Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta 8 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. rugpjūčio 28 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 26 d.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Telšių rajono apylinkės teismo 1991 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį (red. iki 2003 m. gegužės 1 d.) 5 m. laisvės atėmimu;Telšių rajono apylinkės teismo 1995 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (red. iki 2003 m. gegužės 1 d.) 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 234 straipsnio 1, 2 dalis, 232¹ straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1, 2 dalis, 271 straipsnio 2 dalį (red. iki 2003 m. gegužės 1 d.) 4 m. laisvės atėmimu, 3750 Lt bauda su ¼ turto konfiskavimu;

Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį (red. iki 2003 m. gegužės 1 d.) 8 m. laisvės atėmimu, 500 Lt bauda su 1/3 turto konfiskavimu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatyta galutinė bausmė – 8 m. laisvės atėmimas; 2010 m. lapkričio 19 d. atlikęs bausmę paleistas iš Alytaus pataisos namų;Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta 6 m. laisvės atėmimo bausmė;Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė;Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus 2013 m. kovo 8 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžius, paskirta 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. A. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, septynis kartus paskatintas, Vilniaus pataisos namuose nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2017 m. birželio 20 d. dirbo tvarkinio pareigose, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau ne kartą teistas, išėjęs į laisvę toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau vis tiek išliko vidutinė (86 balai pagal „OASys“ metodiką), kas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 45 balai, ir tai reiškia, kad G. A. tikrai turi galimybę dar mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas nebuvo nuoseklus: 2016 m. birželio 15 d. nuteistajam pagal „OASys“ metodiką buvo nustatyti 84 balai, tačiau 2017 m. birželio 29 d. jau buvo 94 balai.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, nes bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai – 2017 m. kovo 24 d. skirta nuobauda už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, Komisijos nutarime nurodyta, jog pataisos įstaigoje G. A. baustas už apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Teismui pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad pats nuteistasis savo nusikalstamą elgesį sieja su svaigalų vartojimu, teigia, kad gyvenime nėra agresyvus (išskyrus išgėręs), tačiau ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis supranta, jog turi probleminių sričių, praeityje problemoms spręsti ne visuomet taikydavo tinkamas strategijas bei apgalvodavo galimas elgesio pasekmes. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; lengvai įtakojamas aplinkinių; mąstymas ir elgesys (renkasi netinkamus būdus problemoms spręsti); nuostatos (praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, pataisos namuose yra baustas, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi) bei artimas kriminogeniniams veiksnys – priklausomybė alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, kurie rodo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis G. A. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu G. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-967.

Pažymėtina, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai buvo įvertinti – nuo 2016 m. spalio 20 d. jis perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-967 taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis