- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-19-262/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00520-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- UAB „Melingos“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. G. įmonės „Vytotrans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Melingos“ keliai ieškinį atsakovui V. G. įmonei „Vytotrans“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti, kad atsakovas V. G. įmonė „Vytotrans“ nepagrįstai 2017-07-17 pranešimu „Dėl statybos darbų rangos sutarties nutraukimo“ vienašališkai nutraukė 2016-11-09 Statybos subrangos sutartį Nr. 16MK-16, sudarytą tarp UAB „Melingos“ keliai ir V. G. įmonės „Vytotrans“; priteisti iš atsakovo V. G. įmonės „Vytotrans“ 8863,97 Eur nuostolių; priteisti iš V. G. įmonės „Vytotrans“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-11-09 ieškovas su atsakovu sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 16MK-16, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti atsakovui priskirtus darbus statybos objekte „Pašaminės g. Švenčionių r. Švenčionių sen. statyba“. Ginčas tarp atsakovo ir ieškovo kilo dėl to, kad atsakovas nevykdė tarp šalių sudaryta 2016-11-09 statybos rangos sutartimi Nr. 16MK-16 prisiimtų įsipareigojimų, sutartyje numatytais darbų atlikimo terminais, dėl ko dalį, atsakovo sutartimi prisiimtų atlikti darbų už atsakovą, atliko ieškovas, bei dėl to, kad atsakovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą rangos sutartį. Vienašališkas nutraukimas rangos sutartyje nenumatytas. Bet atsakovas, nepranešęs apie sutarties nutraukimą, pagal 2017-07-17 raštą vienašališkai nutraukė sutartį ir motyvavo tuo, kad dalį sutartyje numatytų darbų atliko ieškovas ir tuo buvo pakeista sutarties kaina. Kadangi atsakovas nesilaikė sutarties nutraukimo procedūros, prašo pripažinti, jog sutartis nutraukta nepagrįstai. Atliktų darbų kaina – 22255,33 Eur ( be PVM ). Dėl darbų kainos pabrangimo ieškovas patyrė 8863,97 Eur nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp atsakovo pagal Sutartį neatliktų darbų kainos ( 13391,36 Eur ) ir šių darbų kainos pabrangimo ( 22255,33 Eur ).
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neatliko generalinio rangovo funkcijų. Nebuvo jokio, nei žodinio, nei rašytinio, susitarimo, kad ieškovas už atsakovą 2016 m. gruodžio mėn. atliks dalį gatvės dangos rekonstrukcijų įrengimo darbų dėl to, kad atsakovas neva vėluoja atlikti tuos darbus ( dėl to nebuvo pateikta jokių raštiškų pretenzijų ), nes ieškovas vienašališkai, be jokio išankstinio perspėjimo, pats faktiškai pradėjo vykdyti darbus kelio atkarpoje, kurioje darbus pagal 2016-11-09 Rangos sutartį turėjo atlikti atsakovas. Atsakovas darbus vykdė tinkamai ir laiku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas: pripažinta, kad V. G. įmonė „Vytotrans“ nepagrįstai vienašališkai 2017-07-17 pranešimu „Dėl statybos darbų rangos sutarties nutraukimo“ nutraukė 2016-11-09 Statybos darbų rangos sutartį Nr. 16MK-16, sudarytą tarp UAB „Melingos“ keliai ir V. G. įmonės „Vytotrans“; iš atsakovo V. G. įmonės „Vytotrans“ ieškovui UAB „Melingos“ keliai priteista 8863,97 Eur nuostolių, šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8863,97 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-26 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3135,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas sutartį nutraukė sutarties 12.6 p. pagrindu. Atsakovas 2017-07-17 raštišku pranešimu vienašališkai nutraukė statybos darbų rangos sutartį. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Sutartimi šalys vienašališko sutarties nutraukimo termino nenustatė, atsakovas apie sutarties nutraukimą ieškovui iš anksto nepranešė, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka prieš trisdešimt dienų apie ketinimą nutraukti sutartį ieškovės neįspėjo, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti nepagrįstu atsakovo vienašališką 2016-11-09 sutarties Nr. 16MK-16, sudarytos tarp UAB „Melingos“ keliai ir V. G. įmonės „Vytotrans“ nutraukimą, tenkinamas. Siekdamas sumažinti patiriamus nuostolius, ieškovas atsakovo neužbaigtus darbus atliko savo jėgomis už kitokią nei kitų rangovų pasiūlytą kainą. Atliktų darbų kaina – 22 255,33 Eur be PVM, tokiu būdu atsakovui neatlikus sutartyje numatytų darbų dėl darbų kainos pabrangimo ieškovas patyrė 8863,97 Eur nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp atsakovo pagal Sutartį neatliktų darbų kainos (13 391,36 Eur ) ir šių darbų kainos pabrangimo ( 22 255,33 Eur ).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo atsakovui 799 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Nurodė, kad atsižvelgiant įskundžiamo sprendimo argumentaciją, yra pagrindas teigti, jog nagrinėjant šią bylą neatskleista bylos esmė, neteisingai įvertinti įrodymai ir netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Dėl neišreikalautų įrodymų ir ginčui spręsti netinkamos ekspertizės bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Teismas išnagrinėjo bylą visiškai neatsižvelgdamas į šalių civilinių sutartinių santykių prigimtį ir į tai, jog šalis de jure iki ginčo objekto statybos darbų užbaigimo Pašaminės g. Švenčionėliai, Švenčionių raj. momento t. y. iki 2017-11-03 siejo 2016-10-10 sudaryta jungtinės veiklos sutartis. 2016-10-10 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis 2017-07-17 yra pagrindinė sutartis 2016-11-09 Nr.16MK-16 sutarties atžvilgiu, 2016-11-09 sutartis Nr. 16MK-16 iš esmės yra tik papildomas 2016-10-10 šalių jungtinės veiklos sutarties susitarimas (jungtinės veiklos sutarties 1.2 p., 2.2. p.), todėl nebuvo jokio pagrindo ją vertinti kaip atskirą ieškovo ir atsakovo tarpusavyje sudarytą rangos sutartį, kurioje ieškovas yra užsakovas, o atsakovui tenka tik rangovo vaidmuo. Apskaičiuojant tariamų nuostolių dydį nebuvo patenkintas atsakovo reikalavimas dėl įrodymų (atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų) išreikalavimo iš ieškovo arba iš užsakovo, nes ieškovo į bylą pateikti duomenys nėra atliktų darbų priėmimo perdavimo aktais nei pagal 2016-10-10, nei pagal 2016-11-09 sutartis, o tėra tik paties ieškovo sau pačiam adresuoti raštai, visiškai netinkami jokių darbų atlikimo ar neatlikimo, jų apimties ar vertės patvirtinimui. Byloje esantis 2018-11-21 teismo ekspertizės aktas Nr. 3-150 ginčui šioje byloje spręsti neaktualus, nes ekspertas iš esmės atliko vienašališkai ieškovo sudarytose lokalinėse sąmatose išvardintų darbų kainų skaičiavimus 2017 m. gruodžio mėnesio kainomis.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė esmines bylos aplinkybes, reikšmingas ieškinio reikalavimų išsprendimui. Teismas pasisakė visais esminiais bylos klausimais, tinkamai teikė teisės normas, reglamentuojančias vienašalį sutarčių nutraukimą ir nuostolių priteisimą. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. lapkričio 27 d. buvo gautas atsakovo papildomas paaiškinimas prie apeliacinio skundo. CPK 323 str. yra nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neanalizuos minėto paaiškinimo ir jo priedų turinio.
12. Šioje byloje ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai pagal 2017-07-17 pranešimą „Dėl statybos darbų rangos sutarties nutraukimo“ vienašališkai nutraukė 2016-11-09 Statybos subrangos sutartį Nr. 16MK-16 (toliau – Sutartis) prieš tai iš anksto net neįspėjęs apie šios Sutarties nutraukimą. Todėl būtina išsiaiškinti ar buvo sutartinis ar įstatyminis pagrindas atsakovui be išankstinio įspėjimo vienašališkai nutraukti Sutartį.
13. Sutarties 12.6 punkte nurodyta, kad atsakovas gali vienašališkai nutraukti Sutartį esant šiems pagrindams: ieškovui visiškai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų arba jeigu darbų vykdymo sustabdymas pagal Sutarties nuostatas trunka ilgiau nei 90 dienų. Be to, jis iš anksto prieš 30 dienų turėjo pranešti ieškovui apie Sutarties nutraukimą (CK 6.218 str. 1 d.), nes Sutartyje kitoks pranešimo terminas nebuvo nustatytas.
14. Atsakovas, iš anksto neįspėjęs apie Sutarties nutraukimą, pagal 2017-07-17 raštą vienašališkai nutraukė Sutartį motyvuodamas tuo, kad dalį Sutartyje numatytų darbų atliko ieškovas ir tuo buvo pakeista Sutarties kaina. Tačiau toks vienašalis Sutarties nutraukimo pagrindas Sutarties 12.6 punkte nebuvo numatytas ir ši faktinė aplinkybė nesuteikė teisės atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį.
15. Nei 2016 m. gruodžio mėn., kai buvo atliekami minėti darbai, nei po to septynis mėnesius (iki 2017-07-17) atsakovas jokių pretenzijų ieškovui nereiškė ir neįžvelgė jokių pažeidimų dėl to, kad ieškovas atliko dalį į atsakovo darbų apimtį įeinančių darbų. Kadangi atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, yra akivaizdu, kad šie darbai buvo vykdomi su atsakovo žinia ir pritarimu.
16. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, nes, pirma, atsakovas pažeidė CK 6.218 str. 1 dalį nepranešdamas (neįspėdamas) atsakovui prieš 30 dienų apie Sutarties vienašalį nutraukimą, antra, atsakovas neįrodė, jog jam buvo pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties 12.6 punktą.
17. Atsakovas teigia, kad Sutartis iš viso yra nesvarbi, nes pagrindinis dokumentas yra ieškovo ir atsakovo sudaryta 2016-10-10 Jungtinės veiklos sutartis (toliau - Jungtinės veiklos sutartis), o Sutartis yra tik papildomas susitarimas prie Jungtinės veiklos sutarties. Atsakovas nurodo, kad sprendžiant ginčą dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, reikia vadovautis ne tik Sutarties nuostatomis, bet ir Jungtinės veiklos sutartimi. Tokie atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti.
18. Šioje byloje kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, o ne dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisėtumo. Jungtinės veiklos sutartis nedraudė šalims sudaryti atskiras sutartis, kuriomis būtų sprendžiami tarpusavio reikalai vykdant Jungtinės veiklos sutartį. Priešingai, Jungtinės veiklos sutartyje buvo numatyta, kad tokie susitarimai bus sudaryti (Jungtinės veiklos sutarties 1.2, 2.2, 3.1 punktai). Būtent todėl ir buvo sudaryta Sutartis, kuria šalys pasiskirstė tarpusavio teises ir pareigas atsakovui vykdant į jo darbų apimtį įeinančius darbus. Sutartis buvo pradėta vykdyti ir iš dalies buvo įvykdyta. Todėl atsakovas privalėjo užbaigti įvykdyti šią Sutartį ir neturėjo teisės ją nutraukti.
19. Nors atsakovas nurodo, kad sprendžiant ginčą dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, reikia vadovautis ne tik Sutarties nuostatomis, bet ir Jungtinės veiklos sutartimi, atsakovas detaliai nepaaiškina, kokios Jungtinės veiklos sutarties nuostatos ir kokią konkrečią įtaką gali turėti sprendžiant Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą. Pažymėtina, kad Jungtinės veiklos sutartyje nėra atskirai aptarti prie jos sudarytų sutarčių (susitarimų) nutraukimo pagrindai ir todėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygos nėra reikšmingos sprendžiant Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą. Sutartis yra atskiras sandoris, kuriuo šalys, be kitų sąlygų, susitarė dėl šios Sutarties nutraukimo pagrindų ir sąlygų.
20. Aplinkybė, kad ieškovas atliko dalį į atsakovo darbų apimtį įeinančių darbų, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, nes, kaip minėta, toks Sutarties nutraukimo pagrindas Sutartyje nebuvo nustatytas. Jeigu atsakovas manė, kad ieškovas nepagrįstai atliko dalį į atsakovo darbų apimtį įeinančių darbų, atsakovas turėjo teisę naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti nuostolių atlyginimo. Tačiau atsakovas kitais teisių gynimo būdais nesinaudojo ir byloje jokių priešieškinio reikalavimų nereiškė.
21. Atsakovo argumentai dėl to, kad turėjo būti sudarytas rašytinis susitarimas dėl Jungtinėje veiklos sutartyje ir Sutartyje numatytos atsakovo darbų apimties pakeitimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokio rašytinio susitarimo sudarymas arba nesudarymas nėra reikšmingas sprendžiant Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą. Dėl tokio rašytinio susitarimo nesudarymo atsakovas byloje jokių priešieškinio reikalavimų nepareiškė. Sutarties nutraukimo teisėtumo kontekste yra svarbu tik tai, kad yra pateisinamos priežastys, dėl kurių ieškovas už atsakovą atliko dalį darbų ir jog ši aplinkybė negalėjo būti Sutarties nutraukimo pagrindu.
22. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 8 863,97 Eur nuostolių atlyginimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl 8 863,97 Eur nuostolių priteisimo, nes atsakovo veiksmuose nustatė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
23. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad Sutartyje numatytais terminais atsakovas neatliko Sutartyje numatytų darbų ir neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį. Sutarties nutraukimo dienai atsakovas nebuvo atlikęs 13 391,36 Eur be PVM vertės darbų, numatytų likutinių darbų sąmatoje.
24. Atsakovas neginčija fakto, kad jis neatliko minėtų darbų ir kad šie darbai įėjo į atsakovo darbų apimtį. Tačiau atsakovas teigia, kad jis šių darbų neturėjo atlikti, nes 2017 metais Jungtinės veiklos sutartis baigėsi (nebegaliojo), o jokių papildomų susitarimų dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo šalys nebuvo sudariusios. Tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti.
25. Jungtinės veiklos sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki pilno objekto rekonstrukcijos darbų atlikimo (Jungtinės veiklos sutarties 6 str. 1 dalies II punktas). Jungtinė veiklos sutartis nebuvo nutraukta ir ji 2017 metais galiojo. Atsakovas turėjo atlikti 40 proc. visų objekto (konkurso) darbų (Jungtinės veiklos sutarties 2 str. 1 dalies 3 punktas). Konkretūs atsakovo atliktini darbai, atlikimo terminai, kaina buvo nustatyta Sutartyje. Ši Sutartis galiojo iki 2017-07-17, kol atsakovas nepagrįstai ją vienašališkai nutraukė. Todėl nebuvo pagrindo sudarinėti naujas sutartis, nes atsakovas ginčo darbus privalėjo atlikti pagal galiojančias Jungtinės veiklos sutartį ir Sutartį. Todėl, priešingai nei bando įrodyti atsakovas, atsakovas turėjo aiškiai apibrėžtą sutartinį įsipareigojimą konkrečiais terminais atlikti konkrečius darbus ir šio savo įsipareigojimo neįvykdė.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmų neteisėtumas / teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal Sutartį, bet ir pagal Jungtinės veiklos sutartį. Tačiau atsakovas nenurodo, kokią tai turi konkrečią įtaką jo veiksmų neteisėtumui.
27. Kaip minėta, kad atsakovas turėjo atlikti 40 proc. visų objekto darbų, o konkretus atsakovo atliktini darbai, atlikimo terminai, kaina buvo nustatyta Sutartyje. Atsakovas, neatlikdamas šių darbų, pažeidė tiek Jungtinės veiklos sutartį, tiek Sutartį.
28. Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad netinkamai atlikęs sutartyje numatytas prievoles, kurias šia sutartimi, jos priedais ar kitais susitarimais buvo priskirtos konkrečiam partneriui, partneris privalo nedelsdamas atlyginti iš kito partnerio solidariai išieškotas sumas bei atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius.
29. Todėl atsakovo pareiga atlyginti ieškovo nuostolius dėl darbų kainos pabrangimo kyla tiek pagal Sutartį, tiek pagal Jungtinės veiklos sutartį. Pastarosios sutarties nuostatų taikymas nekeičia bylos esmės ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
30. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, įskaitant teismo eksperto išvadą, pagrįstai nustatė, kad atsakovo neatlikti darbai pabrango. Todėl ieškovas, atlikdamas darbus už atsakovą, patyrė 8 863,97 Eur nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp Sutartyje numatytos atsakovų neatliktų darbų kainos (13 391,36 Eur be PVM) ir šių darbų kainos pabrangimo (22 255,33 Eur be PVM).
31. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2018-11-21 teismo ekspertizės aktu Nr. 3-150, nes ekspertas atliko tik atsakovo neatliktų darbų kainos skaičiavimą 2017 m. gruodžio mėnesio kainomis. Atsakovo nuomone, papildomai turėjo būti išreikalauti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai pagal Jungtinės veiklos sutartį ir Sutartį. Atsakovas taip pat teigia, kad pagal Jungtinės veiklos sutarties 2.4 punktą už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius partneriai atsako solidariai, todėl iš atsakovo priteista nuostolių suma turi būti sumažinta pagal Jungtinės veiklos sutarties 2.3 punkte numatytas darbų proporcijas. Tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti.
32. Skaičiuojant atsakovo neatliktų darbų kainos padidėjimą, turi būti nustatoma, kokia atsakovo neatliktų darbų kaina buvo numatyta Sutartyje ir kiek šie darbai pabrango. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovo neatliktų darbų kaina pagal Sutartį buvo 13 391,36 Eur be PVM. Ieškovas šiuos darbus atliko už 22 255,33 Eur be PVM, o tai patvirtina byloje esantis atliktų darbų aktas. Atsakovui ginčijant ieškovo atliktų darbų kainą ir jų pabrangimą, ieškovo prašymu buvo paskirta statybinė ekspertizė, ekspertui pavedant nustatyti, kiek ginčo darbai kainavo 2017 m. gruodžio mėnesio kainomis. Atsakovas savo teise užduoti ekspertui klausimus nepasinaudojo. Ekspertas nustatė, kad ginčo darbų kaina 2017 m. gruodžio mėnesio kainų lygiu buvo 27 246,99 Eur be PVM, t. y. net didesnė nei nurodyta ieškovo atliktų darbų akte. Kitaip tariant, ieškovas teisėtai galėjo reikalauti didesnės nuostolių sumos. Atsakovas teismo eksperto išvados neginčijo ir neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat neprašo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo neatlikti darbai pabrango, o pabrangimas sudarė 8 863,97 Eur (22 255,33 Eur be PVM - 13 391,36 Eur be PVM).
33. Atsakovo teiginiai, kad ekspertas papildomai turėjo tirti kitus atliktų darbų aktus, kuriais aktuoti kiti darbai, yra nepagrįsti, nes šioje byloje nėra ginčo dėl kitų darbų kainos pabrangimo. Ginčo objektą sudaro atsakovo neatliktų darbų, nurodytų likutinių darbų sąmatoje, pabrangimas. Tam, kad būtų nustatyta šių darbų rinkos kaina, neturi būti nustatinėjama anksčiau pagal Sutartį atliktų darbų kaina, dėl kurios jokio ginčo byloje net nėra.
34. Atsakovas netinkamai aiškina Jungtinės veiklos sutarties 2.4 punktą ir nepagrįstai teigia, kad turi būti sumažinta atsakovo atlygintina nuostolių suma. Jungtinės veiklos sutarties 2.4 punktas nustato, kad kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo darbų dalies dydžiui. Tačiau šioje byloje yra kilęs ginčas ne dėl bendrų partnerių išlaidų ir nuostolių, o dėl vieno iš partnerio – ieškovo nuostolių, patirtų dėl atsakovo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Nuostolius ir išlaidas, kurie patiriami dėl konkrečiam partneriui priskirtų darbų, turi atlyginti tas partneris, kuris šių darbų neatliko arba juos atliko netinkamai (Jungtinės veiklos sutarties 2.4 ir 3.1 punktai).
35. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių yra priežastinis ryšys, nes šiuos nuostolius ieškovas patyrė būtent dėl to, kad atsakovas neatliko Sutartyje numatytų darbų ir neteisėtai nutraukė Sutartį (CK 6.247 str.). Atsakovas, dalyvaudamas konkurse, įsivertino į jo darbų apimtį įeinančių darbų kainą ir už šią kainą privalėjo atlikti darbus. Jeigu atsakovas būtų atlikęs Sutartyje numatytus ir į atsakovo darbų apimtį įeinančius darbus už sutartinę kainą, ieškovas nebūtų vykdęs šių darbų ir jokių nuostolių nebūtų patyręs.
36. Ieškovui įrodžius būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius ir priežastinį ryšį, atsakovo kaltė yra preziumuojama. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė 8 863,97 Eur nuostolių
37. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl į bylą neįtrauktos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos teisių ir pareigų, nes teismo sprendimo pagrindu Švenčionių rajono savivaldybės administracija galės reikšti pretenzijas atsakovui. Toks atsakovo teiginys nepagrįstas.
38. Šioje byloje buvo sprendžiamas tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl Sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Švenčionių rajono savivaldybės administracija nėra Sutarties šalimi ir šios sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas jokios įtakos savivaldybės teisėms ir pareigoms neturi. Ginčas dėl nuostolių buvo išimtinai tarp ieškovo ir atsakovo. Jokie turtiniai klausimai, kurie galėtų įtakoti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos teises ir pareigas, byloje nebuvo sprendžiami.
39. Iš to, kas išdėstyta, išvada, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl pagrįstai tenkino ieškinį. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
40. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteisiama 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. G. įmonės „Vytotrans“ ieškovui UAB „Melingos“ keliai 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.