Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Manto Jurkėno apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 265 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija, TAR, 2017, Nr. 2017-21692), šios bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) jam uždraudžiant įsigyti, turėti ir vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas; 2) įpareigojant toliau dirbti.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytos 10 parų, išbūtos jį sulaikius, jas prilyginus 20 laisvės apribojimo dienų (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnio 2 dalis). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, palikta nepakeista iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikintina nuosprendį pradėjus vykdyti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jam palikta nepakeista iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikintina nuosprendį pradėjus vykdyti.

Pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, prie šios bausmės pridėjus dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta 10 parų, išbūtų jį sulaikius ir suėmus – nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktos nepakeistos iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikintinos nuosprendį pradėjus vykdyti.

L. D. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos R. R. atsakomybei 2 metams, be užstato, ir ši baudžiamoji byla jam nutraukta.

1) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į fondo sąskaitą (duomenys neskelbtini) (banke „Luminor Bank AS“);

2) vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš jo valstybei konfiskuoti 200 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Nuspręsta išieškoti iš V. N. valstybei 390,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (BPK 106 straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. O., G. B., V. N. ir L. D. nuteisti pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, 8 straipsnio reikalavimą, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos į I sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti ir perdirbti, 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais, bute (duomenys neskelbtini), bei G. B. tėvų sodybos ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), augino didelį kiekį kanapių augalų, o būtent: 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), V. O., žadėdamas piniginį atlygį, iš pradžių pasiūlė G. B., po to jau drauge pasiūlė V. N. ir L. D. auginti kanapes; tuo tikslu V. O. (duomenys neskelbtini), per G. B. perdavė L. D. 3 000 Eur lempoms, skirtoms augalų vegetacijai, ir 250 Eur kanapių sėkloms nupirkti; tęsiant nusikalstamą veiką, G. B. bute (duomenys neskelbtini), pasėjo ir sudaigino kanapių sėklas; po to V. O., kartu su G. B. ir V. N., G. B. tėvų ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), kanapių auginimui įrengė ir pritaikė patalpą, kurioje neteisėtai užaugino didelį kiekį – 78 vienetus, kanapių augalų, kuriuos pilnai išdžiovinus jų masė sudarė 1 887,997 g, kurių sudėtyje buvo nuo 1,1 iki 1,9 procento ?9?tetrahidrokanabinolio.

2. Taip pat G. B. ir V. N. nuteisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo 7,179 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatyta ?9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 2,3 procento, o būtent: 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, nulūžus ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), augintam vienam kanapių daigui, neteisėtai narkotinę medžiagą įgijo – pasiėmė, nugabeno į V. N. namus (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2019 m. gruodžio 10 d., kol šią narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Taip pat V. N. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2019 m. gruodžio 10 d., savo gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 2,032 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatyta ?9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 6,4 procentų iki 12,6 procentų, kol ši medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

4. V. O. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėju, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2019 m. gruodžio 10 d., veikdamas organizuotoje grupėje su G. B., V. N. ir L. D., sutaręs daryti apysunkį nusikaltimą, t. y. neteisėtai auginti didelį kiekį kanapių, siekdamas bendro nusikaltimo rezultato – turtinės naudos, parengęs nusikaltimo padarymo planą bei nusikaltimo padarymo mechanizmą, organizavęs ir koordinavęs organizuotos grupės nusikalstamą veiką, paskirstęs nariams vaidmenis, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 ir 8 straipsnius, bet ir siekdamas asmeninės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. atlikdamas savo funkcijas pažeidė pareigybės aprašymą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vadovo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pagal kompetenciją neužkardė ir neatskleidė šios nusikalstamos veikos, ją darančių asmenų, nesiėmė priemonių, kad šie asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; jis pats darė šią nusikalstamą veiką, organizavo ir vadovavo kitiems joje dalyvavusiems asmenims; panaudodamas tarnybos metu įgytas žinias susitikimų ir kitų kontaktų metu nurodė bendrininkams imtis priemonių siekiant išvengti teisėsaugos pareigūnų persekiojimo – nuolat nurodinėjo jiems tarpusavio susižinojimui naudotis tik elektroninių ryšių programėlėmis, 2019 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini), instruktavo L. D. kaip patikrinti automobilį, ar jame nėra teisėsaugos pareigūnų sumontuota GPS sekimo įranga; taip jis pažeidė kaltinime nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 5 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, BPK 2 straipsnio reikalavimą, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, ir dėl to buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipyti valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato – funkcijos ir veiklos principai, visuomenės akyse diskredituotas policijos pareigūno vardas, sugriautas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis, sumenkintas policijos autoritetas, dėl ko buvo padaryta didelės žala valstybės interesams.

