Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rimos Žaltauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas, paskutiniai teistumai:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, skirta 14 parų arešto bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje bei nuo 22 iki 6 val. neišeiti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 7 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi paskirta subendrinta 90 parų arešto bausme, ir paskirta subendrinta – 90 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, atidėta 1 metams su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (2024 m. sausio 12 d. paleistas atlikęs arešto bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

B. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ 3-chlorometkatinonas yra psichotropinė medžiaga, kuri patenka į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 71 punktą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 111 punktą psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC) nurodyta nedidelio kiekio riba yra 0,2 g. Nagrinėjamu atveju, specialisto išvadoje nurodyta, kad minėtos medžiagos masė yra 0,0218 g, kurio kiekis neviršija numatytos nedidelio kiekio ribos.

Kaltinamasis B. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino neteisėto psichotropinių medžiagų disponavimo faktą. Teigė, kad neatsimena kokiomis aplinkybėmis įsigijo psichotropinę medžiagą ,,3-chlormetkatinoną“. „Telegram“ programėlės grupėse susisiekdavo su asmenimis, kurie parduodavo narkotines medžiagas. Iki 2025 m. kovo 26 d. įvykusios kratos jis vartojo psichotropinę medžiagą maždaug keturis kartus per mėnesį. Kratos metu rastų „kristalų“ pirko 1 g, mokėjo 35 Eur kriptovaliuta. Šias narkotines medžiagas pirko savo vartojimui, šiuo metu psichotropinių medžiagų nevartoja. Jas suvartojo ir net nesitikėjo, jog maišelyje kažkas liko. Dažniausiai, narkotines medžiagas laikė komodos stalčiuje, tačiau kratos metu maišelis su medžiaga „kristalais“, buvo rastas po stalu. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir 2025 m. kovo 26 d. kratos protokolas, 2025 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolas ir 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustatė kaltinamojo B. V. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuota psichotropine medžiaga. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog psichotropine medžiaga B. V. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar platinti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad B. V. kitais būdais platino (vaišino, dovanojo) turėtą psichotropinę medžiagą.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime B. V. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko B. V. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės nekonkretizuotos ir jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamais parodymuose tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamos medžiagos įgijimo aplinkybes. Kaltinamasis nurodė, jog psichiką veikiančias medžiagas, įsigijo per „Telegram“ programėlę iš nenustatytų asmenų, šioje platformoje yra pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“. Jis grupėse rasdavo asmenis, kurie pardavinėjo narkotines medžiagas, ir susisiekdavo su jais. Slapyvardžių, asmenų iš kurių pirkdavo narkotines medžiagas kaltinamasis, neatsimena. Už psichotropines medžiagas atsiskaitydavo kriptovaliuta ir pasiimdavo jas „dropais“. Šiuo atveju vien kaltinamojo parodymų, kurie, be kita ko dėl neteisėtų medžiagų įgijimo yra neišsamūs, nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties psichotropinių medžiagų įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš B. V. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia B. V. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinės medžiagos laikymas, neturint tikslo jų platinti, o to visiškai pakanka pripažinti B. V. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinių medžiagų laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamos psichotropinės medžiagos kiekį suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog B. V. ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 26 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nedidelį psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono kiekį 0,0218 g (kas yra ne daugiau kaip 0,2 g) neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, po stalu, iki kol 2025 m. kovo 26 d. apie 20.30 val. kratos metu psichotropinę medžiagą paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. V. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 50).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – B. V. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos kiekis buvo nedidelis.

B. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. B. V. ankščiau buvo teistas už nusikalstamas veikas finansų sistemai, teistumas nėra išnykęs (1 t., el. b. l. 179-189). Baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešojoje vietoje, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, karo prievolininkų pareigų nevykdymą, važiavimą be bilieto taip pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos sumokėtos (2 t., el. b. l. 69-90), nedirba (1 t., el. b. l. 67-69). Duomenų apie B. V. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys, kaltinamasis ankščiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, skirtų arešto bausmių vykdymas buvo atidėdamas, visgi asmuo teigiamų išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai, pažymėtina, jog paskutinio teistumo atveju arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Taigi už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skirtina 45 parų arešto bausmė.

B. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 26 d. 20.52 val. iki 2025 m. kovo 27 d. 16.01 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 32-34, 37-39), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 29 paros arešto.

V. Kiti klausimai

B. V. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 27 d. nutarimu (1 t., el. b. l. 70-75) buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini) – paliktini galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintini.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. V. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 26 d. 20.52 val. iki 2025 m. kovo 27 d. 16.01 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 29 (dvidešimt devynios) paros arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio B. V. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

B. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.