Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Aerotraining Technics“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovui, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo savo prievolių, yra skolingas fondo biudžetui 3459,26 Eur.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodo, kad atsakovo mokestinė nepriemoka sudaro 1502,23 Eur.

Atsakovas UAB „Aerotraining Technics“ atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad įmonės nuostoliai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 5526 Eur, tuo tarpu 2017 m. kovo mėn. duomenimis bendrovė nuostolių praktiškai nepatyrė, jie sudaro tik 18 Eur. Atsakovas aiškina, kad nors įmonės įsipareigojimai sudaro 18 381 Eur sumą, tačiau pradelsti įsipareigojimai yra 5077 Eur; pažymi, jog bendrovė turi turto 12 183 Eur sumai, todėl, anot atsakovo, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės bendrovės turto vertės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas teigia, kad įmonė neatitinka nemokumo būsenos. Atsakovas papildomai nurodo, kad šiuo metu įmonė yra pateikusi Civilinės aviacijos administracijai dokumentus dėl licencijos išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgus į ĮBĮ nustatytą reguliavimą bei paties bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, laikomasi nuostatos, kad bankroto procesas turi būti taikomas tik tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl iškeliant bankroto bylą, svarbu ir būtina išsiaiškinti, ar bendrovė iš tikrųjų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, ir bankroto byla gali būti keliama tik tada, kai išanalizavus visus įrodymus teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo ir galimybės jį atkurti nebuvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-410-943/2015). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tik tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei, ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-483/2013).

Atsakovas pateikė aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Pagal pateiktą tarpinį balansą, sudarytą 2017 m. kovo 31 d., matyti, kad įmonės turtą 2017 m. kovo 31 d. iš viso sudaro 13 371 Eur: ilgalaikis turtas – 12 183 Eur, trumpalaikis turtas – 1188 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 9971 Eur, tačiau, atsakovo teigimu, iš jų pradelsti įsipareigojimai sudaro 5077 Eur sumą (įskolinimai VSDFV (3462 Eur) ir VMI (1615 Eur)). Iš viešų VSDFV duomenų matyti, kad įmonėje dirba du darbuotojai, skola VSDF sudaro 3461,12 Eur; iš viešų VMI duomenų matyti, kad atsakovas turi 1502,85 Eur dydžio mokestinę nepriemoką; nurodyti įsipareigojimai iš esmės atitinka atsakovo nurodytus įsipareigojimus minėtiems kreditoriams. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovo atžvilgiu vykdomos septynios vykdomosios bylos dėl bendros 2535,45 Eur dydžio sumos išieškojimo; visose vykdomosiose bylose išieškotoju yra VSDFV Vilniaus skyrius. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų kitų pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams; Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovui nėra (ir nebuvo) iškelta kitų civilinių bylų, kuriose iš atsakovo būtų priteisiamos (priteistos) tam tikros sumos. Iš 2017 m. kovo 31 d. tarpinės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2015 m. patyrė 5526 Eur dydžio nuostolį, tuo tarpu per 2017 m. patyrė 18 Eur dydžio nuostolį. Atsakovas, grįsdamas savo turto masę ir vertę, pateikė detalų turimo ilgalaikio turto (įsigijimo data – 2016 m. rugpjūčio 1 d.) sąrašą su nurodytomis vertėmis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktų dokumentų teisingumu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178, 185 straipsniai).

Taigi, įvertinus nurodytus duomenis, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma (5077 Eur) neviršija pusės į įmonės turto balansą įrašyto turto vertės (13 371 Eur).

Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą, nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1733-798/2016).

Teismas, įvertinęs atsakovo pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovui priklausantį turtą, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas vykdo veiklą/planuoja ją vykdyti toliau (pateikė rašytinius įrodymus, kad yra kreipęsis į Civilinės aviacijos administraciją dėl atsakovo orlaivių techninės priežiūros organizacijos patvirtinimo), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra nemokus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme (nors ir susiduria su laikinais finansiniais sunkumais). Pažymėtina, jog duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog įmonė veikia nuosekliai nuostolingai, jos finansinė padėtis nuolatos blogėja, dėl ko būtų mažai tikėtina, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, nesama. Aptarti finansiniai rodikliai leidžia daryti tikėtiną prielaidą, jog atsakovo finansinė padėtis nėra kritinė, patiriami nuostoliai mažėja, įmonė siekia toliau vykdyti veiklą, todėl, įvertinus tai, kad bankroto bylos kėlimas yra ultima ratio priemonė, nėra pagrindo kelti atsakovui UAB „Aerotraining Technics“ bankroto bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Aerotraining Technics“, j. a. k. 303302430, netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.