5. V. O. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. gruodžio 18 d., (duomenys neskelbtini), savo tarnybiniame seife (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 5 „(duomenys neskelbtini)“ tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurios bendra masė yra 0,025 g (po 0,005 g kiekvienoje tabletėje), kol tabletes rado jo viršininkas T. G..

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai, proceso dalyvių prašymai

6.3. L. D., vadovaujantis BK 40 straipsniu, esant sąlygoms nustatytoms minėtame straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalyje.

6.4. V. N. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmes paskirtas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti sudėjimo būdu, prie griežtesnės paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį V. N. išbuvo būdamas laikinai sulaikytas ir suimtas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje

Dėl organizuotos grupės požymio padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

Dėl bausmių skyrimo V. O.

7.10. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika, numatyta BK 265 straipsnio 1 dalyje, padaryta bendrininkams veikiant organizuotoje grupėje (25 straipsnio 3 dalis), todėl V. O. atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo sunkina aplinkybė, kad veiką padarė organizuota grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, įvertinus V. O. vaidmenį organizuotoje grupė, t. y. jam esant šios nusikalstamos veikos organizatoriui, kuris subūrė organizuotą grupę, sudarė nusikalstamos veikos planą ir vadovavo tokiai organizuotai grupei, bei atsižvelgus į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, laikytina, jog paskirta bausmė yra per švelni ir prieštarauja teisingumo principui, todėl keistina 2 metų laisvės atėmimo bausme. Už visas nusikalstamas veikas V. O. paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, ir skirtina galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, į jos laiką įskaitant V. O. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką.

Dėl bausmių skyrimo G. B.

7.11. Sunkinanti aplinkybė, jog G. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje, keistina į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta organizuotoje grupėje. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarytos jam būnant recidyvistu, o kanapių auginimas padarytas organizuotoje grupėje, todėl G. B. skirtinos griežtesnės bausmės už šiuos nusikaltimus – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį – 1 matų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 4 dalį ir paskirtina subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į jos laiką įskaitant G. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką. Įvertinus G. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam G. B. netaikytinas.

Dėl bausmių skyrimo V. N.

7.12. Kanapių auginimas laikytinas padarytu veikiant organizuotoje grupėje, todėl ši nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, o baudžiamąją atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas V. N. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė didesnę nei prokuroro prašyta arešto bausmę, t. y. ne 20 parų, o 25 paras, nemotyvuodamas ir nepateikdamas argumentų, kodėl skirtina griežtesnė bausmė. Atitinkamai, nuosprendyje pasigendama motyvų, kodėl už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. N. švelninama bausmė, nors baudžiamąją atsakomybę dėl jos lengvina tik viena aplinkybė, o sunkina dvi. Be to, įvertinus V. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, ir jau esant paskirtam ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimui, nėra pagrindo daryti išvados, kad dar kartą atidėjus V. N. bausmės vykdymą bausmės tikslus būtų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to V. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausmė. Už visas nusikalstamas veikas V. N. paskirtos bausmės bei Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsniu, ir paskirtina galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į jos laiką įskaitant V. N. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką.

10. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistieji, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. bei jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Manto Jurkėno apeliacinis skundas atmetamas.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų veikas pagal baudžiamąjį kodeksą, taip pat paskyrė deramas bausmes. Todėl kolegija nemato pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo.

