Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-1135-330/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-06
Bylos Nr.
e2-1135-330/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00663-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei Aerotraining Technics
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1135-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00663-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta uždarajai akcinei bendrovei Aerotraining Technics iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3894-781/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Aerotraining Technics dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė atsakovei UAB Aerotraining Technics iškelti bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo prievolių, todėl įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui sudaro 3 459,26 Eur.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija su ieškovo pareiškimu sutiko, prašė atsakovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 1 502,23 Eur.Atsakovė UAB Aerotraining Technics su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad įmonės nuostoliai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 5 526 Eur, o 2017 m. kovo mėnesio duomenimis bendrovė nuostolių praktiškai nepatyrė. Atsakovė paaiškino, kad įmonės įsipareigojimai sudaro 18 381 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams - 5 077 Eur. Pažymėjo, kad bendrovė turi 12 183 Eur vertės turto, todėl pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės bendrovės turto vertės. Atsakovė nurodė, kad Civilinės aviacijos administracijai pateikė dokumentus dėl licencijos išdavimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovei UAB Aerotraining Technics.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus argumentus, šalių pateiktus duomenis, nustatė, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma (5 077 Eur) neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (13 371 Eur).Teismas, įvertinęs atsakovės pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė veiklą vykdo ir planuoja ją tęsti, nurodė neturįs pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo. Teismo vertinimu, įmonės finansiniai rodikliai leidžia daryti tikėtiną prielaidą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra kritinė, patiriami nuostoliai mažėja, įmonė siekia toliau vykdyti veiklą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovei UAB Aerotraining Technics iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui nuolat didėja, o pastarąjį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo sumokėtos 2015 m. rugsėjo 17 d. Atsakovės atžvilgiu taikytos priverstinio įsiskolinimo išieškojimo priemonės nebuvo sėkmingos. Įvertinęs atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, ieškovas nustatė, kad atsakovė yra nemoki, nes įsipareigojimai viršija pusę turto vertės. Atsakovė neturi realaus turto, kuriuo galėtų užtikrinti įsiskolinimo ieškovui sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovės finansinės padėties. Atsakovė UAB Aerotraining Technics atsiliepime į ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia vien formaliu pagrindu akcentuodamas neatsiskaitymo faktą ir siekdamas tik savo finansinio reikalavimo patenkinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės turto vertės. Pagrįstai atsižvelgta į atsakovės argumentus ir pateiktus duomenis, patvirtinančius atsakovės planus tęsti veiklą. Ieškovo nurodyta mokėtina kasmėnesinių įmokų suma negali būti pripažinta reikšmingai didele. Mokėtinų įmokų dydis patvirtina, kad atsakovė deda visas pastangas, esant sudėtingai situacijai, sumažinti bendrovės išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovei UAB Aerotraining Technics iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi ieškovas atsakovei bankroto bylą prašo iškelti įmonės nemokumo pagrindu.Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgimo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, šalių pateiktų įrodymų ir argumentų kontekste įvertinęs UAB Aerotraining Technics finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad įmonės finansinė - turtinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos nemokumo sąvokos ir kriterijų. Ieškovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, tvirtindamas, kad atsakovė yra nemoki. Šią aplinkybę, ieškovo nuomone, patvirtina ilgą laiką besitęsiantis neatsiskaitymo su ieškovu faktas. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, kad atsakovės balanso duomenys patvirtina, jog įmonės įsipareigojimai viršija pusę turto vertės. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti šiai apelianto pozicijai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB Aerotraining Technics pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5 077 Eur sumą (įsiskolinimas ieškovui – 3 462 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 1 615 Eur, pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams nenustatyta), kai į įmonės balansą įtraukto turto vertė siekia 13 371 Eur. Be to, atsakovė pateikė išsamų ilgalaikio turto sąrašą, kuriame nurodyta turto vertė, kas leidžia daryti išvadą, jog į balansą įtrauktas įmonės turtas faktiškai egzistuoja, o nurodyta vertė reali. Abejoti atsakovės pateiktų duomenų tikrumu nėra pagrindo. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog toks pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis neleidžia konstatuoti nemokumo ar jam artimos įmonės finansinės padėties. Įvertinus ieškovo pateiktus apskaičiavimus, negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog neiškėlus atsakovei bankroto bylos Valstybinio socialinio draudimo biudžetas patiria didelę žalą (dėl kiekvieną mėnesį skaičiuojamų įmokų). Ieškovės nurodyta kasmėnesinė draudimo įmoka (1,83 Eur) nesudaro pagrindo konstatuoti reikšmingos žalos biudžetui fakto.Kaip minėta, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Vis dėlto įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-312-381/2015). Apeliacinis teismas pažymi, jog ieškovo įtarimai dėl atsakovės nemokumo nepasitvirtino, kadangi, ĮBĮ prasme nustatant įmonės mokumo situaciją, reikšmingi tik pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (pradelstos skolos), bet ne visi įsipareigojimai (t. y. į pradelstų įsipareigojimų masę nėra įtraukiami įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, dar nėra pasibaigęs). Pakartotinai ištyręs atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neatitinka nemokios įmonės, kaip tai apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, būsenos. Tokią įmonės finansinę padėtį nemokumo kriterijų kontekste atspindi ne tik aritmetinis finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų vertinimas, bet ir atsakovės pateikti apskaitos dokumentai, kurie pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad į balansą įtrauktas turtas realiai egzistuoja. Be to, ir įmonės veiklos pelningumo dinamika, įmonės samdomų darbuotojų egzistavimo aplinkybė, atlikti veiksmai siekiant gauti veiklos vykdymui būtiną licenciją, patvirtina, kad įmonė realiai vykdo veiklą, planuoja tolimesnius veiksmus bei leidžia įžvelgti finansinės padėties gerėjimo perspektyvas. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl į atsakovės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio, kuris nesuponuoja išvados, jog bendrovės padėtis atitinka nemokumo ar bent jai artimą situaciją. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto vertės. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. Tačiau aptariamu atveju atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įtraukto turto vertės santykis net nėra reikšmingai artimas nemokumo situacijai. Todėl ir tokių fakultatyvių aplinkybių vertinimas negali sąlygoti sprendimo (ne) iškelti bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, jog vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą konstatavimas dar ne visuomet sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui, nes net ir tuo atveju, kai įmonė, balansuodama žemiau nemokumo ribos, vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, bankroto byla gali būti nekeliama (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013). Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2012 ). Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis ėmėsi veiksmų įsiskolinimui išieškoti, o nesulaukęs jo interesus tenkinančio rezultato, kaip skolos išieškojimo būdą, pasirinko bankroto bylos inicijavimą atsakovei. Tačiau teismui nebuvo pateikti reikšmingi įrodymai, objektyviai pagrindžiantys atsakovės nemokumą, vengimą atsiskaityti su kreditoriais, ar kitas aplinkybes, sudarančią pagrindą bankroto bylai iškelti. Ta aplinkybė, jog įmonės sąskaitose nėra lėšų ir įmonė neturi privalomai registruotino turto, nesudaro pagrindo išvadai, kad išieškojimas iš įmonės taip pat neturi perspektyvų. Nors įsiskolinimo išieškojimas vykdomas priverstinai, tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, kad šis procesas yra beviltiškas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl ieškovo atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs procesinį sprendimą nekelti atsakovei bankroto bylos, tinkamai nustatė bei įvertino teisiškai svarbias aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis