Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „A. A. M.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. V. M. I. B.V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“ dėl 2022 m. balandžio 4 d. sutikimo rašto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „A. A. M.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

13. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

14. Trečiasis asmuo su atskiruoju skundu (DOK-135770) pateikė UAB „Interchemie werken „De Adelaar“ LT atsiliepimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, UAB „A A. M.“ skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Veterinarinių vaistų registracijos liudijimus. Skunde nurodė, jog nesutikdama su Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI2-11899-473/2023) ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (administracinė byla Nr. eAS-656-552/2023), kuriose trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra UAB „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“ ir Kepro B.V. Trečiasis asmuo taip pat 2024 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą (DOK-8232) prijungti prie bylos 2024 m. kovo 20 d. UAB „Interchemie distrubution“ raštą, kuriuos siekiama patvirtinti, kad ginčo baigtis taikos sutartimi sukelia teisines pasekmes ne tik ginčo sutarties šalims, bet ir kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, apeliantas šiais įrodymais grindžia savo atskirąjį skundą, o šių įrodymų pirmosios instancijos teismui trečiasis asmuo negalėjo pateikti, nes taikos sutartis buvo patvirtinta rašytinio proceso tvarka nepranešus trečiajam asmeniui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šių naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo ir juos priima (CPK 314 straipsnis).

15. Trečiasis asmuo taip pat pateikė prašymą (DOK-31201) prijungti papildomus įrodymus – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis, nurodydamas, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo civilinėje byloje Nr. e2-20881-1164/2023 baigtis taikos sutartimi sukelia teisines pasekmes ne tik ginčo sutarties šalims, bet ir kitiems asmenims, t. y. apeliantui, KEPRO B.V. ir t.t. Pažymėtina, kad CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, tad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. nutarčių kopijų pridėjimo prie bylos klausimas nesprendžiamas. Esant poreikiui, su kitose bylose priimtais procesiniais dokumentais teismas gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

16. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

17. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas tarp šalių kilo ieškovei B. V. M. I. B.V. pareiškus ieškinį atsakovei UAB „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“ dėl sutikimo rašto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, kuriuo buvo prašoma pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės 2022 m. balandžio 4 d. sutikimo raštą, kuriuo UAB „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“ suteikė įmonei UAB „A A. M.“ teisę naudotis veterinarinių vaistų, registruotų Lietuvos Respublikoje, registracijos bylų duomenimis, pateikiant paraiškas veterinarinių vaistų registracijai pagal reglamento (ES) 2019/6 21 straipsnį (informuoto asmens sutikimu grindžiama paraiška) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šį teisminį ginčą ieškovė ir atsakovė tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė taikiai, sudarydamos 2023 m. lapkričio 7 d. taikos sutartį, kurią Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtino. Pirmosios instancijos teismas tvirtindamas ieškovės ir atsakovės teismui pateiktą 2023 m. lapkričio 7 d. taikos sutartį skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šalių pateikta 2023 m. lapkričio 7 d. taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Be to, trečiasis asmuo neturi teisės sudaryti taikos sutarties, todėl šalių pateikto pareiškimo dėl taikos sutarties sudarymo, šalims susitarus bylą baigti taikiai, nėra prasmės siųsti trečiajam asmeniui nuomonei pateikti, taip nedidinant trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų.

19. Trečiasis asmuo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, patvirtinęs ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, neįvertino, kad 2022 m. balandžio 4 d. sutikimo raštas yra sandoris, kuris sukėlė teisines pasekmes ne tik jį išdavusiai atsakovei, bet ir jį gavusiai UAB „A A. M.“, bei kitiems tretiesiems asmenims, todėl jis negali būti atsakovės vienašališkai atšauktas ar panaikintas (pripažintas negaliojančiu) taikos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais.

20. Byloje nustatyta, jog UAB „A A. M.“ trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva 2023 m. spalio 23 d. nutartimi, teismui visiškai pagrįstai nustačius, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis). Ginčijamu sutikimo raštu, kurį šioje byloje buvo prašoma pripažinti negaliojančiu, atsakovė suteikė tam tikras teises UAB „Amber A. M.“. Teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovė ir atsakovė pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2022 m. balandžio 4 d. sutikimo raštą, kuriuo atsakovė suteikė įmonei UAB „A A. M.“, naudotis konkrečių veterinarinių vaistų, registruotų Lietuvos Respublikoje, registracijos bylų duomenimis, pateikiant paraiškas veterinarinių vaistų registracijai pagal reglamento (ES) 2019/6 21 straipsnį (informuoto asmens sutikimu grindžiama paraiška), suteikiant teisę 1, 2, 3, 4 registracijos bylų dalyse pateikti nuorodą į vaistus. Taikos sutartimi panaikinus išduotą sutikimą naudotis vaistų registracijos bylų duomenimis nuo jo sudarymo momento, akivaizdu, kad taikos sutarties sąlygos tiesiogiai paveikia trečiojo asmens UAB „A A. M.“ teises ir interesus. Kasacinio teismo konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 25 punktas).

21. Pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, kuria susitariama dėl taikos sutarties nesudariusių asmenų teisių ir, kuria sukuriamos teisinės pasekmės taikos sutarties nesudariusiam asmeniui, privalėjo atsisakyti tvirtinti tokio turinio taikos sutartį, kaip prieštaraujančią viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pagal teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygų turinį, jų sukeliamas materialines teisines pasekmes, ją turėtų pasirašyti ne tik teises suteikęs asmuo (atsakovė), bet ir teises įgijęs asmuo – nagrinėjamu atveju UAB „A A. M.“, kuri byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu. Tačiau tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neturi teisės sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Tokia procesinė situacija susiklostė dėl to, kad ieškovė ieškinį pareiškė tik atsakovei UAB „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“. Nagrinėjamo klausimo kontekste apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga pažymėti, kad ieškovas turi procesinę pareigą ieškinyje nurodyti visus turinčius byloje dalyvauti asmenis (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kurių procesinė padėtis turi atitikti byloje pareikštą materialinį teisinį reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu. Teismas neturi teisės savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą atsakovo procesiniu statusu įtraukti kito asmens, tačiau nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne visiems asmenims, kurie turi atsakyti, gali pasiūlyti ieškovui į bylą atsakovu įtraukti kitą asmenį (CPK 45 straipsnio 1-3 dalys). Ieškovei pasirinkus reikalavimą reikšti tik atsakovei UAB „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“ dėl 2022 m. balandžio 4 d. sutikimo rašto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, ir atsakovei su ieškove sudarius taikos sutartį, kuria iš esmės yra pripažįstamas ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tokiu būdu buvo apeitas iš ginčijamos sandorio teises įgijęs asmuo UAB „A A. M.“.

22. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neįvertino, kad taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis tiesiogiai daroma įtaka trečiojo asmens teisėm, pastarajam nesant taikos sutarties šalimi, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo išspręstinas iš esmės – prašymas patvirtinti taikos sutartį atmetamas, o byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2punktas).

23. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Taigi, apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo išspręsti iš esmės, prašymą pavirtinti taikos sutartį atmesti. Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.