Dėl organizuotos grupės požymio įgyvendinant BK 265 straipsnio 1 dalį

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistųjų V. O., G. B., L. D. ir V. N. veikus organizuotoje grupėje. Pagal BK 265 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017 ir kt.). Nustatant organizuotos grupės požymius, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-1-719/2020). Pažymėtina, kad, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, jog šis suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016 ir kt.).

13. Skunde pagrįstai nurodoma, kad bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji veikė pasidalindami užduotimis: V. O. sumanė ir suplanavo nusikalstamą veiką, ją finansavo, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams, koordinavo ir kontroliavo darbų eigą, davė nurodymus dėl konspiracijos priemonių. G. B. tėvų sodyboje suteikė patalpas, kartu su V. N. ir V. O. rūpinosi jų įrengimu, organizavo lempų ir sėklų pirkimą, ką parūpino L. D., kuris padėjo G. B. persodinti dalį daigų ir konsultavo bendrininkus kanapių auginimo klausimais. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien užduočių pasidalijimas nėra pakankamas požymis nustatyti organizuotai grupei, kadangi jis yra būdingas ir bendrininkų grupei ar apskritai atskiros įstatymo formos neturinčiam bendrininkavimui, jeigu jame yra tik vienas vykdytojas. Todėl šioje byloje esminis klausimas yra ne organizuotos grupės atskyrimas nuo pavieniai veikiančio asmens, kaip nurodoma prokuroro skunde, tačiau skirtingų bendrininkavimo formų atribojimas. Kad jis apskritai būtų įmanomas, teismų praktikoje pagrįstai reikalaujama, kad organizuota grupė turi būti pasiekusi tam tikrą sudėtingumo lygį, be kita ko svarbus kriterijus yra ir tokios grupės ryšių pastovumas. Taip pat pastebėtina, apie ką savo nuosprendžio motyvuose kalba ir pirmosios instancijos teismas, kad jeigu BK 265 straipsnio 1 dalies veiksmai apskritai gali būti atliekami bendrininkaujant ne organizuota grupe, visi kaltinime nurodyti veiksmai – sėklų, įrangos parūpinimas, patalpų įrengimas, augalų priežiūra, jau savaime yra reikalingi šio straipsnio sudėčiai įgyvendinti. Taigi vien tai, kad keli bendrininkai čia įneša tam tikrą indėlį, organizuotos grupės dar savaime nepagrindžia. Tad skundžiamo nuosprendžio argumentai, kitaip negu teigiama skunde, yra nuoseklūs bei logiški. Taip pat ir skunde akcentuojamas esą ilgesnis laiko tarpas – keli mėnesiai – jau savaime yra reikalingas kanapių auginimui. Byloje taipogi nėra jokių duomenų, kad bendrininkų veiksmai turėjo sudėtingesnį mechanizmą ar tyčią veikti ilgalaikėje perspektyvoje. Bendrininkų pastovūs kriminaliniai ryšiai nesiejo; V. O. nors ir buvo nusikaltimo varomoji jėga, tačiau pats kanapių auginimo žinių neturėjo, priemones bei asmenis telkė diletantiškai, kliaudamasis atsitiktinumais. Pastebėtina ir tai, kad išskyrus jau užaugintų kanapių realizavimą ilgalaikės veiklos perspektyvos ar tamprių bendrininkų ryšių nustatyta nebuvo; kiekvienas asmuo tik norėjo gauti savo vienokių ar kitokių pastangų grąžą iš konkretaus derliaus. Be to, kaip matyti iš nuteistojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų išsamių parodymų, kuriais netikėti kolegija nemato pagrindo, V. O. vėliau ėmė „mėtytis“, matomai nežinojo, kur realizuos užaugintas kanapes, su laiku bendrininkų entuziazmas atslūgo, ir G. B. kanapių priežiūrą ėmė apleisti (t. 4, b. l. 168–169; 174–175; t. 7, b. l. 136).

14. Taigi atsižvelgiant į bylos duomenų visumą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius veikus bendrininkų, ne organizuota, grupe pagal BK 25 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. O. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. O. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikacija, jeigu asmuo veiką padarė siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

16. V. O. pateiktas kaltinimas remiasi šiais duomenimis: 1. Nuteistasis kaip policijos pareigūnas neužkardė ir neatskleidė nusikalstamos veikos – kartu su kitais bendrininkais vykdomo neteisėto kanapių auginimo. 2. V. O. panaudojo tarnyboje įgytas specialias žinias, nurodydamas kitiems bendrininkams susižinojimui naudotis tik elektroninių ryšių programėlėmis ir instruktavo L. D., kaip patikrinti automobilį, ar jame nėra teisėsaugos pareigūnų sumontuotos GPS sekimo įrangos.

17. Dėl pirmojo kaltinimo argumento, kuriuo prokuroras apeliaciniams skunde nebesiremia, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad baudžiamoji atsakomybė V. O. pagal BK 228 straipsnį negali būti grindžiama veikos pagal BK 265 straipsnio 1 dalį neužkardymu, nes jis kartu su kitais bendrininkais pats joje dalyvavo. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad reikalavimas pranešti apie savo paties nusikaltimą prieštarautų procesiniam principui nemo tenetur se ipsum accusare, kad niekas neprivalo kaltinti savęs dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų.

18. Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamas antras kaltinimo motyvas, kad nuteistasis V. O. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes nusikaltimo darymui panaudojo tarnybos metu įgytas specialias žinias, t. y. instruktavo kitus bendrininkus naudotis elektroninio ryšio programėlėmis, o L. D. nurodė, kaip servise patikrinti automobilį, ar jame nėra GPS sekimo įrangos. Byloje nėra ginčo dėl minėtų faktinių aplinkybių, tačiau jos nėra pakankamos V. O. veiksmus kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Nors veikos padarymo metu V. O. dirbo tyrėju (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) valdyboje, tačiau „piktnaudžiavimo“ požymis reikalauja, kad veika būtų glaudžiai susijusi su asmens pareigomis. Kitaip tariant, asmuo turi naudotis savo tarnybine padėtimi kaip priemone nusikalstamai veikai daryti. Kaltininkas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau savo poelgiu iškreipia tarnybos pareigas bei interesus. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta. Kaip matyti iš bylos duomenų, visas nusikalstamos veikos – kanapių auginimo – kontekstas su kitais bendrininkais buvo privataus pobūdžio, V. O. ją darydamas niekaip nesinaudojo formaliomis valstybės pareigūno galiomis ir nesiekė to daryti. Todėl vien tai, kad jis panaudojo tarnybos metu įgytą patirtį ir žinias, dar nepakanka konstatuoti piktnaudžiavimo požymiui. Šio rezultato nekeičia ir aplinkybė, kad minėtos žinios, kaip nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, galėjo būti buvo neviešo pobūdžio. Dėl aplinkybės, kad V. O. bendrininkams nurodė naudotis elektroninių ryšių programėlėmis, teisėjų kolegijai jau savaime kyla didelių abejonių, ar tai neviešo pobūdžio žinios, nes susižinojimas programėlėmis – taip pat ir tokiomis, kurių duomenys nėra fiksuojami teisėsaugos – darant nusikaltimus, ypač susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra gana įprasta praktika. Tuo tarpu pareigūnų naudojama technika, kurioje vietoje galim būti montuojamos sekimo priemonės, iš tiesų nėra viešo pobūdžio. Tačiau, pirma, iš L. D. parodymų matyti, kad V. O. L. D. daugiau nei tai, kad pastarasis servise pasikeltų automobilį prie ratų pažiūrėti galimos GPS įrangos, nepasakė. Antra, dėl aukščiau išdėstytos priežasties, kad bendras veikos kontekstas nebuvo susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, šios informacijos atskleidimo dar nepakanka piktnaudžiavimo požymiui pagal BK 228 straipsnį pagrįsti. Papildomai pastebėtina, kad jeigu minėtos žinios sudaro tarnybos paslaptį (kas šioje byloje įrodinėjama nebuvo), tokia veika yra inkriminuojama pagal BK 297 straipsnį, kurį savo ruožtu reikia atriboti nuo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. O. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai.

Dėl V. O. atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

19. Kitaip negu teigiama prokuroro skunde, pirmosios instancijos teismas V. O. pagrįstai išteisino pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad pareigūnai T. G. su T. M. 2019 m. gruodžio 18 d. kraustė V. O. seifą, norėdami paimti specialiąsias priemones, ir jame rado 5 tabletes „(duomenys neskelbtini)“, kuriose yra psichotropinės medžiagos diazepamo. Nuteistasis V. O. 2020 m. sausio 21 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo seife rastos tabletės buvo naudojamos kriminalinės žvalgybos tikslais (t. 3, b. l. 85). Vėlesnėje 2020 m. kovo 6 d. apklausoje ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme jau neigė jas įgijęs (t. 3, b. l. 97; t. 7, b. l. 135), teisiamajame posėdyje nurodė, kad gal įsivėlė klaida, kad paminėjo kriminalinę žvalgybą. Liudytojas T. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad seifu naudojosi vienas V. O., rakto dublikatai buvo pas liudytoją T. G. ir padalinio vadovą (t. 7, b. l. 160–161). Liudytojas T. M. parodė, kad V. O., grąžindamas liudytojo žmonai pinigus, sakė, kad tie vaistai buvo įsigyti panaudoti šuniui nuraminti. Nors prieš keletą metų kolegos turėjo tokių minčių, tačiau, pasak liudytojo, tabletės kriminalinės žvalgybos veiksmuose nėra naudojamos; ar V. O. ar kitas pareigūnas tuo tikslu buvo įgijęs vaistus, pasakyti negali. Paketas, kuriame rasti vaistai, gulėjo seifo viršuje, buvo akivaizdžiai matomas (t. 7, b. l. 161). Pirmieji V. O. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies liudytojų T. G. bei T. M. parodymai galimai patvirtina tablečių priklausomybę nuteistajam; tačiau, kita vertus, byloje esama ir šias aplinkybes ginčijančių duomenų. Jau 2019 m. gruodžio 10 d. V. O. kabinete buvo atlikta krata, kurioje dalyvavo nuteistasis V. O., pareigūnai T. G., M. J., R. V. ir D. P.. Kratos protokole tabletės nenurodytos (t. 1, b. l. 176–177). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas R. V. kategoriškai nurodė, kad krata buvo atliekama išsamiai, jis pats apžiūrėjo seifą; jame nieko draudžiamo nerado (t. 1, b. l. 115; t. 7, b. l. 176). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. parodė taip pat dalyvavęs kratoje; seifą apžiūrėjo R. V.. Tablečių liudytojas M. J. nematė (t. 1, b. l. 121). Analogiškas aplinkybes teisiamajame posėdyje nurodė ir liudytojas T. G.. Prokuroro skunde pagrįstai nurodoma, kad pareigūnai T. G. ir T. M. V. O. seifą kraustė ne su tikslu rasti įkalčių ikiteisminiame tyrime, todėl specialių reikalavimų duomenų fiksavimui nesilaikė. Kita vertus, ir pagal BPK 98 straipsnį kitų asmenų pateikti įrodymai byloje turi būti fiksuojami. Nors 2019 m. gruodžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokole speciali pakuotė ir numeris nėra nurodyti, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti T. G. ikiteisminio tyrimo metu tą pačią dieną duotais parodymais, kad tabletės buvo supakuotos į specialų paketą (t. 1, b. l. 62), kuris vėliau buvo pateiktas tyrimui. Tačiau aplinkybė, kad ankstesnės kratos metu, kurioje dalyvavo keturi pareigūnai, minėtos tabletės (pasak liudytojo T. M., buvusios matomoje vietoje), rastos nebuvo, negali pašalinti abejonių dėl tablečių priklausomybės V. O.. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistasis V. O. savo pirminiuose parodymuose tik gana abstrakčiai nurodė šių tablečių naudojimą kriminalinės žvalgybos tikslais, tačiau nei ar jis pats, nei kokiomis aplinkybėmis minėtą preparatą įgijo, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad abejonės dėl V. O. kaltės seife neteisėtai laikius „(duomenys neskelbtini)“ tabletes vertintinos nuteistojo naudai.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas sankcijas nuteistiesiems V. O., G. B. ir V. N., laikėsi BK 41, 54 straipsniuose numatytų taisyklių ir paskyrė teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, kuri patikrinama tik ta apimtimi, ar teismas paskyrė aiškiai per švelnią (ar per griežtą) bausmę.

21. Skirdamas bausmę V. O. teismas įvertino atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1, 3 punktai). Apygardos teismas įvertino ir tai, kad nors V. O. buvo nusikaltimo iniciatorius, tačiau iki šiol teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas (vieną kartą įspėtas 2016 m.; t. 1, b. l. 127), dirba (t. 7, b. l. 121-122, 183–184), charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 173); apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigiama V. O. charakteristika.

22. G. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi, tačiau nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui, kuris sudaro recidyvą, veikė bendrininkų grupėje, jo atsakomybę pagal BK 265 straipsnio 1 dalį taip pat sunkina savanaudiškos paskatos (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 3, 13 punktai). Be to, nuteistasis bylos duomenimis nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, yra ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 183–191). Kita vertus, teismas pagrįstai vertino, kad atsižvelgiant į jo padarytų veikų pavojingumą bei tai, kad nuteistasis nebuvo jų iniciatorius, pripažino kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), davė išsamius parodymus, tad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realaus laisvės atėmimo. Be to, paskutinis teistumas buvo 2014 m, (t. 3, b. l. 173); duomenų, kad po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo G. B. būtų vėl nusikaltęs, nėra. Papildomai pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teisme G. B. pateikė 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartį, pagal kurią įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“.

23. Skirdamas bausmę V. N. teismas įvertino tai, kad nusikalstamas veikas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – ir veikdamas dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). V. N. 2016 m. du kartus baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 57–58). Kritiškai pastebėtina, kad V. N. du kartus teistas, teistumas neišnykęs ir sudaro recidyvą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o šioje byloje inkriminuotus nusikaltimus jis padarė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2016 kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kita vertus, aplinkybė, kad asmuo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką ar veikas, atsižvelgiant į veikų pavojingumą bei individualias bausmės skyrimo aplinkybes neprivalo automatiškai vesti prie realaus laisvės atėmimo skyrimo. Kaip matyti iš nuteistųjų V. N., G. B. ir T. D. parodymų, V. N. vaidmuo vykdant nusikaltimą pagal BK 265 straipsnio 1 dalį buvo antraeilis ir apsiribojo pagalba įrengiant patalpas kanapių auginimui. Iš nuteistųjų parodymų taip pat matyti, kad V. N. paėmęs kreditą bendram reikalui galimai skolino apie 1 000–1 300 eurų, tačiau ši aplinkybė V. N. pateiktame kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota. Dėl visų nusikalstamų veikų V. N. kaltę pripažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Papildomai pastebėtina, kad V. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 65), taip pat nėra duomenų, kad po šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo būtų vėl nusikaltęs.

24. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat prašoma V. N. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį vietoje 25 parų paskirti 20 parų arešto bausmę, motyvuojant tuo, kad šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis) yra 27,5 paros. Nors V. N. prisipažino ir gailėjosi padaręs šį nusižengimą, be to, jis nesudaro recidyvo, tačiau, kita vertus, jis buvo padarytas neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas V. N. būtų paskyręs aiškiai per griežtą bausmę.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes, kurios yra tinkamai individualizuotos, ir savo diskrecijos ribų neviršijo.

26. L. D. atžvilgiu, kuris skundžiamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) prokuroro skundas apsiriboja prašymu pakeisti nuosprendį nustatant, kad L. D. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį (veikdamas organizuotoje grupėje). Todėl teisėjų kolegija dėl šio skundo prašymo plačiau nepasisako.

Dėl proceso išlaidų

27. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl patirtų išlaidų, kuriomis prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo V. O. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 45,00 eurai, iš nuteistojo V. N. – 199,44 eurai.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

29. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris atmestas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Manto Jurkėno apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš nuteistųjų V. O. ir V. N. atmesti.