Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. S. paaiškino, kad yra Ž. O. pusseserė. Ž. O. 2008 m. išvyko dirbti į Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, tačiau dažnai grįždavo į Lietuvą, kur apsistodavo pas savo mamą L. O., adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytoja L. M. paaiškino, kad yra Ž. O. draugė nuo mokyklos laikų. Ž. O. išvyko dirbti į Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, tačiau Lietuvą ji laikė savo gyvenamąja vieta, jos tikslas buvo užsidirbti pinigų ir grįžti atgal gyventi į Lietuvą. Kai būdavo Lietuvoje Ž. O. gyvendavo pas savo mamą L. O., adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

byloje nustatyta, kad pareiškėja L. O. yra Ž. O., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mama. Jos mirties vieta – Jungtinė karalystė, Šiaurės Airija, Belfasto miestas. Ž. O. buvo vieniša, nesusituokusi, vaikų neturėjo. Ž. O. neturėjo nekilnojamojo turto, paveldėtą turtą sudaro tik piniginis indėlis AB „Swedbank“. Pareiškėja 2021 m. liepos mėn. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjos L. O. prašymą tenkino, pratęsė jai terminą palikimui priimti, atsiradusiam po dukters Ž. O. mirties. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, tačiau paveldėjimo byla nebuvo pradėta, kadangi Ž. O. mirties metu Lietuvoje nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos ir neturėjo jokio nekilnojamojo turto, pagal kurio buvimo vietą būtų galima nustatyti palikimo atsiradimo vietą. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo atsiradimo vietos faktą – kad palikėjos Ž. O., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai siekiant priimti dukros Ž. O. palikimą – piniginį indėlį, esantį Ž. O. sąskaitoje AB „Swedbank“.

Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta - paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).