Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji V. O., G. B., V. N. ir L. D., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 str. reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, 8 str. reikalavimą, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos į I sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti ir perdirbti, 2019 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais, bute (duomenys neskelbtini), bei G. B. tėvų sodybos ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), augino didelį kiekį kanapių augalų, o būtent : 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini)e, V. O., žadėdamas piniginį atlygį, ir pradžių pasiūlė G. B., po to jau drauge pasiūlė V. N. ir L. D. auginti kanapes; tuo tikslu V. O. (duomenys neskelbtini), per G. B. perdavė L. D. 3000 Eur lempoms, skirtoms augalų vegetacijai, ir 250 Eur kanapių sėkloms nupirkti; tęsiant nusikalstamą veiką, G. B. bute (duomenys neskelbtini), pasėjo ir sudaigino kanapių sėklas; po to V. O., kartu su G. B. ir V. N., G. B. tėvų ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), kanapių auginimui įrengė ir pritaikė patalpą, kurioje neteisėtai užaugino didelį kiekį – 78 vienetus, kanapių augalų, pilnai išdžiovinus kuriuos jų masė sudarė 1887,997 g, kurių sudėtyje buvo nuo 1,1 iki 1,9 procento ?9?tetrahidrokanabinolio.

Įrodymai

Kaltinamasis V. O. kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūtį bekalbant su G. B. jam kilo idėja pabandyti auginti kanapes. Neketino jų parduoti, norėjo tiesiog jas užauginti. Auginimui reikėjo apie 5000 eurų, turėjo 2000 ar 3000 eurų nuosavų. Kartu aptarė, kad reikia įsirengti patalpas, nusipirkti žemių, įsigyti lempas, sėklų. Be to reikėjo žmogaus, kuris galėtų jas prižiūrėti, todėl į pagalbą buvo pasitelktas V. N.. G. B. pažinojo L. D., kuris žinojo kaip kanapės auginamos. Patalpas įsirengė (duomenys neskelbtini), G. B. gyvenamojoje vietoje, nežinojo, kam priklauso pastatas. Tai buvo ūkinis pastatas, jį pasiūlė pas G. B.. Su G. B. pirko polistirolą patalpų apšiltinimui, padėjo patalpų viduje susukti karkasą. G. B. pats organizavo lempų atvežimą, kitus priedus. Sėklas gavo per L. D., galėjo būti įsigyti 78 daigai, už kiek – nežino. L. D. pirko sėklas iš jo G. B. duotų pinigų. Tačiau, kokiomis aplinkybėmis sėklos buvo įgytos, ji nežinojo. G. B. sėklas daigino pas save bute (duomenys neskelbtini), po to jau daigus jis pasodino su L. D. įrengtoje patalpoje. G. B. su V. N. suvežė ir išpilstė žemes, kažkas pakabino lempas, ir pradėjo auginti kanapes. Derlių, pasak L. D. buvo galima nuimti apie 2020 m. kovo mėnesį, bet 2019 m. gruodį jis buvo sulaikytas. Pripažįsta šią veiką padaręs organizuotoje grupėje, nes ši veika buvo padaryta jo iniciatyva, jis organizavo kitus bendrininkus, koordinavo jų veiksmus.

Kaltinamasis G. B. kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. vasarą V. O. jo paklausė, kas gali užauginti kanapių, pasiūlė tai padaryti jam. Pažinojo L. D., žinojo, kad jis domisi biologija, paklausė jo apie kanapių auginimą. L. D. už 350 eurų nupirko apie 100 kanapių sėklų, kurias jis daigino savo bute (duomenys neskelbtini). Kai kanapės paaugo, jas perkėlė į specialiai įrengtas patalpas jo tėvų ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini). Pradžioje patalpas įrenginėjo jis su V. O., bet šis dažnai būti negalėjo, todėl paprašė pagalbos V. N.. Jam buvo pasiūlytas atlygis už pagalbą. L. D. padėjo kelis daigus persodinti. Nusipirko karkasą, klijus, foliją, preparatus nuo žiurkių, nes jos pradėjo kanapių šaknis graužti. Viso augino 78 daigus. Dėl lempų klausė L. D.. Iš V. O. gavo apie 5000 eurų, jų turėjo užtekti. Be to, V. O. paprašė V. N., kad šis paimtų paskolą, kurią jis paėmė. Sumos nežino. Kanapių auginimui buvo išleista apie 6500 eurų. Buvo kalba apie atlygį, kai kanapės užaugs ir bus realizuotos. Pradžioje viskas ėjosi užtikrintai, vėliau V. O. pradėjo mėtytis, matėsi, kad neturi jokio plano, kilo abejonės dėl paties auginimo proceso, jautėsi, kad jis pats nežinojo, dėl ko ir kam, dar žiurkės pradėjo pulti. Nepaskaičiavo, kad tam reikės tiek daug laiko, darbo sąnaudų, priežiūros. Iš tų 79 daigų liko gal 75 daigai, kiti pradėjo vysti. Tarpusavyje jie bendravome telefonu, „Messenger“ programėle, po to – programėle „Telegram“. V. O. sakė tas programėles instaliuotis, nes „Telegram“ programėlės policija nesuseka. V. O. pastoviai skambindavo, domėjosi, kaip procesas, kai galėdavo, tai paskambindavo. Sprendimus auginimo procese priimdavo jiedu su V. O., kartais – vienas V. O., nes viskas vyko jo pinigais. Apie 3000 eurų L. D. sumokėjo už lempas, jis mažiausiai dalyvavo auginimo procese.

Kaltinamasis L. D. kaltę pripažino ir parodė, kad prieš imantis kanapių auginimo, (duomenys neskelbtini), jis buvo susitikęs su G. B. ir V. O., kurį tuomet matė pirmą kartą. Jie klausė, iš kur gauti didelį kiekį narkotikų. Tačiau, joks sandoris tuomet neįvyko. Susitikus antrą kartą jie domėjosi, kas moka auginti kanapes. Jis pasakė, kad gali ir moka jas auginti pats. Grįžęs namo internete rado informaciją apie auginimo procesą. G. B. jam pasiūlė 2000 eurų, jis sutiko pakonsultuoti, nes reikėjo pinigų. Dar kartą susitiko po maždaug dviejų savaičių, prie ežero (duomenys neskelbtini), kur V. O. paklausė, ar jis gautų sėklų, ar tilps į 5000 eurų. V. O. su G. B. (duomenys neskelbtini) jau buvo apžiūrėję auginimo vietą, kažką įrenginėjo. Internete rado, kad sėklos kainuos 350 eurų, nusprendė jas siųsti į (duomenys neskelbtini) į paštomatą, o iš ten jau jas parsivežti. G. B. jam davė 350 eurų, jis užsakė sėklas. G. B. davė dar 50 eurų kurui. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kažko išsigando, prie paštomato išlupo sėklas ir jas išmetė. Po to, iš pažįstamo vardu M. už 50 eurų jau Lietuvoje nupirko 100 sėklų. Dar po savaitės G. B. jam davė 3000 eurų nupirkti 10 šildymo lempų, kurias kartu su sėklomis pats nuvežė ir (duomenys neskelbtini) atidavė G. B.. G. B. bute ėmėsi daiginti sėklas, jis po kelių dienų padėjo G. B. persodinti jas į vazonėlius su žemėmis. Praėjus ilgesniam laikui paskambino G. B., pranešė, kad augalai vysta, leipsta, tada jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas G. B.. Augalus persodino į didesnius vazonėlius. Kadangi auginimo patalpa buvo kitur, (duomenys neskelbtini), G. B. tėvų sodyboje, ji dar nebuvo baigta įrengti, smalsu buvo ją pažiūrėti, todėl tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į statybinių prekių parduotuvę, nupirko blizgią plėvelę ir kartu su G. B. ją užklijavo ant sienų. Buvo ir V. O.. Vėliau G. B. prašymu padėjo jam daigus nuvežti į „laboratoriją“. Ji buvo jau įrengta. Jis padėjo susodinti į žemes keletą augalų. Už pervežimą G. B. davė jam 200 eurų. Po dar 2 – 3 savaičių jis buvo nuvykęs pažiūrėti daigų, patalpoje buvo G. B. ir V. O., joje jau buvo įrengti drėgmės matuokliai, šildymo, elektros sistemos. V. O. viskuo labai domėjosi, jo paprašė padėti užauginti kanapes, nes buvo investuota daug pinigų. Žinojo, kad V. O. policijos pareigūnas. V. O. pasidomėjo, jei jis važinėja su savo mašina, ar pasižiūri, ar nėra sekimo įrenginio ant automobilio apačios, prie padangų, ar nepastebi, kad sektų policija. Tačiau apie policijos taktiką, specialias priemones V. O. jam nėra pasakojęs. G. B. užsiminė, kad geriau bendrauti programėle „Telegram“, kurią jis ir taip naudojosi.

Savo parodymus kaltinamasis L. D. patvirtino atlikus jo parodymų patikrinimą su įvykiu susijusiose vietose (5 t., 150 – 152 b.l.).

Kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad prie kaltinamųjų V. O. ir G. B. padėti auginti kanapes prisidėjo G. B. siūlymu. Jis padėjo įrengti patalpą, plėvelę užklijuoti, dirbo labiau techninį darbą. Jie jau buvo daigus pasodinę į vazonėlius. V. O. liepdavo ištrinti visas žinutes. Jis patvirtino savo parodymus tyrimo metu, kad 2019 m. spalio – lapkričio mėnesį, pas jį į namus atvažiavo V. O. su G. B.. V. O. pasakė, jie turi susipirkę visą įrangą kanapių auginimui, paprašė padėti jiems įsirengti patalpą bei paskolinti pinigų, paaiškinęs, kad vėliau jis atgaus dvigubai. Iš pradžių V. O. su G. B. ieškojo negyvenamos sodybos, bet po savaitės – dviejų sutarė patalpas įrenginėti G. B. tėvų sodyboje esančiame ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini). Patalpą pradėjo įrenginėti trise, jis padėjo trejetą dienų. Medžiagos jau buvo supirktos. Jis pasiėmė iš banko 1500 eurų paskolą, iš kurių 1300 paskolino V. O. su G. B.. Pats asmeniškai padėjo iš USB plokščių padaryti lubas, visas sienas apšildė šildymo plėvele, iš parduotuvės atvežti maišuose žemių, durpių. Žemes iš parduotuvės vežė tik jis su G. B.. Kol jie įrenginėjo patalpą, iš V. O. ir G. B. kalbų girdėjo, kad jie jau yra pasodinę kanapes, suprato, kad laiko vazonėliuose kažkur kitur, nes jis pats jų nematė, pats kanapių nesodino. Po kokių dviejų savaičių matė, kad patalpoje jau supiltos žemės ir pasodintos kanapės, apie 40 – 70 daigų, apie 50 cm aukščio. Matė, kad yra pakabintos lempos, pastatytas dyzelinis šildytuvas, padaryta ventiliacija, kurią jis taip pat padėjo įrengti, prie sienų buvo pastatyti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Patalpa buvo šilta. V. O. minėjo, kad kanapes parduos, tačiau kam ir kokiu būdu nebuvo kalbos. Jis pats šių kanapių nesėjo, neaugino ir neprižiūrėjo. Suprato, kad tai daro G. B. su V. O..

Liudytojas R. K. (jo parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti) parodė, kad su V. O. mokėsi (duomenys neskelbtini), palaikė ryšius. Kartais V. prašydavo jo paskolinti pinigų, nes buvo sunku su pinigais, turėjo paėmęs paskolą. Jis paskolindavo įvairias sumas, didžiausia jų buvo 2019 m. vasaros viduryje - 10000 eurų. Prieš tai, telefonu V. O. jo telefonu klausė, ar jis žino ką nors apie narkotines medžiagas, ar lengva jų įsigyti užsienyje, konkrečiai (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad V. dirba policijos komisariate, kur tiria įvykius, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, todėl galvojo, kad jam tai aktualu. Vėliau sužinojo, kad V. yra sulaikytas dėl narkotinių medžiagų. Dalį skolų jam V. grąžino (1 t., 98 – 99 b.l.).

Iš 2019-12-18 akistatos tarp G. B. ir V. O. protokolo matyti, kad G. B. patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus, o V. O., nors ir neneigė prisidėjęs prie kanapių auginimo proceso, tačiau tvirtino, kad tai organizavo G. B.. V. O. aiškino, kad 5000 eurų jis G. B. perdavė jo užhipnotizuotas, apgaulės būdu, tvirtino L. D. žinojęs kaip „boksiorą“ (4 t., 181 – 189 b.l.).

Iš 2019-12-19 akistatos tarp L. D. ir V. O. protokolo matyti, kad L. D. taip pat patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus, o V. O. teigė L. D. matęs vieną kartą, (duomenys neskelbtini). Apie narkotinių medžiagų auginimą su L. D. nekalbėjo, jokių pinigų jam nėra perdavęs. V. O. taip pat parodė nematęs įrengtos kanapių auginimo patalpos G. B. tėvų sodyboje (5 t., 172 – 178 b.l.).

Iš 2019-12-10 kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą sodyboje (duomenys neskelbtini), name, svetainėje, rasti 2 mobiliojo ryšio telefonai Nokia, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir Samsung, IMEI, Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkiniame pastate rasta įrengta 5 x 4,2 m dydžio patalpa. Joje įrengtas 5 x 2,6 m dydžio daržas, kuriame 5 lysvėse rasti augantys 78 kanapių augalai. Daržo patalpos kraštuose įrengti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Patalpos priekyje yra išvesta ventiliacijos anga. Visa ši patalpa apklijuota folija. Pačiame darže pastatytas veikiantis ventiliatorius. Šalia daržo yra oranžinės spalvos dyzelinis oro šildytuvas „Herrin Tools“. Virš augalų kabo 10 lempų „Mars Hydro“, tarpusavyje sujungtų maitinimo laidais. Darže rastas įjungtas ventiliatorius „Termosata“. Patalpoje taip pat rasti dyzelinis oro šildytuvas „Herrin Tools“, ant sienų – 2 temperatūros ir drėgmės matuokliai, ant lubų kabančioje rozetėje pajungtas laikmatis „Elektrolita“ (4 t., 47 – 53 b.l.).

2020-01-02 (duomenys neskelbtini) Kriminalistinių tyrimų tarnybos objektų kriminalistinių tyrimų vyr. specialistės tarnybinis pranešimas dėl masės nustatymo ir 2019-12-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate rastų 78 žalių (neišdžiovintų) kanapių augalų bendra masė 10807 g. Lysvėse rastų pribirusių kanapių augalų lapų bendra masė yra 548 g; išdžiovinus juos, augalų bendra masė sudarė 1994 g, iš kurių – 1208 g buvo kanapių lapai (dėžėje Nr. 1), o 786 g – stiebai ir šakos (dėžėje Nr. 2). Kratos metu gyvenamojoje vietoje (spintoje) pas V. N. rasto sauso vieno kanapės augalo masė buvo 7,612 g. Tos pačios kratos metu V. N. gyvenamojoje vietoje rastuose 5 folijos lankstinukuose rastų sausų kanapių bendra masė buvo 1,875 g. O rasto tabako ir kanapių (sausų dalių) mišinio bendra masė – 0,445 g (4 t., 72 b.l.).

Iš 2019-12-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad džiovinant kratos metu (duomenys neskelbtini), paimtus kanapių augalus specialistė D. D. tolimesnio tyrimo atlikimui paėmė šių augalų mėginį, kuris buvo supakuotas į popierinį voką (4 t., 81 – 86 b.l.).

Iš 2019-12-19 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išyrus šį dalinai susmulkintos augalinės kilmės medžiagos mėginį nustatyta, jog tai narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 8,627 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 1,1 %) (4 t., 90 – 93 b.l.).

2020-05-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad tirti pateikta likusi augalinės kilmės medžiaga (dėžėse Nr. 1 ir Nr. 2), paimta 2019-12-10 kratos metu tuo pačiu adresu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendra masė 1879,37 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra nuo 1,2 % iki 1,9 %) (4 t., 109 – 112 b.l.).

Pagal BK 265 str. 1 d. atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Šio nusikaltimo dalyku yra kanapių ir kiti straipsnio dispozicijoje nurodyti augalai, iš kurių gali būti gaminamos narkotinės medžiagos. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius minėtų augalų auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – neteisėtas aptariamos normos dispozicijoje nurodytų augalų auginimas laikomas baigtu nuo šių augalų pasėjimo, pasodinimo, priežiūros pradžios momento. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą aptariamų augalų auginimą kyla tik tuo atveju, kai auginamas didelis šių augalų kiekis.

Kaltinamųjų parodymais, specialistų išvadomis, kratos protokolo duomenimis, kurių kaltinamieji iš esmės ir neginčijo, pilnai įrodyta, kad V. O. iniciatyva kaltinamieji susitarė užauginti kanapių daigus ir kiekvienas jų tuo tikslu atliko nusikalstamus veiksmus bendram rezultatui pasiekti : G. B. su V. O. susirado L. D., kuris nupirko kanapių sėklas; G. B. savo bute (duomenys neskelbtini) jas pasodino ir sudaigino; V. O., kartu su G. B. ir V. N. įrengė patalpą G. B. tėvų sodybos ūkiniame pastate ir kanapių daigų auginimui įsigijo bei sumontavo reikalingas priemones (žemes, vazonėlius, šilumos lempas, ventiliatorius, termometrus, drėkinimo sistemą, ir kita); po to sudaigintus kanapių daigus jie pervežė, pasodino įrengtoje patalpoje ir jas augino iki buvo sulaikyti. Viso buvo rasti 78 kanapių daigai. Nors V. O. neigė ketinęs užaugintas kanapes parduoti, tačiau visi kiti kaltinamieji tai patvirtino labai nuosekliai ir parodė, jog ketino iš to uždirbti, o L. D. net ir gavo 200 eurų už savo indėlį. Todėl, šiame epizode pilnai įrodyta, kad visi kaltinamieji, pažeisdami kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, augino didelį kiekį – iš viso 78 kanapių augalus, kuriuos pilnai išdžiovinus buvo nustatyta jų bendra masė – 1887,997 g, ir kurių sudėtyje buvo rasta nuo 1,1 iki 1,9 procento ?9?tetrahidrokanabinolio. Kaltinime visiems kaltinamiesiems nurodytas bendras išdžiovintų kanapių augalų kiekis – 1994 g, mažinamas iki 1887,997 g, nes būtent toks jų kiekis buvo nustatytas specialistų 2019-12-19 ir 2020-05-19 tyrimais, kuriuos atliko Kriminalistinių tyrimo centro specialistai, besispecializuojantys tirti narkotines ir psichotropines medžiagas.

Kaltinamieji kaltinami šią nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuotoje grupėje. Teisiamajame posėdyje jie visi šį požymį pripažino.

Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus : parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-895/2020).

Kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad V. O. buvos šios nusikalstamos veikos sumanytojas ir aktyvus jos vykdytojas. Jam kilo idėja užauginti kanapes ir jas realizavus, užsidirbti pinigų. Nors pats V. O. tyrimo pradžioje siekį taip užsidirbti neigė, kiti kaltinamieji vienareikšmiai tai patvirtino. Kaltinime teigiama, ir su tuo nėra pagrindo nesutikti, kad V. O. pasitelkė kitus bendrininkus – pirmiausiai G. B., po to jau jie abu kartu – L. D. ir V. N.. Kiekvienas iš jų turėjo ir atliko aktyvų vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau, vaidmenų arba tam tikros rolės turėjimas darant nusikalstamą veiką dar nereiškia buvus organizuotą grupę, nes vaidmenų pasiskirstymas galimas ir sudėtinio bendrininkavimo atveju (veikiant bendrininkų grupe), kuomet bendrininkai atlieka tam tikras jiems priskirtas funkcijas. Akivaizdus ir kitas momentas – kanapių auginimas kaip nusikalstama veika jau savyje turi tam tikrą organizacinį pradą, t. y. reikia atlikti tam tikrus parengiamuosius veiksmus pasiruošti šiai nusikalstami veikai (gauti sėklų, pasirūpinti tinkama patalpa, pakankamai sudėtinga įranga ir priemonėmis jas auginti ir prižiūrėti) ir vykdyti tokią veiką iki galutinio rezultato – kanapių derliaus nuėmimo. V. O. šiuo atveju bendrininkai buvo reikalingi, nes jis dirbo, gyveno (duomenys neskelbtini) ir, kaip pats tyrimo metu pripažino, negalėjo pastoviai būti (duomenys neskelbtini) ir kontroliuoti auginimo procesą. Byloje nustatyta, kad V. O. per G. B. sutarė su L. D., kad šis nupirks kanapių sėklas, pasirūpins kanapių auginimui reikalinga įranga bei, kaip išmanantis kanapių auginimo procesą, juos konsultuos šiais klausimais; G. B. pasirūpins patalpomis auginti kanapes; V. O. su G. B. ir V. N. įrengs kanapių auginimo patalpą; patariant L. D., G. B. su V. N. prižiūrės kanapes ir jų augimo procesą, o kanapėms užaugus, V. O. jas realizuos ir atsilygins bendrininkams. Nors V. O., G. B. ir V. N. buvo pažįstami nuo vaikystės, augo tame pačiame krašte, mokinosi toje pačioje mokykloje, tačiau iki šio įvykio jie kažkokių tamprių nusikalstamų ryšių neturėjo – bent jau duomenų apie tai byloje nėra. Jie šiai nusikalstamai veikai susibūrė labiau spontaniškai, o ne apgalvotai, juos į bendrą grupę šiuo atveju susiejo ne kriminalinė praeitis, o objektyvios aplinkybės – didesni kiekiai kanapių tiesiog įprastai auginami nuošalesnėse vietose, toliau nuo pašalinių žmonių, nes kanapės turi pakankamai specifinį kvapą, procesas imlus elektros energijos suvartojimui, nes auginimo procese naudojama daug specifinės įrangos. Ir tokia vieta buvo surasta – ji kaime, nuošaliame ūkiniame pastate, kuris, pasak G. B., rudens – žiemos sezone nebuvo intensyviai naudojamas. Vienintelis L. D. iki įvykio pažinojo tik G. B., tačiau pradėjus įgyvendinti nusikalstamą ketinimą, jis aktyviai įsitraukė į nusikalstamą veiklą ir atliko veiksmus, kurių iš jo V. O. prašė, t. y. jis nupirko kanapių sėklas, dalį įrangos, padėjo pervežti sudaigintas kanapes į įrengtą jų auginimo patalpą, prisidėjo prie šios patalpos įrengimo. Taigi, kiekvienas iš bendrininkų įnešė tam tikrą savo indėlį realizuojant BK 265 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvinę pusę. Tačiau, šio atveju kalbėti apie kaltinamųjų kaip bendrininkų grupės pastovumą, didesnį kaltinamųjų organizuotumo lygį, bendrą veiksmų planavimą ir kažkokį sudėtingą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, kas būtina norint pripažinti kaltinamuosius veikus organizuota grupe, šiuo atveju duomenų nėra. Beje, kaltinamiesiems inkriminuotos organizuotos grupės objektyviniai požymiai jiems pareikštuose kaltinimuose taip pat nėra atskleisti, smulkiau detalizuoti ir pagrįsti faktiniais byloje surinktais duomenimis. Todėl, šis požymis, nurodytas BK 25 str. 3 d. – kad jie šią veiką padarė veikdami organizuota grupe, kaltinamiesiems šalinamas pripažįstant, jog jie veikė bendrininkų grupe, kurioje visi jie buvo vykdytojai (BK 25 str. 2 d.).

Kaltinamųjų veiksmai šiame epizode atitinka BK 265 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tyrimo metu kvalifikuoti teisingai.

2. Dėl BK 259 str. 1 d.

Kaltinamieji G. B. ir V. N., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo 7,179 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatyta ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 2,3 %, o būtent : 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, nulūžus ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), augintam vienam kanapių daigui, neteisėtai narkotinę medžiagą įgijo – pasiėmė, nugabeno į V. N. namus (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2019-12-10, kol šią narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis G. B. kaltę pripažino ir parodė, kad auginant kanapes ūkiniame pastate įrengtoje patalpoje vienas kanapės daigas, kuris buvo jau pakankamai užaugęs, nulūžo. Jis augalą nuvežė pas V. N. į namus, kad jis išdžiūtų. Buvo smalsu ją surūkyti ir pabandyti. Pakabino ją spintoje tarp rūbų, tačiau nespėjo tinkamai išdžiovinti, nes buvo sulaikyti.

Kaltinamasis V. N. kaltę pripažino ir parodė, kad laistant auginamas kanapes vienas augalas nulūžo, su G. B. parsivežė augalą pas jį į namus, pakabino spintoje, kad išdžiūtų. Norėjo kartu surūkyti, bet nespėjo.

Iš 2019-12-10 kratos protokolo matyti, kad 2019-12-10 atlikus kratą (duomenys neskelbtini), V. N. gyvenamojoje vietoje, kambaryje, baldų spintoje, tarp pakabintų rūbų ant batraiščio rastas pririštas 1 augalo stiebas, galimai kanapės (4 t., 77 – 82 b.l.).

2020-01-02 (duomenys neskelbtini) Kriminalistinių tyrimų tarnybos objektų kriminalistinių tyrimų vyr. specialistės tarnybinis pranešimas dėl masės nustatymo ir 2019-12-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kratos metu gyvenamojoje vietoje (spintoje) pas V. N. rasto sauso vieno kanapės augalo masė buvo 7,612 g (4 t., 72 b.l.).

Iš 2020-03-17 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 7,179 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 2,3 % (6 t., 111 – 117 b.l.).

Pagal 2003-04-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos), kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Šio nusikaltimo dalyku yra kanapės (ir jų dalys), kuomet tetrahidrokanabinolio kiekis jose viršija 0,2 procento.

Abu kaltinamieji pilnai patvirtino kaltinime nurodytas faktines šios veikos aplinkybes, kad beauginant kanapių augalus, vienas jų, kuris atrodė labiausiai užaugęs, nulūžo. Todėl, jie nutarė šį augalą išdžiovinti ir surūkyti pabandymui, dėl smalsumo. Tuo tikslu augalas buvo nuvežtas pas N. į namus, pakabintas spintoje ir džiovinamas. Kaltinamieji nespėjo sunaudoti kanapės, nes kratos metu augalas buvo rastas ir paimtas. Tokiu būdu kaltinamieji neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas – 7,179 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatyta ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 2,3 %. Taip jie pažeidė 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 5 bei 2013-12-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-1254, kad kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, draudžiama vartoti. Jų veika atitinka BK 259 str. 1 d.

3. Dėl BK 259 str. 2 d. V. N.

Kaltinamasis V. N. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2019 m. gruodžio 10 d., savo gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 2,032 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatyta ? 9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 6,4 % iki 12,6 %, kol ši medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

V. N. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019-12-10 kratos pas jį name metu įvairiose vietoje buvo rasta kanapių, jų sėklų, laikė jas namuose, ketino suvartoti pats. Šias medžiagas jis įsigijo iš nepažįstamo vaikino, dalyvaudamas gimtadienyje. Tai nebuvo G. B., tyrimo metu sakė netiesą, kad sėklas jis įsigijo iš G. B..

Iš 2019-12-10 kratos protokolo matyti, kad kratos metu V. N. gyvenamojoje vietoje, be jau virš šiame nuosprendyje nurodytų narkotinių medžiagų, tame pačiame kambaryje spintelėje rastas žalios spalvos plastikinis maišelis, kuriame yra 5 folijos gumulėliai su augalinės kilmės, galimai narkotine, medžiaga (vokas Nr. (duomenys neskelbtini). Spintos lentynoje ant popierių rasta ir paimta išbyrėjusi augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinės kilmės (vokas Nr. (duomenys neskelbtini). Spintoje prie durų ant viršutinės lentynos rasta pabirusi augalinės kilmės, galimai narkotinė, medžiaga (vokas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat kambaryje ant spintos buvusioje mėlynos spalvos rankinėje rasta pribyrėjusios augalinės kilmės, galimai narkotinės, medžiagos (vokas Nr. (duomenys neskelbtini). Dar spintoje, ant lentynos taip pat rasta ir paimta pabirusios augalinės kilmės medžiagos, galimai narkotinės (vokas Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 77 – 82 b.l.).

Iš 2020-03-17 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 5 folijos gumulėlių (vokas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-10 rasta ir paimta kratos metu V. N. gyvenamajame name, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masės, atitinkamai yra : 0,420 g, 0,441 g, 0,479 g, 0,438 g, 0,068 g. ? 9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose, atitinkamai yra : 10,0 %, 11,3 %, 12,5 %, 10,6 %, 12,6 %. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš augalinės kilmės medžiagų mišinio, supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini), paimta ten pat, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,105 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 6,4 %. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje iš augalinės kilmės medžiagų mišinio, supakuotoje į voką Nr. (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,032 g, ? 9 - tetrahidrokanabinolio kiekis jose 11,9 %. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš augalinės kilmės medžiagų mišinio, supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,049 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 10,9 %. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje iš augalinės kilmės medžiagų mišinio, supakuotoje į voką Nr. (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (6 t., 111 – 117 b.l.).

Kaltinamasis V. N. pripažino neteisėtai name asmeniniam vartojimui laikęs kanapes. Jo parodymus patvirtina kratos protokolo duomenys, specialisto išvada. Pagal Rekomendacijas, jo laikytas kiekis – 2,032 g, yra nedidelis, todėl ši jo veika atitinka BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nepasitvirtinę kaltinimai

1. Dėl BK 228 str.2 d., 259 str. 2 d. V. O.

Pagal BK 228 str. 2 d. V. O. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2019 m. gruodžio 10 d., veikdamas organizuotoje grupėje su G. B., V. N. ir L. D., sutaręs daryti apysunkį nusikaltimą, t. y. neteisėtai auginti didelį kiekį kanapių, siekdamas bendro nusikaltimo rezultato – turtinės naudos, parengęs nusikaltimo padarymo planą bei nusikaltimo padarymo mechanizmą, organizavęs ir koordinavęs organizuotos grupės nusikalstamą veiką, paskirstęs nariams vaidmenis, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 ir 8 straipsnius, bet ir siekdamas asmeninės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. atlikdamas savo funkcijas pažeidė pareigybės aprašymą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pagal kompetenciją neužkardė ir neatskleidė šios nusikalstamos veikos, ją darančių asmenų, nesiėmė priemonių, kad šie asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; jis pats darė šią nusikalstamą veiką, organizavo ir vadovavo kitiems joje dalyvavusiems asmenims; panaudodamas tarnybos metu įgytas žinias susitikimų ir kitų kontaktų metu nurodė bendrininkams imtis priemonių siekiant išvengti teisėsaugos pareigūnų persekiojimo – nuolat nurodinėjo jiems tarpusavio susižinojimui naudotis tik elektroninių ryšių programėlėmis, 2019 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini), instruktavo L. D. kaip patikrinti automobilį, ar jame nėra teisėsaugos pareigūnų sumontuota GPS sekimo įranga; taip jis pažeidė kaltinime nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 ir 5 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1, 2, 3 p. reikalavimus; BPK 2 str. reikalavimą, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. reikalavimą, ir dėl to buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipyti valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) – funkcijos ir veiklos principai, visuomenės akyse diskredituotas policijos pareigūno vardas, sugriautas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis, sumenkintas policijos autoritetas, dėl ko buvo padaryta didelės žala valstybės interesams.

Pagal BK 259 str. 2 d. jis kaltinamas tuo, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. gruodžio 18 d., (duomenys neskelbtini), savo tarnybiniame seife (duomenys neskelbtini) kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 5 „Relanium“ tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurios bendra masė yra 0,025 g (po 0,005 g kiekvienoje tabletėje), kol tabletes rado jo viršininkas T. G.

Kaltinamasis V. O. kaltės dėl abiejų šių veikų nepripažino ir parodė, kad kanapių auginimas, siekiant iš to pasipelnyti, ką jis darė su kitais bendrininkais, buvo nesuderinamas su jo eitomis policijos tyrėjo pareigomis, tačiau jis dėl to jau drausmine tvarka buvo nušalintas nuo pareigų, atleistas iš tarnybos, o taikant ir baudžiamąją atsakomybę jis baudžiamas antrą kartą. Tarnybine padėtimi darydamas šią veiką jis nesinaudojo. Jis neneigė siūlęs V. N. ištrinti pokalbius, nes žinojo, jog šis dažnai pameta telefonus, todėl nenorėjo, kad radę telefoną pašaliniai matytų susirašinėjimą. Tvirtino, kad bendrininkų jis nemokė kaip konspiruotis, slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų, konkrečiai jiems nieko nėra aiškinęs apie sekimui policijos naudojamus GPS įrenginius. Savo tarnybiniame seife policijos komisariate jis tablečių „Relanium“ iki sulaikymo 2019-12-10 nelaikė, kaip ir iš kur jos atsirado seife po 8 dienų nuo jo sulaikymo, nesupranta. Tyrimo metu neteisingai nurodė, kad šios tabletės buvo naudojamos kriminalinės žvalgybos tikslais, mano, kad tyrėja jį ne taip suprato. Anksčiau tarnybos metu buvo kalbama apie raminančių vaistų panaudojimą agresyviems šunims nuraminti, bet tai ir liko tik kalbos. Kratos metu jis dalyvavo, apžiūrint seifą visi daiktai buvo iš jo išimti, tablečių nebuvo.

Liudytojas T. G. parodė, kad V. O. dirbo jo vadovaujamoje valdyboje. Ikiteisminį tyrimą dėl V. O. ir kitų bendrininkų nusikalstamos veikos atliko ne jų valdyba, bet jam buvo žinoma V. O. reiškiamo įtarimo esmė. Sulaikius V. O., po kalių dienų jis su bendradarbiu T. M. apžiūrėjo kaltinamojo tarnybinį kabinetą, jame buvusius stalą, seifą, rastus asmeninius daiktus jis perdavė V. O.. Seife buvo rastos tabletės, apie ką buvo informuota tyrimą atlikusi komisariato imuniteto tarnybos tyrėja, jai tabletės perduotos. Tabletės buvo rastos seife, lentynoje viršuje. Jos buvo kelios, nepilname lapelyje, kaip vaistinis preparatas. Tame kabinete V. O. dirbo vienas, raktą nuo seifo turėjo kaltinamasis, jis (T. G.) ir padalinio vadovas. V. O., tyrėja kabineto apžiūros metu nedalyvavo. Iki tol, po V. O. sulaikymo tame kabinete buvo atlikta krata, ją atliko imuniteto tarnybos pareigūnai J., V. ir P., jis kratą stebėjo. Ką pareigūnai rado seife, jis neprisiminė, bet tabletės tuomet nebuvo išimtos, nes matomai, jų tiesiog nepastebėjo. Kriminalinės žvalgybos veiksmuose tabletės nenaudojamos, teisės aktai to nereglamentuoja. Iki sulaikymo su V. O. buvo dalykiški santykiai, vertino jį kaip vieną geresnių pareigūnų, juo pasitikėjo.

Savo parodymus T. G. patvirtino 2019-12-19 atlikus jo parodymų patikrinimą vietoje (1 t., 65 – 70 b.l.).

Liudytojas T. M. apie V. O. kabineto apžiūrą davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojas T. G.. Jis papildomai nurodė, kad seifas, kiek pamena, nebuvo užantspauduotas. Seife rastos tabletės buvo standartinėje vaistų pakuotėje, kuri buvo įdėta į paketą, naudojamą įpakuojant daiktinius įrodymus. Pats paketas nebuvo užrašytas, buvo naudojamas kaip paprastas maišelis. Paketas buvo padėtas akivaizdžiai, gerai matomas. Galvojo, kad V. O. jas naudoja stresui nuimti. Prieš keletą metų kolegoms buvo kilusi mintis naudoti raminamuosius prieš šunis, tačiau tai liko tik ketinimas. Jis V. O. buvo paskolinęs 1000 eurų, šis juos grąžino jo žmonai. Kai V. O. grąžino pinigus jo žmonai, jis sakė, kad tie vaistai buvo skirti naudoti tarnyboje šunims nuraminti. Nemano, kad kažkas galėjo tyčia padėti tas tabletes į seifą. Imuniteto tarnybos pareigūnams atliekant kratą V. O. tarnybiniame kabinete jis nedalyvavo. V. O. ne vieną kartą buvo pavesta atlikti kriminalinės žvalgybos ir kitokius veiksmus. Jis po kabineto apžiūros jokių dokumentų apie tablečių paėmimą nerašė.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis drauge su kolegomis M. J. ir D. P. atliko kratą V. O. tarnybiniame kabinete jį sulaikius. Kabinete ieškojo draudžiamų daiktų, jų nerado. Buvo apieškotas ir seifas, kuriame buvo įvairūs kriminalinės žvalgybos dokumentai, bylos, kurių išsamiau jie neapžiūrėjo, nes jos buvo nesusiję su tyrimu. Seife nieko draudžiamo nerado, tablečių nebuvo. Kratos metu be jų dalyvavo ir T. G. bei pats V. O..

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2019-12-19 T. G. vyr. tyrėjai T. B. savanoriškai pateikė 5 žalsvos spalvos tabletes vaistų pakuotėje, kurios buvo 2019-12-18 rastos (duomenys neskelbtini) kabineto užrakintame seife (1 t., 71 – 73 b. l.).

Iš 2020-06-17 T. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-12-19 Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas T. G. (duomenys neskelbtini) kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) seife rado 5 žalsvos spalvos tabletes (galimai psichotropines medžiagas) (1 t., 74 – 75 b.l.).

2020-02-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tyrimui pateiktose tabletėse yra psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurio masė yra 0,025 g (po 0,005 g kiekvienoje tabletėje) (1 t., 80 – 81 b.l.).

Iš 2020-02-25 T. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad vaistiniai preparatai pareigūnams atliekant tiesiogines funkcijas (duomenys neskelbtini) ir kituose skyriuose nenaudojami (1 t., 86 b.l.).

2020-01-05 tarnybinio patikrinimo išvada dėl (duomenys neskelbtini) pareigūno V. O. pareigūno vardo pažeminimo. 2020-01-16 (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymu už tai jis buvo atleistas iš tarnybos (1 t., 144 – 151, 153 – 157 b.l.).

2019-12-10 kratos V. O. tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, SIM kortelės, jų dėklai. Apžiūrėjus seifą jame jokios tabletės nebuvo rastos ir paimtos. Tabletės nenurodytos ir tos pačios dienos prokuroro prašyme teismui patvirtinti kratos teisėtumą (1 t., 176 – 183 b.l.).

Pagal BK 228 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, ir jei jis tai padarė siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė pasireiškia tuo, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-P-1/2014, 2K-187-976/2019, 2K-127-689/2020). Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-788/2021). Nors piktnaudžiaudamas tarnyba valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-125/2012, 2K-100/2014, 2K-21/2014 ir kt.). Valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų veiksmai, nesusiję su tokio asmens tarnybos įgaliojimais ar pareigų vykdymu, nors jais ir padaroma BK 228 str. numatyta žala, nėra pripažįstami piktnaudžiavimu tarnyba ar tarnybos įgaliojimų viršijimu ir turi būti kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius.

Iš kaltinimo V. O. matyti, kad kaip piktnaudžiavimas tarnyba jam inkriminuoti šie veiksmai : 1) kad jis, su bendrininkais sutaręs neteisėtai auginti didelį kiekį kanapių, parengė šio nusikaltimo padarymo planą, mechanizmą, organizavo ir koordinavo bendrininkų veiksmus, paskirstė jiems vaidmenis, t. y. kad pažeisdamas kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, pagal kompetenciją neužkardė ir neatskleidė šios nusikalstamos veikos, ją darančių asmenų ir pats darė šią nusikalstamą veiką; 2) panaudodamas tarnybos metu įgytas žinias nurodinėjo bendrininkams kaip išvengti teisėsaugos pareigūnų persekiojimo, t. y. nuolat nurodinėjo jiems tarpusavio susižinojimui naudotis tik elektroninių ryšių programėlėmis; ir 2019 m. spalio mėnesį instruktavo L. D. kaip patikrinti automobilį, ar jame nėra teisėsaugos pareigūnų sumontuota GPS sekimo įranga.

Įrodymai, kad V. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 str. 1 d., nurodyti ir jau aptarti šiame nuosprendyje anksčiau. Dėl šio veikos ir V. O. kaltės ją padarius nėra jokių abejonių. Kaip ir nėra jokių abejonių, kad V. O. šios veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojas – policijos pareigūnas, ir ėmęsis daryti šia nusikalstamą veiką jis savo veiksmais pažeidė kaltinime jam nurodytus fundamentalius valstybės tarnautojui taikomus tinkamo elgesio reikalavimus ir kartu diskreditavo policijos pareigūno vardą bei prisidėjo prie to, kad visuomenės akyse būtų menkinamas pasitikėjimas valstybe ir Lietuvos policija kaip jos institucija. Tačiau, šiuo atveju nėra jokių teisinio pagrindo teigti, kad nurodytą nusikalstamą veiką V. O. vykdė naudodamasis savo tarnybine padėtimi ar įgaliojimais, jam numatytas pareigas ir įgaliojimus panaudojo ar nepanaudojo priešingai tarnybos interesams. Jis ją darydamas savo kaip policijos pareigūno tiesioginių pareigų nevykdė. Reikalauti iš policijos pareigūno užkardyti ar atskleisti jo paties daromą nusikalstamą veiką, kaip kad šiuo atveju neteisėtą kanapių auginimą, ir po to pripažinti, kad tokios nusikalstamos veikos neatskleidęs jis piktnaudžiavo tarnyba, negalima, nes, kaip jau buvo minėta, tokie veiksmai, tiesiogiai nesusiję su valstybės tarnautojo tarnybos įgaliojimais ar pareigų vykdymu, nelaikomi piktnaudžiavimu tarnyba ir kvalifikuojami kaip savarankiški nusikaltimai pagal kitus BK straipsnius – šiuo atveju tik pagal BK 265 str. 1 d.

Kalbant apie kaltinimo V. O. dalį piktnaudžiavus tarnyba dėl to, kad jis panaudojo tarnybos metu įgytas žinias ir nuolat nurodinėjo bendrininkams tarpusavio susižinojimui naudotis tik elektroninių ryšių programėlėmis bei instruktavo L. D. kaip patikrinti automobilį, ar jame nėra sumontuota GPS sekimo įranga, matyti, kad V. O. to niekada nepripažino ir nesiejo su savo tarnybine padėtimi. Jis parodė tik prašęs V. N. trinti visą susirašinėjimą, nes pastarasis dažnai pamesdavo savo telefonus. Kaltinamieji G. B. ir V. N. parodė, kad V. O. prašė jų nekalbėti daug mobiliais telefonais, bendravimui naudotis socialiniais tinklais ir mobiliosiomis programomis, kurias naudojant sunkiau kontroliuojamas asmenų susižinojimas, trinti tarpusavio pokalbius ir kitokį susirašinėjimą. Tačiau, viena vertus, visus juos siejo bendras nusikalstamas sumanymas, visi jie buvo bendrininkai darant tą pačią nusikalstamą veiką. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad nereikia būti ypatingu specialistu ar turėti kažkokių specialių žinių, kurias įprastai turi policijos pareigūnai, ypač vykdantys kriminalinę žvalgybą, kad suprasti ir žinoti, jog darantis nusikalstamą veiką asmuo gali būti kontroliuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, klausomasi jo pokalbių, jis gali būti sekamas, ir pan. Tai yra visiškai vieša informacija, kurios, kaip ir pvz., specialių žinių kaip auginti kanapes, yra pilnas internetas. Nes būtent naudodamasis interneto galimybėmis L. D. susirado informaciją apie tai, kaip yra auginami ir prižiūrimi šie augalai. Todėl, kaltinamojo V. O. prašymas bendrininkams tarpusavio santykiams palaikyti naudotis mobiliomis programomis negali būti laikomas jo tarnybos metu įgytomis specialiomis žiniomis, kurių atskleidimas yra nepageidautinas ar net draudžiamas. Kaip ir V. O. prašymas G. B. ir V. N. trinti jų tarpusavio susirašinėjimą, pokalbius, SMS žinutes, nors ši konkreti aplinkybė jam ir nėra inkriminuota.

V. O. neigė ir tai, kad L. D. jis nurodė pažiūrėti, ar jo automobilyje nėra sumontuota GPS sekimo įranga. L. D. gi apie šią aplinkybę davė kitokius parodymus. O būtent, 2019-12-11 apklausoje L. D. teigė, kad kartą jam nuvažiavus „laboratoriją“ (kanapių auginimo patalpą (duomenys neskelbtini), lauke V. O. jam siūlė pasikelti servise automobilį ant keltuvų ir pažiūrėti, ar nėra įmontuoti GPS, klausė, kam L. D. į „laboratoriją“ važinėja su savo mašina (5 t., 135 – 138 b.l.). Kitą dieną apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją šis kaltinamasis parodė, jog V. O. siūlė jam pasikelti servise automobilį ant keltuvų ir pažiūrėti ar ant dugno prie ratų nėra įmontuoti GPS. L. D. suprato, kad V. O. rūpinosi, jog nebūtų sekimo (5 t., 142 – 145 b.l.). 2019-12-17 L. D. parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė vietą G. B. tėvų sodyboje, kur V. O. mokino jį kaip reikia konspiruotis, patikrinti automobilį servise ant keltuvų, ar nėra įmontuota GPS (5 t., 150 – 152 b.l.). 2019-12-19 akistatos su V. O. metu L. D. patikslino, kad jam antrą kartą atvažiavus pas G. B., kieme, V. O. klausė, ar jis pasikelia mašiną ant auto keltuvo, apie GPS seklius (5 t., 172 – 178 b.l.). 2020-06-25 L. D. papildomos apklausos protokole nurodyta, jog jis „dar norėjo užtvirtinti, kad V. O. jam liepė pasitikrinti automobilį, dėl jame galbūt esančios sekimo įrangos, ta prasme, ar nėra įmontuota GPS“ (5 t., 186 – 188 b.l.). Teisiamajame posėdyje L. D. parodė, jog V. O. jo klausė, ar jis pasikelia mašiną, ar apžiūri dugną, galinę sritį, prie padangų, apskritai domėjosi, ar policija jo neseka. Nėra pagrindo abejoti tokiais L. D. parodymais, kad V. O. domėjosi, ar L. D. automobilyje nėra sumontuotas sekimo įrenginys, prašė jį tai pasitikrinti. Tačiau, iš L. D. parodymų negalima kategoriškai spręsti, jog V. O. jam atskleidė kažkokią konkrečią tarnybinę ar slaptą informaciją apie policijos pareigūnų naudojamus specialius įrenginius, jų specifiką, veikimo principus, metodus, ir pan. Prašymas pasižiūrėti sekimo įrenginio po automobilio apačia, ties ratais, yra labiau bendro pobūdžio informacija, nes V. O. konkrečiai nenurodė, nei kur tiksliai tokie įrenginiai montuojami, nei kaip jie tiksliai atrodo. Be to, iš paskutinės L. D. apklausos matosi dirbtinis siekis „pritempti“ jo parodymus iki reikalingų – neįtikėtina, kad šios apklausos metu, kuri buvo atlikta baigiantis ikiteisminiam tyrimui, L. D. vienas aktualiausių klausimų buvo užtvirtinti savo parodymus apie galimą jo automobilio judėjimo sekimą. Tokiu būdu, įvertinus šiuos byloje surinktus duomenis nėra pagrįstų duomenų kategoriškai tvirtinti, jog V. O. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d., todėl jis dėl jos išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. O. taip pat viso tyrimo metu ir teisme iš esmės neigė ir savo tarnybiniame seife laikęs „Relanium“ tabletes, kurių sudėtyje buvo rasta psichotropinės medžiagos – diazepamo. Tiesa, jo parodymai dėl to nebuvo visiškai nuoseklūs. 2019-12-10, sulaikymo dieną, V. O. apie šią veiką nebuvo apklaustas (3 t., 61 – 63 b.l.), nors krata jo tarnybiniame kabinete jau buvo atlikta (2019-12-10, nuo 8:32 val. iki 9:06 val.), tabletės įpakavime daiktiniams įrodymams, apie ką teisme davė parodymus liudytojas T. M., nebuvo rastos. V. O. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis dalyvavo 2019-12-10 atliekant kratą, iš seifo visi daiktai buvo iškraustyti, jokių tablečių seife nebuvo. Beje, atliekant kratą dalyvavo ir liudytojas T. G., kuris savo parašu patvirtino, jog kratos metu buvo rasta tai, kas nurodyta kratos protokole (tabletės jame nenurodytos). 2020-01-21 apklausoje V. O. parodė, kad jo seife rastos tabletės buvo naudojamos kriminalinės žvalgybos tikslais (3 t., 83 – 86 b.l.). Taip jis teigė po to, kai 2019-12-18 liudytojai T. G. ir T. M. tabletes rado seife. Bet teisiamajame posėdyje V. O. paneigė šiuos savo parodymus nurodęs, kad tai netiesa, kad tyrėja galimai ne taip jį suprato. Teisme jis patikslino, jog kalba tokias tabletes tarnyboje naudoti prieš agresyvius šunis buvo, bet tai ir tebuvo tik kalbos. 2020-03-06 apklausos metu V. O. parodė, kad žalsvos spalvos tabletes, kurios buvo rastos jo vieno naudojamame seife, įgytos ne jo, o kas iš kolegų jas pirko, nežinojo (3 t., 96 – 98 b.l.). Akivaizdu, jog šios apklausos metu jis kaip ir neneigė, kad tos tabletės jo seife galėjo būti, bet tabletės buvo ne jo. Teisiamajame posėdyje V. O. jau kategoriškai neigė bet kokias jo sąsajas su seife rastomis tabletėmis ir tvirtino, kad apie jas nieko nežino. Taigi, pagal kaltinamojo parodymus šios veikos padarymo aplinkybės visiškai neaiškios.

Aptariant kitus duomenis dėl BK 259 str. 2 d. numatytos veikos, kuria kaltinamas V. O., byloje yra ir daugiau abejotinų ir ginčytinų momentų, kurie turi būti vertinami kaltinamojo naudai. O būtent, liudytojas R. V., kuris kaip (duomenys neskelbtini) atstovas dalyvavo atliekant 2019-12-10 kratą V. O. kabinete, kategoriškai tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad V. O. naudotas seifas buvo iškraustytas, visi jame buvę daiktai apžiūrėti – jokių tablečių „Relanium“ jame nebuvo. Tokius šio liudytojo parodymus patvirtino ir tyrimo metu apklaustas tos pačios tarnybos atstovas liudytojas M. J.. Kratos protokole tabletės neįrašytos, neįrašytos jos ir prokuroro prašyme teismui patvirtinti kratos teisėtumą. Šiais duomenimis nėra pagrindo netikėti. V. O. nuo 2019-12-10 iki 2019-12-18 buvo sulaikytas – taigi, į kabinetą jis negalėjo patekti. Liudytojai T. G. ir T. M., kurie akivaizdu nebuvo atsakingi už šį tyrimą ir jo neatliko, be jokio tyrėjos T. B. pavedimo (bent jau tokio dokumento byloje nėra) savo iniciatyva, dar kartą po 8 dienų – 2019-12-18, apžiūrėjo seifą ir jame jau rado paketą, į kurį įprastai pakuoja daiktinius įrodymus, su tabletėmis viduje – taip parodė T. M.. T. G. tablečių radimo faktą taip pat patvirtino. Tuomet kaip gi tabletės, kurių sudėtyje buvo rasta psichotropinės medžiagos, atsidūrė seife po 2019-12-10 kratos, taip ir liko neaišku, nei vienas iš teisme apklaustų policijos pareigūnų to paaiškinti irgi negalėjo. Galimybę jų seife 2019-12-10 atliktos kratos metu tiesiog nepastebėti praktiškai atmetė R. V..

Tabletes radęs liudytojas T. G. apklaustas tyrimo metu teigė, jog jos buvo tarp įvairių daiktų, prie specialių paketų. Tai nežymiai, bet prieštarauja T. M. parodymams, jog tabletės buvo rastos pakete. T. G. šios apklausos metu taip pat teigė, jog supakavo tabletes į specialų paketą (paketo numeris nenurodytas), apie rastas tabletes jis informavo (duomenys neskelbtini) viršininką R. Š. (1 t., 62 – 64). Bet byloje apie tokią tarnyboje 2019-12-19 gautą informaciją yra tik beveik po pusės metų – 2020-06-17, surašytas tyrėjos T. B. tarnybinis pranešimas. Be to, negalima neatkreipti dėmesio, jog jau 2019-12-19 tabletes T. G. pateikė tyrėjai T. B. – taigi, šioje tarnyboje turėjo būti gauta ne tik informacija, bet ir konkretūs daiktai (paketas su tabletėmis), tačiau apie jas tyrėja tarnybiniame pranešime net neužsiminė. Ir čia taip pat pastebėtinas vienas esminis tyrimo trūkumas, kad T. G. ir T. M. tablečių paėmimas 2019-12-18 nebuvo niekaip įformintas – nebuvo surašytas joks dokumentas, rastos jos nebuvo net nufotografuotos ir apžiūrėtos. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2019-12-19 T. G. vyr. tyrėjai T. B. savanoriškai pateikė 5 žalsvos spalvos tabletes vaistų pakuotėje (1 t., 71 – 73 b. l.). Tačiau, kad tabletės buvo specialiame pakete, apie ką tvirtino T. G., šiame protokole nėra pažymėta, nors 2019-12-23 specialisto tyrimui jos buvo išsiųstos ir specialisto rastos spec. pakete Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 76 – 82 b.l.). Kas jas ir kada supakavo, byloje duomenų taip pat nėra.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į jų padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jų asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose.

V. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors teisme jis pripažino savo kaltę, bet tyrimo metu tiek apklausiamas, tiek akistatų su kitais bendrininkais metu ją neigė, kaltę vertė G. B., neigė pažintį su L. D., ir tokią savo poziciją akivaizdžiai jis pakeitė tik pamatęs, jog kitų bendrininkų parodymai jį visiškai demaskuoja. Tokia situacija neleidžia pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė siedamas pasipelnyti, t. y. dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.); veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). V. O. pilnametis, pakaltinamas, padarė vieną apysunkį, baigtą, tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, nebaustas, bendradarbių apibūdinamas pakankamai gerai, dirba, prieš tai buvusios darbovietės – (duomenys neskelbtini), vadovas jį charakterizuoja taip pat gerai. Įvertinus visus šiuos duomenis jis baudžiamas švelnesne BK 265 str. 1 d. numatyta bausme – laisvės apribojimu (2017-12-21 įstatymo Nr. XIII-960 red., TAR, 2017, Nr. 2017-21692, galiojusi nuo 2018-10-01), šią bausmę nustatant arčiau jos vidurkio ir skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.