Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. A..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. G. A. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas. Bausmės pradžia – 2012 m. rugpjūčio 28 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 26 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. A. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 84. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką tendencijas, nuteistojo asmenybės ypatumus ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

7.3. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: G. A. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirbo, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, nes bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai – 2017 m. kovo 24 d. skirta nuobauda už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, Komisijos nutarime nurodyta, jog pataisos įstaigoje G. A. baustas už apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nenuoseklus ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjimas: 2016 m. birželio 15 d. nuteistajam pagal „OASys“ metodiką buvo nustatyti 84 balai, tačiau 2017 m. birželio 29 d. rizika padidėjo ir jau buvo 94 balai, vėliau vėl sumažėjo, išliko vidutinė – 86 balai pagal „OASys“ metodiką. Nuteistasis eilę kartų teistas, todėl statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 45 balai, tačiau dinaminių, kurių kitimą tiesiogiai įtakoja nuteistojo elgesys atliekant bausmę, požiūris tiek į paskirtą bausmę, tiek ir į jos atlikimą bei taikomas resocializavimo priemones, taip pat išlieka pakankamai daug – 41 balas, kas rodo, kad G. A. turi realią galimybę mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

7.3. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis savo nusikalstamą elgesį sieja su svaigalų vartojimu, teigia, kad gyvenime nėra agresyvus (išskyrus išgėręs), tačiau ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus. Nuteistasis supranta, jog turi probleminių sričių, praeityje problemoms spręsti ne visuomet taikydavo tinkamas strategijas bei apgalvodavo galimas elgesio pasekmes. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Išlieka aktualūs net penki nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; lengvai įtakojamas aplinkinių; mąstymas ir elgesys (renkasi netinkamus būdus problemoms spręsti); nuostatos (praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, pataisos namuose yra baustas, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi) bei artimas kriminogeniniams veiksnys – priklausomybė alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, kurie rodo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Dar nustatytas ir vienas artimas kriminogeniniams veiksnys – priklausomybė alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, o riziką mažinantys veiksniai tik trys – tinkamo gyvenimo sąlygos, kriminalinio elgesio nuostatų nesilaikymas ir išsakoma motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.