovas būtų kaltas dėl jo labai pablogėjusios turtinės padėties.

6. Teismas nepagrįstai nepripažino išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindo, numatyto CK 3.201 straipsnio 2 dalyje. Būtent ieškovo dukrai K. G. išlaikyti reikalingos papildomos lėšos be bendrųjų išlaidų vaiko priežiūrai.

7. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie dukros M. R. poreikiai lieka nepatenkinti jos išlaikymui iš abiejų tėvų skiriant iš viso 600 Lt kas mėnesį. Be to, teismo sprendime išvardyti būreliai, kurių vaikas seniai nebelanko.

8. Teismas ištyrė ginčo šalių turtines galimybes ir iš dalies tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) – netinkamai jas taikė ieškovo, bet ne atsakovės atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Po skundžiamo teismo sprendimo ieškovo teikiamo išlaikymo dukrai K. G. nepakanka, jis mažesnis nei teismo sprendimu nustatytas dukrai M. R., nors turėtų būti atvirkščiai, kadangi dukra K. G. dėl ligos reikalinga papildomos priežiūros išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pagrindas pakeisti teismo nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, nurodė nedarbą (registruotas darbo biržoje), dar vieno vaiko gimimą (2010 m. kovo 3 d. gimė dukra K. G.), buto nuomą (už buto nuomą per mėnesį moka 500 Lt). Nors apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokia yra reali ieškovo turtinė padėtis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nurodytos aplinkybės (nedarbas, naujo išlaikytinio gimimas, buto nuoma) patvirtina esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą (nagrinėjamu atveju pablogėjimą), todėl turėjo pagrindą sumažinti nepilnametei dukrai M. R. teismo nustatyto išlaikymo dydį.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, ne tik nustatė vieną aplinkybę, kurią pagal teismų praktiką būtina įvertinti, norint pakeisti teismo nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui, bet ir konstatavo kitą esminę aplinkybę – vaiko poreikių, kuriam teismas buvo nustatęs išlaikymo dydį, padidėjimo nebuvimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė, jokių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima spręsti, jog mergaitė turi kokių nors specialiųjų poreikių, kad jai nepakanka skiriamo išlaikymo dydžio, kad jos poreikiai nuolat auga. Nors apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį pažeidė išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.), tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi faktinę situaciją, sprendžia, jog šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas, nes proporcingumo principas šioje situacijoje turi būti aiškinamas ne tik santykyje su nepilnamete dukra, kurios išlaikymo dydį yra nustatęs teismas, bet ir santykyje su nauja ieškovo išlaikytine, t. .y. naujai kilusia pareiga išlaikyti dukrą K. G.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš tiesų blogesnė nei apeliantės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių turtinės padėties pasikeitimus, vaikų poreikius, išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą, išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Apeliantei išaiškinama, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl ateityje pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai ar išaugus nepilnametės dukters poreikiams, apeliantė turės teisę kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai pakeitimo (padidinimo).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasVilija MikuckienėAsta Radzevičienė